- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-767-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01221-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-452-670/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. B. priteisti 190,96 Eur negrąžinto kredito, 24,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 6,10 Eur administravimo mokestį, 63,05 Eur negautas pajamas (nuostolius) apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų negautas pajamas už negrąžintą 190,96 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 21 d.), 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 190,96 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. birželio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 190,96 Eur negrąžintą kreditą, 24,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.);
3. 6,10 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.); 63,05 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.); 10,20 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo 2020-02-21 - 176,79 Eur, 2020-03-21 - 173,03 Eur, 2020-04-21 -169,15 Eur, 2020-05-21 - 165,14 Eur, 2020-06-21 - 161 Eur, 2020-07-21 – 156,73 Eur, 2020-08-21 – 152,32 Eur, 2020-09-21 – 147,76 Eur, 2020-10-21 – 143,06 Eur, 2020-11-21 – 138,20 Eur, 2020-12-21 – 133,19 Eur, 2021-01-21 – 128,01 Eur 2021-02-21 - 122,66 Eur, 2021-03-21 – 117,14 Eur, 2021-04-21 – 111,44 Eur, 2021-05-21 – 105,56 Eur, 2021-06-21 – 99,49 Eur, 2021- 07-21 – 93,22 Eur, 2021-08-21 - 86,74 Eur, 2021-09-21 – 80,05 Eur, 2021-10-21 – 73,15 Eur, 2021-11-21 - 66,02 Eur, 2021-12-21 – 58,66 Eur, 2022-01-21 – 51,06 Eur, 2022-02-21 – 43,21 Eur, 2022-03-21 – 35,11 Eur, 2022-04-21 – 26,75 Eur, 2022-05-21 – 18,11 Eur 2022-06-21 – 9,19 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (190,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 136 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-cnp725cs bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 21 d. pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ (toliau - Pradinis kreditorius) ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-cnp725cs (toliau -Sutartis), pagal kurią Pradinis kreditorius suteikė atsakovei 200 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, palūkanas ir administravimo mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, Pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2020 m. sausio 23 d. 2020 m. kovo 3 d. tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovę.
5. Dėl reikalavimų priteisti negrąžintą kredito dalį, mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas ir administravimo mokestį. Teismas nurodė, kad Pirminis kreditorius tinkamai vykdė savo pareigą – pervedė atsakovei pinigines lėšas, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu nevykdė, taip pažeidė prievolę, atsiradusią iš šalių sudarytos Sutarties, todėl iš atsakovės priteistina 190,96 Eur negrąžinto kredito. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 24,52 Eur mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, tai yra iki 2020 m. sausio 23 d., yra pagrįstas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą ir dėl 6,10 Eur administravimo mokesčio priteisimo, kadangi mokestis apskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 23 d.
6. Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 63,05 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Nurodė, kad 63,05 Eur negautas pajamas ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi Sutarties.
7. Dėl negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teismas nurodė, kad paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 21 d.), galėjo tikėtis gauti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teismo vertinimu, yra tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), t. y. 10,20 Eur (190,96 Eur negrąžinta kredito dalis × 39 procentai Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 50 dienų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 21 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.
