- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-210-744/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo subendrinta būdu su Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gegužės 4 d.; tenkintas MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti visiškai ir priteista iš M. K. 3146 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl išlaidų priteisimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2022 m. liepos 2 d., apie 14 valandą, būdamas (duomenys neskelbtini), neteisėtai naudodamas interneto prieiga, interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ rado R. S. patalpintą skelbimą apie parduodamą kavos aparatą „(duomenys neskelbtini)“, po to, neteisėtai naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), taip susisiekė su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu R. S., pasakė, kad pageidauja pirkti šį kavos aparatą, su R. S. sutarė, kad už kavos aparatą sumokės – 3146 eurų su PVM, paprašė išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą, SMS žinute atsiuntė išgalvotus pirkėjo rekvizitus (vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, asmens kodą, banko sąskaitos numerį), nurodė elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), į kurį R. S. išsiuntė 2022 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), po to R. S. atsiuntė mokėjimo pavedimo išrašo kopiją, patvirtinančią, kad mokėjimas atliktas, nurodė kavos aparatą perduoti atvykusiam taksi vairuotojui, R. S. įvykdžius šį nurodymą, M. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą – MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3146 eurų vertės kavos aparatą „(duomenys neskelbtini)“.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo jį išteisinti, nes jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. nurodo, kad jis pats rado asmenį (E. P.), padariusį nusikalstamą veiką, ir prašė pirmosios instancijos teismo perduoti bylą, kad būtų atliktas naujas tyrimas. Taip pat jis žino liudytoją, kuriam E. P. gyrėsi padaręs nusikaltimą ir siūlė parduoti kavamalę. E. P. siuntė laišką su prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nespėjo gauti šio laiško, todėl E. P. prisipažinimą apeliantas pateikia kartu su savo apeliaciniu skundu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo M. K. apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. K. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir M. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisinti; prokuroras Artūras Karjakinas prašė nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
6. Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nes jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepadarė ne jis, o E. P., kuris prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl įrodymų vertinimo ir M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje
7. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).
8. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. K. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) M. K., liudytojus R. S., J. R., V. B., E. P., J. L., L. Č., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek M. K. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – M. K. teisinančius – įrodymus (paties M. K. ir liudytojų E. P., J. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus), padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo M. K. kaltumą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir E. P. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bei siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti patį nuteistąjį M. K. bei šio nuteistojo nurodytus asmenis – E. P. ir A. K., taip pat apklausti liudytoją V. B.. Teismas savo iniciatyva taip pat išreikalavo pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamų ir nuteistųjų registro apie E. P. ir A. K. teistumus, užklausė (duomenys neskelbtini) dėl duomenų apie nuteistųjų E. P., M. K. ir A. K. laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietas pateikimo, dėl šių nuteistųjų išsamių charakteristikų pateikimo.
9. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016).
10. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. K. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad nusikalstamą veiką padarė ne jis, jis nebendravo su civilinio ieškovo atstovu, nesiuntė pavedimų, apie kavos aparatą nieko nežino, V. B. net nepažįsta, su ja bendravo E. P. ir V. B. draugas J. L.. Jis su E. P. ir J. L. sėdėjo viename „lageryje“. Jis pardavė savo telefoną E. P.. Tame telefone buvo jo „Facebook“ paskyros duomenys likę, jo „Messenger“ paskyra buvo vardu „M. M.“. E. P. P. kavos aparatą pirko naudodamasis jo „Facebook“ paskyros duomenimis. „Facebook“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma (2 t., b. l. 79-81). 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. sausio 25 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. K. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kad savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta, V. B. ir R. S. nepažįsta (2 t., b. l. 18, 30). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. K. taip pat nurodė, kad V. B. nepažįsta ir su ja nėra tekę bendrauti. E. P. pardavė savo telefoną, kuriame buvo išlikę jo „Facebook“ paskyros duomenys „(duomenys neskelbtini)“, paskyros vardu „(duomenys neskelbtini)“ nėra turėjęs. Su E. P. jis 2022 m. vasarą atliko bausmę (duomenys neskelbtini) tame pačiame (duomenys neskelbtini), tada ir pardavė jam telefoną. Nuteistieji iš vieno sektoriaus su kitu sektoriumi be palydos gali susisiekti. Nors teritorijas skiria tvoros, tačiau galima vienas kitą pasišaukti prie tvoros. E. P. telefoną perdavė per tvoroje buvusią skylutę. Ta tvora skirdavo būrius. Jis tuo metu buvo drausmės grupėje, o E. P. penktame ar šeštame būryje, tačiau jie galėdavo prieiti ir vienas su kitu pasišnekėti. Patekimas į kitus sektorius yra ribojamas, tačiau galima patekti iš vieno sektoriaus į kitą. Eidamas pas batsiuvį ar psichologą gali sutikti nuteistųjų iš kitų būrių. Už telefoną E. P. atsiskaitė grynais pinigais, tai yra „įmetė į sąskaitą“. Iš A. K., su kuriuo kalėjo vienoje kameroje, susižinojo, kad E. P. jam siūlė kavos aparatą, klausė, kam būtų galima jį parduoti (2 t., b. l. 225-226). Taigi viso proceso metu M. K. parodymai dėl byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos M. K. parodymus ir vadovavosi liudytojų R. S., V. B., J. R. ir L. Č. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad M. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2022 m. liepos 2 d., apie 14 valandą, būdamas (duomenys neskelbtini), apgaule savo naudai įgijo svetimą – MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3146 eurų vertės kavos aparatą.
