Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui J. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei A. B. ir atsakovui J. K. (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. K. ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, nuo (duomenys neskelbtini) šalys pradėjo gyventi skyrium.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, tačiau tarp šalių jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimas nėra išspręstas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas išeiti už byloje pareikštų reikalavimų ribų bei svarstyti klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

13. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

14. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo nepertraukiamai gyvena kartu su ieškove, šalims nutraukus santykius ir apsigyvenus skyrium, dukra liko gyventi su motina. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, atsakovas sutiko dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Taigi, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau šalims nepasiekus taikaus susitarimo, šį klausimą sprendžia teismas ginčo teisenos tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

16. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.).

17. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

18. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

19. Ieškovės skaičiavimu, dukters A. K. poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga apie 700 Eur suma. Vaiko poreikiai detalizuoti teismui pateiktoje poreikių (išlaidų) lentelėje, kurioje detaliai nurodytas kiekvienas poreikis, ir kokios išlaidos patiriamos dėl šio poreikio: būsto nuoma - 175 Eur, komunaliniai mokesčiai - 50 Eur, maistas - 150 Eur, vaistai, vitaminai - 25 Eur, higienos reikmenys - 7 Eur, drabužiai - 65 Eur, avalynė - 15 Eur, transporto išlaidos - 30 Eur, pramogos - 30 Eur, lavinimo priemonės, žaislai - 20 Eur, mokyklos reikmenys (uniforma, sportinė apranga, kt.) - 15 Eur, klasės fondas - 10 Eur, edukacija mokykloje (spektakliai, ekskursijos) - 15 Eur, kanceliarinės prekės - 15 Eur, pratybos, užduočių knygelės - 15 Eur, ryšio paslaugos - 15 Eur, gimtadienis - 20 Eur, atostogos - 20 Eur, vasaros stovyklos - 15 Eur. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: būsto nuomos sutartimi, sąskaitomis už komunalines paslaugas.

20. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas, dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

21. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos išlaidos savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė vaiko poreikių neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių nepilnametės dukters poreikius gali patenkinti orientaciniu teismų praktikoje pripažįstama minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius siekia apie 534 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 730 Eur (neatskaičius mokesčių)). Didesnių išlaidų vaiko poreikiams tenkinti ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Juos tenkinant turi būti atsižvelgiama į šalių galimybes. Nepagrįstas išlaidavimas, neūkiškumas nėra vertybė, ginama teismo. Šalių nepilnametis vaikas teismo sprendimo priėmimo dieną yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neturi specialiųjų poreikių ir neužsiima veiklomis, kurios sąlygotų didesnes išlaidas. Taigi, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir raidą, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma, ją suapvalinus, sudaro apie 540 Eur, kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta, atitinkanti šalių dukros A. K. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas) (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas, vertindamas preliminarias nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas, neprivalo tiksliai nustatyti kokia išlaidų suma kiekvieną mėnesį tenka kiekvienam vaiko poreikiui, o preliminariai vertina, kiek galėtų kainuoti vaiko išlaikymas per mėnesį.

24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pastebėtina, kad gaunami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vaiko pinigai nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 73,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 36,75 Eur kiekvienam iš tėvų, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (540 Eur – 73,50 Eur), ir kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti 233,25 Eur suma ((540 Eur – 73,50 Eur) / 2 = 233,25 Eur).

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką ir galutinę sumą suapvalinus, sudaro 470 Eur (540 Eur – 73,50 Eur), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

27. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė kurį laiką nedirbo, gyveno iš santaupų ir artimųjų paramos, nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pradės dirbti (užsiims individualia veikla), planuoja gauti apie 600 Eur pajamų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei buto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis per mėnesį sudaro 350 Eur. Ieškovė neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turimas santaupas, taip pat duomenų apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą ir (ar) turimus įsiskolinimus tretiesiems asmenims.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas vykdė individualią veiklą, gaunamos pajamos iš individualios veiklos sudarė apie 650 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad išvyko į (duomenys neskelbtini) ieškoti geriau apmokamo darbo. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteiktas būsto kreditas, kredito grąžinimo terminas (duomenys neskelbtini), per mėnesį kredito įmokos suma sudaro 63,94 Eur. Atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimas santaupas, taip pat duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra jauno, darbingo amžiaus, abiejų tėvų turtinė padėtis, vertinant gaunamas pajamas, esmingai nesiskiria (ieškovė planuoja gauti 600 Eur pajamų per mėnesį, atsakovas Lietuvoje gavo vidutiniškai 650 Eur pajamų per mėnesį, bylos nagrinėjimo metu išvyko dirbti į užsienį, tačiau pastovaus darbo neturi ir nėra aišku, ar jam pavyks įsitvirtinti), todėl teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo. To daryti neprašė ir ieškovė.