8. Dėl negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis, todėl pagal ginčo teisiniams santykiams taikytino specialaus įstatymo VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normas vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ši taisyklė taikytina ir kompensuojamosioms palūkanoms bei negautoms pajamoms (nuostoliams), nes netesybos atlieka būtent nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, padarė išvadą, kad Sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą, o Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 procento) ir termino (180 dienų). Teismas sprendė, kad šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, ir Sutartyje nustatytas negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuojamas taikant 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
9. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į procesinių palūkanų atlyginimą nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo už kurį ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo, yra atmestas, o tiksliai apskaičiuoti patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas neįmanoma, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 136 Eur jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. sprendimą už akių dalyje dėl 39,00 procentų negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (190,96 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 21 d.), priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 39,00 procentų negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (190,96 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 21 d.); priteisti ieškovei iš atsakovės 39,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (190,96 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; kitą Marijampolės apylinkės teismo sausio 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
Dėl Sutarties grafiko ir jame numatytos kredito kainos, kaip kriterijaus, apibrėžiančio apeliantės negautų pajamų (nuostolių) dydį
10.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas;
10.2. Ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39,00 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (190,96 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko, kadangi negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nesumažėjo iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos;
10.3. Nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką;
10.4. Ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra suderinti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą Sutarties grafiką apskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma;
Dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo
10.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti;
10.6. Ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 str. 8 d. ribojimai;
10.7. Nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Ieškovė negautas pajamas (nuostolius) vis dar patirs, nes 2021 m. birželio 22 d. atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos vartojimo kredito sumos. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra jokios logikos. Ieškovė neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma laisvai disponuoja, o ieškovė toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas;
Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino
10.8. Negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuoti pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą: už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 21 d.) procentine išraiška ir už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos;
10.9. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 39,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.
11. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinius skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas priteisti 39 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, ir visiškai netenkintas reikalavimas dėl 39 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, dydžio
14. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų, iš esmės ieškovė nesutinka su teismo sprendimu ieškovės negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, skaičiuoti ne nuo visos negrąžintos kredito sumos, kaip to prašė ieškovė, o nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, pažeidusi vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarką, privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, tačiau šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio.
15. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutartis sudaryta 2019 m. birželio 21 d. 36 mėnesių terminui, Sutarties termino pabaiga 2022 m. birželio 21 d. Atsakovės negrąžinta vartojimo kredito suma pagal Sutartį yra 190,96 Eur. Sutartis nutraukta 2020 m. sausio 23 d. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, palūkanas ir administravimo mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Metinė palūkanų norma – 39 procentai. Taigi, norint nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, nustatančiomis sutarties nutraukimo teisines pasekmes.
17. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys, sudarydamos 2019 m. birželio 21 d. vartojimo kredito sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovės mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su Sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2022 m. birželio 21 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovė privalo sumokėti pradinei kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, jog pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
20. Anot apeliantės, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovės vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, jog, siekiant nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai. Į bylą pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovė privalėjo sumokėti pradinei kreditorei. O ieškovei manant, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, ieškovė turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnius, nei nustatyta, nuostolius, į bylą pateikta nebuvo.
21. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, jog jei vartojimo kredito sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai, pradinė kreditorė, gavusi iš atsakovės įmoką(as), ją (as) būtų iš karto galėjusi perskolinti ir gauti iš to naudos, laiko deklaratyviais. Pažymėtina, jog ieškovė visiškai neįrodinėjo, kad, iš atsakovės negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti.
22. Kaip minėta, šalys, sudariusios 2019 m. birželio 21 d. Sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovė privalo sumokėti pradinei kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
23. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neneigia ieškovės teisės į kitų (ne pagal mokėjimo grafiką nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, tačiau, kaip minėta anksčiau, ieškovės pareiga – tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį įrodyti. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė aptariamu laikotarpiu būtų patyrusi didesnių nuostolių nei nustatyti mokėjimo grafike. Objektyvių įrodymų, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptariamame mokėjimo grafike, byloje nėra pateikta.
24. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tinkamai taikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, priimtas procesinis sprendimas atitinka naujausią teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-68-777/2021; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-642/2021; 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A/-294-10922021; 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-337-613/2021, 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-392-730/2021 ir kt.). Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos
25. Nors ieškovė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo, tačiau tokie ieškovės argumentai neatitinka formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju, paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
26. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, jog tokia situacija, be kita ko, neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų, be to, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali sudaryti prielaidas paskolos davėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galbūt didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 39 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Pažymėtina ir tai, jog sutarties sudarymo metu nei pradinė kreditorė, nei vėliau apeliantė negalėjo turėti lūkesčio, kad atsakovė sutarties tinkamai nevykdys, ir todėl tikėtis gauti minėtas pajamas. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas aptarta aukščiau, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito gražinimo. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, priimtas teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.