- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-2144-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03917-2024-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Renata Beinoravičienė, Ramunė Mikonienė, Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- Navigo trading corporation
- Atsakovas
- ATS1
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ramunės Mikonienės ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Navigo trading corporation“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Navigo trading corporation“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Navigo trading corporation“ (toliau – ir ieškovė, įmonė) paduotu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė priteisti jai iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 10 317,70 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Paaiškino, kad vienintelio ieškovės akcininko 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2023/41, atsakovas buvo paskirtas eiti ieškovės direktoriaus pareigas nuo 2023 m. gegužės 2 d., o iš direktoriaus pareigų, vienintelio akcininko 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 202311/1, atšauktas nuo 2023 m. lapkričio 17 d. Po atsakovo atleidimo, susipažinus su įmonės buhalterija, buvo pastebėta, jog atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonė veikė nuostolingai, įmonės lėšos buvo naudojamos neracionaliai, iš įmonės lėšų buvo tenkinami asmeniniai atsakovo poreikiai, buvo atliekami su įmonės veikla nesusiję mokėjimai, įgytos prekės, kurios nebuvo naudojamos įmonės veikloje bei nebuvo reikalingos. Tokiu būdu buvo padaryta 9 394,57 Eur turtinė žala įmonei.
Nurodė, kad atsakovo padaryta žala jo neteisėtais veiksmais kildinama iš šių atsakovo atliktų veiksmų:
Iš įmonei priklausančios UAB Revolut Bank sąskaitos Nr. LT403250022605919771 2023 m. liepos 18 d. buvo atliktas 16,14 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „Maxima Lt, X-400“, 2023 m. rugsėjo 7 d. atliktas 48,40 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Aq2ucptkky“, 2023 m. rugsėjo 7 d. atliktas 91,25 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „Circle K Pilies“, 2023 m. rugsėjo 18 d. atliktas 40,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Xme3ry172b“, 2023 m. spalio 20 d. atliktas 37,47 Eur mokėjimas UAB „Interneto vizija“. Iš viso atlikta mokėjimų už 233,26 Eur. Įmonės buhalterijai nebuvo perduotos sąskaitos faktūros už šiuos mokėjimus, nėra aišku už ką buvo atlikti mokėjimai, taigi, sprendžiama, jog paslaugos/prekės buvo panaudotos ne įmonės veiklai, tačiau atsakovo asmeninių interesų tenkinimui.
UAB „Skonio virusas“ 2023 m. birželio 13 d. buvo įgyti konditerijos gaminiai už 105,66 Eur; iš UAB „Maxima LT“ pagal 2023 m. birželio 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija MAX Nr. 400230006272, buvo įgyti virtuviniai įrankiai bei maisto produktai ir gėrimai už 82,71 Eur sumą; iš UAB „Maxima LT“ 2023 m. birželio 29 d. buvo įgyti maisto produktai už 31,27 Eur; iš UAB „Graži gėlė“ pagal 2023 m. liepos 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija LI Nr. 001083, buvo įgytos gėlės už 91,00 Eur; iš UAB „Gamtos puokštė“ pagal 2023 m. liepos 25 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AKR Nr. 1757, buvo įgytos gėlės už 26,00 Eur; iš UAB „Benu vaistinė Lietuva“ pagal 2023 m. rugpjūčio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 72380898 įgyta medicininių prekių už 17,94 Eur sumą; iš London Grill Mega 2023 m. rugpjūčio 23 d. buvo įgyta maisto produktų ir gėrimų už 59,80 Eur sumą; iš UAB „Švaros broliai“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. įgyta automobilio plovimo programa už 14,79 Eur sumą; iš degalinės „Circle K“ 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo įgyta prekių/paslaugų už 37,01 Eur sumą; iš UAB „Skonio virusas“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo įgyta konditerijos gaminių už 20,24 Eur sumą. Iš viso įmonės lėšomis buvo įgyta su įmonės veikla nesusijusių prekių ir paslaugų už bendrą 486,42 Eur sumą.
Laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. liepos 18 d. įgyta paslaugų iš UAB „Prime leasing“ („CityBee“) už bendrą 78,29 Eur sumą (26,61 Eur + 25,07 Eur + 25,61 Eur); 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. įgyta paslaugų iš UAB „Bolt Service LT“ už bendrą 50,26 Eur sumą (28,38 Eur + 21,88 Eur). Iš viso atsakovo vadovavimo laikotarpiu įgyta transporto nuomos paslaugų, nesusijusių su įmonės veikla už 128,55 Eur sumą.
Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. iš UAB „Gera dovana“ ir PC „Akropolis“ buvo įgyta dovanų kortelių už 1 200 Eur, kurių panaudojimas nėra žinomas ar susijęs su įmonės veikla.
2023 m. balandžio 4 d. iš UAB „Ekoliumenas“ ieškovė įgijo šviestuvų už 1 686,31 Eur sumą, kurie nebuvo panaudoti įmonės veikloje ir buvo panaudoti atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui.
Atsakovo vadovavimo laikotarpiu išieškojimo įmonė UAB „Gelvorasergel“ pradėjo išieškojimo procedūrą iš įmonės dėl neatsiskaitymo su paslaugų teikėju AB „Telia Lietuva“. Kadangi skola atsirado dėl atsakovo kaltės, o AB „Telia Lietuva“ teiktas paslaugas atsakovas naudojo ne įmonės veiklai, tačiau asmeninių interesų tenkinimui, 2023 m. lapkričio 14 d. atsakovas atliko 81,56 Eur mokėjimą AB „Telia Lietuva“ ir 16,00 Eur mokėjimą UAB „Gelvorasergel“ už išieškojimo išlaidas. UAB „Gelvorasergel“ 2024 m. vasario 19 d. išsiuntė įmonei el. laišką kuriuo nurodė sumokėti nesumokėtą 99,93 Eur skolos likutį bei 18,00 Eur išieškojimo išlaidas, iš viso – 117,93 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ši skola ir išieškojimo išlaidos atsirado dėl atsakovo kaltės, atsakovas skolą pripažino atlikdamas bankinius mokėjimus, laikoma, jog atsakovas privalo įmonei atlyginti patirtą 117,93 Eur turtinę žalą.
Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. iš UAB „Reba“ buvo įgyta žuvies produktų už 882,80 Eur, šias aplinkybe patvirtino UAB „Reba“, nurodydama, jog už prekes liko neatsiskaityta 259,35 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog šios prekės nebuvo susijusios su įmonės veikla, jas atsakovas naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, taip pat už prekes buvo atsiskaityta ne pilna apimtimi, dėl ko susidarė įsiskolinimas, kurį turės padengti įmonė, įmonei padaryta turtinė žala sudaro 882,80 Eur.
