- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- e2-377-652/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Sakalauskienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- E. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui E. L. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. B. 1439,50 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, jį atstovaujanti atstovė advokato padėjėja paaiškino, kad šalys ir trečiasis asmuo 2013 metų rugsėjo mėnesį susitarė, kad ieškovas, buvęs trečiojo asmens E. L. sutuoktinis, turintis su ja du vaikus, išlaikymą vaikams persiųs ne į trečiojo asmens sąskaitą, o į jos brolio R. B. sąskaitą, kuris tuo metu taip pat gyveno Airijoje, o ieškovas buvo grįžęs į Lietuvą. Nurodė, kad nuo 2008 iki 2012 metų pabaigos ieškovas ir trečiasis asmuo gyveno kartu Airijoje, vedė bendrą ūkį, nors jų santuoka buvo nutraukta 2005 metais. Nurodė, kad tokio susitarimo priežastis buvo ta, kad trečiasis asmuo Airijoje gaudavo nemažas socialines išmokos, kurios būtų sumažėję, jei būtų Airijos valstybės institucijoms paaiškėję, kad E. L. gauna ir kitų pajamų, t. y. išlaikymą vaikams iš buvusio sutuoktinio. Paaiškino, kad išlaikymą vaikams ieškovui padėjo vykdyti jo motina J. L., kuri keletą kartų pati išsiuntė pinigus vaikų išlaikymui atsakovui. Pabrėžė, kad visuose mokėjimų nurodymuose mokėjimo paskirtis yra nurodyta alimentai, kai kuriuose nurodyta alimentai E. L., viename mokėjimo nurodyme nurodyta – už bilietus. Nurodė, kad toks šalių ir trečiojo asmens žodinis susitarimas įstatymui neprieštaravo. Nurodė, kad ieškovas teikė vaikams išlaikymą pagal galimybes, nebūtinai vadovaudamasis 2005 teismo patvirtinta 58 eurų suma vienam vaikui, kartais pravesdavo už kelis mėnesius, bet paskirtis visada būdavo nurodyta ta pati. Paaiškino, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui susipykus, trečiasis asmuo 2017 pabaigoje kreipėsi pas antstolį dėl išlaikymo vaikams priteisimo nuo 2005 metų, neatsižvelgdama į bendrą gyvenimą kartu, persiųstas išmokas. Atmetė atsakovo argumentus atsiliepime į ieškinį, nes, būtent, atsakovas vėliau atvyko į Airiją ir ieškovas jam padėjo materialiai, kad jokių skolinių santykių tarp jų nebuvo. Prašė remtis 2018 metų teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis dėl išlaikymo padidinimo bei kitais pridėtais rašytiniais įrodymais. Pabrėžė, kad trečiasis asmuo niekada anksčiau nesikreipė dėl vaikų išlaikymo nevykdymo. Nurodė, kad atsakovo atstovės nurodytos aplinkybės apie ieškovo asmenybę yra šmeižtas, niekuo nepagrįsti teiginiai. Paaiškino, kad mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis ,,už bilietus“ yra ieškovo siųsti pinigai vaikų bilietams grįžti vasarą į Lietuvą.