30. Teismas, remdamasis išdėstytu, įvertinęs vaiko amžių (vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai), tokio amžiaus vaiko poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, jų pastovumą, taip pat valstybės mokamą išmoką vaikui, aplinkybę, kad atsakovas pripažino, jog galėtų teikti ne didesnį nei 250 Eur dydžio išlaikymą, kas iš esmės atitinka teismo nustatytą dydį, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., mokamą po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. lapkričio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

31. Ieškovė skiriama vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

32. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

33. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

34. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 875 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas pradėjo gyventi atskirai, tačiau prie vaiko išlaikymo nei materialine, nei kita forma neprisideda.

35. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

36. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).

37. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

38. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas gyvena skyrium nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovės teigimu, atsakovas neteikė vaikui išlaikymo nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo to laikotarpio vaiką išlaikė viena ieškovė. Atsakovas nepateikė teismui priešingų paaiškinimų ir įrodymų, t. y. jog išlaikymas buvo teikiamas vaikui ir nuo (duomenys neskelbtini), ar gyvenimas skyrium buvo kitais laikotarpiais, priešingai, pripažino tiek gyvenimo skyrium pradžios datą, tiek išlaikymo vaikui neteikimo faktą. Ieškovė prašo už šį laikotarpį (2,5 mėn.) priteisti tokią pat sumą per mėnesį (350 Eur) kaip ir prašomą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos; iš viso 875 Eur (350 Eur x 2,5 mėn. = 875 Eur). Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą grindžia iš esmės tais pačiais įrodymais ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo metu.

40. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais bei atsakovo turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Be to, ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumos iš esmės neįrodinėjo ginčo laikotarpiu konkrečias išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Todėl vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti dukteriai 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį.

42. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 199 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Nukrypimu nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų taisyklių galėtų būti laikomas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos sumažinimas arba padidinimas, tačiau ne jos esminis pakeitimas – bylinėjimosi išlaidų priteisimas bylą pralaimėjusiai šaliai iš bylą laimėjusios šalies (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1795-178/2016). Teismas taip pat pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

44. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, nors iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad naudojosi advokato paslaugomis renkant duomenis apie turtinę padėtį.

45. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė, atsakovui pradėjus gyventi skyrium ir jokia forma neteikiant išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui, turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Taigi, ieškovės elgesys atitinka rūpestingo asmens elgesį, nes, besikreipdama į teismą, ji nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ieškinį reiškė pagrįstai. Tuo tarpu išlaikymo dydžio nustatymas yra vertinamojo pobūdžio. Be to, įvertintina ir tai, kad šiam ginčui įstatymas nustato privalomąją mediaciją, todėl šalys turėjo visas galimybes išspręsti ginčą neteisminiu keliu, tačiau atsakovas nepateikė nei sutikimo, nei nesutikimo dėl ikiteisminės mediacijos vykdymo. Taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė sutiko, kad ginčas būtų perduotas teisminei mediacijai, tačiau atsakovas atsisakė pasinaudoti teismine mediacija. Maža to, skirstant bylinėjimosi išlaidas negali susidaryti tokia situacija, kai dalinio ieškinio tenkinimo atveju, kai patenkinta didesnė dalis reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos vien iš ieškovės atsakovui, nes tokiu būdu būtų paneigtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo „pralaimėjęs moka“ principas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, todėl atsakovas paliekamas prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

46. Bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 96 Eur ((250 Eur x 12 mėn.) + 199 Eur x 3 proc. = 96 Eur)) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. lapkričio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. K. nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 199 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. K. 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.