Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. S. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-6167-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24255866451, pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. 19 val. 43 min. J. Basanavičiaus g., Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., vairuodama automobilį Mercedes Benz C220 CDI, kurio v/nr (duomenys neskelbtini), važiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 73.11; 168, 170 punktus. Jai paskirta 360 Eur bauda, bei specialiosios teisės vairuoti atėmimas 2 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patraukta A. S. (toliau - pareiškėja) skundžia aukščiau paminėtą nutarimą teismui bei prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

A. S. skirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 360 Eur iki 560 Eur.. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų mėnesių iki šešių mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta minimali administracinė nuobauda – 360 Eur. bauda, kurios jis nėra dar sumokėjęs, tačiau jos neskundžia. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėja nurodė, kad uždirba apie 1200 Eur, nors ir turi du mažamečius vaikus, tačiau dirba jos vyras, darytina išvada, jog jai paskirta bauda nėra per griežta.

Pareiškėja skundžia administracinio poveikio priemonę – prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskirti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti atėmimas 2 mėn. Šios administracinės poveikio priemonės skyrimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje padarymą yra privaloma, dėl ko ji pagrįstai paskirta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Remiantis šiomis teisės normomis darytina išvada, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra atsižvelgiama į tas pačias, aplinkybes kaip ir skiriant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, tačiau jis taikomas tik tokiu atveju, kad paskirta pagal sankcijos ribas bauda ar administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo principų. ANK nepateikia teisingumo ir protingumo principų sąvokų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, yra glaudžiai susijęs su teisingumo principu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, dėl ko teismo vertinimu ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis turi būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai aiškiai būtų pažeisti kiti iš Konstitucijos išplaukiantys principai – proporcingumo ir teisingumo. Ši pozicija yra išplėtota ir teismų praktikoje.

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, nutarimu nustatyta, kad institucija jau svarstė pareiškėjos prašymą jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir jų netaikė. Nutarime nurodyta, kad pareiškėja prašyme nurodė, kad kaltės neginčija, nuoširdžiai dėl to gailisi. Kertant pervažą geležinkelis buvo gerai matomas, automobilių priešpriešoje ir artėjančio traukinio nebuvo. Buvo visiškai blaivi, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Administracinį nusižengimą padarė dėl neapdairumo, ne dėl tyčios. Dirba buhalterinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas vykdant darbines funkcijas, privalo vizituoti įvairias įmones esančias vakarų Lietuvoje. Gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 31 kilometrą. Yra darbdavio charakterizuojama teigiamai. Netekusi teisės vairuoti galimai netektų darbo, prarastų pajamų šaltinį. Gyvena (duomenys neskelbtini) pakraštyje, viešojo transporto struktūra nėra taip gerai išvystyta, susisiekimas viešuoju transportu yra itin prastas. Augina du mažamečius vaikus. Vaikai lanko lopšelį - darželį, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti mažamečių vaikų saugų pateikimą į ugdymo įstaigą. Viešasis transportas nuo gyvenamosios vietos iki ugdymo įstaigos nevažiuoja, ugdymo įstaiga nutolusi 8 kilometrus. Sutuoktinis R. S. dėl darbo specifikos mažamečių vaikų nuvežti ir pasiimti iš ugdymo įstaigos galimybės neturi. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad iš esmės tas pačias aplinkybes pareiškėja nurodė ir skunde teismui.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjos prašymas netenkintas, nes Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas, važiavimas degant draudžiamam geležinkelio pervažos signalui, yra vienas grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Įvertindamas šio pažeidimo pavojingumą, įstatymo leidėjas numato ne tik piniginę baudą, bet ir poveikio priemonę - teisės vairuoti atėmimą. Susidūrimo su važiuojančiu traukiniu padariniai yra itin skaudūs. Tokių pažeidimų metu ne tik sugadinamos transporto priemonės, bet sužalojami ir žūsta žmonės. Specialiosios teisės atėmimas yra viena iš poveikio priemonių, skatinančių asmenis laikytis galiojančių įstatymų. Pažymėtina jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių (dėl darbo vietos išlaikymo, susisiekimo, dalyvavimo visuomeninėje veikloje, pasirūpinimo šeima ir pan.) išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens specialiosios teisės vairuoti transporto priemones teisių netekimas sukels tam tikrų nepatogumų pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo artimai aplinkai. Tačiau šiuo atveju pabrėžiama, jog paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl savo ir savo šeimos narių asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290-2016; Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje administracine nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kad A. S. pablogino savo padėtį, yra jos pačios netinkamo elgesio rezultatas. Pagal pateiktą charakteristiką matoma, kad A. S. yra charakterizuojama teigiamai. Tokie kitų asmenų atsiliepimai neabejotinai vertintini teigiamai. Vis tik geri santykiai būdingi nemažai visuomenės narių daliai, tai nėra išskirtinis faktas, kuris savaime nulemtų būtinumą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-932/2021). Vertinant teiginius, kad A. S. vairavo blaivi, nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos asmenų turtui ar sveikatai, nepažeidė kitų KET reikalavimų, pažymima, kad jei būtų pažeisti kiti KET reikalavimai, sukeltas eismo įvykis, padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, priklausomai nuo sukeltų padarinių A. S. būtų traukiama atsakomybėn pagal kitus ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Šiuo atveju A. S. traukiama administracinėn atsakomybėn tik už patį važiavimo per geležinkelio pervažą faktą, esant draudžiamam šviesoforo signalui. Nurodo, kad nusižengimą padarė dėl neapdairumo, ne dėl tyčios, tačiau šiame straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, ir ši aplinkybė administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Pagal pateiktą darbo sutartį yra matoma, kad darbo vieta yra derinama su nuotolinio darbo vieta - darbuotojos namų adresu, todėl A. S. turi visas galimybes teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu susiderinti su darbdaviu dėl nuotolinio darbo sąlygų. Pagal informacinių sistemų duomenis sutuoktinis R. S. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir gali pasirūpinti saugiu vaikų nuvežimu ir parvežimu iš ugdymo įstaigos. Nors prašyme ir nurodoma, kad sutuoktinis dėl darbo specifikos negali to padaryti, tačiau pagal informacinių sistemų duomenis R. S. dirba įsigijęs verslo liudijimą, todėl turi visas galimybės vykdomą veiklą suderinti su vaikų poreikių įgyvendinimu.