Atsiliepimas
Atsakovo ir trečiojo asmens, kurių pozicijos byloje sutampa, atstovė paaiškino, kad atsakovas sutinka, jog gavo nurodytus mokėjimus, tačiau tai buvo skolos jam grąžinimas. Tai, kad buvo nurodyta mokėjimo paskirtis alimentai – jis nesureikšmino, be to negalėjo įtakoti ieškovą kokią mokėjimo paskirtį nurodyti. Nurodė, kad jokio susitarimo su ieškovu nebuvo. Nurodė, kad ieškovas turėjo skolų ne tik atsakovui, bet ir bankams, trečiasis asmuo buvo patyrusi nuo jo smurtą, ieškovas buvo teistas, todėl pats ieškovas skolinosi pinigus iš atsakovo, kad atsakovas, gavęs skolos grąžinimą, skolos raštelius sunaikino. Nurodė, kad tikslios skolos sumos nurodyti negali. Paaiškino, kad 2018 teismo sprendime yra nustatytos aplinkybės, kad ieškovas pradėjo mokėti išlaikymą savanoriškai padidindamas nustatytą išlaikymą tik 2017 metais, mokėdamas po 100 eurų kiekvienam vaikui (buvo nustatyta po 58 eurus). Kita vertus, nurodė, kad iš neteisės negali atsirasti teisė – ieškovas siekė apgauti Airijos valstybę, tiesiogiai nesiųsdamas pinigų trečiajam asmeniui be to iš papildomai pateiktų įrodymų matyti, kad socialinė išmoka buvo apskirta 2005 metais, todėl pajamų gavimas negalėjo įtakoti jų nutraukimą. Mano, kad ieškovas neįrodė jokių susitarimo sąlygų, nenurodė susitarimo trukmės, kitų reikšmingų sutarčiai aplinkybių. Be to, joks žodinis susitarimas negali pakeisti 2005 metų teismo sprendime nustatytų išlaikymo sąlygų. Įstatymas nustato, kad vaikams skirtais pinigais, šiuo atveju, disponuoja vaikų motina, todėl jie ir turi būti siunčiami į vaikų motinos sąskaitą, nors teismo sprendime apie tai nėra pasisakyta. Pažymėjo, kad 2013-06-06 ieškovo sūnus Arnas jau buvo pilnametis.
Liudytoja J. L. parodė, kad ieškovas yra jos sūnus, kad į Lietuvą grįžo 2012 metų pabaigoje, iki tol gyveno su sutuoktine E. L.. Nurodė, kad sūnus, baigęs magistrantūros studijas, išvyko į užsienį užsidirbti. Nurodė, kad sūnaus šeimyninis gyvenimas buvo sudėtingas, kad sūnus ir E. L. daug kartų pykosi ir taikėsi, kad ji net nežinojusi apie 2005 metų teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, nes sūnus iki grįžimo į Lietuvą gyveno kartu su E. ir jų dviem vaikais. Nurodė, kad, grįžęs į Lietuvą, iš karto neturėjo darbo, todėl vaikus išlaikyti padėjo ji, kad ir pati yra keletą kartų siuntusi pinigus už V., nurodydama, kad tai yra alimentai vaikams. Paaiškino, kad iš sūnaus sužinojusi apie susitarimą siųsti pinigus vaikų išlaikymui ne į vaikų motinos sąskaitą, o į jos brolio, tam, kad E. gautų socialines išmokas. Nurodė, kad jos sūnus dirba Alytaus pataisos namuose, yra pareigūnas, todėl atsakovo atstovės nurodytos aplinkybės yra šmeižtas jos sūnaus atžvilgiu. Yra įsitikusi, kad trečiojo asmens teigimas, kad ji negavo pinigų išlaikymui, yra jos kerštas sūnui, nes anksčiau niekada nekilo problemų dėl vaikų išlaikymo. Nurodė, kad ir 2015-2016 metais sūnus dar važinėjo pas ją į Airiją, po penkis kartus į metus, taip pat į Lietuvą grįždavo E. su vaikais, E. susitikdavo ir su ja, bendraudavo, tačiau jokių priekaištų dėl išlaikymo niekada neišsakė. Tačiau po to sūnus susirado merginą ir sūnaus su E. santykiai pablogėjo, dėl to, jos manymu, atsakovas ir trečiasis asmuo nebesako tiesos, kad E. yra grasinusi ieškovui, kad ,,jam dar parodys“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. L. ir trečiasis asmuo E. L. yra buvę sutuoktiniai, jie turi du bendrus vaikus, kuriems 2005-11-16 teismo sprendimu, nutraukiant V. L. ir E. L. santuoką, buvo nustatytas išlaikymas - po 200 litų kiekvienam vaikui (b. l. 16-17).