11. Liudytojas R. S., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pirmosios instancijos teisme parodė, kad pernai metais buvo įdėtas skelbimas, kiek įmanoma surinko tikslius duomenis ir perdavė į policiją, M. K. nepažįsta, sunku pasakyti, ar balsas panašus, tačiau bendravo telefonu su vienu tuo pačiu asmeniu, taip pat liudytojas prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teismo pagarsintais parodymais, kurie yra teisingi (2 t., b. l. 81). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. liepos 14 d.) R. S. parodė, kad 2022 liepos 2 d. jis į internetinį puslapį „(duomenys neskelbtini)“ įdėjo skelbimą apie tai, kad parduoda kavos aparatą už 2600 Eur be PVM. 2022 m. liepos 4 d. jam į mobilų telefoną (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį buvo nurodęs prie įkelto skelbimo, apie 14-15 val. paskambino vyras ir paklausė, ar jis vis dar turi kavos aparatą, nes nori jį pirkti. Jie aptarė visas aplinkybes, tas vyras jo paprašė išrašyti už kavos aparatą sąskaitą, savo rekvizitus atsiuntė trumpąją SMS žinute į jo mobilųjį telefoną. Žinutę gavo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Išrašius sąskaitą, jie su pirkėju vėl susisiekė aptarti kavos aparato pristatymo sąlygų. Jam į elektroninį paštą buvo atsiųstas mokėjimo pavedimo išrašas, kuriame matyti, kad pinigus už kavos aparatą jam pervedė Ž. S.. Tuomet jis jam tuo pačiu paštu nusiuntė sąskaitą. Tą pačią dieną kavos aparatą iš jo atvyko paimti taksi automobilis, taksistas buvo jurbarkietis J. Jis jam kavos aparatą įdėjo į automobilį ir pastarasis jį išvežė. Atidavus kavos aparatą, vakare jis pasitikrino savo sąskaitą ir pamatė, kad pinigų už kavos aparatą nėra. Neradęs pinigų jis 2022 m. liepos 5 d. paskambino pirkėjui, pastarasis neatsiliepė, tačiau vėliau jam perskambino pats, jis paklausė, kodėl nepervedė pinigų, pirkėjas jį patikino, kad pavedimą padarė, tačiau pinigų negavo iki šios dienos, todėl kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 47-48). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas R. S. nurodė ir protokole-pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 22). Iš byloje esančios 2022 m. liepos 4 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nuorašo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. S. pardavė kavos aparatą už 3146 eurus. (1 t., b. l. 57). Liudytojo R. S. viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus patvirtina ir liudytojų V. B. ir J. R. parodymai.
12. Liudytojas J. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) taksistu, jam paskambino žmogus ir paprašė nuvežti kavos aparatą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). R. S. jam davė asmens, kuriam turėjo pristatyti kavos aparatą, telefono numerį. Jis kavos aparatą nuvežė nurodytu adresu. Kavos aparato atvažiavo pasiimti mergina, už atvežimą ji jam sumokėjo apie 90-100 Eur. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymais yra teisingi ir prašė jais remtis (2 t., b. l. 81). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. liepos 21 d.) J. R. parodė, kad tikslios datos nepamena, bet gali būti 2022 m. liepos 2 d. apie 16 val. jam į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis ir paklausė, ar jis galėtų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nuvežti kavos aparatą. Jis sutiko, vyriškis jam pasakė adresą, kokiu nuvykti kavos aparatą paimti ir kokiu nuvežti. Nuvyko nurodytu adresu, kavos aparatą atnešė ir į automobilį įdėjo R. S.. Jam buvo nurodytas pristatymo adresas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis buvo apie 18 val. Jam atvažiavus į nurodytą vietą, telefonu vyriškis pasakė, kad kavos aparatą atvyks pasiimti mergina. Tada prie jo privažiavo juodos spalvos automobilis, iš kurio išlipo mergina, pasakė, kad atėjo pasiimti kavos aparato, sumokėjo jam už atvežimo paslaugas ir išvažiavo (1 t., b. l. 70-71).
