- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-945-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02762-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- E. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B., atstovaujamo advokatės I. A., apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-377-652/2019 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui R. B., trečiasis asmuo E. L., dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. B. 1439,50 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis, atsakovas ir trečiasis asmuo 2013 metų rugsėjo mėnesį sudarė žodinę sutartį, pagal kurią ieškovas sutiko savo nepilnamečių vaikų G. L. ir A. L. išlaikymą vaikų motinai trečiajam asmeniui E. L. mokėti per jos brolį atsakovą R. B.. Tuo metu E. L. su nepilnamečiais vaikais gyveno Airijoje, kur jai, kaip vienišai motinai, kuri negauna jokių pajamų, buvo galimybė gauti išmokas iš Airijos valstybės socialinės paramos fondų. Atsakovas sutiko būti tarpininku ir iš ieškovo ar jo atstovų į atsakovo asmeninę banko sąskaitą pervestas pinigines lėšas išgryninus perduoti trečiajam asmeniui. Iš viso ieškovas 2013 - 2014 m. atliko vienuolika pavedimų, kuriais atsakovui pervedė viso 4970,29 Lt, kas atitinka 1439,50 Eur. Išlaikymą vaikams ieškovui padėjo teikti jo motina J. L., kuri keletą kartų pati išsiuntė pinigus atsakovui. Visuose mokėjimų nurodymuose mokėjimo paskirtis yra nurodyta alimentai, kai kuriuose nurodyta alimentai E. L., viename mokėjimo nurodyme nurodyta – už bilietus. Toks šalių ir trečiojo asmens žodinis susitarimas įstatymui neprieštaravo. Ieškovui ir trečiajam asmeniui susipykus, trečiasis asmuo kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo išieškojimo, ieškovas iš antstolės gavo 2017 m. spalio mėn. 12 d. raginimą įvykdyti sprendimą, todėl paaiškėjo, kad E. L. antstolei pateikė Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4041-59/2005, kurio pagrindu iš ieškovo reikalaujama sumokėti 7911,52 Eur išlaikymo vaikams skolos likutį. Vykdomasis raštas išduotas civilinėje byloje, kurioje bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta ieškovo ir trečiojo asmens santuoka ir susitarta, kad jų nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovas teiks po 200 Lt (58 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas ieškovo pervestus pinigus nepilnamečių vaikų išlaikymui privalėjo perduoti trečiajam asmeniui, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, jis to nepadarė ir tokiu būdu liko skolingas ieškovui 1439,50 Eur.
3. Atsakovas R. B. ir trečiasis asmuo E. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokio 2013 m. rugsėjo mėn. žodinio susitarimo tarp šalių nebuvo ir negalėjo būti, nes ieškovo ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta 2005 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimu, vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo buvo nustatyta su jų motina - trečiuoju asmeniu, kuri jau tada gyveno Airijoje ir, augindama du vaikus bei būdama išsituokusi, turėjo teisę į Airijos valstybės skiriamas pašalpas šeimai. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis siekė, jog vaikų motina gautų vienišos motinos pašalpas, nėra paremta nė vienu įrodymu. Ieškovo išgalvotos aplinkybės neva apie buvusį susitarimą ir teiktą per atsakovą išlaikymą vaikams atsirado tada, kai trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio dukrai padidinimo ir perdavė antstolių kontorai vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl ieškovo įsiskolinimo vaikų išlaikymui išieškojimo. Teismo sprendimu ieškovas buvo įpareigotas mokėti kas mėnesį periodines išmokas vaikų motinai po 116 Eur per mėn. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki sūnaus pilnametystės, o nuo minėtos datos po 58 Eur per mėn. iki dukters pilnametystės. Nuo ieškovo nurodytos datos (2013 m. spalio 18 d.) nė viena pavedimu sumokėta atsakovui piniginė suma neatitiko periodinių išmokų dydžio vienam nepilnamečiui vaikui ir periodiškumo, numatyto teismo sprendime. Ieškovas ilgą laiką gyveno Airijoje, bendravo su atsakovo šeima, iš kurios periodiškai skolindavosi pinigus. Dalį skolos ieškovas grąžino gyvendamas Airijoje, po ko jam buvo grąžintas paskolos raštelis. Grįžęs į Lietuvą 2013 metais ieškovo prašymu atsakovas sutiko, kad skola būtų grąžinama dalimis, pervedant į atsakovo sąskaitą banke. Atsakovo sąskaita banke, į kurią buvo pervestos Ieškovo lėšos, neišliko. Ieškovas pilnai atsiskaitė su atsakovu, išmokėdamas visą skolos likutį grįžęs į Lietuvą. Atsakovui kėlė nuostabą perlaidose įrašyta mokėjimo paskirtis - alimentai, už bilietus, tačiau minėtų aplinkybių jis nesureikšmino, nes džiaugėsi atgavęs skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo R. B. 1439,50 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. L..
5. Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra buvę sutuoktiniai, jie turi du bendrus vaikus, kuriems 2005 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimu, nutraukiant V. L. ir E. L. santuoką, buvo nustatytas išlaikymas - po 200 litų kiekvienam vaikui. Ieškovas pateikė nurodymus pervesti grynuosius pinigus, iš kurių nustatyta, kad buvo padaryta 11 pervedimų, tris kartus grynuosius pinigus pervedė ieškovo motina J. L., o likusius ieškovas. Devyniuose nurodymuose pervesti grynuosius pinigus mokėjimo paskirtyje nurodyta alimentai, viename – alimentai E. L., viename nurodyta - už bilietus.
6. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes, civiliniai teisiniai santykiai būtų kvalifikuotini pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalį, t. y., kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui. Susitarimo nepripažįsta trečiasis asmuo, nereikalauja atsakovo įvykdyti prievolę. Teismas sprendė, kad kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo tokio susitarimo nepripažįsta, ieškovui nepateikus daugiau byloje įrodymų, tik mokėjimų nurodymus, darytina išvada, jog susitarimas dėl pinigų pervedimo trečiajam asmeniui E. L. neįvyko, nors, atsižvelgiant į mokėjimų paskirtį, liudytojos J. L. parodymus, manytina, kad ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių dėl tokio susitarimo sudarymo ir vykdymo.
7. Teismas nurodė, kad iš atsakovo atstovės paaiškinimo, rašytinių įrodymų byloje nėra pagrindo nustatyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskolos sutartiniai santykiai, nes atstovė nenurodė nei sutarties sudarymo aplinkybių, įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, paskolos gavėjo įsipareigojimą ir kitus požymius, reikšmingus paskolos sutartiniams santykiams. Tačiau byloje yra nenuginčyta aplinkybė, kad atsakovas gavo ieškovo nurodytus pinigus. Nenustačius, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis trečiojo asmens naudai, paskolos sutartis, teismas konstatavo, kad atsakovas gavo pinigus be pagrindo. Kadangi ieškovo ir atsakovo susitarimas neįvyko, trečiasis asmuo nepareiškė atsakovui reikalavimo įvykdyti prievolę, atsakovas turi grąžinti be pagrindo jam pervestus pinigus. Nors ieškovas prašė grąžinti pinigus kitu teisiniu pagrindu, tai nėra pagrindas atmesti ieškinį. Todėl nepaisant to, ar reikalavimų juridinis pagrindas procesiniame dokumente yra nurodytas teisingai, ar neteisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; pripažinus, kad neatskleista bylos esmė - panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 135-140). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Teismas nesiaiškino žodinio susitarimo sudarymo ir nutraukimo aplinkybių, jo tikslo, kodėl susitarimas mokėti išlaikymą buvo dėl dviejų nepilnamečių vaikų, nors menamo susitarimo metu vienas jų buvo pilnametis, piniginės perlaidos neatitiko teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos. Teismas nevertino byloje pateikto rašytinio įrodymo, kad Airijoje vienišos motinos pašalpa E. L. buvo mokama nuo 2005 m. spalio 4 d., nepriklausomai nuo ieškovo mokamų išmokų vaikams.
8.2. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigą apie paskolinius santykius, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas atsakovui nebuvo skolingas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas ne vieną kartą skolinosi iš atsakovo įvairias pinigų sumas dar iki grįžimo į Lietuvą 2012 m., surašydamas paskolos raštelius. Skolą ieškovas grąžino 2013-2014 metais, o ieškinį teisme pareiškė praėjus 4-5 metams po skolos grąžinimo. Grąžinus skolą paskolos rašteliai buvo sunaikinti, todėl jų negalėjo pateikti. Atsakovas nekreipė dėmesio į mokėjimo nurodyme nurodytą paskirtį.
8.3. Teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes ieškovas teismo nustatytu pagrindu ieškinio negrindė ir jo neįrodinėjo. Iš esmės ieškovas savo reikalavimą grindė sandoriu, kuris liko neįrodytas, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Atsakovas, gindamasis nuo neteisėtų reikalavimų, paaiškino buvusias faktines aplinkybes, kurių ieškovas nepaneigė. Pripažinus, kad ieškovo nurodyto sandorio, iš kurio kildinamas reikalavimas, nebuvo, todėl tikėtina, kad ieškovas pinigines lėšas pervedinėjo atsakovui grąžindamas skolą.