Pagal 2023 m. vasario 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 202302081 sudarytą su UAB „Keturi vandenynai“ buvo teikiamos klientų, jų paieškos ir aptarnavimo paslaugos Klaipėdoje. Sutartimi šalys susitarė, jog vieno specialisto kaina sudaro 1 960,00 Eur + PVM per vieną mėnesį. Pagal minėtą sutartį taip pat buvo susitarta, jog darbuotojų darbo vietos paslaugos kainuos 926,78 Eur + PVM per vieną mėnesį (mokesčiai už komunalines paslaugas bei kitos susijusios išlaidos, paskaičiuojamos kas mėnesį, pagal vykdytojo faktiškai patirtas išlaidas) ir šios išlaidos bus įtraukiamos į mėnesinę sąskaitą už suteiktas paslaugas. Pagal UAB „Keturi vandenynai“ sudarytą patalpų nuomos sutartį su UAB KJKK „Bega“, buvo išnuomotos 123,57 kv. m bendro ploto, t. y. 7,50 Eur už kv. m, administracinės patalpos esančios Nemuno g. 2A, 91197 Klaipėda (keturi kabinetai su baldais). Patalpos buvo apžiūrėtos ir su jomis sutikta, planuojant, jog netolimoje ateityje bus įdarbinta daugiau kaip dešimt naujų darbuotojų. Nepaisant to, atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu nauji darbuotojai taip ir nebuvo įdarbinti ir patalpomis realiai naudojosi 3 asmenys – atsakovas ir UAB „Keturi vandenynai“ atsiųsti du specialistai. Minėta paslaugų sutartis buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. spalio 1 d., o patalpos pagal atsakovo susitarimą su UAB „Keturi vandenynai“ nuomojamos iki 2023 m. spalio mėn. galo, ir per vieną mėnesį vykdytojui turėjo būti mokama po 5 864,60 Eur ((2 x 1 960,00 Eur + 926,78 Eur) + 21 proc. PVM) (neįskaitant papildomų išlaidų). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, vienam darbuotojui turi būti priskirta ne mažiau kaip 6 kv. m darbo vieta ir 20 kv. m bendros erdvės. Vadinasi, faktiškai buvo reikalingos ne 123,57 kv. m ploto patalpos, o 38 kv. m ploto patalpos. Taigi, šiuo atveju vadovaujantis tuometinėmis administracinių patalpų nuomos kainomis (skaičiuojant po 7,5 Eur už kv. m) mėnesinė nuomos kaina galėjo sudaryti ne 926,78 Eur + PVM, o 285,00 Eur + PVM. Tokiu atveju UAB „Keturi vandenynai“ mokėtina suma per vieną mėnesį turėjo būti ne 5 864,60 Eur, o 5 088,05 Eur ((2 x 1 960,00 Eur + 285,00 Eur) + 21 proc. PVM) (neįskaitant papildomų išlaidų). Racionalus lėšų paskirstymas atsakovo vadovavimo laikotarpiu buvo itin aktualus, kadangi įmonė dirbo nuostolingai. Siekiant racionaliai naudoti įmonės lėšas, pradėjus eiti įmonės vadovo pareigas, atsakovas turėjo pareigą persirašyti sutartį su UAB „Keturi vandenynai“ įmonei finansiškai palankesnėms sąlygoms arba ją nutraukti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, jog dėl atsakovo veikimo prieš įmonės interesus, neracionalaus lėšų paskirstymo ir eikvojimo, laikotarpiu nuo atsakovo vadovavimo pradžios, t. y. 2023 m. balandžio 26 d. iki nuomojamų patalpų pasibaigimo dienos, t. y. 2023 m. spalio 31 d., įmonei buvo padaryta 4 659,30 Eur žala, kurios galima buvo išvengti, pasirenkant mažesnes nuomojamas patalpas ir taip šiuo laikotarpiu (už 2023 m. gegužės–spalio mėn.) sumokant už patalpas ne 6 728,40 Eur, o 2 061,10 Eur bendrą sumą. Vadovaujantis nurodytu ieškovė prašo atlyginti 4 659,30 Eur iki šio ieškinio pateikimo dienos įmonės patirtą turtinę žalą.
Taip pat po darbo sutarties nutraukimo atsakovas neperdavė atsakingam asmeniui visų su įmonės veikla susijusių dokumentų, prisijungimų prie elektroninio pašto sistemų dėl ko įmonė buvo priversta kreiptis į informacinių technologijų specialistus dėl el. pašto ir domeno atkūrimo ir papildomai patyrė 80,00 Eur nuostolių.
Be to, po darbo sutarties nutraukimo dėl susidariusių įvairių įsiskolinimų kreditoriams ir vis naujai paaiškėjančių įsiskolinimų, įmonė 2023 m. lapkričio mėn. buvo priversta kreiptis į bankroto administratorių dėl ko patyrė 968,00 Eur nuostolių, kuriuos taip pat prašo atlyginti. Po bankroto administratoriaus darbų atlikimo buvo sudarytos taikos sutartys su kreditoriais UAB „Krupėja“ ir UAB „Personal deal“. Atsakovui šios aplinkybės yra puikai žinomos, kadangi jis pats dalyvavo susitikime.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pažymėjo, kad prieš pradedant atsikirtinėti į ieškovės nepagrįstus kaltinimus, svarbu paaiškinti, jog jis pareigas įmonėje pradėjo eiti 2023 m. gegužės 2 d., tačiau komunikaciją dėl įsidarbinimo pradėjo dar 2023 metų pradžioje su KIA1, kuris formaliai nebuvo nei įmonės darbuotojas, nei akcininkas, tačiau faktiškai dalyvavo įmonės valdyme. Atsakovui buvo siūloma prisidėti prie įmonės veiklos, kuri užsiėmė pagalba ir konsultacine veikla, susijusia su tarptautine žaliavų prekyba tarp Lietuvos ir užsienio įmonių (įskaitant, bet neapsiribojant, taip vadinamos „HARS“ grupės įmonėmis), asmenų įdarbinimu užsienio rinkose bei konsultacijomis. Įmonė labai glaudžiai bendradarbiavo su kita įmone – UAB „Keturi vandenynai“, kurios akcininku buvo KIA2. Tai buvo susijusios įmonės, kurios veikė tose pačiose patalpose, „dalinosi“ darbuotojais ir pan. Atsakovas visą informaciją apie veiklą perduodavo KIA1, taip pat iš jo gaudavo instrukcijas dėl konkrečių veiksmų. Atsakovas buvo funkcijų vykdytojas, o realiai viską kontroliavo KIA1. Atsakovo žinioje nebuvo jokio įmonės turto, jokių dokumentų, tam tikros finansinės operacijos buvo atliekamos be atsakovo žinios. Atsakovas tai pat komunikavo su KIA3, kuris taip pat formaliai nebuvo nei įmonės darbuotojas, nei akcininkas, tačiau faktiškai dalyvavo įmonės valdyme. Atsakovui pradėjus eiti vadovo pareigas, jo pagrindinės pareigos buvo: pasirūpinti, kad parduota UAB „Baltic AgroPro“ (susijusi įmonė, kurios vadovas KIA1) produkcija būtų gabenama mažiausia rinkos kaina, sudaryti strateginį veiklos planą bei pradėti jį įgyvendinti, kad būtų galima užsiimti darbuotojų nuomos paslaugomis į Olandiją (KIA3 nurodė, kad jo partneriams Olandijoje yra reikalingi darbuotojai vidaus vandenų baržose), ieškoti klientų tarpininkavimo prekybos santykiuose paslaugoms (pieno pramonėje, medienos pramonėje, kitose maisto ir pramonės šakose). Veiklos plėtra sekėsi ne taip sklandžiai, nes Lietuvoje pradėjo smukti prekyba su užsienio valstybėmis dėl Rusijos karo su Ukraina, smunkančios vartojimo prekių paklausos Europoje, tai sudarė sunkumų rasti tinkamų prekybinių partnerių, kurie ne tik norėtų bendradarbiauti, bet ir už paslaugas sumokėti avansu, nes įmonė jokių investicijų iš akcininkų nebuvo gavusi, todėl neturėjo apyvartinio kapitalo veiklai vykdyti. Įdarbinimo veiklos projektas buvo sustabdytas dėl paklausos stokos Olandijos rinkoje ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo Lietuvoje. Papildomai, nuo pat jo darbo pradžios įmonė susidūrė su lėšų už suteiktas paslaugas surinkimo problema. Visos veiklos šakos reikalavo apyvartinių lėšų, kurių paprasčiausiai nebuvo, o įdėjus įdirbį į klientų paiešką, neformalūs įmonės savininkai nusprendė sustabdyti ieškovės veiklą, kadangi jų pagrindinė veikla (prekyba trąšomis) dėl ekonomikos krizės buvo nestabili ir jie nenorėjo toliau investuoti į tarptautinės prekybos tarpininkavimo veiklą, dėl ko įdirbis su galimais klientais buvo prarastas. Atsakovui supratus, kad įmonės finansiniai sunkumai yra jau per dideli, taip pat įmonės savininkui KIA1 pradėjus atlikti finansines operacijas, apie kurias nežinojo atsakovas (atsiskaitymai su atrinktais kreditoriais ir pan.), atsakovas pareikalavo suteikti detalią informaciją apie įmonės finansinę būklę, neatlikinėti jokių atsiskaitymų su kreditoriais be jo žinios ir įspėjo, kad įmonei gali reikėti kelti bankroto bylą. Tačiau jokios informacijos atsakovui nebuvo suteikta, o 2023 m. spalio viduryje, buvo gauta žinia, kad įmonės veikla nutraukiama.
