Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 640,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, 15,89 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2021 m. liepos 29 d. automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kliudė iš aptrupėjusio šaligatvio bortelio išlindusią armatūrą ir buvo apgadintas. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo jos apdraustos transporto priemonės remonto kainą ir išmokėjo draudėjui 640,20 Eur draudimo išmoką (770,20 Eur remonto kaštai – 130,00 Eur besąlyginė išskaita). Apskaičiuojant žalos dydį, nusidėvėjimas buvo įvertintas. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi ji yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nors ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, pastaroji žalos iki šiol neatlygino. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė: 1) ieškovės ieškinį atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą; 2) netenkinus pirmojo prašymo, sumažinti priteistiną žalos dydį. Atsakovė neginčijo fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau ji nėra atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti (toliau – Rangovas) Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Užsakovas) sudaryti Rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka. Sutarties 16.1 punkte nustatyta, kad Rangovas įsipareigoja paslaugas teikti tinkamai, kokybiškai ir laiku. 16.7 punktas nurodo, kad Rangovas įsipareigoja sąskaita atlyginti nuostolius Užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. 2018 m. spalio 29 d. pirkimo sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro Užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vadovaujantis Sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnio statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini), valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad šios gatvės valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti (duomenys neskelbtini) ir kuri atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos priežiūros.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad Sutarties nuostatos tarp Savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytoją, kaip atsakingą asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu, daug kartų buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, ir visose bylose teismas konstatavo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimi neperdavė savo, kaip (duomenys neskelbtini), valdytojos teisių. 2018-10-29 pirkimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Sutartis), sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos, apibrėžiančiame sutarties objektą, yra nurodyta, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija, t. y. Savivaldybė turi sudaryti rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka. Nei pačiame sutarties objektą apibrėžiančiame punkte, nei jokiuose kituose sutarties punktuose nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini), yra perduodama savarankiškam rangovo valdymui. Tokio juridinio fakto nepatvirtina nei pažodinis sutarties aiškinimas, nei sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį Sutarties esmę ir tikslą. Yra priešingai - Sutartyje nurodyta, kad rangovas atlieka darbus ir teikia privalomąsias paslaugas, tame tarpe gatvių priežiūrą ir eksploatavimą, paklusdamas sutartyje nustatytai tvarkai. Sisteminis Sutarties aiškinimas suponuoja išvadą, kad privalomosios paslaugos yra teikiamos ir kiti darbai atliekami ne rangovo iniciatyva ir nuožiūra, o pagal užsakovo raštišką užsakymą, kuriame nurodomi konkreti vieta, darbų apimtis, terminai ir kt. informacija. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), nebuvo skirtas finansavimas šios gatvės remontui. Toks rangovo savarankiškumo neturėjimas teikiant privalomąsias paslaugas ir atliekant darbus leidžia teigti, kad rangovo pagal Sutartį aptarnaujami objektai negali būti laikomi perduotais savarankiškam rangovo valdymui. Atsakovo teiginys, jog Sutartyje esančio rangovo įsipareigojimai nedelsiant ir be atskiro užsakymo pašalinti (taisyti) pastebėtus jam perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, nėra pagrindo aiškinti, kaip reiškianti savarankiško rangovui perduotų eksploatuoti gatvių valdymo teises turėjimą. Sutartyje nurodytu būdu pradėtiems ir atliktiems darbams galioja bendra darbų priėmimo - perdavimo bei atsiskaitymo už juos tvarka, o rangovo teisė savo iniciatyva pradėti sutartyje numatytus darbus didesne nei jo pastebėtų gatvės dangos defektų, keliančiai grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, šalinimo apimtimi ar savarankiškai spręsti, pvz., dėl visos gatvės dangos, konstrukcinių elementų, inžinerinių tinklų atnaujinimo ir pan., nėra numatyta. Taigi Sutartyje šalys siekė tik nusistatyti rangovui perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektų, keliančių grėsme eismo dalyvių transporto priemonių saugumui, šalinimo darbų atlikimo tvarką, kad rangovas kuo operatyviau galėtų juos pradėti ir atlikti. Teigė, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik Savivaldybės tarybos sprendimu. Pažymėjo, kad CK 6.266 straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, šios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatu pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujasi analogiškose procesiniuose sprendimuose dėl sutarties sąlygų aiškinimo priimtų ir kitose Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose: Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l 155-661/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579- 258/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1487-653/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-282-640/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018- 06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-844-392/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-876-585/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2275-235/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1782- 866/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020. Visose minėtose Vilniaus apygardos teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas ir pasisakoma dėl Sutarties įtakos gatvių valdymo teisės perdavimui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, jog pagal Sutartį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ gatvių valdymo teisės neperėjo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas)“. Aukščiau paminėtose bylose Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad Vilniaus miesto gatvių valdymo teisė sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduota nebuvo ir šių gatvių valdytoja išliko Savivaldybė, nes nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties nuostatos patvirtina, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, taigi statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gatvių valdytoja ir dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako Savivaldybė kaip savininkė. Apibendrinant aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas ir nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios turtinės žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei sutartimi, nei kitais pagrindais nebuvo perduotas statinio - kelio (gatvės) valdymas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškinio sumą ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. liepos 29 d. automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kliudė iš aptrupėjusio šaligatvio bortelio išlindusią armatūrą ir buvo apgadintas. Atsakovė yra šio kelio savininkė. Ieškovė nurodo, kad minėtas automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Ieškovė išmokėjo draudėjui 640,20 Eur draudimo išmoką (nors atsakovė nurodo, kad byloje nėra ieškovės mokėjimą patvirtinančio dokumento, tačiau ieškovės yra byloje pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 24 d. pavedimu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 640,20 Eur išmoką už automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudiminį įvykį). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, todėl ieškovė prašo iš atsakovės atlyginti išmokėtą išmoką.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Dėl atsakovės, kaip kelio (gatvių) savininkės, netinkamos kelių priežiūros buvo apgadinta transporto priemonė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis – kiti viešai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Rangovas) įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Užsakovas) sudaryti Rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 16.1 punktą, Rangovas įsipareigoja paslaugas teikti tinkamai, kokybiškai ir laiku; 16.7 punktas nustato, kad Rangovas įsipareigoja savo sąskaita atlyginti nuostolius Užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies valdytoju pagal 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis.