13. Liudytoja V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vasarą, liepos mėnesį, jos pažįstamas, mano, kad M. K., nes ji bendravo su juo, jos paprašė iš kurjerio pasiimti siuntinį, nes teta ar mama nespės pasiimti. Ji anksčiau per programėles yra bendravusi su M. K., jie kalbėdavosi, bendraudavo, susiskambindavo, susirašydavo žinutėmis. Jai dėl siuntinio paėmimo buvo rašyta iš tos pačios anketos, per kurią bendraudavo su M. K.. Jos ir M. K. santykiai buvo draugiški, ji žino, kad jis turi žmoną, vaikus, įdomu su juo bendrauti. Su J. L. ją sieja santykiai. Taip pat ši liudytoja patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymais yra teisingi, galima jais remtis (2 t., b. l. 95-97). Ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. lapkričio 23 d. ir 2023 m. sausio 11 d.) liudytoja V. B. parodė ji jau seniai pažįsta M. K., su juo susipažino per internetą – „Facebook“. Jis jos paprašė, kad jam pagelbėtų ir paimtų tą kavos aparatą, nes jo teta niekaip nespėja paimti. Jai M. K. pasakė, kada ir kur ji turėjo atvykti iki to kurjerio, kurjeriui už aparato atvežimą ji sumokėjo 100 eurų. Viską koordinavo M. K., jis susirašinėjo per tas pačias programėles. Tą kavos aparatą jai į automobilio bagažinę padėjo įkelti kurjeris. Jis kiek vėliau pasijungęs prie programėlės, paprašė, kad ji nufotografuotų kavos aparatą ir atsiųstų nuotraukas. Ji padarė tą, ką jis liepė. M. K. buvo labai nepatenkintas, kad ne tą atvežė, kad jis nėra paprastas, o tas jau gamyklinis didysis. Tą vakarą ta teta nepasiėmė to aparato. Tada jis jai po poros dienų nurodė, kad reikia padaryti grąžinimą ir tą kavos aparatą nuvežti į (duomenys neskelbtini). Aparatą ji į (duomenys neskelbtini) nuvežė po kokių 3 dienų nurodytu M. K. adresu. Kai jau buvo vietoje, M. K. paskambino ar rašė, nebepamena, pasakė, kad ateitų tas, kuriam turi paduoti tą aparatą. Prie jos priėjo vyras apie 30-40 metų, jos klausė, ar tas kavos aparatas naudotas, užsiminė, kad turėjo būti naujas, o atvežė, neva, panaudotą. Vis tik nusprendė tas vyras pasiimti tą aparatą, sumokėjo jai 400 eurų. Pasiėmus pinigus ji grįžo namo. 100 eurų iš karto atsiėmė už tai, kad sumokėjo kurjeriui už atvežimą. M. K. liepė jai dar 100 eurų pasiimti už kurą, kurį sunaudojo veždama aparatą į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Kitą dieną, susirašius su M. K., ji 200 eurų padavė jo tetai, moteriai, kuri jos laukė prie 9 aukščio namo, (duomenys neskelbtini). M. K. ji pažįsta apie tris metus. Jei jai kada blogai būdavo, ji jam paskambindavo ir jie išsikalbėdavo. Būdavo ir vaizdo skambučių, tad kaip jis atrodo iš tikro, tikrai žino. Jo balsą ji taip pat tikrai žino. M. K. niekada su ja nebendravo jo paties vardu sukurta anketa. Kai su juo bendravo, kai pas ją buvo tas kavos aparatas, jis buvo užsivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Čia yra pagrindinė jo anketa. Ir tik iš tos anketos jai buvo siunčiami pranešimai, taip pat buvo skambinama. Ji tikrai gerai žino, koks yra bendravimas M. K., kokia jo kalbos maniera – jis toks mikčiojantis, kokiomis „panetkėmis“ jis bendrauja. Tuo metu, kai pas ją buvo tas kavos aparatas, jis tikrai mikčiojo, jau vien dėl to ji galėtų tvirtinti, kad bendravo su M. K.. „Telegram“ paskyroje jis nebuvo kažkaip užsivadinęs. Kiek pamena, buvo tik telefono numeris įvestas ir viskas. Per „Telegram“ paskyrą jie taip pat bendravo skambučiais ir žinutėmis. Žino, kad būna, jog ta „(duomenys neskelbtini)“ paskyra pasinaudoja kiti kaliniai, tačiau tarp jų yra griežtas nustatymas, vidinis susitarimas, kad kiti svetimiems rašyti negali, tik savo artimiesiems. Todėl ji yra įsitikinusi, kad dėl kavos aparato bendravo su M. K.. Su savo sugyventiniu J. L. kalba tik per taksofoną, iš jo jis jai skambina. Ir taip pat rašo laiškus, ji jam atsako. Su M. K. dabar nebebendrauja, nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. jis ją užblokavo. Kai M. K. grįžo į (duomenys neskelbtini) iš po apklausos pas tyrėją, jis su ja susisiekė, netiesiogiai, per sugyventinį, kuris perdavė jai, kad ji galvotų, ką kalba, kad padarys taip, kad praras vaikus (1 tomas, b. l. 86-87, 98-99). Iš byloje esančių V. B. pateiktų bendravimo su paskyros „(duomenys neskelbtini)“ naudotoju nuotraukų matyti, kad bendravimas vyko 2022 liepos 2-6 dienomis. Bendraujama buvo susirašinėjant žinutėmis bei skambinant. Paskyros „(duomenys neskelbtini)“ vartotojas parašė V. B. – „Tai paimsi tą dėžę, ir palauk jei gali prie laiptinės, nes mama nespės po darbo pasiimti pati. Turetu iki 6 h gryžti, atiduos pinigus už taxą ir pasiims siuntinį“ (1 t., b. l. 91-95).