Nurodė, kad visos ieškinyje nurodytos sumos buvo susijusios su tiesiogine įmonės veikla. Įmonė patyrė šias reprezentacines išlaidas, įskaitant verslo pietus, transporto priemonės kurą, automobilio plovimo paslaugą bei kitas žemiau nurodytas išlaidas: 2023 m. liepos 18 d. įmonė atliko 16,14 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje nurodyta „Maxima Lt, X-400“. Šios išlaidos susijusios su įmonės biuro administravimu ir reprezentacija. 2023 m. rugsėjo 7 d. įmonė atliko 48,40 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Aq2ucptkky“. „Wordpress“ yra interneto svetainės serveris, kuriame buvo talpinamas www.navigotc.com domenas (įmonės domenas). Ši sistema yra skirta kurti, tobulinti bei talpinti vaizdinę medžiagą, kuri rodoma interneto puslapyje, todėl šios išlaidos yra susijusios išimtinai su įmonės interesais. 2023 m. rugsėjo 7 d. įmonė atliko 91,25 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje nurodyta „Circle K Pilies“. Šiuo atveju buvo piltas kuras į panaudos sutartimi valdomą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kadangi įmonės veikloje automobilis buvo reikalingas (vykstama pas klientus, tiekėjus ir pan.). 2023 m. rugsėjo 18 d. įmonė atliko 40,00 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Xme3ry172b“. Tai buvo minėtų paslaugų abonento pratęsimas. 2023 m. spalio 20 d. įmonė atliko 37,47 Eur mokėjimą UAB „Interneto vizija“. UAB „Interneto vizija“ kaip paslaugų teikėjas suteikia duomenų bazę, kurioje buvo patalpinta verslo valdymo sistema „Navigovvs“ ir kurią naudojo įmonės darbuotojai. 2023 m. birželio 13 d. įmonė iš UAB „Skonio virusas“ įgijo konditerijos gaminius už 105,66 Eur. Įsigyti konditerijos gaminiai buvo vežami galimiems partneriams pristatyti įmonės veiklą, supažindinti su įmonės vizija, taip pat derėtis dėl palankesnių verslo sąlygų – mokėjimų atidėjimo (Yang Ming, OOCL, COSCO, MAERSK atstovybės Lietuvoje). 2023 m. birželio 14 d. įmonė iš UAB „Maxima LT“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija MAX Nr. 400230006272, įgijo virtuvinius įrankius bei maisto produktus ir gėrimus už 82,71 Eur, kas buvo naudojama užtikrinant įmonės darbuotojų poreikius biuro patalpose. 2023 m. birželio 29 d. iš UAB „Maxima LT“. buvo įgyti maisto produktai už 31,27 Eur. Buvo pirkta kava ir pienas į kavos aparatą (biuro išlaidos). 2023 m. liepos 19 d. įmonė iš UAB „Graži gėlė“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija LI Nr. 001083, įgijo gėles už 91,00 Eur; taip pat iš UAB „Gamtos puokštė“ pagal 2023 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AKR Nr. 1757, buvo įgytos gėlės už 26,00 Eur. Šios išlaidos taip pat susijusios su įmonės veikla – buvo pirktos gėlės atsidėkoti terminale dirbančioms moterims už pagalbą atliekant mašinų krovos darbus, be kurių pagalbos krovinys būtų nukeltas ir susidarę labai dideli prastovų mokesčiai ir kilusi rizika prarasti klientą, kuris už paslaugas atsiskaitydavo avansu. 2023 m. rugpjūčio 10 d. iš UAB „Benu vaistinė Lietuva“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 72380898. Nurodoma, kad įmonė įgijo medicininių prekių už 17,94 Eur. Buvo įsigyti šaldymo preparatai, kadangi krovos darbai vykdavo fiziškai terminale, todėl dažnai darbuotojams kildavo raumenų skausmai, kuriems malšinti buvo naudojamos nupirktos med. priemonės. 2023 m. rugpjūčio 23 d. „London Grill Mega“ įmonė įgijo maisto produktų ir gėrimų už 59,80 Eur. Šios išlaidos taip pat yra įmonės išlaidos, kadangi vyko dalykiniai pietūs su potencialiais klientais iš Libijos. Verslo pietų tikslas buvo atverti prekybinius santykius su Libija, kurioje buvo augantis poreikis pieno žaliavų (tokių kaip sutirštintas pienas), medienos, cukraus ir kita. UAB „Švaros broliai“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. įgyta automobilio plovimo programa už 14,79 Eur sumą. Buvo nuplautas panaudos sutartimi naudojamas automobilis. 2023 m. rugpjūčio 25 d. degalinėje „Circle K“ buvo įgyta prekių/paslaugų už 37,01 Eur sumą. Buvo pirkta viena ar kelios prekės už kvite nurodytą sumą. Kiek atsimena atsakovas, tai buvo signalinės liemenės, pirktos degalinėje skubos tvarka, nes vyko pakrovimo darbai terminale, kur be liemenių būti draudžiama. 2023 m. rugpjūčio 31 d. įmonė iš UAB „Skonio virusas“ įgijo konditerijos gaminių už 20,24 Eur sumą. Pirkti konditerijos gaminiai buvo skirti verslo susitikimui su įmonės kreditoriais dėl galimybės atidėti pradelstus mokėjimus, susidariusius dėl grupės, kuriai priklausė ir įmonė, finansinių sunkumų. Nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. liepos 18 d. įmonė įgijo paslaugų iš UAB „Prime leasing“ („CityBee“) už bendrą 78,29 Eur sumą (26,61 Eur + 25,07 Eur + 25,61 Eur). 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. įmonė įgijo paslaugų iš UAB „Bolt Service LT“ už bendrą 50,26 Eur sumą (28,38 Eur + 21,88 Eur). Iš viso atsakovo vadovavimo laikotarpiu įgyta transporto nuomos paslaugų, ieškovės nuomone, nesusijusių su įmonės veikla, už 128,55 Eur sumą. Nesutiktina su ieškove, kadangi kai naudotis panaudos sutartimi suteikto automobilio nebuvo galimybės (dėl gedimų, auto įvykio ir kt.), tarnybinėms kelionėms teko naudotis automobilių dalinimosi paslaugomis, kas yra priimtina verslo pasaulyje ir generuoja daug mažesnes sąnaudas transportui. Taip pat, įmonė nuomojosi ir krovininių autobusų, kuriuose dažnai buvo paliekamos nedeklaruotos prekės, tokios kaip padangos, papildomos detalės, kurios turėjo būti išgabenamos iš automobilių ir tam buvo naudojami krovininiai autobusiukai. Atsakovas įmonės veiklai plėsti naudojo arba savo automobilį neatlygintinai, arba buvo naudojamos automobilio nuomos paslaugos, kai atsakovas savo automobiliu negalėjo naudotis. Tai reiškia, kad ieškinyje nurodytos transporto išlaidos yra susijusios su įmone, todėl nepagrįstai reikalaujamos. 