Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-532-1135/2021 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui T. M. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo priteisimo

18. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Taigi, pagal įstatymo normą (CK 3.192 straipsnis), kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

22. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

23. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad dukters išlaidos per mėnesį sudaro nuo 300 Eur, kartais viršija 400 Eur sumą, todėl dukros išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei 400 Eur suma per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį dukros išlaikymui 150-160 Eur reikalinga maistui, 70 Eur higienos prekėms, vaistams ir maisto papildams bei vitaminams – 20 Eur, drabužiams 40-50 Eur, patalynei, rankšluosčiams – 10 Eur, žaislams, lavinimo priemonėms – 40 Eur (viso apie 340 Eur), dukros investicinio gyvybės draudimo įmoka sudaro 100 Eurų, taip pat ieškovė turi turėtų lėšų nenumatytoms išlaidoms, kurios vaikui augant tiktai augs.

24. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protingos ir realios. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudarė apie 468 Eur. Taigi, ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga ir ieškovė neprivalėjo šių išlaidų pagrįsti.

25. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, atsakovas, įrodinėdamas mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėjo pareigą tai pagrįsti. Šiuo atveju atsakovas teigė, kad nepagrįstai didelės išlaidos yra nurodytos maistui, kurios, atsakovo manymu, yra ne didesnės nei 120 Eur mėnesiui, taip pat visiškai nebūtinos ir neatitinkančios šalių turtinės padėties yra dukros investicinio gyvybės draudimo įmokos po 100 Eur per mėnesį. Atsakovo įsitikinimu, dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga maždaug 350 Eur suma.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyti atsakovo argumentai paremti tik jo paties subjektyvia nuomone, nėra pagrįsti atitinkamais paskaičiavimais, kurie leistų suabejoti ar vertinti kaip nepagrįstą ieškovės pateiktą vaiko poreikių detalizaciją bei paaiškinimus išlaidų klausimu. Todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį yra pakankama 350 Eur suma, t. y. mažesnė, nei nurodė ieškovė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių mažametės dukros poreikiai siekia apie 350 Eur per mėnesį. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos kontekste pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo nepripažinti vaiko būtinuoju poreikiu investicinio draudimo, kurio įmokos kas mėnesį siekia 100 Eur. Ta aplinkybė, kad ieškovė draudimo sutartį dukros naudai sudarė pati, nepasitarusi su atsakovu, negali būti vertinama pagrindu laikyti draudimo sutartį asmenine ieškovės prievole, kadangi ieškovė šiuo klausimu neprivalėjo tartis su atsakovu, kuris savanoriškai atsisakė pripažinti tėvystę ir nevykdė tėvo pareigų mažametės dukros atžvilgiu. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė apeliaciniame skunde, atsakovui nepripažįstant tėvystės ir nevykdant tėvo pareigų, apeliantė supratusi, kad dukrą teks auginti vienai, dukrą apdraudė investiciniu draudimu, tikėdamasi, kad ligos ar kokios kitos nelaimės atveju, mergaitė galės gauti draudimo išmoką, be to, sukauptas lėšas bus galima panaudoti dukros ateičiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės elgesys aptartoje situacijoje atitiko protingo ir rūpestingo asmens elgesio standartą, o atsakovas, savanoriškai nepripažindamas tėvystės, turi prisiimti iš to kilusias pasekmes. Priešingas aiškinimas nepagrįstai pažeistų ieškovės interesus ir neatitiktų sąžiningumo principo. Šiuo atveju, vaiko investicinis draudimas iš esmės sudarytas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus nelaimės atveju. Taigi, nors tiesiogiai investicinio draudimo išlaidos nėra būtinos vaikui išlaikyti, tačiau įvertinus minėtą aplinkybę, kad šio draudimo sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai atsakovas savanoriškai nepripažino tėvystės ir nevykdė tėvo pareigų, laikytina, kad šios išlaidos yra susijusios su išlaikymu ir tikslingos priskirti prie išlaidų, reikalingų tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalių mažamečio vaiko poreikių tenkinimui turi būti skiriama ne mažesnė nei 400 Eur suma, į tai, kad ieškovė turi turėtų lėšų nenumatytoms išlaidoms, kurios netolimoje ateityje vaikui augant augs (vaikui pradėjus lankyti darželį), bei remdamasis suformuota kasacinio teismo praktika dėl orientacinio kriterijaus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, sprendžia, kad 468 Eur išlaikymo suma (1 MMA dydis) šalių nepilnamečiui vaikui būtų teisinga ir protinga, nepažeidžianti tokio amžiaus vaiko teisės į normalų vystymąsi, užtikrinanti jo visų poreikių patenkinimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtina įvertinti ir tai, kad nuolat didėja prekių ir paslaugų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lems didėsiančius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Be to, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaiką auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

29. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nors šiuo metu šalių dukrai mokama 111 Eur vaiko pinigų suma, tačiau ji mokama ieškovei atitintant nepasiturinčios šeimos kriterijų vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu. Teismui priėmus sprendimą šioje byloje, ieškovės padėtis pasikeis, ji nebeatitiks nepasiturinčios šeimos kriterijaus, todėl šalių dukra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, po sprendimo priėmimo gaus 70 Eur išmoką. Apeliantė apeliaciniame skunde šios nustatytos aplinkybės neginčija. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas ieškovei iš valstybės 70 Eur vaikui kas mėnesį mokama išmokos suma, t. y. ginčo šalims tenkantis vaiko išlaikymo dydis mažinamas iki 398 Eur (468 Eur – 70 Eur) ir sudarytų po 200 Eur (398 Eur : 2 = 199 Eur (suapvalinus 200 Eur)) kiekvienam iš tėvų.

30. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį, turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. Nagrinėjamoje byloje iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovas sutiko teikti dukrai 130 Eur išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis, šiuo metu atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad yra pajėgus teikti teismo priteistą 140 Eur dydžio išlaikymą.

31. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama ne tik atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintina ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Todėl tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės mėnesines pajamas sudaro 184,86 Eur motinystės išmoka (neatskaičius mokesčių), ji turi automobilį, nekilnojamojo turto neturi, nurodo, kad netrukus sieks pradėti dirbti, jeigu pavyks dukrai gauti darželį arba samdyti auklę. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ūkyje, jo kasmėnesines pajamas sudaro 239,12 Eur darbo užmokestis, jis savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Kitų išlaikytinių nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gyveno pas savo tėvus. Ieškovė teigė, kad ją ir jos nepilnametę dukrą materialiai remia jos tėvai. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kiek ir kokių išlaidų patiria gyvendamas pas savo tėvus (maisto, komunalinių ir kt.), todėl laikytina, kad ir atsakovas iš esmės gauna savo tėvų materialinę paramą.

33. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra gera, tačiau tai, kad šalių turtinė padėtis nėra gera, o jų pajamos nėra pakankamos net ir jų pačių poreikiams patenkinti, nepaneigia jų pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikas, taip pat ir dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, pirmiausia turi būtina vadovaujamasi prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Vadinasi, tuo atveju, jeigu tėvų gaunamos pajamos nėra pakankamos savo vaikams išlaikyti, jie turėtų spręsti klausimą dėl veiksmų, kurie leistų padidinti jų gaunamas pajamas, tačiau tai neatleidžia tėvų nuo išlaikymo pareigos vykdymo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

34. Pažymėtina, kad abi šalys yra jauno amžiaus, neturinčios sveikatos sutrikimų. Ieškovė nurodė, kad ketina dirbti laboratorijoje už 600 Eur atlyginimą. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad negali ieškotis geriau apmokamo darbo, nes turi prižiūrėti senyvo amžiaus tėvus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas turi teikti prioritetą savo nepilnamečio vaiko interesams, o ne savo tėvų interesams. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsakovas yra pakankamai jaunas, sveikas, darbingo amžiaus, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, papildomą darbą ar pajamų šaltinį, kad galėtų užtikrinti pakankamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas būtų bandęs ieškoti geriau apmokamo darbo, tačiau dėl sveikatos būklės ir (ar) išsilavinimo ar įgūdžių stokos to padaryti jam nepavyko. Taigi, vien dėl to, kad atsakovas nededa pastangų susirasti geriau apmokamo darbo, negali nukentėti mažamečio vaiko interesai.