14. Liudytoja V. B. apklausiama apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pirmosios instancijos teisme M. K. nematė, nes posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, tačiau šiai liudytojai apeliacinės instancijos teisme suteikus galimybę vaizdo konferencijos ryšiu apžiūrėti nuteistąjį M. K., ji patvirtino, kad asmuo, kuris stovi prieš kamerą, yra tas pats asmuo, su kuriuo ji bendrauja žinutėmis, balso žinutėmis ir vaizdo skambučiais jau trejus metus, bendravo per jo anketą. Su M. K. jai teko bendrauti dėl jos vyro, nes jį buvo perkėlę į kitas patalpas. Su M. K. bendrauti vaizdo ar balso skambučiais teko maždaug pusmetį prieš tą įvykį su kavos aparatu. Dėl to kavos aparato pokalbis vyko susirašinėjimo žinutėmis. Bendravo per anketą ir per „Telegram“ programą. Jos buvo paklausta, ar gali padaryti paslaugą. Tuo metu jos vyras buvo perkeltas į kitas (izoliacines) patalpas. Rašysenos stilius buvo panašus į M. K.. Per nurodytą anketą bendravo su M. K. apie pusmetį. Kadangi per tą anketą ji bendravo tik su M. K., suprato, kad paslaugos prašo pastarasis, nekilo jai net klausimas, kas čia toks rašo ir pan. Kai paėmė kavos aparatą, aiškinosi, ką turi su juo daryti, todėl rašė į tą pačią anketą. Visus nurodymus gavo iš tos pačios anketos. Asmens, kurį identifikavo kaip M. K., balsas buvo panašus. Ji tą kavos aparatą išvežė į (duomenys neskelbtini), gavo pinigus, 100 eurų pasiliko sau, kaip kuro išlaidas, o likusius pinigus atidavė M. K. nurodytai moteriai (2 t., b. l. 227-228). Viso proceso metu duotus nuoseklius liudytojos V. B. parodymus patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos L. Č. parodymai.
15. Liudytoja L. Č. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu V. B. apklausė du kartus, jai poveikio jokio nedarė, ji nieko neverčiama davė tokius parodymus. V. B. davė konkrečius parodymus, nesiblaškė, užtikrintai nurodė tik vienintelį asmenį, tai yra, kad jis bendravo su M. K., kitų asmenų neminėjo. V. B. nurodė, kad su M. K. bendravo per „Messenger“, „Instagram“, vaizdinius skambučius, įvardino M. K. bruožus, bendravimo manierą, tai, kad M. K. mikčioja. V. B. antroje apklausoje užsiminė, kad M. K. jai daro įtaką. V. B. taip pat nurodė, kad jos sugyventinis, draugas, taip pat yra (duomenys neskelbtini), bet dėl kavos aparato ji bendravo su M. K.. Ikiteisminio tyrimo metu iki V. B. apklausos nebuvo jokių duomenų, kad nusikalstamą veiką galimai padarė M. K. (2 t., b. l. 115-117).
16. Liudytojų J. R. ir V. B. parodymus taip pat patvirtina vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas jų susitikimas 2022 m. liepos 4 d., kurio metu J. R. perdavė V. B. iš R. S. atvežtą kavos aparatą (1 t., b. l. 125). Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2022 m. liepos 4 d. liudytoja V. B. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitinka su taksi automobiliu atvykusiu J. R., kuris į jos automobilį įdeda didelę dėžę (atvežtą kavos aparatą), ji sumoka J. R. už atvežtą siuntinį ir jie išsiskiria (1 t., b. l. 119-123).
17. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojai R. S., J. R., V. B., L. Č. galėjo apkalbėti nuteistąjį M. K., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Minėti liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti. Be to, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo S. L. 2022 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) (su kuriuo bendravo liudytojas R. S. parduodamas kavos aparatą) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotojas, paslaugos „Labas“ abonentas. Remiantis šio telefono numerio išklotine nustatyta, jog telefonas su numeriu (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. birželio 18 d. iki 2020 m. liepos 20 d. veikė, buvo naudojamas ir jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kuri nesikeičia. Į šios bazinės stoties veikimo zoną patenka (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-2); 2022 m. rugpjūčio 2 d. daiktų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad apžiūrėjus abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinę laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 18 d. iki 2022 m. liepos 20 d., sujungimai joje užfiksuoti nuo 2022 m. birželio 18 d. 17:52:15 val. iki 2022 m. liepos 18 d. 22:54:04 val. Pasinaudojant programos funkcionalumu į paieškos lauką įvedus nukentėjusiojo R. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), matomi 79 sujungimai. Visi sujungimai su R. S. užfiksuoti liepos 4 ir 5 dienomis. Pirmasis sujungimas – išeinantis skambutis su R. S. užfiksuotas liepos 4 d. 13:21:11 val., kurio pokalbio trukmė 322 sekundės. Tą dieną su R. S. užfiksuoti 28 sujungimai, iš kurių 6 įeinantys skambučiai ir 6 išeinantys skambučiai, 9 įeinančios žinutės ir 7 išeinančios žinutės. Intensyviausias bendravimas vyko nuo pirmo skambučio 13:21:11 val. iki 15:06:50 val. Paskutinis sujungimas – įeinantis skambutis su R. S. liepos 4 d. užfiksuotas 18:42:48 val., pokalbio trukmė 1871 sekundžių. Liepos 5 d. su R. S. užfiksuotas 51 sujungimas, iš kurių 11 įeinančių neatsakytų skambučių, 26 įeinančios žinutės, 1 išeinantis skambutis, kurio trukmė 276 sekundės, 1 išeinantis neatsakytas skambutis ir 12 išeinančių skambučių. Liepos 5 d. 09:48:37 val., 09:52:52 val. ir 10:10:18 val. užfiksuoti pirmieji įeinantys neatsakyti skambučiai. Vėliau 11:27:31 val. užfiksuotas išeinantis skambutis, kurio trukmė 276 sekundės. Po to bendrauta SMS žinutėmis. Intensyviausias bendravimas vyko nuo 12:01:39 val. iki 14:59:30 val. Paskutinis sujungimas su R. S. užfiksuotas 16:59:25 val. Į paieškos lauką įvedus taksi vairuotojo J. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), randama 11 sujungimų. Pirmasis sujungimas - išeinantis skambutis užfiksuotas liepos 4 d. 15:35:20 val., pokalbio trukmė 119 sekundžių. Su taksi vairuotoju užfiksuoti 7 išeinantys skambučiai, 3 įeinantys skambučiai ir vienas nepavykęs skambutis. Liudytojo apklausos metu J. R. parodė, kad apie 18 val. buvo Šiauliuose ir su juo telefonu susisiekė vyriškis. Skambučių išklotinėje matyti, kad 17:48:05 val. J. R. skambino į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 10 sekundžių. 17:48:46 val. užfiksuotas išeinantis skambutis J. R.. Vaizdo įrašo apžiūros metu užfiksuota, kaip J. R. 2022 m. liepos 4 d. 17 val. 57 min., atvykęs į aikštelę ir išlipęs iš automobilio, kalbėjo telefonu. Skambučių išklotinėje matyti 17:59:53 val. įeinantis neatsakytas skambutis ir 18:00:07 val. išeinantis skambutis, kurio trukmė 33 sekundės. Paskutinis išeinantis skambutis į J. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 18:14:05 val., t. y. po to, kai J. R. dėžę su kavos aparatu perdavė moteriai. Šio pokalbio trukmė 24 sekundės. Į paieškos lauką įvedus V. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Polis II naršyklės pagalba rastas TDB, ir randamas vienas sujungimas 2022 m. birželio 30 d. 14:20:28 val., kuris yra išeinantis neatsakytas skambutis. Visoje išklotinėje bazinės stoties adresas: (duomenys neskelbtini), kuris nesikeičia. Į šios bazinės stoties veikimo zoną patenka (duomenys neskelbtini) (1 t,, b. l. 151-153); (duomenys neskelbtini) rašte užfiksuotos aplinkybės, kad M. K. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 2 d. iki 2022 m. liepos 11 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo M. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.
18. Kaip minėta, nuteistasis M. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė E. P.. Tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo argumentus vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors liudytojas E. P. apklaustas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme taip pat tvirtino, kad tai jis padarė M. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo viso proceso metu duoti parodymai, vertinant juos kitų byloje surinktų duomenų kontekste, nėra nuoseklūs, E. P. parodymuose yra esminių prieštaravimų, taip pat neatitikimų su kitais bylos duomenimis, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl šių parodymų nepatikimumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis jais priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