2023 m. balandžio 4 d. iš UAB „Ekoliumenas“ įmonė įgijo šviestuvų už 1 686,31 Eur sumą, kurie, kaip teigia ieškovė, nebuvo panaudoti įmonės veikloje ir buvo panaudoti atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, nebuvo perduoti buhalterijai. Ieškinyje nėra pateikiama jokių įrodymų, kad apšvietimo įranga buvo naudojama atsakovo asmeniniams poreikiams. Priešingai, patalpose, kuriose buvo biuras, buvo prastas apšvietimas, todėl buvo priimtas sprendimas įsigyti šviestuvus. Tačiau šviestuvai buvo sudaužyti transportavimo metu. Atsakovas pasiūlė akcininkui kompensuoti nuostolius ir įmonės akcininkui sutikus, pinigų suma buvo perduota pastarajam (nesurašant jokio rašytinio patvirtinimo). Atsakovo žiniomis, iš šių lėšų buvo atsikaityta su darbuotojomis. Nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. iš UAB „Gera dovana“ ir PC „Akropolis“ įmonė įgijo dovanų kortelių už 1 200,00 Eur. Nesutiktina su ieškove, kad šios dovanų kortelės buvo panaudotos asmeniniais atsakovo tikslais, kadangi 100 Eur dovanų kortelė buvo įteikta įmonės darbuotojai DAR1 už darbą ne darbo metu ir pagalbą atliekant krovos darbus. 100 Eur dovanų kortelė buvo įteikta įmonės darbuotojai DAR2 už viršvalandinį darbą ir atliekamas papildomas funkcijas bei pagalbą terminale krovos metu. 500 Eur vertės dovanų kortelių buvo skirta kaip padėka asmenims, kurie padėjo paruošti automobilius eksportui – fotografavo pakrovą, atliko automobilių saugojimą, kol atsakovas asmeniškai to daryti negalėjo. Kitos kortelės buvo 500 Eur vertės ir naudojamos įmonės reprezentacijai – pirkti produktus, už kuriuos atsiskaityti grynaisiais negalėjo: rūkyti žuvies gaminiai, mėsos produktai, padėkos už pagalbą organizuojant pakrovą. Panaudojus kiekvieną kortelę buvo pateikiamas aprašas, kur ši kortelė buvo panaudota tikslu buhalterijai pateikti duomenis, reikalingus tinkamai panaudoti aprašą skirstant neleidžiamus atskaitymus. Taigi, dovanų kortelės buvo panaudojamos įmonės reprezentacijai ir klientų sveikinimui. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu išieškojimo įmonė UAB „Gelvorasergel“ pradėjo išieškojimo procedūrą iš įmonės dėl neatsiskaitymo su paslaugų teikėju AB „Telia Lietuva“. Ieškovė teigia, kad skola atsirado dėl atsakovo kaltės, o AB „Telia Lietuva“ teiktas paslaugas atsakovas naudojo ne įmonės veiklai, tačiau asmeninių interesų tenkinimui. Abonentiniai numeriai buvo įmonės pagal sudarytas terminuotas sutartis. Šios sumos buvo apmokėtos iš atsakovo asmeninės sąskaitos, nes tuo metu įmonė neturėjo lėšų ir siekiant išvengti dar didesnių keblumų. Taigi, šis atsakovo mokėjimas apskritai turėtų būti laikomas kaip geros valios ir rūpesčio ženklas, rodantis vadovo pastangas dėl įmonės. Nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. iš UAB „Reba“ įmonė įgijo žuvies produktų už 882,80 Eur. Iš UAB „Reba“ įmonė užsakydavo krovos paslaugas, kaip ir nurodyta sąskaitose faktūrose, buvo duodamas žmogus atlikti krovos darbus. Įmonė žuvies iš UAB „Reba“ nepirko, ieškinyje nėra pateikiami jokie priešingą išvadą leidžiantys daryti įrodymai.
Pasisakydamas dėl patalpų nuomos išlaidų nurodė, kad, pirma, 2023 m. vasario 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 202302081, sudarytą įmonės su UAB „Keturi vandenynai“, pasirašė ne atsakovas, o ankstesnė įmonės vadovė. Tuo metu, kai buvo sudaryta ši sutartis, atsakovas įmonėje net nedirbo. Antra, ankstesnės įmonės vadovės pasirašytoje sutartyje buvo nustatytas konkretus darbo vietos nuomos mokestis, kuris nebuvo siejamas su darbo vietos dydžiu. Nepriklausomai nuo darbo vietos dydžio, pagrindinės nuomos kainos ir pan., įmonė įsipareigojo sumokėti tokį vieno darbuotojo darbo vietos nuomos mokestį (926,78 Eur). Atsakovas prie šio susitarimo niekaip neprisidėjo ir jam įtakos neturėjo ir negalėjo turėti. Trečia, ieškovė nurodo, kad faktiškai buvo reikalingos ne 123,57 kv. m ploto patalpos, o 38 kv. m ploto patalpos, ir šį dydį paskaičiuoja pagal Lietuvos higienos normą HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“. Pažymėjo, kad norma numato minimalius darbo vietos plotus, kurie privalo būti išlaikyti, siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę. Tačiau ši norma neturėtų būti aiškinama taip, kad darbovietėje negali būti didesnis nei higienos normoje įtvirtintas darbo vietos plotas, o už didesnį darbo vietos plotą (įmoką), visais atvejais automatiškai įmonių vadovams taikoma atsakomybė. Ieškovės pateiktas šios normos aiškinimas yra absoliučiai nelogiškas. Ketvirta ir svarbiausia, ne atsakovas priėmė sprendimą, kad įmonės darbo vieta bus administracinėse patalpose, esančios Nemuno g. 2A, Klaipėda. Kaip jau minėta, įmonėje sprendimus iš esmės priėminėjo jos savininkai, todėl sprendimas nuomotis šias patalpas buvo jų. Įmonės savininkas KIA1 išrinko patalpas, jų atsakovas pats net neapžiūrėjo, bet gavo žinią, kad šias patalpas nuspręsta nuomotis. Patalpomis naudojosi ir UAB „Keturi vandenynai“ darbuotojai, savininkai, todėl jos buvo naudojamos ne tik įmonės interesais. Atsakovas ne kartą iškomunikavo, kad jo ir darbuotojų darbo pobūdis leidžia dirbti iš namų, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pažymėjo, kad kol atsakovas ėjo įmonės vadovo pareigas, prie bylos pridėtų UAB „Keturi vandenynai“ sąskaitų Nr. 4OC-2023-046, Nr. 4OC-2023-047, Nr. 4OC-2023-049 nematė ir jam jos nebuvo pateiktos, todėl kyla klausimas, kada šios sąskaitos realiai išrašytos, kam ir kaip jos perduotos ir pan.