Teismas sutinka su institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, motyvais netaikyti pareiškėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji pažeidimą padariusi netyčia, buvusi blaivi, vairuojant nesukėlusi eismo įvykio, nepadariusi žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidusi kitų KET reikalavimų. Teismo vertinimu, dauguma kelių eismo taisyklių pažeidimų gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, kaip ir administracinis nusižengimas, numatytas ANK 421straipsnio 1 dalyje, todėl neatsargi kaltės forma nėra kažkokia aplinkybė, iš esmės gerinanti pareiškėjos padėtį. Taip pat tos aplinkybės, kad ji padarydama administracinį nusižengimą nepadarė ir kitų administracinių nusižengimų taip pat nėra ta aplinkybė, į kurią reikėtų atsižvelgti, kadangi jai padarius kitus KET pažeidimus, ji būtų atsakiusi taip pat pagal kitus, galimai griežtesnę atsakomybę nustatančius ANK straipsnius. Teismo vertinimu, pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas pagal savo potencialią yra vienas pavojingiausių KET taisyklių pažeidimų, kadangi jis gali sukelti traukinių katastrofas, lemti daugelio žmonių mirtį ar sunkius sužalojimus. Be to pagal savo aplinkybes jos padarytas pažeidimas yra pavojingesnis, nes ji vežėsi kartu savo du mažamečius vaikus, taip pat kirto ne vienų bėgių geležinkelio pervažą, o gana plačią 5 bėgių geležinkelių pervažą. Taip pat teismui abejotinas yra pareiškėjos paaiškinimas skunde, kad pareiškėja matė, jog nėra traukinių, bet nepamatė, jog dega šviesoforas, kadangi ji nuolat važiuoja pas tėvus per minėtą geležinkelio pervažą, toks jos paaiškinimas kaip tik leidžia manyti, kad ji būtent matė raudoną šviesoforą, ir pažiūrėjusi, kad nėra traukinių, nenorėjo ilgai laukti, ir važiavo namo pas tėvus, ypač jeigu važiavo iš toli (duomenys neskelbtini) esančių namų. Vertinant jos teiginį, kad ji nepamatė raudono šviesoforo signalo, tokia aplinkybė teismo vertinimu šį administracinį nusižengimą daro pavojingesnį, negu sąmoningas tyčinis važiavimas per raudoną spalvą, įsitikinus, kad nėra arti traukinių.