19. Liudytojas E. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis maždaug 2022 m. gegužės mėnesį iš M. K. nusipirko telefoną, tame telefone kai kurie duomenys buvo neištrinti, taip pat ir M. K. „Facebook“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“. Jis per „(duomenys neskelbtini)“ portalą susirado kavos aparatą už 3000 Eur. Su pardavėju susisiekė per M. K. „Facebook“ paskyrą. Liudytojas nurodė, kad M. K. „Facebook“ paskyros pavadinimas yra „M. K.“, nors pats M. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad telefone buvo likę jo „Facebook“ paskyros vardu „M. M.“ duomenys. Liudytojas taip pat nurodė, kad su pardavėju susirašinėjo per „Messenger“. Šitais reikalais, susijusiais su kavos aparatu, kitų programėlių nenaudojo. Jie pašnekėjo, pardavėjas parduoti sutiko, atsiuntė savo duomenis, kur persiųsti pinigus, tada jis elektroniniu paštu nusiuntė netikrą mokėjimo išrašą. Iki išsiunčiant tariamai apmokėtą sąskaitą, jam atrodo, kad negavo jokių dokumentų. Pardavėjui siuntė išrašą, kad pinigus jam „ale“ pervedė, dabar nepasakys, iš kokio banko nurodė, kad pavedimas padarytas. Liudytojas E. P. nurodė, kad savo duomenis pardavėjui nusiuntė per elektroninį paštą, (duomenys neskelbtini) ar kažkoks elektroninis paštas, tiksliai nepamena, tačiau liudytojas R. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad savo rekvizitus pirkėjas atsiuntė trumpąją SMS žinute į jo mobilųjį telefoną. Liudytojas E. P. taip pat parodė, kad su pardavėju dar tarėsi, kad pirks iš jo cigarečių, nors liudytojas R. S. tokių aplinkybių niekur nenurodė. Liudytojo E. P. teigimu, jis neturėjo to kavos aparato iš pradžių kur padėti, todėl vieno žmogaus, kuriam buvo skoloje apie 50 Eur, paklausė, ar gali trumpam tą kavos aparatą pasaugoti, ar yra kur palikti. Jis tam žmogui pasakė, kad tas kavos aparatas yra atvežtas iš užsienio jo draugo. Tas žmogus, vardu J., susisiekė su savo drauge ar žmona. Tai per jį tą kavos aparatą perdavė tai draugei V., jis pats su ja nekalbėjo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas J. L. nurodė, kad jo E. P. neprašė pasaugoti kavos aparato, asmuo, bendravęs per M. K. „Facebook“ paskyrą pats susisiekė su jo drauge V. B. (2 t., b. l. 99-100). Liudytojas E. P. taip pat parodė, kad per taksi derino kavos aparato atsiėmimą, jis su taksistu bendravo, nusiuntė, kur jam važiuoti. Dabar adreso nepamena, kur nuvežė aparatą, miesto nepamena. Iš (duomenys neskelbtini) ar rajono paėmė aparatą. Savaitę laiko tas kavos aparatas buvo pas V., tada nusipirko kitą ir parašė, kad tą aparatą nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Nepamena, kas tą aparatą pasiėmė, jis dingo. Kad kada nors su V. bendrautų, jis neatsimena. Čia neseniai jam prasidėjo mikčiojimas, nes buvo trauma, prasidėjo prieš kokius 4-5 mėnesius, neseniai. Jis gal tik vieną, du kartus su V. bendravo, vien tik dėl aparato, bendravo, kai jau buvo paėmęs aparatą. Iki aparato paėmimo nebuvo bendravęs. Tą telefoną jis prarado, kai aparatas buvo pas V. Bendravo tam laike, kai įgijo aparatą ir kai jis išvažiavo ten į kažkokį miestą. Kiek jis pats atsimena, kol išvažiavo iš nukentėjusiųjų ir iki kol atvažiavo tam laike bendravo, bijo suklysti, bet jam atrodo. Prieš išvažiuojant iš nukentėjusiųjų neteko bendrauti su V. (2 t. b. l. 97-99). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teisme apklausiant liudytoja E. P., jam parodymus dažnu atveju pasufleruodavo nuteistasis M. K., dėl tokio savo elgesio jis kelis kartus buvo įspėtas pirmosios instancijos teismo.
20. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas E. P. jau nurodė iš dalies skirtingas aplinkybes. Nurodė, kad jis paėmė tą kavos aparatą ir tai paliudyti gali A. K. (A. K.). Taip pat nurodė, kad iš to paties pardavėjo norėjo pirkti ne tik kavos aparatą ir cigarečių, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, tačiau dar ir alkoholio. Nors pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs, kad su pardavėju bendravo per M. K. „Facebook“ paskyrą, kurios pavadinimas „M. K.“, per „Messenger“ programėlę susirašinėjo ir kitų programėlių nenaudojo, tačiau apeliacinės instancijos teisme jau parodė, kad su pardavėju bendravo telefonu, jam skambindavo, žinutėmis su juo nesusirašinėjo, skambino jam 2-3 kartus, viskas vyko vieną dieną, kitomis dienomis su juo nebendravo. Bet šias apeliacinio teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes paneigia 2022 m. rugpjūčio 2 d. daiktų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis tarp „pirkėjo“ abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 79 sujungimai: 2022 m. liepos 4 d. su R. S. užfiksuoti 28 sujungimai, iš kurių 6 įeinantys skambučiai ir 6 išeinantys skambučiai, 9 įeinančios žinutės ir 7 išeinančios žinutės, o 2022 m. liepos 5 d. su R. S. užfiksuotas 51 sujungimas, iš kurių 11 įeinančių neatsakytų skambučių, 26 įeinančios žinutės, 1 išeinantis neatsakytas skambutis ir 13 išeinančių skambučių (1 t., b. l. 151-153). Apeliacinės instancijos teisme E. P. taip pat parodė, kad perkant telefoną iš M. K. telefono aparato perdavimas įvyko per tvoroje esančią skylę. Tuo metu jis atliko bausmę (duomenys neskelbtini), o M. K. buvo (duomenys neskelbtini). Tačiau prie tų tvorų gali vaikščioti kas nori. Tarp (duomenys neskelbtini) galima