Iš teismui ieškovo pateiktų nurodymų pervesti grynuosius pinigus matyti, kad buvo padaryta 11 pervedimų, tris kartus grynuosius pinigus pervedė ieškovo motina J. L., o likusius ieškovas. Devyniuose nurodymuose pervesti grynuosius pinigus mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,alimentai“, viename –alimentai E. L., viename nurodyta - ,,už bilietus“ (b. l. 5-15).
Ieškovas savo ieškinį grindžia tarp jo, atsakovo, trečiojo asmens susiklosčiusiais sutartiniais santykiais kito asmens – E. L. naudai. Nurodo, kad susitarimo atsakovas nesilaikė, tai yra pažeidė sutartį. Mano, kad atsakovas, neįvykdęs susitarimo trečiajam asmeniui, yra kaltas, todėl liko ieškovui skolingas. Pagal ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes, civiliniai teisiniai santykiai būtų kvalifikuotini pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.191 straipsnio 1 dalį, t. y., jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui. Šiuo atveju, prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad minėto susitarimo nepripažįsta trečiasis asmuo, nereikalauja atsakovo įvykdyti prievolę. Kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo tokio susitarimo nepripažįsta, ieškovui nepateikus daugiau byloje įrodymų, tik mokėjimų nurodymus, darytina išvada, kad susitarimas dėl pinigų pervedimo trečiajam asmeniui E. L. neįvyko, nors, atsižvelgiant į mokėjimų paskirtį, liudytojos J. L. parodymus, manytina, kad ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių dėl tokio susitarimo sudarymo ir vykdymo.
Atsakovo ir trečiojo asmens atstovė advokatė aiškino, kad paskolos sutartiniai santykiai sieja ieškovą ir atsakovą, kad, būtent, ieškovas buvo skolingas atsakovui, ir ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas grąžino atsakovui skolą, o atsakovas skolos raštelius sunaikino.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalis paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Iš atsakovo atstovės paaiškinimo, rašytinių įrodymų byloje nėra pagrindo nustatyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskolos sutartiniai santykiai, nes atstovė nenurodė nei sutarties sudarymo aplinkybių, įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, paskolos gavėjo įsipareigojimą ir kitus požymius, reikšmingus paskolos sutartiniams santykiams.
Tačiau byloje yra nenuginčyta aplinkybė, kad atsakovas gavo ieškovo nurodytus pinigus. Nenustačius, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis trečiojo asmens naudai, paskolos sutartis, darytina išvada, kad atsakovas gavo pinigus be pagrindo. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Kadangi ieškovo ir atsakovo susitarimas neįvyko, trečiasis asmuo nepareiškė atsakovui reikalavimo įvykdyti prievolę, atsakovas turi grąžinti be pagrindo jam pervestus pinigus (CK 6.237 str. 1 d.).
Nors ieškovas prašo grąžinti pinigus kitu teisiniu pagrindu, tai nėra pagrindas atmesti ieškinį, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pažymėta, kad dispozityviškumo ginant civilines teises principas reiškia, jog teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tačiau teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Todėl nepaisant to, ar reikalavimų juridinis pagrindas procesiniame dokumente yra nurodytas teisingai, ar neteisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-294/2011).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai (CK 6.237 str. 1 d.).
Tenkinus ieškovo ieškinį teismo nurodytu pagrindu, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nustatoma, kad buvo patenkintas ieškovo reikalavimas.
Ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 32,60 Eur (b. l. 24). Atsakovo išlaidos sudaro 731 Eur (b. l. 62).
Iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 32,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo priteisiamos 12,95 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. B. 1439,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 50 ct) ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo V. L. naudai.
Priteisti iš atsakovo R. B. 32,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. L. naudai.
Priteisti iš atsakovo R. B. 12,95 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.