Ta aplinkybė, kad pareiškėja prisipažino ir davė policijos pareigūnams išsamius paaiškinimus, jos padėtį lengvina kaip lengvinanti aplinkybė, kuri buvo pripažinta, ir į ją atsižvelgta, skiriant minimalią baudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Nors pareiškėja nurodo, kad iki šio įvykio nėra padariusi analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turinti virš 19 metų vairavimo stažą, tačiau per 5 metų laikotarpį ji yra bausta tris kartus už greičio viršijimą, padarytą 2023 m. liepos 15 d; 2022 m. balandžio 28 d. 2020 m. liepos 12 d. Nors pareiškėja nurodo, kad ji yra dora visuomenės narė, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, besirūpinanti šeima, mažamečiais vaikais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai, teismo vertinimu nėra kažkokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, kadangi yra įprastos, dažnos, nieko neypatingos aplinkybės, taip turi elgtis kiekvienas LR pilietis, ir nėra pagrindas netaikyti tokiems asmenims administracinio poveikio priemonių ar nuobaudų.

Vienintelė pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kuri svarstytina taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, laikytinas specialiosios teisės vairuoti reikalingumas, kadangi atskirais atvejais jos reikalingumas yra toks, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas gali neatitikti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, nes tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, neturi būti per griežta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kaip aukštesniojo teismo, yra privaloma tiek apygardų, tiek apylinkių teismams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020 pasisakyta, kad ,,teisėjų kolegijos vertinimu, S. Ž. prašyme nurodomos socialinės ir šeiminės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje S. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-895/2019 pasisakyta, kad ,,Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016). Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias teismas pritarė apygardos teismo išvadai, kad ,,Šio teismo vertinimu, E. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad dirba taksi vairuotoju, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, be to, turi rūpintis savo motina ir sunkiai sergančia seserimi, vežioti ją į ligoninę, netekus darbo sunku išlaikyti dukterį, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų nuobaudos dydį. Apygardos teismas pažymėjo, kad paskirtos baudos sumokėjimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas E. K. sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Šis teismas nurodė, kad nepateikta duomenų, jog E. K. yra vienintelis, galintis pasirūpinti savo seserimi ar motina, taip pat kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog E. K., praradęs vairuotojo darbą, neturi galimybės susirasti darbą, kurio funkcijoms atlikti nereikalingas vairuotojo pažymėjimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis apygardos teismo išvadomis“. Taip pat teismas pasisakė, kad ,,Pareiškėjo prašyme akcentuojamos, jo manymu, administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės (automobilį vairavo trumpą atstumą, esant geroms oro sąlygoms, vairavo gyvenamojo namo kieme, žmonių ir intensyvaus eismo nebuvo, lėtai važiuodamas tik nežymiai apgadino kitą automobilį, tuo metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik po įvykio, apgadinto automobilio savininkei paliko raštelį su prisipažinimu ir savo kontaktiniais duomenimis, ji pretenzijų neturi ir prašo griežtai jo nebausti), taip pat nurodomi jį apibūdinantys duomenys (neteistas, neįtrauktas į psichiatrijos ar narkologijos įstaigų stebimų asmenų įskaitą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinis kraujo donoras, iki administracinio poveikio priemonės paskyrimo dirbo, teigiamai apibūdinamas darbdavio, nėra padaręs analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimo ar kito šiurkštaus pažeidimo dėl alkoholio įtakos, už pažeidimus paskirtos baudos sumokėtos laiku), nėra pagrindas daryti išvadą, jog padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas“.