susibendrauti, bendrauti galima per tvoras, nueiti į (duomenys neskelbtini), bet reikia stebėti, kad pareigūnai neužmatytų. Taip dažnai jie nueina vienas pas kitą. Tačiau šias liudytojo nurodytas aplinkybes paneigia 2023 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apygardos teisme gautoje (duomenys neskelbtini) specialisto J. J. pažymoje nurodyti duomenys, kad nuteistasis M. K. nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu nuteistasis M. K. nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2022 m. birželio 6 d. direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini); nuteistasis E. P. nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki dabar laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini): nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2022 m. sausio 6 d. minėtas nuteistasis buvo paskirtas gyventi į (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. birželio 29 d. nuteistasis E. P. direktoriaus įsakymu buvo perkeltas gyventi į (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. minėtas nuteistasis direktoriaus įsakymu buvo paskirtas gyventi į (duomenys neskelbtini); nuteistasis E. P. su nuteistuoju M. K. be pareigūnų palydos susitikti galimybės neturėjo (2 t., b. l. 188-189). Apeliacinės instancijos teisme E. P. taip pat parodė, kad už telefoną su M. K. atsiskaitė cigaretėmis, ne pinigais, nors pats M. K. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad už telefoną E. P. atsiskaitė grynais pinigais, tai yra „įmetė į sąskaitą“ (2 t., b. l. 225-226). Pirmosios instancijos teisme tvirtinęs, kad V. liepęs kavos aparatą nuvežti į (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teisme liudytojas E. P. teigė, kad jis V. nurodė tą aparatą nuvežti į (duomenys neskelbtini), kavos aparatą jis perpardavė žmogui, kurio nei vardo, nei kitų duomenų neatsimena, ir gavo 500 eurų, nors liudytoja V. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino (duomenys neskelbtini) už kavos aparatą gavusi 400 eurų. Liudytojas E. P. apeliacinės instancijos teisme taip pat nurodė, kad su V. B. bendravo per „Messenger“ programėlę, „Facebook“ paskyra, iš kurios bendravo, vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, su V. bendravo tik susirašinėjimo žinutėmis, nei balso, nei vaizdo skambučiais su ja neteko bendrauti. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ir remiantis pačios liudytojos V. B. parodymais, asmuo, prašęs paslaugos dėl kavos aparato su ja nebendravo per (duomenys neskelbtini) vardu sukurtą anketą, jis buvo užsivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ ir tik iš tos anketos jai buvo siunčiami pranešimai, taip pat buvo skambinama, per „Telegram“ paskyrą jie taip at bendravo skambučiais ir žinutėmis, „Telegram“ paskyroje jis nebuvo kažkaip užsivadinęs, buvo tik telefono numeris įvestas ir viskas. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas E. P. tvirtino, kad jis nuo vaikystės turi sveikatos problemų su dikcija, nors pirmosios instancijos teisme jis sakė, jog tai yra po neseniai patirtos traumos (2 t., b. l. 229-230).
21. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad, be nenuoseklių ir prieštaringų liudytojo E. P. parodymų, byloje nėra jokių kitų duomenų patvirtinančių, kad E. P., o ne M. K. byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų apgaule įgijęs svetimą turtą. Nors tiek M. K., tiek E. P. tvirtino, kad jų parodymų patikimumą patvirtina ir liudytojo A. K. parodymai, tačiau, kaip matyti, šio liudytojo parodymai yra išvestiniai, jų pirminiu šaltiniu yra M. K. ir E. P. parodymai, šis liudytojas pats tiesiogiai nedalyvavo byloje nagrinėjamame įvykyje, kai apgaule buvo pasisavintas svetimas turtas, todėl šio asmens parodymai negali suteikti daugiau informacijos nei jos pateikia patys M. K. ir E. P.. Be to, liudytojas A. K. su M. K. kartu atliko bausmę, buvo vienoje kameroje, todėl galimai yra suinteresuotas duoti palankius parodymus M. K..
22. Liudytojas A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad tikslios dienos nepamena, maždaug daugiau nei prieš metus, per „Messenger“ programėlę iš savo paskyros jam P. P. (E. P.), kad turi kavos aparatą parduoti ir nurodė sumą. Tada jis jį pabandė parduoti, galimas pirkėjas siūlė nupirkti už 1000 eurų, jis informavo E. P., tačiau jam ta suma netiko, tuo viskas baigėsi. Apie šį tyrimą sužinojo, kai su M. K. sėdėjo vienoje kameroje. M. K. pasakė, kad jį kaltina pavogus kavos aparatą, o jis jam pasakė, kad tą aparatą siūlė pirkti „(duomenys neskelbtini)“ (E. P.) (2 t., b. l. 230-231). Kaip jau minėta, aptarti liudytojo A. K. parodymai yra išvestiniai ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankami E. P. kaltei ar M. K. nekaltumui dėl inkriminuotos veikos konstatuoti.
23. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė dėl M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis M. K. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo požymius. Įvertinus M. K. nusikalstamos veikos pobūdį, pastangas pasiekti norimą tikslą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog M. K. veikė tiesiogine tyčia. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad M. K. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.
