Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – 50 MGL dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2019 m. gruodžio 22 d., apie 01.15 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais A. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, jog buvo pas brolį, norėjo po buteliuką dar išgerti, nuvažiavo ir privažiavo automobilis. Pripažįsta, kad vairavo išgėręs, išgėrė keturis alaus. Jautėsi normaliai, apsvaigęs nesijautė. Nežino, kodėl atsisakė pasitikrinti alkotesteriu. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 47), A. G. parodė, jog parodymai teisingi. Jis negalėjo vairuoti automobilio, nes teisė vairuoti buvo atimta, žinojo tai. Automobilis priklauso sutuoktinei, įgytas santuokoje, žmona nežinojo, kad važiuos su mašina. Mėnesinės pajamos yra 800 Eur. Išvadas padarė, kad mažiau į galvą viską reikia imti, kad ramiau gyventų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. G. parodė, kad teisės vairuoti transporto priemonių neturi, ši teisė šiais metais buvo atimta, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo sutuoktinės vardu, priklauso pastarajai. 2019 m. gruodžio 21 d. dienos metu buvo pas savo tėvus, (duomenys neskelbtini), alkoholio nevartojo. Tos dienos vakare, apie 20.00 val. pas tėvus atvažiavo jo brolis D. G. Iš karto su broliu jo automobiliu nuvažiavo prie brolio namų, adresu (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo jo brolis. Po ko su broliu persėdo į ten pat automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį jo sutuoktinės automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelius turėjo nuo anksčiau. Laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 2019 m. gruodžio 22 d., 00.30 val. kartu su broliu, prie jo namų, automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, asmeniškai išgėrė du litrus alkoholinio alaus. Po 00.30 val. baigėsi alkoholis, todėl jis kartu su savo broliu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į netoliese, (duomenys neskelbtini) esančią naktinę parduotuvę nusipirkti alaus, automobilį vairavo jis. Naktinėje parduotuvėje nusipirko kelias skardines alaus, po ko nuvažiavo prie brolio namų, automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), alkoholio daugiau nevartojo. Praktiškai iš karto prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis, pareigūnas pasibeldė į automobilio langą. Jis išlipo iš automobilio. Pareigūnai kelis kartus nurodė jam prapūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Jis būdamas neblaivus į alkoholio kiekio matuoklį pūsti atsisakė, manė, kad galimai taip išvengs atsakomybės. Po ko jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, bei atsisakė tikrintis girtumą nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs. Jo sutuoktinei nebuvo žinoma, kad jai priklausantį automobilį vairuos neblaivus (b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulės pareigose. 2019 m. gruodžio 22 d., dirbdama kartu vyr. patruliu P. K. ir važiuodami (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai važiuojantį ir pavojingai manevruojantį per visą kelio važiuojamąją dalį automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nuspręsta patikrinti anksčiau minėtą automobilį ir jį vairavusį asmenį. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Jai ir jos porininkui išėjus tikrinti automobilio ir vairuotojo dokumentus buvo nustatyta, kad automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. G. Automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nes iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, asmuo negalėjo eiti tiesiai, svirduliavo į šonus, nesiorientavo aplinkoje. Asmeniui nustačius neblaivumo požymius buvo nuspręsta alkotesterio pagalbą patikrinti jo blaivumą, tačiau vairuotojas kategoriškai atsisakė būti patikrintas. Asmuo buvo įspėtas, kad jo atsisakymas pasitikrinti blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau asmuo vis tiek vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nustačius nusikalstamos veikos požymius apie įvykį buvo informuotas budėtojas, o A. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo išvežtas į saugomą aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).

2020 m. sausio 3 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas pateiktas policijos pareigūnų, vaizdo įraše užfiksuota, jog A. G. atsisako būti patikrinamas alkotesteriu (b. l. 10).

Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo sutuoktinei E. G. (b. l. 17-18).

VšĮ „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje (be PVM) – 719 Eur (b. l. 19).

2019 m. gruodžio 22 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad A. G. 01.30 val. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, asmuo atsisakė neblaivumo patikrinimo (b. l. 55).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, A. G. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos I. K. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. G. 2019 m. gruodžio 22 d., apie 01.15 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pastebėtina, jog kaltinamuoju aktu A. G. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems, <....> būdamas neblaivus nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. neblaivumas nebuvo nustatytas, o baudžiamąją atsakomybę jam užtraukia būtent neblaivumo patikrinimo vengimas, teismas kaltinimą patikslina, pašalindamas iš kaltinimo perteklinius nusikalstamos veikos požymius. Toks kaltinimo tikslinimas nedaro įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir kaltinamojo kaltei.

Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nežino, kodėl atsisakė pasitikrinti alkotesteriu. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (apie tai, kad būdamas neblaivus į alkoholio kiekio matuoklį pūsti atsisakė, manė, kad galimai taip išvengs atsakomybės) ((b. l. 47)), A. G. parodė, jog parodymai teisingi. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis A. G. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, nustatytą atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: A. G. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 61-67), yra dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Taigi A. G., jau būdamas teistas už analogišką veiką, ir toliau daro nusikalstamas veikas, t. y. anksčiau skirtos bausmės ir poveikio priemonės jam nebuvo veiksmingos, jo elgesio nepakeitė. Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamajame posėdyje, jis savo nusikalstamos veikos ir ja galimų sukelti padarinių nesureikšmina. Įvertinęs visas aplinkybes, tai, kad anksčiau skirtos baudos kaltinamojo elgesio nepakeitė, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmę – areštą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 22 d., 01.25 val. iki 2019 m. gruodžio 22 d., 16.44 val. įskaitytinas į bausmės laiką (b. l. 39, 51). A. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kai tokios teisės neturėjo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, kad anksčiau turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tačiau praradęs šią teisę, jos nesusigrąžino nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad laikino teisės netekimo vairuoti transporto priemones faktas (taip pat tai, kad asmuo niekada tokios teisės nėra įgijęs) neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 metams. Prokuroro 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. birželio 23 d. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis priklauso jo sutuoktinei E. G., automobilis įgytas santuokoje. Tai, kad minėtas automobilis buvo įgytas ir įregistruotas E. G. vardu, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis VĮ „Regitra“ išrašas (b. l. 17).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam A. G., tiek jo sutuoktinei E. G..

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kaip minėta, automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso ir kaltinamajam A. G., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būti konfiskuotas natūra, o E. G. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, CD laikmena su vaizdo įrašu, laikoma prie bylos viršelio, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 51 parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. areštą 34 paroms, bausmę atliekant pataisos įstaigoje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 22 d., 01.25 val. iki 2019 m. gruodžio 22 d., 16.44 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsniu, konfiskuoti A. G. ir E. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Jancevičiaus 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, CD laikmeną su vaizdo įrašu, laikomą prie bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.