Pasisakydamas dėl kitų ieškinio argumentų nurodė, kad įmonės atstovai niekada nesikreipė į atsakovą dėl ieškinyje nurodytų duomenų perdavimo. Be to, atsakovo žinioje iš esmės nebuvo jokio įmonės turto ar dokumentų ir tai įmonės savininkams buvo labai gerai žinoma, apie tai buvo pranešta el. laišku, kai atsakovas atsitiktinai, per viešus duomenis sužinojo, kad yra atšauktas iš įmonės vadovo pareigų. Pats atsakovas iš įmonės savininkų ir buhalterijos reikalavo jam pateikti duomenis apie įmonę, kad galėtų susipažinti su paskutine įmonės finansine padėtimi, bet tai nebuvo padaryta. Ieškovė apskritai nepateikia jokių įrodymų, kad reikalavo iš atsakovo duomenų, dokumentų ir/ar informacijos, ir kad atsakovas sąmoningai tokiais duomenimis nesidalino, todėl nepagrįstai kaltina atsakovą neperdavus duomenų ir nepagrįstai reikalauja su tuo tariamai susijusios žalos.
Šalies argumentai
Ieškovė 2025 m. kovo 4 d. prašyme dėl įrodymų prijungimo ir ieškinio reikalavimo pakeitimo, be kita ko, nurodė, kad buvo padaryta aritmetinė klaida ir pateikto ieškinio reikalavimo sumą sudaro ne 9 474,57 Eur, tačiau 10 442,57 Eur. Taip pat ieškovė atsisako reikalavimo dėl žalos atlyginimo, susijusio su šiais atliktais bankiniais pavedimais iš ieškovei priklausančios UAB Revolut Bank sąskaitos Nr. LT403250022605919771: 2023 m. rugsėjo 7 d. atliktu 48,40 Eur mokėjimu, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Aq2ucptkky“; 2023 m. rugsėjo 18 d. atliktu 40,00 Eur mokėjimu, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Xme3ry172b“; 2023 m. spalio 20 d. atliktu 37,47 Eur mokėjimu UAB „Interneto vizija“. Taigi, iš viso ieškinio reikalavimo sumą sudaro 10 317,70 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. vasario 24 d. sprendimu:
priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl 125,87 Eur žalos atlyginimo susijusio su šiais atliktais bankiniais pavedimais iš ieškovei priklausančios UAB Revolut Bank sąskaitos Nr. LT40 3250 0226 0591 9771: 2023 m. rugsėjo 7 d. atliktu 48,40 Eur mokėjimu, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Aq2ucptkky“, 2023 m. rugsėjo 18 d. atliktu 40,00 Eur mokėjimu, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Xme3ry172b“, 2023 m. spalio 20 d. atliktu 37,47 Eur mokėjimu UAB „Interneto vizija“, ir bylą šioje dalyje nutraukė;
ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 2 589,31 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 589,31 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 219,99 Eur bylinėjimosi išlaidas;
kitoje dalyje ieškinį atmetė;
priteisė atsakovui iš ieškovės 3 521,94 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl iš įmonei priklausančios UAB Revolut Bank sąskaitos Nr. LT40 3250 0226 0591 9771 atliktų mokėjimų nurodė, kad iš ieškovės atstovės BUH1 bei atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovės buhalterinę apskaitą vedė BUH1. Ginčo mokėjimai yra įtraukti į ieškovės apskaitą. Duomenų, kad buhalterė BUH1, kuri yra ir ieškovės akcininkė, būtų prašiusi atsakovo pateikti mokėjimų apskaitos dokumentus, byloje nėra. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius, byloje nėra. Laikė, kad, vykdant įmonės apskaitą, problemų dėl to nekilo, patirtos išlaidos buvo pagrįstos, todėl apskaitytos. Pažymėjo tai, kad ieškovės atstovė BUH1, duodama paaiškinimus 2025 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad sprendimas sąskaitas priskirti prie neleidžiamų atskaitymų buvo jos. Kiekvieną mėnesį atsakovui nesakė, kad yra neleidžiami atskaitymai. 2023 m. gegužės 13 d. automobilio panaudos davėja DAR2 perdavė panaudos gavėjai UAB „Navigo trading corporation“ laikinai ir neatlygintinai naudotis nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad galėjo būti patirtos 91,25 Eur išlaidos kurui. Esant paminėtų aplinkybių visumai, laikė, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, bei kad tokio pobūdžio išlaidos įmonėje yra įmanomos bei protingos, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atliktų mokėjimų, nesusijusių su įmonės veikla, nurodė, kad susipažinęs su atliktais mokėjimas, jų paskirtimi, teisme šalių teiktais paaiškinimais bei byloje esančiais įrodymais, nusprendžia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ieškovės nurodomi mokėjimai nėra susiję su ieškovės veikla. Atsakovo paaiškinimais, 2023 m. birželio 14 d. įmonė iš UAB „Maxima LT“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija MAX Nr. 400230006272, įgijo virtuvinius įrankius bei maisto produktus ir gėrimus už 82,71 Eur, kas buvo naudojama užtikrinant įmonės darbuotojų poreikius biuro patalpose. 2023 m. birželio 29 d. iš UAB „Maxima LT“ buvo įgyti maisto produktai už 31,27 Eur. Pirkta kava ir pienas į kavos aparatą (biuro išlaidos). 2023 m. rugpjūčio 10 d. iš UAB „Benu vaistinė Lietuva“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 72380898 įmonė įgijo medicininių prekių už 17,94 Eur. Buvo įsigyti šaldymo preparatai, dėl krovos darbų darbuotojams atsiradusiems raumenų skausmams malšinti. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė BUH1 patvirtino, kad darbuotojai darbe gėrė kavą, buvo sveikinami su gimtadieniu, todėl tikėtina, kad įsigytos prekės galėjo būti naudojamos biure. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojo LIU1 parodymų matyti, jog ieškovės veikloje buvo reikalingi krovos darbai, todėl tikėtina, kad buvo reikalingi ir medicininiai preparatai. Patirtos išlaidos biuro ir medicininėms reikmėms nelaikytinos didelėmis, be to, pagrįstos įgijimo dokumentais, todėl laikė, kad šiuo atveju atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovas taip pat paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. įmonė iš UAB „Skonio virusas“ įgijo konditerijos gaminius už 105,66 Eur. Įsigyti konditerijos gaminiai buvo vežami galimiems partneriams pristatyti įmonės veiklą, supažindinti su įmonės vizija, taip pat derėtis dėl palankesnių verslo sąlygų – mokėjimų atidėjimo (Yang Ming, OOCL, COSCO, MAERSK atstovybės Lietuvoje). 2023 m. liepos 19 d. įmonė iš UAB „Graži gėlė“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija LI Nr. 001083, įgijo gėles už 91,00 Eur; taip pat iš UAB „Gamtos puokštė“ pagal 2023 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AKR Nr. 1757, buvo įgytos gėlės už 26,00 Eur. Pirktos gėlės kaip padėka terminale dirbančioms moterims už pagalbą atliekant mašinų krovos darbus. 2023 m. rugpjūčio 23 d. „London Grill Meg“ įmonė įgijo maisto produktų ir gėrimų už 59,80 Eur. Vyko dalykiniai pietūs su potencialiais klientais iš Libijos. 