Vilniaus apygardos teismo nutartis

Bylos Nr. 1S-177-574/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33561-2025-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.3.; 2.12.4.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio (toliau – ir Prokuroras) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota Prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teisme Trakų rūmuose 2026 m. vasario 4 d. buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi baudžiamąją bylą, grąžino Prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, jog J. P., be kita ko, kaltinama pagrobusi dviejų automobilių atsarginius užvedimo raktelius bendros 40 Eur vertės, tačiau toks turtas nėra aiškiai identifikuotas, nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų M. M. teisinį santykį su tariamai pagrobtu turtu, todėl kaltinamajai dėl kaltinamojo akto neapibrėžtumo yra apsunkinama galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai

BPK 219 straipsnyje išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 straipsnyje, ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Tai reiškia, kad konkrečiame kaltinamajame akte BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimas turi būti visiškai aiškus bei akivaizdus. Prieš imantis vertinti patį kaltinamąjį aktą, pirmosios instancijos nutartyje teismas nedetalizavo, kokie konkrečiai BPK 219 straipsnio punktai buvo pažeisti. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nutartyje nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme, nes ikiteisminio tyrimo trūkumai, jeigu jie betarpiškai nesusiję su reikalavimų kaltinamojo akto turiniui pažeidimu, negali būti kliūtimi pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, be abejonės, jeigu tokie trūkumai nėra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių byla teisme negali būti pilnai ir visapusiškai išnagrinėta ir priimtas teisėtas bei pagrįstas teismo nuosprendis.

Skundžiamos nutarties motyvas, jog kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kas vertintina kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas, kad pateiktas kaltinimas nėra aiškus ir konkretus, nes duomenų apie M. M. nuosavybės ar kita teise valdomas transporto priemones byloje nėra, vertinamas kaip formalus baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui pagrindas. Nusikalstamos veikos padarymo dalykas yra automobilio rakteliai, kurie yra įvardinti kaltinamajame akte, o ne patys automobiliai, kurie nebuvo pagrobti. Kaltinamajai nėra apsunkinta galimybė gintis iš esmės.

Teismui nebuvo jokio įstatyminio pagrindo perduoti bylą prokurorui pagal BPK 232 straipsnio 3 dalį. Šioje baudžiamojoje byloje nurodyti visi BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantys reikalingi ir būtini, duomenys. Nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, pakankami duomenys apie kaltinamąjį, aprašyta nusikalstama veika, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą ir padarinius, aptartos įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodytas BK straipsnis ir jo dalis, numatanti atsakomybę už padarytą veiką, nurodyti kaltinamojo gynėju vardai ir pavardės, pakankamai išsamiai aprašyta kaltinamojo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo.

Tam tikri automobilių duomenys paminėti tik nukentėjusiojo parodymų aprašyme, tačiau nėra perkelti į kaltinimą. Bylos duomenų ir kaltinimo nesutapimas negali būti laikomas nereikšmingu, nes teismas negali savo iniciatyva iš kaltinamojo akto įrodymų aprašymo „atrinkti“ faktus ir jais papildyti kaltinimo formuluotes. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo akto trūkumas susijęs ne su nereikšminga redakcine detale, o su vienu iš inkriminuojamos veikos dalykų. Vagystės byloje svetimo turto identifikavimas yra esminė aplinkybė. Jei kaltinime nurodoma, kad pagrobtas konkretus svetimas turtas, turi būti aišku koks tai turtas, kam jis priklauso ir kuo pagrįsta jo vertė. Įstatymas tiesiogiai numato galimybę grąžinti bylą prokurorui būtent nagrinėjimo teisme metu. Todėl tai, kad byla jau buvo pradėta nagrinėti iš esmės, savaime nepaneigia teismo teisės ir pareigos reaguoti į esminį kaltinamojo akto trūkumą.

Nepagrįsti prokuroro skundo argumentai, jog kaltinamojo akto trūkumai gali būti ištaisyti BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėtas straipsnis nėra skirtas ištaisyti iš esmės ydingai surašytą kaltinamąjį aktą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nei proceso dalyviai, nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikšto kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieškoti šių duomenų bylos medžiagoje. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimo, nes taip būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas aiškiai įvardino kaltinamojo akto trūkumą, t. y., kad kaltinime nurodyti dviejų automobilių rakteliai nėra identifikuoti, byloje nėra objektyvių duomenų apie M. M. nuosavybės ar kitą teisę į transporto priemones, todėl kaltinimas nėra aiškus ir konkretus, dėl to kaltinamajai apsunkinama galimybė gintis.

Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai perdavė bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kai bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, teismas, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ją perduoda prokurorui. Sutiktina su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas grąžino baudžiamąją bylą prokurorui vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, konstatavęs, jog J. P., be kita ko, kaltinama pagrobusi dviejų automobilių atsarginius užvedimo raktelius bendros 40 Eur vertės, tačiau toks turtas nėra aiškiai identifikuotas, nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų M. M. teisinį santykį su tariamai pagrobtu turtu, todėl kaltinamajai dėl kaltinamojo akto neapibrėžtumo yra apsunkinama galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Kaip matyti iš kaltinamajai suformuluoto kaltinimo, J. P. kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji pagrobė svetimą turtą, t. y. ji, 2025 m. rugsėjo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobė M. M. priklausančius pinigus 4 800 Eur sumoje, dviejų automobilių atsarginius užvedimo raktelius bendros 40 Eur vertės ir M. M. priklausančio buto durų, esančių (duomenys neskelbtini) raktus 30 Eur vertės, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam M. M. padarė 4 870 Eur turtinę žalą.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti kuo jis kaltinamas, pirmiausia užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297-222/2016, Nr. 2K-242-719/2022, Nr. 2K-154-697/2023 ir kt.). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-976/2022, Nr. 2K-49-654/2023 ir kt.).

Pastebėtina, jog baudžiamoji byla perduota prokurorui vadovaujantis BPK 254 straipsniu, o ne BPK 232 straipsnio 3 dalimi. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas iš J. P. pareikšto kaltinimo nėra aišku kokių automobilių atsarginius užvedimo raktelius yra kaltinama pagrobusi J. P., t. y. nėra aiškus nusikalstamos veikos dalykas. Nors skunde Prokuroras nurodo, kad šią aplinkybę galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, arba pagal BPK 256 straipsnį, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje bylos nagrinėjamas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu (BPK 271 straipsnio 1 dalis), po ko, pagal BPK 271 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo klausiama ar šis supranta kaltinimą ir, ar prisipažįsta kaltu. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apylinkės teismas pradėjo įrodymų tyrimą, pagarsino kaltinamąjį aktą, tuomet kaltinamosios gynėjas pateikė prašymą perduoti bylą prokurorui dėl neaiškaus kaltinimo. Taigi, kaip matyti, iki įrodymų tyrimo pradžios prokuroras kaltinimo nepatikslino. Esant neaiškumams dėl nusikalstamos veikos dalyko, kaltinamoji negali išsakyti savo pozicijos ar supranta kaltinimą ir dėl kaltės pripažinimo ar nepripažinimo. Be kita ko, prokuroras skunde nenurodo kokiu būdu šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas pats galėjo patikslinti neaiškumus dėl kaltinamajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalyko – dviejų automobilių atsarginių užvedimo raktelių.

Skundo nagrinėjimo kontekste paminėtina ir tai, kad iš tiesų daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Vis dėlto, visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai tokie pažeidimai įžvelgiami rengiantis nagrinėti bylą ar tik pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o prokuroras neįžvelgia padarytų pažeidimų, kaip kad šiuo atveju, galimybės perduodant bylą prokurorui ištaisyti padarytus pažeidimus yra kur kas platesnės ir gali paspartinti bendrą proceso trukmę. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai pažeidimus galima ištaisyti teisme ir kaltinamojo akto trūkumų taisymas perduodant bylą prokurorui lemtų ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją prieštarautų BPK paskirčiai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020, 1S-312-487/2023, e1S-16-1020/2024 ir kt.). Šioje situacijoje kaltinamojo akto trūkumų apimtis ne tik trukdytų bylos nagrinėjimą, bet galimai ir sudarytų šališko bei kaltinimo funkciją atliekančio teismo įspūdį. Nagrinėjamu atveju teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai perduodant bylą Prokurorui gali būti pašalinti per gana trumpą laiką ir greičiau, nei tai būtų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu. Tai netrukdytų proceso dalyvių ir užtikrintų kaltinamosios J. P. teisę nuo teisiamojo posėdžio pradžios žinoti, kuo ji yra kaltinama. Be kita ko, kaip minėta, teismui nereikėtų perimti kaltintojo funkcijos ir teismo posėdyje atlikti tyrimo veiksmus, kuriuos greičiau gali atlikti Prokuroras, siekdamas suformuluoti tinkamą kaltinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks teismo sprendimas yra orientuotas ne į teismo pareigų perkėlimą Prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir šio proceso paskirties užtikrinimą. Todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai baudžiamąją bylą perdavė Prokurorui, kuris pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį privalo pašalinti teismo konstatuotus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nutartį. Nutartis neskundžiama.