Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui T. M. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo iš išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, jog vaikui sudarytos tinkamos gyvenimui sąlygos motinos namuose, duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų pareigas, nėra. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pilnai atitinka vaiko interesus. Prašomas priteisti išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydis atitiktų vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad I. G. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas apie tai padarytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), jos motina yra ieškovė V. G., duomenys apie tėvą gimimo įraše nenurodyti. Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad ieškovė nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. gavo apie 234,00 Eur motinystės išmoką, nuo 2021 m. sausio 1 d. ieškovė gauna apie 184,86 Eur motinystės išmoką (neatskaičius mokesčių). 2020 m. spalio 29 d. ieškovė sudarė I. G. gyvybės draudimo sutartį, kuri galioja iki 2045 m. spalio 28 d., mokama kasmėnesinė įmoka – 100 Eur. T. M. dirba savo tėvo A. M. ūkyje, jo kasmėnesines pajamas sudaro 239,12 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Ieškovės vardu yra registruotas automobilis Volvo, kurio pirmos registracijos data – 2007 m. liepos 27 d., atsakovo vardu transporto priemonių nuosavybės teise nėra registruotų. Nei ieškovė, nei atsakovas jų vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. pažyma Nr. 37 patvirtina, kad V. G. nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta 3 431,12 Eur socialinių išmokų, iš kurių 1621,60 Eur išmokėta vaikui. A. M. ūkis T. M. vardu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. pervedė ieškovei I. išlaikymui 1 000 Eur, dar 100 Eur pervedė, nurodant paskirtį „I. su gimimo diena“, 2021 m. birželio 7 d. ieškovei I. išlaikymui pervedė 130 Eur., 2020 m. gruodžio 9 d. pervedė 133 Eur, kaip paaiškino atsakovo atstovė, įsigydamas dukrai vėžimėlį.

Dėl tėvystės nustatymo

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės.

Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Byloje buvo paskirta DNR ekspertizė, gautas ekspertizės aktas patvirtina, kad T. M. yra I. G. tėvas su 99,99999999 procentų tikimybe. Gavus ekspertizės aktą, atsakovas pripažino faktą, kad yra I. G. tėvas, ir su šiuo reikalavimu sutiko. Procesiniuose dokumentuose šalys taip pat iš esmės panašiai nurodė aplinkybes, kad artimai draugavo ir susilaukė dukters.

Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma (ekspertizės aktas, šalių paaiškinimai neginčijamai patvirtina, kad T. M. yra ieškovės dukters I. G. biologinis tėvas, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Tarp šalių nekilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad I. G. su ieškove gyvena nuo pat jos gimimo. Išvada teikianti institucija teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, ir tai atitinka vaiko interesus, ieškovė turi visas sąlygas tinkamai pasirūpinti vaiku. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jos gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, todėl ieškinys šioje reikalavimų dalyje tenkintinas. Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, tokio reikalavimo šalys nepareiškė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dukros išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei 400 Eur per mėnesį suma, kad kas mėnesį dukros išlaikymui 150-160 Eur reikalinga maistui, 70 Eur higienos prekėms, vaistams ir maisto papildams bei vitaminams – 20 Eur, drabužiams 40-50 Eur, patalynei, rankšluosčiams – 10 Eur, žaislams, lavinimo priemonėms – 40 Eur (viso apie 340 Eur). Taip pat ieškovė turi turėtų lėšų nenumatytoms išlaidoms, kurios vaikui augant tiktai augs. Nurodė, kad apdraudė dukrą investiciniu gyvybės draudimu, kurio mėnesinė draudimo įmoka sudaro 100 Eurų. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje minimali alga yra preziumuojama kaip būtina tinkamam vaiko išlaikymui.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).

Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti išvadą, kad šalių mažametės dukros poreikiai šiuo metu siekia apie 350,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu ieškovės ieškinyje pateiktas vaiko poreikių apskaičiavimas nėra dirbtinai išdidintinas, atitinka realią kainų situaciją Lietuvoje. Teismas nepripažįsta vaiko būtinuoju poreikiu investicinio draudimo, kurio įmokos kas mėnesį siekia 100 Eur, kadangi, kaip paaiškino pati ieškovė, draudimo sutartį dukros naudai ji sudarė pati, nepasitarusi su atsakovu, draudimas, kaip investicija, gali būti vertinamas įvairiai, draudimas nepatenkina vaiko poreikių šiuo metu ir yra nukreiptas į ateitį, o įmokos dydis, lyginant su šalių gaunamomis pajamomis, yra didelis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis yra mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-96-687/2020).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas nustato, kad šalių dukros poreikių kas mėnesį suma 350,00 Eur mažintina jai mokamų vaiko pinigų suma. Nors šiuo metu šalių dukrai mokama 111 Eur vaiko pinigų suma, tačiau teismas nustatė, kad ji mokama ieškovei atitintant nepasiturinčios šeimos kriterijų vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu. Teismui priėmus sprendimą šioje byloje, ieškovės padėtis pasikeis, ji nebeatitiks nepasiturinčios šeimos kriterijaus, todėl šalių dukra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, po sprendimo priėmimo gaus 70 Eur išmoką vaikui. Atsižvelgiant į tai, šalių dukros poreikių suma 350,00 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos mažintina 70 Eur suma, nustatant, kad vaiko poreikių suma, teikiama abiejų tėvų sudaro 280 Eur. Šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl šalių dukrai tiektiną išlaikymo naštą jos turi dalintis per pusę – po 140 Eur. Taigi, iš atsakovo nepilnametei dukrai nuo sprendimo priėmimo dienos priteistinas išlaikymas po 140,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę ieškovei tvarkyti sūnui priteistą išlaikymą. Išlaikymas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos apskaičiuotinas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Teismo vertinimu, nustatytas išlaikymo dydis šiuo metu bus pakankamas užtikrinti nepilnamečio šalių dukros poreikius bei labiausiai atitinkantis šalių turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą. Mažesnio išlaikymo priteisimas pažeistų mažamečio vaiko interesus, neatitiktų teisingumo kriterijų, kadangi ieškovė šiuo metu prižiūri mažametė šalių dukrą ir neturi realios galimybės dirbti, didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Juo labiau, kad ieškovė šiuo metu gyvena pas savo tėvus, kurie taip pat prisideda prie vaiko išlaikymo, suteikia ieškovei su dukra būstą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turi realias galimybes pasididinti savo pajamas ir dukrai teikti didesnį išlaikymą, kadangi yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturi sveikatos problemų, trukdančių dirbti ir išlaikyti vaiką, duomenų, kad negalėtų rasti geriau apmokamo darbo, išvykti dirbti į kitą miestą, nėra. Juo labiau, kad tokias pat galimybes turi ir ieškovė, kuri darbo taip pat ieško kitame mieste, nei gyvena. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Teismas išaiškina, kad ateityje, pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, šalys gali kreipti į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 1320 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Taip pat, kaip minėta, išlaikymo suma, susidariusi nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, nagrinėtina kaip išlaikymo įsiskolinimo suma.

Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovas įrodė, kad dalį išlaikymo įsiskolinimo yra padengęs, todėl ši suma išskaičiuotina iš išlaikymo įsiskolinimo sumos. Atsakovas pateikė teismui įrodymus (kurių ieškovė neginčijo), kad jis laikotarpiu 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. pervedė dukros išlaikymui 240 Eur. Vertinant laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo dienos, teismas pažymi, kad atsakovas yra sumokėjęs 630 Eur, dar 133 Eur sumokėjo už vėžimėlį, skirtą dukrai, kurie išskaičiuotini iš priteistino išlaikymo įsiskolinimo. Taigi, įvertinus tai, kad šalys turėjo teikti išlaikymą dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, bendra išlaikymo suma, teikiama abiejų šalių laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2021 m. liepos 7 d. sudarytų 5600 Eur (350x16). Iš šios sumos išskaičius šalių dukrai aptartu laikotarpiu išmokėtas socialines išmokas (1621,60 Eur), darytina išvada, kad šiuo laikotarpiu bendra išlaikymo suma teiktina abiejų šalių buvo 3978,40 Eur, o atsakovo – 1989,20 Eur (3978,40/2)

Iš šios sumas išskaičiavus atsakovo sumokėtas lėšas, darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimo suma, priteistina iš atsakovo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2021 m. liepos 7 d. sudaro 986,20 Eur (1989,20 Eur -240 Eur -630 Eur-133 Eur).

Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ji skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Išlaikymo įsiskolinimo klausimas nespręstinas, kadangi tokio prašymo teismo posėdžio metu nebepalaikė atsakovo atstovė, išlaikymo įsiskolinimo sumos išdėstymas pažeistų vaiko bei ieškovės interesus, nes ieškovei tektų ilgesnį laiką vienai vykdyti išlaikymo pareigą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už reikalavimus nustatyti tėvystę bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, bei pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą bei mokėjimo nurodymą, taip pat sąskaitą už teisines paslaugas, patvirtinančius, kad ieškovė sumokėjo advokatei 300 Eur už atstovavimą byloje, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 8.3 Mr)TP-21-T-2-62 pagrindu, todėl iš jo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Ieškovės du reikalavimai tenkinami pilnai, 2 reikalavimai dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo tenkinami iš dalies, todėl teismas laiko kad ieškinys yra patenkintas 80 procentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 80 procentų jos patirtų išlaidų – 280 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti nepilnametės I. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 0 ct), indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 986,20 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 20 ct) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2021 m. liepos 6 d.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti V. G..

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.