2023 m. rugpjūčio 31 d. įmonė iš UAB „Skonio virusas“ įgijo konditerijos gaminių už 20,24 Eur sumą. Pirkti konditerijos gaminiai buvo skirti verslo susitikimui su įmonės kreditoriais. Įsigytos prekės gali būti naudojamos tiek biure, tiek reprezentaciniais tikslais pristatinėjant ieškovės veiklą, ieškant naujų, potencialių klientų. Reprezentacinėmis priemonėmis siekiama užmegzti ryšius su galimais potencialiais klientais, investuotojais, verslo partneriais ir taip stiprinti ryšius su esamais klientais (verslo partneriais), o reprezentacinėmis priemonėmis gali būti dovanos, asmenys taip gali būti vaišinami. Pastebėjo, kad tokios prekės yra įprastos įmonių veikloje, jos yra leidžiamos ir laikomos teisėtomis (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnis), ir, sutiko su atsakovo argumentais, jog biuruose įprasta aprūpinti kava arba užkandžiais ne tik potencialius klientus, bet ir darbuotojus, o vykstant į dalykinį susitikimą, verslo partneriui simboliškai įteikti ir maisto produktų, kurie gali būti suvartojami ir susitikimo metu. Byloje atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, susirašinėjimus, patvirtinančius verslo pietų bei gėlių dovanojimo faktą. Aplinkybės, jog nebuvo užmegzti verslo ryšiai, savaime nepaneigia tokių išlaidų reikalingumo ir pagrįstumo. Taigi, vertino, kad tokių išlaidų poreikis taip pat pagrįstas ir nėra pagrindo jų vertinti kaip neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovo paaiškinimais, UAB „Švaros broliai“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. įgyta automobilio plovimo programa už 14,79 Eur sumą, buvo nuplautas panaudos sutartimi naudojamas automobilis. 2023 m. rugpjūčio 25 d. degalinėje „Circle K“ buvo įgyta prekių/paslaugų už 37,01 Eur sumą. Iš paminėto kvito matyti, kad buvo piltas kuras. 2023 m. gegužės 13 d. automobilio panaudos davėja DAR2 perdavė panaudos gavėjai UAB „Navigo trading corporation“ laikinai ir neatlygintinai naudotis nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje ieškovė neginčijo aplinkybių, kad ieškovės veikloje buvo reikalingas automobilis. Panaudos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad ieškovė privalo saugoti ir išlaikyti perduotą transporto priemonę, todėl akivaizdu, kad naudojant transporto priemonę buvo būtina ne tik pilti kurą į automobilį, bet ir jį plauti bei prižiūrėti, todėl laikė, kad paminėtos išlaidos ieškovės veikloje yra pagrįstos ir buvo būtinos, ir nėra pagrindo jų vertinti kaip neteisėtų atsakovo veiksmų. Apibendrinant nurodė, kad aptarti ieškovės atlikti mokėjimai, yra susiję su įmonės veikla, todėl pagrindo tenkinti ieškinio šioje dalyje nėra.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl automobilių nuomos, nurodė, kad įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus konstatuoja, kad byloje ieškovė nepaneigė, jog atsakovui vykdyti vadovo funkcijas buvo būtinas automobilis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų turėjusi automobilį, kuriuo vykdydamas darbines funkcijas atsakovas galėjo naudotis. Be to, ieškovės veiklos pobūdis suponuoja realią tikimybę, jog automobilis įmonės veikloje yra reikalingas. Atsakovas paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. (trečiadienis) maršrutas, kuriuo darbo metu buvo vykstama į Palangą perduoti klientui dokumentus ir daiktus, kurie buvo rasti automobiliuose, kuriuos klientas perdavė pervežti. 2023 m. rugpjūčio 25 d. (penktadienis) maršrutas, kuriuo darbo metu buvo iš biuro nuvažiuojama iki atsakovo namų paimti dokumentus klientui ir su klientu susitikta PC „Akropolis“. Atsakovo paaiškinimais „City Bee“ paslaugomis 2023 m. liepos 14 d. kelionės Nr. 11846502 automobiliu Renault Master, valstybinis Nr. MJU097, metu ir 2023 m. liepos 18 d. kelionės Nr. 11857580 automobiliu Renault Master, valstybinis Nr. MGF941 metu, naudojosi išimtinai darbo tikslais. „City Bee“ automobiliai buvo paimami ir atiduodami adresu Universiteto al. 19, Klaipėda (PC „Studlendas“). Automobiliai Renault Master yra komercinio tipo automobiliai. Jais buvo naudojamasi pervežti didesnius daiktus. Atvykstančiuose klientų kroviniuose buvo randama daug visokių daiktų, kuriuos reikėdavo pervežti ir būtent tuo tikslu buvo naudojami Renault Master automobiliai. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus byloje esančius įrodymus laikė, kad labiau tikėtina, jog išsinuomotos transporto priemonės buvo naudojamos ieškovės veikloje, o ne asmeniniais atsakovo reikalais. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu ieškovė klausimų dėl transporto priemonių nuomos pagrįstumo nekėlė, nors BUH1, vykdydama ieškovės buhalteriją, turėjo matyti įmonės piniginių lėšų judėjimą. Be to, kaip matyti ir iki atsakovo vadovavimo ieškovei pradžios buvo naudojamasi automobilių dalijimosi paslauga. Dėl šių priežasčių nusprendė, kad šioje dalyje ieškinys yra atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl dovanų kortelių nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2023 m. balandžio 3 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. PC „Akropolis“ dovanų kortelės, bendros 300 Eur vertės, pirktos buvusios vadovės VAD1, todėl atsakovas nėra atsakingas už jų pirkimą. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. UAB „Navigo trading corporation“ iš UAB „Gera dovana“ ir PC „Akropolis“ įgijo dovanų kortelių iš viso už 900,00 Eur. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 100 Eur dovanų kortelė buvo įteikta įmonės darbuotojai DAR1 už darbą ne darbo metu ir pagalbą atliekant krovos darbus. 100 Eur dovanų kortelė buvo įteikta įmonės darbuotojai DAR2 už viršvalandinį darbą ir atliekamas papildomas funkcijas bei pagalbą terminale krovos metu. 500 Eur vertės dovanų kortelių buvo skirta kaip padėka asmenims, kurie padėjo paruošti automobilius eksportui – fotografavo pakrovą, atliko automobilių saugojimą, kol atsakovas asmeniškai to daryti negalėjo. Kitos kortelės buvo 500 Eur vertės ir naudojamos įmonės reprezentacijai – pirkti produktus, už kuriuos atsiskaityti grynaisiais negalėjo: rūkyti žuvies gaminiai, mėsos produktai, padėkos už pagalbą organizuojant pakrovą. Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo aplinkybės, kad vis dėl to 200 Eur dovanų kortelė buvo padovanota LIU1, kaip padėka už ieškovės naudai atliktus perkrovimo darbus. Šias aplinkybes nurodė atsakovas, duodamas teismui paaiškinimus, bei paliudijo LIU1. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dovanų kortelės būtų apskaitytos kaip darbuotojų darbo užmokestis, taip pat nėra pateikta sąskaitų, detalizacijos kaip buvo panaudojamos kitos dovanų kortelės, nors, atsakovo teigimu, kortelių panaudojimo aprašas buvo pateiktas įmonės buhalterijai. Laikė, kad atsakovas neišsaugojo finansinės atskaitomybės dokumentų, pagrindžiančių 900 Eur vertės dovanų kortelių panaudojimą, tuo neužtikrino tinkamos buhalterinės apskaitos vykdymo, todėl atliko neteisėtus veiksmus, todėl yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo 900 Eur žalą už ieškovės vardu įsigytas ir neapskaitytas PC „Akropolis“ dovanų korteles.