Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui, kaltinamajam A. G. (A. G.), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba UAB(duomenys neskelbtini) , teistas:

1) 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalį, 50 MGL bauda, su baudžiamojo poveikio priemonėmis;

2) 2020 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 34 (trisdešimt keturių) parų areštu, su baudžiamojo poveikio priemonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. (A. G.) 2023 m. vasario 23 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, 2020 m. vasario 26 d. įsiteisėjus 2020 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones keturis metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2023 m. vasario 23 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad įvykio dieną buvo pas draugą bare. Automobilis visada toje vietoje stovi. Automobilis yra tarnybinis, jis priklauso tėvui, jame laikomi darbiniai instrumentai. Prieš savaitę automobiliai, kurie stovėjo prie miškelio, buvo apvogti. Kaltinamajam pasakė patraukti tėvo automobilį prie vaizdo kamerų. Kaltinamasis pagalvojo, kad pastatys automobilį nors ant kampo, todėl atvažiavo su automobiliu ir jį pastatė. Kai pastatė automobilį, prie jo priėjo policijos pareigūnas ir patikrino blaivumą.

Teisiamajame posėdyje po kaltinamojo akto paskelbimo kaltinamasis pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia abejonių, o su sutrumpintų įrodymų tyrimo sutiko prokuroras, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be A. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigose. 2023-02-22 nuo 15.00 val. iki 2023-02-23 03.00 val., dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju specialistu V. S.. 2023-02-23 apie 01.40 val., važiuodami Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo su išjungtomis artimosiomis šviesomis važiuojantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo iš kiemų gilumos link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, tačiau pamatęs jų tarnybinį automobilį automobilis sustojo ties (duomenys neskelbtini) daugiabučiu gyvenamuoju namu. Toks automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo elgesys jam ir vyresniajam specialistui V. S. sukėlė įtarimą, todėl nusprendė patikrinti automobilio vairuotoją. Matė, kad automobilio vairuotojas yra vienintelis asmuo automobilyje, kitų žmonių automobilyje nebuvo ir iki pat patikrinimo matė, kad automobilio vairuotojas alkoholio nevartojo. Privažiavus prie minėto automobilio jis išlipo iš tarnybinio automobilio, keleivio vietos ir priėjo prie automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo. Priėjus prie vairuotojo prisistatė, pasakė jam tikrinimo priežastį, bei paprašė pateikti jo tapatybę patvirtinančius dokumentus. Išsiaiškino, kad už automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo ir automobilį vairavo A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuo A. G. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausė A. G. prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, tačiau jis į užduotą klausimą neatsakė, tik pasakė, kad alkoholį vartojo. 2023-02-23 01.44 val., su alkotesteriu patikrino A. G. blaivumą ir nustatė 1,96 promilių girtumą. 2023-02-23 02.04 val., pakartotinai patikrino jo blaivumą ir nustatė 1,97 promilių girtumą. Apie įvykį informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją ir tolimesniam įvykio forminimui A. G. ir automobilį perdavė ekipažo V1753 pareigūnams. Įvykis buvo filmuotas BODY. Daugiau nieko papasakoti negali (b. l. 34-36).

Iš VĮ ,,Registra“ duomenų matyti, automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas yra Č. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).

VšĮ ,,Emprekis“ 2023 m. vasario mėn. duomenimis, automobilio ,,VW Passat“, (duomenys neskelbtini) m., kaina Lietuvoje su (duomenys neskelbtini)00 eurų (b. l. 28).

2023-02-23 Neblaivumo nustatymo akte ir kvituose užfiksuota, kad A. G. atliktas neblaivumo tikrinimas prietaisu. Pirmo tikrinimo - 01.44 val. metu nustatyta 1,96 promilių girtumas, antrojo tikrinimo - 02.04 val. metu nustatyta 1,97 promilių girtumas. Pažymėta, kad A. G. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 22-24).

2023-03-09 apžiūros protokolas, apžiūrėti pareigūnų kamerų „BodyCam“ (kūno kamerų) vaizdo įrašai (b. l. 30-31).

2020-02-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-641-1034/2020 įsiteisėjęs 2020-02-26, kuriuo A. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams (b. l. 57-59).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021).Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pagal formuojamą teismų praktiką turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemiškumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuotas ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. G. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės dėl dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neneigė ir patvirtino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje – VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suvokdamas, jog pagal ankstesnius teismų sprendimus neturi teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kaltinamojo teigimu, jis vairavo, nes reikėjo perstatyti automobilį į vietą, kur yra kameros. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojo A. S. nuoseklūs parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolas (vaizdo įrašai), kita bylos rašytinė medžiaga. Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines A. G. inkriminuotos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartų įrodymų visumą, konstatuotina ir tai, kad kaltinamasis A. G. būdamas neblaivus bei vairuodamas transporto priemonę – automobilį VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais realizavo ir kitos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėtį.

Tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, tiek iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo dieną, t. y. 2023 m. vasario 23 d., turėjo neišnykusį teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje, padarymo (b. l. 57-59). Pastarasis minėtu teismo sprendimu buvo nuteistas 34 parų arešto bausme, kartu jam buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams bei turto konfiskavimas. Kaltinamasis A. G. su jam teismo paskirtos bausmės bei baudžiamųjų poveikio priemonių vykdymo tvarka buvo tinkamai supažindintas, jam išaiškintos už netinkamą jų vykdymą ar nevykdymą tenkančios pasekmės, taip pat sudarytas paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių planas . Be to, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis, jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu žinojo, kad anksčiau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir yra saistomas draudimo vairuoti transporto priemones, tačiau jam inkriminuoto nusikalstamo elgesio neatsisakė ir būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo.