Nagrinėjant ginčus dėl žalos atlyginimo būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Aptartas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, o neįrodžius bent vienos sąlygos, negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje). Taigi savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Remiantis CK 4.22 straipsnio 1 dalimi, daikto savininkas, perduodamas daiktą pagal sutartį kitam asmeniui, nepraranda nuosavybės teisės ir jos elemento – valdymo, tačiau netenka fizinio ryšio su daiktu, galimybės daryti jam fizinį poveikį, naudotis jo vartojamosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020).

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį. vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė nurodė, kad ji perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies (į kurią patenka Prūsų g.) valdymą 2018 m. spalio 29 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi Sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak atsakovės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo reguliariai tikrinti gatvių būklę bei nustatyti gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; 3) kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJĮ 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Į bylą nėra pateiktų duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti Vilniaus miesto Prūsų g. valdymą patikėjimo teise kitam subjektui.

Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei tenkanti gatvių taisymo bei priežiūros pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte. Pagal VSĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugos. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama šios viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę jos įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui. Taigi, viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį. Taigi teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus, derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Tais atvejais, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Užsakovas) 2018 m. spalio 29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Rangovu); šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Užsakovas įsipareigojo sudaryti Rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal Rangovo pasiūlytus įkainius (Sutarties 1 punktas). Darbų savybės pateiktos techninėje specifikacijoje (Sutarties 1 priedas), kuri yra neatskiriama šios Sutarties dalis. Preliminarios (36 mėn.) darbų apimtys nurodytos darbų kiekių žiniaraščiuose (Sutarties 2 priedas), kurios Sutarties vykdymo metu gali kisti (gali būti įsigyta daugiau arba mažiau nurodytų darbų apimties), neviršijant 5 punkte nurodytos pradinės Sutarties vertės (Sutarties 2 punktas). Rangovas įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovui kilo pareiga eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro Užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigojo atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padalytą žalą atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (Sutarties 16.11 punktas).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nesant byloje pateiktų įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą, kuriuo būtų perdavusi trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota savarankiško valdymo teisė, reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo; todėl Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gatvės savininkė, pripažintina tinkama pagal ieškinį dėl gatvės trūkumais padarytos žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu.

Dėl vairuotojo kaltės.

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, apie kurią buvo įspėtas ar neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ją esant.

Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti transporto priemonės vairuotojo didelį neatsargumą. Atsakovė neįrodė, kad transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai. Nenustačius transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo, nėra pagrindo spręsti dėl atlygintinos žalos mažinimo. Reiškiamos abejonės ir prielaidos nesudaro pagrindo išvadoms dėl vairuotojo kaltės buvimo, todėl atsakovės argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas sumažinti prašomos priteisti žalos atlyginimą dėl paties vairuotojo kaltės, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Konstatuotina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kaip Prūsų g., Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkės ir valdytojos civilinės atsakomybės sąlygas dėl žalos, padarytos automobiliui, kliudžius iš aptrupėjusio šaligatvio bortelio išlindusią armatūrą. Priešingų aplinkybių atsakovei neįrodžius, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 640,20 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu. Atsakovei nenuginčijus fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis), taip pat nepaneigus žalos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis atsakomybę be kaltės reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 640,20 Eur žalos atlyginimo tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas už termino praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Palūkanų, pagal įstatymą mokamų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15,89 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo pradelstos sumokėti 640,20 Eur sumos už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021 m. lapkričio 1 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, iš viso už 151 dienas. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas sumokėti praleistas terminas, ir konstatavus atsakovės piniginę prievolę atlyginti žalą ieškovei, šis ieškinio reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (656,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovei 473,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 18,00 Eur žyminis mokestis bei 455,58 Eur už teisines paslaugas.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 640,20 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų, 20 ct) žalos, 15,89 Eur (penkiolika eurų, 89 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (656,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 15 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 473,58 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.