Pareiškėja nors nurodė kitas, nenumatytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje, aplinkybes – teisės vairuoti reikalingumą, tačiau nei savo skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko jai būtų būtina specialioji teisė vairuoti, nes dėl jos nurodytų aplinkybių žmonės paprastai ir įgyja teisę vairuoti, perka transporto priemones. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020 pasisakyta, kad nurodomos socialinės ir šeiminės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi pasiekti savo tikslus, t. y. turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pareiškėja teisės vairuoti reikalingumą iš esmės motyvavo savo darbu ir mažų vaikų vežiojimu į ugdymo įstaigas. Skunde ji nurodė, kad dirbanti buhaltere įmonėje „UAB (duomenys neskelbtini)“, darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, ji privalanti vizituoti įvairias įmones esančias vakarų Lietuvoje, būtinas tiesioginis kontaktas, važiuojanti konsultuoti klientus, pasiimti dokumentus, taip pat nuvykimui į darbo vietą reikalinga turėti galimybė vairuoti transporto priemonę, nes gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 31 kilometrą. Teismo vertinimu, pareiškėja neteisingai skunde nurodo, kad teisė vairuoti jai atimta ilgalaikiai, nes 2 mėnesiai tikrai nėra ilgas laiko tarpas. Šią darbo problemą ir vaikų, kurie lanko darželį, vežiojimą pareiškėja gali išspręsti pasiimdama atostogas, o kitą dalį atostogas gali pasiimti vyras. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad automobilis yra būtinas, nes pasitaiko, kad reikia važiuoti pas klientus paimti dokumentus, bet ne kasdien; ji neturėdama teisės vairuoti 2 mėnesius, darbo gal ir neprarastų, bet tai paliestų jos klientų krepšelio skirstymą, kas įtakoja jos pajamas, kurios sumažėtų; nuo namų viešas transportas yra, bet jis važiuoja gana dideliais intervalais į miestą kas 15 ir 30 min, ir yra autobusas kuris važiuoja, kas valandą, pusantros netinkamu grafiku, t. y. jos šie paaiškinimai rodo, kad jos padėtis nėra beviltiška ar žymiai sunki. Taip pat ji teigė, kad vyras ne visada gali nuvežti vaikus į darželį, tačiau kategoriškai nepaneigė, kad jis to negali padaryti, tik kad dėl to jis turės sunkumų. Iš jos darbo sutarties matyt, kad nors jos darbovietė yra Klaipėdoje, tačiau jis derinama su nuotolinio darbo vieta darbuotojos namų adresu, t. y. pareiškėja gali dirbti iš namų, jos darbas yra valandinis. Prie darbo sutarties yra pridėtas susitarimas dėl darbo nuotoliniu būdu.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, darytina išvada, kad pareiškėjos padėtis, jai netekus teisės vairuoti transporto priemonę tik 2 mėnesiams, nėra kokia išskirtinė, beviltiška, ar kelianti jai didelius sunkumus. Ta aplinkybė, kad dėl teisių atėmimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali turėti sunkumų nuvykti į darbą ar nuvežti vaikus į darželį, teismo nėra vertinama kaip neatitinkanti proporcingumo ir teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai vairuotojo pažymėjimas yra labiau reikalingas, negu kitiems įprastai, t. y. jos nurodytos aplinkybės nėra jokios išskirtinės. Teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių ir šeimos poreikių, tiek dėl darbo, kaip tik turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Teismo vertinimu būtent vairavimo teisės, kuri atimama, būtinumas leidžia pasiekti jos prevencinius tikslus, kad asmuo nevairuotų neblaivus, nes kuo mažesnis jos būtinumas, tuo logiškai silpnesnis šios administracinio poveikio priemonės prevencinis poveikis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinių nusižengimų patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Teismo vertinimu, vien baudos paskyrimas už tokių administracinių nusižengimų padarymą, neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, nes teisė vairuoti yra daug svarbesnė už baudą, kuri administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra paskirta minimali ir santykinai pagal jos ir šeimos pajamas nėra didelė, t. y. 360 Eur.. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad jos uždarbis yra apie 1200 Eur, o vyro atlyginimo net nežino, kas teismo vertinimu rodo, jog šeimos finansinė padėtis nėra sunki. Būtent įstatymų leidėjas, matydamas, kad skiriamos piniginės baudos nepadaro pakankamo poveikio pažeidėjams, įstatymu ir nustatė privalomai skirtinas administracinio poveikio priemones, šiuo atveju vairuotojo teisų terminuotą atėmimą.

ANK 27 straipsnyje nurodyta, kad administracinio poveikio priemonės skiriamos administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatyta tik už šiurkščiausius administracinius nusižengimus, tame tarpe už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje padarymą, jos skyrimas yra privalomas, kas rodo, jog įstatymų leidėjas logiškai ir pagrįstai numatė, kad vien tik baudos paskyrimas neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, o tai galima pasiekti tik skyrus administracinio poveikio priemonę, šiuo atveju teisės vairuoti atėmimą. Atsižvelgiant į paminėtina, darytina išvada, kad pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, dėl ko pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. S. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-6167-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24255866451, nepakeistu.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui bei išsiųsti (įteikti) A. S..

Nutartis per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.