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šviestuvų nurodė, kad byloje pateiktos sąskaitos faktūros, patvirtinančios ginčo šviestuvų pirkimą už 1 686,31 Eur. Byloje nėra ginčo, kad minėti šviestuvai nebuvo panaudoti įmonės veikloje: atsakovas nurodė, kad juos gabenant sudužo. Nors atsakovas nurodo, kad šviestuvai buvo pirkti dėl prasto apšvietimo biure, tačiau lieka neaišku, kaip būtų pagerinamas apšvietimas lempomis su dūminio (patamsinto) stiklo gaubtais. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Keturi vandenynai“ direktorius KIA2 nurodė, kad išnuomotos patalpos buvo pilnai įrengtos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarėsi su nuomotoju, jog būtų pagerintas nuomojamų patalpų apšvietimas ir būtų buvę būtina papildomai investuoti į patalpų apšvietimą. Be to, mažai tikėtinos ir atsakovo dėstomos aplinkybės dėl visų sudužusių šviestuvų, įvertinant šviestuvų transportavimo atstumą bei šviestuvų kiekį. Laikė neįrodytomis ir atsakovo dėstomas aplinkybes apie atsiskaitymą už sudaužytus šviestuvus grynaisiais pinigais. Net jeigu tokios aplinkybės ir egzistavo, atsakovui nepareikalavus rašytinio patvirtinimo apie pinigų gavimo faktą bei šių aplinkybių nepagrindus kitais būdais, atsakovui tenka iš to kylančios neigiamos pasekmės. Atsakovui neįrodžius, jog bendrovės lėšomis apmokėti šviestuvai buvo būtinas pirkinys ir panaudotas ieškovės reikmėms ir/arba už sudaužytus šviestuvus padaryta žala buvo atlyginta ieškovei tinkamai apskaitant grąžintus pinigus, tokiu savo neveikimu pažeidė rūpestingumo pareigą, todėl atsakovui dėl netinkamo savo pareigų atlikimo tenka pareiga atlyginti 1 686,31 Eur dydžio žalą.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl UAB „GelvoraSergel“ išlaidų nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų – šalių susirašinėjimų, UAB „GelvoraSergel“ pranešimo matyti, kad ieškovė neatsiskaitė už AB „Telia Lietuva“ suteiktas paslaugas. Ieškovės atstovų vertinimu, už šių išlaidų susidarymą atsakingas atsakovas, nes jis AB „Telia paslaugas“ naudojo asmeniniais interesais. Pažymėjo, kad neturi pagrindo su tuo sutikti. Vertino, kad ieškovės veikloje neabejotinai buvo reikalingos ryšio paslaugos, bendrauti su klientais ir pan. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „GelvoraSergel“ dėl susidariusios skolos kreipėsi į ieškovę, o ne atsakovą, kas patvirtina sutartinių santykių buvimą tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės. Iš ieškinyje pateiktų įrodymų negalima nustatyti skolos susidarymo laikotarpio, kas sudarė paslaugų sutartį, tačiau visą ieškovės veikimo laikotarpį, ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, todėl tikėtina, kad galėjo vėluoti mokėjimai, ne dėl atsakovo aplaidumo, bet ieškovei neturint apyvartinių lėšų suteiktoms paslaugoms apmokėti. Tai, kad atsakovas AB „Telia Lietuva“ atliko dalinį mokėjimą bei išreiškė norą persirašyti paslaugas savo vardu, savaime nepatvirtina fakto, kad atsakovas paslaugomis naudojosi savo interesais, todėl vertino, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kad dėl susidariusio įsiskolinimo yra atsakingas atsakovas, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl išlaidų UAB „Reba“ nurodė, kad byloje esančiomis sąskaitomis faktūromis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Reba“ ieškovei išrašė sąskaitas už krovimo paslaugas bendrai 832,80 Eur sumai. Ieškovės manymu, šios sąskaitos buvo išrašytos už pirktą žuvies produkciją asmeniniams atsakovo poreikiams. Pažymėjo, kad neturi pagrindo su tuo sutikti. Byloje esančios sąskaitos faktūros išrašytos ieškovei už suteiktas krovimo paslaugas. Byloje pateikti UAB „Reba“ įstatai patvirtina, kad UAB „Reba“ gali vykdyti bet kokią ūkinę-komercinę veiklą ir tai, kad pagrindinė UAB „Reba“ veikla yra susijusi su žuvies gamyba, savaime neįrodo, kad ieškovei negalėjo būti teikiamos sąskaitose faktūrose nurodytos krovimo paslaugos. Šiame kontekste paminėjo ir tai, kad teismo posėdžio metu UAB „Reba“ vadovė VAD2 patvirtino aplinkybes, kad ieškovei buvo teikiamos krovimo paslaugos, kurias ji pati ir atliko, krovė paletes. Liudytoja LIU2 parodė, kad UAB „Reba“, be žuvies perdirbimo, gamybos, teikė ir krovimo paslaugas, ji išrašydavo sąskaitas. Laikė, kad šios aplinkybės yra įrodytos. Be to, dar iki atsakovo tapimo ieškovės vadovu jau buvo naudojamasi UAB „Reba“ paslaugomis. Vertino, ieškovės atstovų nurodytos prielaidos dėl žuvies gaminių įsigijimo ir naudojimo atsakovo asmeniams poreikiams laikytinos ieškovės atstovų pozicija, prieštaraujančia byloje esantiems įrodymais. Esant paminėtų aplinkybių visumai nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio šioje dalyje.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos už nuomojamas patalpas nurodė, kad bylos įrodymais nustatyta, jog 2023 m. sausio 27 d. tarp nuomotojos UAB KJKK „Bega“, atstovaujamos direktoriaus VAD3, ir nuomininkės UAB „Keturi vandenynai“, atstovaujamos direktoriaus KIA2, sudaryta Negyvenamų patalpų nuomos sutartis Nr. 3/2023, kurios pagrindu nuomotojas nuo 2023 m. vasario 1 d. išnuomojo, o nuomininkas priėmė administracinį pastatą, esantį adresu Nemuno g. 2A, Klaipėda, ir priklausantį nuomotojui nuosavybės teise keturis kabinetus (su baldais) trečiame aukšte tiesioginiam naudojimui – išimtinai nuomininko biuro veiklai. Bendras plotas 123,57 m² (Nr. 311 – 18 m², Nr. 302 - 23,40 m², Nr. 301 - 57,16 m², Nr. 303 - 25,01 m²). 2023 m. vasario 15 d. tarp ieškovės UAB „Navigo trading corporation“, atstovaujamos direktorės VAD1, ir UAB „Keturi vandenynai“, atstovaujamos direktoriaus KIA2, sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 202302081, kurios pagrindu UAB „Keturi vandenynai“ įsipareigojo suteikti konsultavimo, klientų paieškos ir aptarnavimo paslaugas Klaipėdos mieste, o ieškovė UAB „Navigo trading corporation“ įsipareigojo sumokėti už paslaugas ir padengti visas su specialistų paslaugų teikimu susijusias išlaidas: užtikrintos darbo vietos nuomos mokestį; darbui reikalingų priemonių/įrangos išlaidas; kelionių išlaidas, būtinas tinkamam paslaugos teikimui; atlygį specialistams; bei kitas užsakovo patirtas išlaidas susijusias su paslaugos teikimu, laikydamasis sutarties 2.2 ir 2.3 papunkčiuose numatytos tvarkos. Šia sutartimi numatytos paslaugos įvertintos: specialistų paslaugos: 1 960,00 Eur per mėnesį + PVM; darbo vietos nuoma: 926,78 Eur + PVM. Mokesčiai už komunalines paslaugas bei kitos susijusios išlaidos, paskaičiuojamos kas mėnesį, pagal vykdytojo faktiškai patirtas išlaidas. Byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, kad sprendimą dėl patalpų nuomos priėmė ne atsakovas. 