Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl neturtinės žalos ir metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-uoju kalėjimu). Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. pertvaros nebuvo įrengtos, kadangi tokios prievolės laisvės atėmimo vietų įstaigai teisės aktai nenumatė. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje pertvaros iš šonų dušinėse įrengtos 2022 m. spalio mėn. Atsakovės vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Atsakovė neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo. Pažymi, kad kreipimosi aspektas šiuo atveju svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Atsakovės vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad dėl naudojimosi dušu be pertvarų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Atsakovės nuomone, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Nors pareiškėjas teigia, jog dėl atsakovės veiksmų patyrė daug neigiamų išgyvenimų, tačiau jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologės I. S. 2024 m. kovo 29 d. pažymoje Nr. RV-22-3226, nurodoma, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu „<...> į įstaigos psichologus dėl patiriamų trauminių išgyvenimų, emocinių ir dvasinių kančių, fizinių nepatogumų, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. bent minimalaus privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, kadangi čiaupai (galvutės) nebuvo atskirti pertvaromis bei dušų patalpos duryse įrengtas stebėjimo langelis, per kurį nuteistąjį galėjo matyti pareigūnai, nesikreipė“. Todėl atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Tokiu atveju pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Remiantis Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Turto valdymo skyriaus specialisto J. A. B. pateikta 2024 m. balandžio 5 d. pažyma Nr. LV-21256 „Apie nuteistojo K. L. laikymo sąlygas“, nurodoma, jog 3, 4, 10 būrių bendro naudojimo dušinių duryse įrengti langeliai yra tonuoti, visiškai nepermatomi. Atsakovė pabrėžia, kad į bylą pateikė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3, 4 ir 10 būrių dušų patalpų nuotraukas, iš kurių matyti, kad šiuose dušuose įrengtas langelis buvo pilnai tonuotas, visiškai nepermatomas, taigi, pareiškėjo argumentai, kad jis jautė diskomfortą dėl jo stebėjimo per langelį, yra nepagrįsti. Pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog pareigūnai per langelį galėjo matyti, kaip pareiškėjas prausiasi, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Atsakovė neturi duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis kalėjimo administracijai dėl to, jog kiti nuteistieji jį stebi dušinėse per duryse įrengtą stebėjimo langelį. Atsakovės vertinimu, pareiškėjas taip pat neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto šiuo aspektu.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas analogiškai dėl neįrengtų dušų pertvarų (byla Nr. I1-7312-644/2023) jau buvo kreipęsis į teismą, todėl, atsakovės nuomone, pareiškėjas tokiu būdu piktnaudžiauja ir siekia nepagrįstai pasipelnyti, o ne apginti savo neva pažeistas teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, veiksmų (neveikimo), laikant jį netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., atlyginimo.

CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje. Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą grindžia jo laikymo laikotarpiu neužtikrintu privatumu naudojantis dušu.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gegužės 25 d.), 17.5 papunktyje numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę – dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pasikeitus Taisyklių redakcijai (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 17.5 papunktyje buvo numatyta, jog nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas yra siejamas ir su pertvarų dušuose nebuvimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2018 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-442/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021).

Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę (laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d.), prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Tai patvirtino pati atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 20 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. turėjo galimybę naudotis dušu bent vieną kartą per savaitę, kadangi byloje nėra duomenų, kad jis dirbo ar užsiėmė individualia darbine, kūrybine veikla. Taigi, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 20 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. buvo pažeista preliminariai apie 10 kartų (10 sav. x 1 k.). Atsižvelgiant į vėliau pasikeitusią Taisyklių redakciją, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. turėjo galimybę naudotis dušu bent du kartus per savaitę, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas į dušą ėjo kasdien, todėl pripažintina, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu šiuo laikotarpiu buvo pažeista preliminariai apie 26 k. (13 sav. x 2 k.). Darytina išvada, kad iš viso ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu preliminariai pažeista apie 36 kartus.

Pareiškėjas taip pat neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog jam duše nebuvo užtikrintas privatumas dėl duryse įrengto stebėjimo langelio, kuris nebuvo tonuotas ir apklijuotas, todėl pareigūnai, įskaitant ir moteris, galėjo jį stebėti.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus nustato Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 9.5 papunktyje numatyta, kad atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).

Atsakovė į bylą pateikė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Turto valdymo skyriaus specialisto Jono A. B. 2024 m. balandžio 5 d. pažymą Nr. LV-21256 „Apie nuteistojo K. L. laikymo sąlygas“, kurioje nurodoma, kad 3, 4, 10 būrių bendro naudojimo dušinių duryse įrengti langeliai yra tonuoti, visiškai nepermatomi. Taip pat atsakovė kartu su atsiliepimu į bylą pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad langelis, esantis dušinės duryse, tonuotas ir apklijuotas veidrodine matine klijuojama plėvele. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas ginčija laikotarpį nuo 2021 m. kovo 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., o atsakovės pateiktos fotonuotraukos yra 2022 m. vasario 11 d. ir 2023 m. rugsėjo 5 d., kitų duomenų (fotonuotraukų) atsakovė nepateikė, todėl darytina išvada, kad dušo patalpų durų langelis pareiškėjo ginčijamu laikotarpiu nebuvo užklijuotas plėvele.

Teismas pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas aiškiai nurodė, jog visą ginčo laikotarpį dušinės duryse buvo permatomas (netamsintas, neapklijuotas) stebėjimo langelis, o atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, pripažįsta pareiškėjo argumentus dėl privatumo pažeidimo nesant uždengtam durų langeliui pagrįstais.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu ir dušinėse esant permatomam stebėjimo langeliui, laikytina, kad jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).

Pareiškėjo teigimu, dėl neužtikrinto privatumo prausiantis duše jis jausdavo diskomfortą, orumo pažeminimą, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Teismas pažymi, kad į bylą pateikti duomenys, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, jų poveikio, patiriamų neigiamų išgyvenimų nei į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją, nei į psichologą nesikreipė. Pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad patvirtintų savo argumentus apie pablogėjusią sveikatos būklę.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų darę įtaką tolesniam pareiškėjo gyvenimui) ar kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012 ir kt.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju administracinė byla teisme iškelta 2024 m. kovo 18 d. teisėjos rezoliucija, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2024 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.