8.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas iš ieškovo pinigines lėšas įgijo be pagrindo, šios išvados nepagrindė įrodymais. Teismas neišsiaiškino ieškovo piniginių perlaidų paskirties, nepagrindė piniginių lėšų pervedimo, kuriame lėšų paskirtis nurodyta „už bilietus“, be pagrindo minėtas lėšas laikė nepagrįstu atsakovo praturtėjimu. Piniginės lėšos už bilietus atsakovui buvo grąžintos po to, kai ieškovo prašymu jis nupirko bilietus į Airiją, kad ieškovas atskristų į sūnaus mokyklos išleistuves. Ieškovas melavo savo motinai (liudytojai), kad siunčia alimentus vaikų išlaikymui. Minėtų aplinkybių teismas neatskleidė, šalių neapklausė, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų procesiniuose dokumentuose. Teismo sprendimas pagristas prielaidomis.
8.5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad įvykdydamas prievolę atsakovui (grąžindamas skolą) ieškovas šią prievolę pats pripažino, dėl ko negalima laikyti, kad ieškovo ir atsakovo nesiejo prievoliniai santykiai. Atsakovas ne praturtėjo, bet gavo tai, kas jam priklausė ieškovui įvykdžius prievolę; atsakovas elgėsi sąžiningai - ieškovas pats, savo valia grąžino skolą, kas negali būti traktuojama kaip nesąžiningas praturtėjimas.
Atsiliepimas
9. Ieškovas V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmos instancijos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 153-156). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Teismas nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai sprendė, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, keliami reikalavimai įrodyti, todėl ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
9.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovo nedalyvavimas teismo posėdyje neva sukliudė teismui atskleisti bylos esmę, nes toks klausimas byloje nebuvo keliamas ir sprendžiamas. Pats atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, o jeigu būtų dalyvavęs, būtų galėjęs pats paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas tarp šalių žodinis susitarimas.
9.3. Airijos valstybės socialinės paramos fondams matant, kad į E. L. asmeninę banko sąskaitą kiekvieną mėnesį pervedamos piniginės lėšos, socialinės išmokos jai nebūtų buvę mokamos arba būtų ženkliai mažinamos. Iki šios dienos trečiasis asmuo ieškovui ir antstoliui, kuris vykdo išlaikymo įsiskolinimo priverstinį išieškojimą, yra nurodžiusi tik asmeninę banko sąskaitą, esančią Lietuvos banko filiale. Iš to seka, kad ji iki šios dienos nuo Airijos valstybės slepia gaunamas pajamas tikslu ten gauti kuo didesnes socialines garantijas. Būtent dėl šių priežasčių trečiasis asmuo neturi ir niekada neturėjo oficialių darbinių santykių. Tai pati patvirtino 2018 m. išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo.
9.4. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovo skolą, todėl nebuvo pagrindo nustatyti, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos sutartiniai santykiai. Atsakovo atstovė nenurodė nei sutarties sudarymo aplinkybių, nei įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, negalėjo nurodyti kada ir kiek tiksliai neva ieškovas iš atsakovo skolinosi pinigų, negalėjo įrodyti paskolos gavėjo įsipareigojimų ir kitų požymių, reikšmingų paskolos sutartiniams santykiams. Deklaratyvaus pobūdžio teiginiai negali būti pagrindu atmesti ieškovo ieškinį.
9.5. Atsakovas nenuginčijo aplinkybės, kad jis gavo ieškovo pervestus 1439,50 Eur. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovo ir atsakovo susitarimas neįvyko, nes atsakovas gautų pinigų trečiajam asmeniui nepadavė, o trečiasis asmuo nepareiškė atsakovui reikalavimo įvykdyti prievolę. Todėl teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, pagrįstai sprendė, kad atsakovas gavo pinigus be pagrindo ir turi juos grąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl įrodymų vertinimo
12. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Be to kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017 ir kt.).
13. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 - 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas tenkino ieškovo reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas (atsakovas), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, taip pat, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
Dėl bylos esmės
14. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad ieškovas savo reikalavimą grindė sandoriu, kurio neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes ieškovas teismo nustatytu pagrindu ieškinio negrindė ir jo neįrodinėjo; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigą apie paskolinius santykius, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas atsakovui nebuvo skolingas, nors ieškovas savo valia grąžino skolą, kas negali būti traktuojama kaip nesąžiningas atsakovo praturtėjimas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
15. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Be to, teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Taigi, jei ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tačiau tokiu atveju nėra keičiami nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1439,50 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį su atsakovu ir trečiuoju asmeniu sudarė žodinę sutartį, pagal kurią jis savo vaikų – G. L. ir A. L. – išlaikymui skirtus pinigus vaikų motinai trečiajam asmeniui E. L. sutarė mokėti per jos brolį atsakovą R. B., t. y. tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklosčiusiais sutartiniais santykiais (CK 6.189 str. l d.). Ieškovas nurodė, kad jis viso 2013 - 2014 m. atliko vienuolika pavedimų, kuriais atsakovui pervedė viso 1439,50 Eur; atsakovas ieškovo pervestus pinigus nepilnamečių vaikų išlaikymui privalėjo perduoti trečiajam asmeniui, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, jis to nepadarė ir liko ieškovui skolingas minėtą sumą. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas pateikė 11 nurodymų pervesti grynuosius pinigus, kurie patvirtina, kad 2013 - 2014 m. buvo padaryta 11 pervedimų į atsakovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) bendrai 1439,50 Eur sumai - tris kartus grynuosius pinigus pervedė ieškovo motina J. L., o likusius ieškovas. Devyniuose nurodymuose pervesti grynuosius pinigus mokėjimo paskirtyje nurodyta – „alimentai“, viename – „alimentai E. L.“, dar viename – „už bilietus“ (b. l. 5-15).
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovas ieškinį grindžia tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta sutartimi trečiojo asmens E. L. naudai, sprendė, kad šalių civiliniai teisiniai santykiai būtų kvalifikuotini pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.191 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jei ko kita nenumato įstatymai ar nelemia prievolės esmė. Kadangi atsakovas R. B. ir trečiasis asmuo E. L. minėtos sutarties sudarymo nepripažino, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, jokių kitų įrodymų, išskyrus nurodymus pervesti grynuosius pinigus, patvirtinančių tokios sutarties sudarymą, nepateikė, pagrįstai sprendė, kad susitarimas dėl pinigų pervedimo trečiajam asmeniui E. L. neįvyko. Taigi, pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis trečiojo asmens naudai, teismas neturėjo pagrindo aiškintis šios sutarties sudarymo ir nutraukimo aplinkybių, jos tikslo ir kitų apelianto nurodytų aplinkybių, kurios išdėstytos šios nutarties 8.1 pastraipoje, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nesiaiškindamas minėtų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju apeliantas, teigdamas, kad šalis siejo paskolos sutartiniai santykiai ir ieškovas byloje pateiktais nurodymais pervesti grynuosius pinigus grąžino skolą apeliantui, privalėjo įrodyti šią aplinkybę, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam perkėlė įrodinėjimo pareigą apie paskolinius santykius.
19. Vertindamas apelianto argumentus, kuriais siekiama įrodyti tarp šalių susiklosčius paskolos teisinius santykius, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
20. Nors apeliantas teigė, kad tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai, tačiau šią poziciją grindė tik savo paties ir trečiojo asmens paaiškinimais, jog ieškovas byloje pateiktais nurodymais pervesti grynuosius pinigus grąžino jam skolą. Tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šalių paskolos teisinių santykių buvimą, t. y. nenurodė nei paskolos sutarčių sudarymo bei skolos raštelių pasirašymo aplinkybių, įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, paskolos gavėjo (ieškovo) įsipareigojimą grąžinti skolą. Be to, apelianto nurodomas aplinkybes, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai bei ieškovas byloje pateiktais nurodymais pervesti grynuosius pinigus grąžino apeliantui skolą ir taip pats pripažino prievolę apeliantui, paneigia juose nurodyta mokėjimų paskirtis bei liudytojos J. L. parodymai, kuriais netikėti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
22. Turtas pripažįstamas įgytu be teisinio pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.
23. Apeliacinės instancijos teismo atliktas byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas (atsakovas) iš ieškovo gavo pinigus be teisinio pagrindo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 - 2014 m. ieškovas į apelianto banko sąskaitą atliko 11 pervedimų bendrai 1439,50 Eur sumai. Nenustačius, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis savo nepilnamečių vaikų išlaikymą trečiajam asmeniui E. L. mokėti per atsakovą R. B., taip pat apeliantui neįrodžius, kad jis iš ieškovo pinigus gavo esant teisiniam pagrindui, t. y. tarp šalių susiklosčius paskolos teisiniams santykiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas turi grąžinti ieškovui be teisinio pagrindo jam pervestus pinigus.
24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas pateikė duomenis dėl patirtų 100 Eur išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengima. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. B. ieškovui V. L. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.