24. Pirmosios instancijos teismas M. K. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taikydamas veikos padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu galiojančią įstatymo redakciją. Tačiau 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas), įsigaliojęs 2023 m. birželio 1 d. Sutinkamai su paminėtomis BK 3 straipsnio bei BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
25. M. K. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą 3146 eurų vertės MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Šios veikos padarymo metu galiojusi BK 182 straipsnio 1 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino ir buvo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šio nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (arba 150 Eur), bet neviršija 5 MGL (arba 250 Eur) dydžio sumos. Nuo 2023 m. birželio 1 d. turtas baudžiamąja prasme nedidelės vertės yra tada, kai jo vertė viršija 3 MGL (arba 150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (arba 500 Eur) dydžio sumos; didelės vertės, kai turto vertė viršija 400 MGL (arba 20000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (arba 45000 Eur) dydžio sumos; bei labai didelės vertės, kai turto vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Pagal apgaule įgyto turto vertės požymį, remiantis paminėtais nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais, nuteistojo M. K. padaryta veika atitinka dabar galiojančio BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jo apgaule įgyto MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vertė viršija 10 MGL (arba 500 Eur) sumą, bet neviršija 400 MGL (arba 20000 Eur) sumos. Be to, nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) taip pat baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui matyti, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs Įstatymas nuteistojo M. K. veikos nusikalstamumo nenaikina, bausmės nešvelnina ir kitaip jo teisinės padėties nelengvina, todėl nuteistojo M. K. nusikalstama veika dėl apgaule savo naudai svetimo turto įgijimo iš BK 182 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) neperkvalifikuotina.
26. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. K. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas M. K. atliktus neteisėtus veiksmus ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam M. K. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – M. K. išteisinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl nuteistajam M. K. paskirtos bausmės
27. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį M. K. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
28. Kaip minėta, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Skirdamas bausmę M. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad M. K. teistas 13 kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pasisavinimu, nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, toliau daro tyčines nusikalstamas veikas, M. K. ne tik nepripažino savo kaltės, tačiau ir surado žmogų, kuris kaltę prisiėmė sau, be to, per trečiuosius asmenis bandė paveikti pagrindinę liudytoją, kad ši pakeistų savo parodymus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra nuteistojo M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo M. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, didesnę už laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. K. už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. K. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį M. K. charakterizuojančius duomenis, taip pat aplinkybes, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai nuteistajam M. K. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
30. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį M. K. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu M. K. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, skiriant M. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gegužės 4 d.
31. BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju M. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė po Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžio priėmimo, atlikdamas šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytą bausmių bendrinimo būdą, tačiau nepagrįstai, neįvertinęs galimo apeliacinio proceso galimybės ir apeliacinių skundų išnagrinėjimo laiko, bausmės pradžią nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gegužės 4 d. BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs (išskyrus BPK 315 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį) apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (1 t., b. l. 168-186), M. K. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo atlikti ankstesniu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę jis dar atlikinėjo ir skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio paskelbimo metu, todėl pastaruoju nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pradžią buvo nuspręsta skaičiuoti būtent nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gegužės 4 d. Tačiau šiuo atveju susiklostė tokia padėtis, kai visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistasis atliko 2023 m. liepos 28 d. ir tą dieną buvo paleistas į laisvę (2 t., b. l. 192), taigi jau po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio priėmimo, bet dar iki įsiteisėjimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistajam M. K. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta nebuvo. Taigi susiklostė neeilinė situacija, dėl kurios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu M. K. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas tokia tvarka, kokia buvo nustatyta šiame nuosprendyje (skaičiuojant subendrintos bausmės pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo dienos) laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. liepos 28 d. tapo faktiškai negalimu. Be to, skundžiamu nuosprendžiu atliktas M. K. paskirtų bausmių bendrinimas, kai asmuo jau yra atlikęs visą jam Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, taip pat prarado savo aktualumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šių skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalių (panaikinti nuosprendžio dalį dėl skirtingais nuosprendžiais M. K. paskirtų bausmių subendrinimo, nustatyti naujos bausmės pradžios), nes nuteistasis M. K. neginčija skundžiamo nuosprendžio šiuo aspektu, o nesant prokuroro skundo ir taisant minėtas nuosprendžio dalis galimai būtų sunkinama nuteistojo M. K. padėtis, kadangi būtų sprendžiamas klausimas dėl atliktos bausmės laikotarpio įskaitymo/neįskaitymo. Kadangi šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys vis dėl to gali sukelti neaiškumų laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigai, bausmės vykdymo procese ji turi teisę kreiptis į nuosprendį priėmusį pirmos instancijos teismą dėl bausmės vykdymo tvarkos nustatymo (išaiškinimo).
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
33. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistajam M. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 29 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš M. K. valstybės naudai priteisti 175 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam M. K. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam M. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. M. K. yra jauno amžiaus, darbingas, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo M. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš M. K. valstybės naudai 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.