Pabrėžtina ir tai, jog pirmiau aptarti ir teismo įrodytais pripažinti kaltinamojo A. G. veiksmai pasižymėjo BK 243 straipsnio inkriminavimui būtinu piktybiškumo požymiu. Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamasis, nepaisydamas jam žinomo teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirto draudimo vairuoti transporto priemones, 2023 m. vasario 23 d. sėdo už vairo. Juo labiau, šio draudimo kaltinamasis A. G. nepaisė būdamas neblaivus. Tai reiškia, kad pastarasis ne tik neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas saistomas pareigos nevairuoti transporto priemones, bet ir tą pačią dieną pavartojęs alkoholio, tokiu būdu sukeldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai, sėdo už vairo. Akivaizdu, kad visos pirmiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokiu elgesiu kaltinamasis akivaizdžiai išreiškė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 243 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, iš kurių viena priskirtina baudžiamojo nusižengimo kategorijai (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis), kita nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis pirmiau aptartas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą – būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, (b. l. 48-52), išsiskyręs, dirba (b. l. 46).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, ir visus minėtus kartus už analogiškų nusikalstamų veikų šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamoms padarymą (vairavimą esant neblaiviam). Minėti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, patvirtinantys kaltinamojo anksčiau padarytas ir teismo apkaltinamaisiais nuosprendžiais įrodytomis pripažintas nusikalstamas veikas, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra netinkamai, atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių ir skiriamų bausmių, yra jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Kartu pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis po jam sistemingai pirmiau aptartais teismų sprendimais paskirtų bausmių, išvadų nepadarė ir toliau elgėsi jam įprastu būdu. Akivaizdu, kad pastarasis, būdamas tinkamai informuotas apie jam taikomą draudimą vairuoti kelių transporto priemones, sistemingai vairuoja transporto priemones, be to, tai daro ne tik būdamas blaivus, bet ir apsvaigęs nuo alkoholio. Juo labiau, minėtų transporto priemonių vairavimo metu taip pat sukelia eismo įvykius, kurių metu yra apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas. Visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamajam A. G. ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės nebuvo efektyvios ir nepasiekė BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, įskaitant ir kaltinamojo atgrasinimą nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje tikslinga kaltinamajam A. G. skirti prokuroro siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Akivaizdu, kad ankstesniais teismų sprendimais kaltinamajam paskirtos baudos nebuvo efektyvios, neužkardė kartotinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir jo elgesio iš esmės nepakeitė. Todėl, teismo vertinimu, remiantis pirmiau aptartais kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančiais duomenimis, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslais bus pasiekti kaltinamajam A. G. už BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytas griežčiausias bausmes, atitinkamai arešto bei laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant arčiau vidurkio.

Atsižvelgiant į tai, kad A. G. anksčiau nebuvo teistas laisvės atėmimo bausme, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, be intensyvios priežiūros, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tai suteikiant kaltinamajam dar vieną galimybę pasitaisyti būnat neizoliuotam nuo visuomenės. BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kaltinamajam A. G. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. G. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, 2023 m. vasario 23 d. kaltinamasis A. G. vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti transporto priemones, jam ši teisė buvo atimta ankstesniais teismų sprendimais (teismo baudžiamuoju įsakymu bei nuosprendžiu). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga teisiamajam A. G. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas įvertina tai, kad kaltinamajam A. G. įvykio metu buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo mieste. Be to, kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teisės vairuoti. Toks jo elgesys, o būtent, transporto priemonės vairavimas be teisės vairuoti, pasižymi sistemingumu, kadangi prieš tai jis ne kartą už tai buvo baustas administracine tvarka. Galiausiai, pastarajam šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotas nusikalstamas elgesys, o būtent, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, pasireiškė ne pirmą kartą, kadangi kaltinamasis A. G. už tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą anksčiau buvo teistas net du kartus, ir šioje baudžiamojoje byloje aptariamas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui bei nepasibaigus BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, kaltinamajam A. G. yra pagrindas nustatyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą didesnį už jos vidurkį, o būtent – 5 metus.

Apibendrinus anksčiau aptartą, pripažintina, jog būtent 5 metų trukmės aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas bus proporcingas ir teisingas, atitinkantis tiek visuomenės interesą, jog būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos, tiek padarytos veikos pavojingumą bei paties kaltinamojo asmenybę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta 2023 m. vasario 24 d. (b. l.7 2-73).

Įvertinus išdėstytą, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2023 m. vasario 24 d.

Dėl turto konfiskavimo.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. G. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs ne mažą kiekį alkoholio, sėdo už automobilio vairo, vairavo, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo A. G. vairavimas esant neblaiviam. Galiausiai, pirmiau aptartus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko, nepaisydamas jam ankstesniais teismų sprendimais paskirtų įpareigojimų nevairuoti kelių transporto priemones.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis nusikalstamų veikų padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o jo tėvui Č. G. (b. l. 27), kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. G. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio „VW Passat“ vertė yra 640,00 eurų (b. l. 28). Teismas pripažįsta, kad automobilio „VW Passat“ sumos konfiskavimas yra proporcinga ir tinkama priemonė šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.

Kiti klausimai.

Kaltinamajam buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas bei dokumento (paso) paėmimas. Šios kardomosios priemonės nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintinos, asmens dokumentą (pasą) grąžinant savininku.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nuteisti 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, A. G. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, 1 arešto parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai ir paskirti A. G. subendrintą bausmę - 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. G. galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 bei 10 punktuose:

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti bei be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ir (ar) lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą (paso), palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti, dokumentą (pasą) grąžinant savininkui.

Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę ir priteisti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, 640,00 (šešis šimtus keturiasdešimt) eurų į valstybės biudžetą.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.