35. Pagal kasacinio tesimo praktiką, MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

36. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog abi šalys yra pajėgios teikti nepilnametei dukrai išlaikymą lygiomis dalimis, t. y. po 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymo suma iš esmės nesiekia net skurdo rizikos ribos, todėl nėra nei per didelė, nei neprotinga ar nepagrįsta. Todėl yra pagrindas šioje dalyje apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistą 140 Eur išlaikymą iš atsakovo padidinti iki 200 Eur.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

37. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

38. Pažymėtina, kad tik ką gimusiam vaikui, be kasdienių jo poreikių maistui, drabužiams, higienai, sveikatos priežiūrai, būtina nupirkti ir tam tikrus daiktus: priemones maitinimui, lovą, vežimėlį, maitinimo kėdutę ir kt. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio išlaidų reikalingumą, į ieškovės paaiškinimus, jog dukros išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei 400 Eur suma, darytina išvada, kad ir skolos laikotarpiu ginčo šalių dukrai išlaikyti buvo reikalinga apie 400 Eur dydžio suma.

39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į teikto išlaikymo sumą įskaičiavo atsakovo pirktą vežimėlį (133 Eur vertės), kuris buvo dovana vaikui. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, vežimėlis skirtas dukros kasdienių buitinių poreikių tenkinimui, vežimėlio pirkimo data nėra susijusi nei su vaiko gimimo dienos data, nei su kokios nors kitokios šventės data, kas galėtų būti pagrindu spręsti, kad tai yra atsakovo dovana dukrai.

40. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (šalių dukros gimimo) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. liepos 7 d., šalių dukrai buvo reikalinga 6 400 Eur išlaikymo suma (400 Eur x 16 mėnesių), per šį laikotarpį šalių dukrai valstybės buvo išmokėta 2 287,60 Eur išmokų, o likusią išlaikymo sumą – 4112,40 Eur (6 400 Eur - 2 287,60 Eur), šalys turėjo teikti lygiomis dalimis – po 2 056,20 Eur (4 112,40 Eur : 2). Įvertinus tai, kad atsakovas nuo dukros gimimo iki teismo sprendimo priėmimo suteikė 1 263 Eur išlaikymą, konstatuotina, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 793 Eur (2 056,20 Eur – 1263 Eur = 793,20 Eur (suapvalinus 793 Eur)). Taigi, apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteistas 393,20 Eur išlaikymo įsiskolinimas padidinamas iki 793 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimas ir jo pagrindu priimta 2021 m. liepos 12 d. nutartis dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keičiami, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistą 140 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidinant iki 200 Eur, o priteistą 393,20 Eur išlaikymo įsiskolinimą padidinant iki 793 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

42. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys yra patenkintas 90 procentų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, ieškovei teismo sprendimu iš atsakovo priteista 280 Eur bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 315 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. Apeliacinėje instancijoje tiek ieškovė, tiek atsakovas naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą patirtos išlaidos negali būti priteisiamos iš asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba buvo teikiama suteikiant valstybės garantiją ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

45. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys yra 100 procentų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jų apeliacinėje instancijoje patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteisiamos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir jo pagrindu priimtą 2021 m. liepos 12 d. nutartį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Priteisti iš T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų), indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 793 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. liepos 7 d.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 315 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir jo pagrindu priimtą 2021 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.