2023 m. vasario 15 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 202302081 pasirašė buvusi ieškovės vadovė ir jos įsteigėja VAD1. Ieškovė padarytą žalą skaičiuoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl Lietuvos higienos normų HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai”, kuriame nurodyta, kad vienam darbuotojui turi būti priskirta ne mažiau kaip 6 kv. m darbo vieta ir 20 kv. m bendros erdvės. Ieškovės skaičiavimais, faktiškai buvo reikalingos ne 123,57 kv. m ploto patalpos, o 38 kv. m ploto patalpos. Susipažinus su 2023 m. vasario 15 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 202302081 nenustatyta aplinkybių, kad darbo vietos nuomos mokestis būtų siejamas su darbo vietos dydžiu. Šiame kontekste nurodė ir tai, kad 4 659,30 Eur žala skaičiuojama už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. spalio 31 d., kai tuo tarpu atsakovas vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2023 m. gegužės 2 d. Nors ieškovės atstovai nurodo, kad atsakovas ieškovei vadovavo kur kas seniau, nei oficialiai buvo paskirtas vadovu, tačiau teismas remiasi oficialiais rašytiniais įrodymais iš Juridinių asmenų registro, jog atsakovas nuo 2023 m. gegužės 2 d. pradėjo eiti ieškovės vadovo pareigas. Aplinkybės dėl prašomos priteisti žalos byloje nėra įrodytos, todėl laikytinos nepagrįstomis. Atsakovas į bylą pateikė susirašinėjimus su ieškovės atstove BUH1, KIA3 bei KIA1, kurie iš esmės patvirtina, kad prie ieškovės veiklos / vadovavimo prisidėjo ir kiti asmenys, kurie vadovaujantis ieškovės Juridinio asmens registro išrašu nebuvo ir nėra susiję su ieškove darbo teisiniais santykiais. Svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. ieškovės akcininke tapo UAB „HARS Group“, vadovaujama BUH1. Nustatyta, kad BUH1 vedė ieškovės buhalterinę apskaitą ir neabejotinai matė, kokios sumos yra išleidžiamos darbuotojų ir patalpų nuomai, tačiau jokių pretenzijų iki pat paslaugų sutarties pasibaigimo atsakovui nereiškė, neteikė nurodymų nutraukti sudarytą paslaugų teikimo sutartį ar pakeisti jos sąlygas palankesnėmis ieškovei. Be to, tiek pati UAB „HARS Group“ direktorė BUH1, tiek KIA1 naudojosi ginčo patalpomis, šalių paaiškinimais, turėjo savo atskirus kabinetus. Byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas nėra atsakingas už kitų asmenų veiksmus iki jo vadovavimo, ginčo patalpas išrinko ir 2023 m. vasario 15 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 202302081 pasirašė ne atsakovas. Paminėjo ir tai, kad darbo vietos nuomos mokestis, vadovaujantis 2023 m. vasario 15 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 202302081, nėra siejamas su darbo vietos dydžiu, todėl ieškovės apskaičiuotas žalos dydis yra nepagrįstas. Nurodė, kad nenustatė atsakovo kaltų veiksmų, kildinamų iš ankstesnės vadovės sudarytos 2023 m. vasario 15 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 202302081, todėl nusprendė šioje dalyje ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuostolių neperdavus prisijungimo duomenų nurodė, kad byloje esantis atsakovo el. laiškas patvirtina, jog atsakovas ieškovei nurodė, kad neturi jokio įmonės turto, visą įmonės dokumentacija, kaip buvo visada, yra pas įmonės buhalterę, todėl neturi ką perduoti naujam įmonės vadovui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neperdavė prisijungimų prie ieškovės el. pašto, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė minėtų duomenų pateikti neprašė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą dėl prisijungimo duomenų gavimo ir atsakovas būtų atsisakęs juos perduoti. Tai, kad ieškovė nusprendė kreiptis iš karto į informacinių technologijų specialistus, vietoje to, kad pabandytų gauti duomenis iš atsakovo, yra jos teisė, tačiau atsakovas negali būti atsakingas už tokių išlaidų susidarymą. Nenustačius atsakovo kaltės dėl paminėtų išlaidų susidarymo, nusprendė šioje dalyje ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisinių paslaugų nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovės veikla nenešė pelno ir veikė nuostolingai, tačiau byloje nėra įrodyta, jog tokia įmonės padėtis tapo dėl atsakovo kaltės. Byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės sunkią finansinę padėtį lėmė investuotojų trūkumas, prasidėjęs karas Ukrainoje ir kitos aplinkybės, kurios įtakoja verslą, rinką. Ieškovė nurodė, kad atsakovas įsipareigojo vykdyti verslą, kuris neštų pelną, tačiau priešingai, atsakovo vadovavimo laikotarpiu ieškovė patyrė tik nuostolius. Atkreipė dėmesį į tai, kad verslo sėkmė priklauso ne tik nuo vadovo veiksmų, tačiau ir nuo daugelio kitų faktorių, tokių kaip rinka, šalies ir pasaulio ekonominė padėtis, investuotojų pritraukimas, klientų paieška, konkurencija ir kt. Byloje esantys ir pirmiau minėti susirašinėjimai patvirtina, kad ieškovės veikloje dalyvavo ir kiti asmenys, kaip BUH1, veikdama UAB „HARS Group“ vardu, KIA3 bei KIA1. Jiems atsakovas atsiskaitydavo apie savo veiklą, vykdydavo nurodymus. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas, inicijavo ir dalyvavo derybose su UAB „Personal Deal“ dėl skolos mokėjimo. Buvo pasiektas taikus susitarimas. Be to, dėjo pastangas išspręsti susidariusią sunkią ieškovės finansinę situaciją, kėlė klausimą dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovas turėtų atlyginti ieškovės prašomus 968,00 Eur nuostolius, susidariusius dėl ieškovės sprendimo kreiptis į teisininkus, įvertinant ir tai, kad atsakovas jau buvo pasiekęs taikų susitarimą su UAB „Personal deal“. Esant paminėtų aplinkybių visumai, ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Renatos Bazilienės konsultacinės išvados vertinimo nurodė, kad apklausta liudytoja Renata Bazilienė, parodė, kad ji parengė konsultacinę išvadą pagal bylos medžiagą, kurią pateikė jai ieškovės atstovai bei atsakė į jų užduotus klausimus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokie ieškovės atstovų veiksmai, kai ieškovė savo iniciatyva pateikia susipažinti nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą asmeniui, kuris nėra proceso dalyvis, nėra tinkami ir teisėti, nes su nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga turi teisę susipažinti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Vertindamas Renatos Bazilienės parodymus pažymėjo, kad ji jau buvo susipažinusi su šalių ginču ir bylos medžiaga iki jos parodymų davimo teismui. Nors liudytoja vertino ieškovės įmonės finansinę apskaitą ir jos dokumentus, t. y. rašytinius dokumentus, tačiau teismas mano, kad procesine prasme nėra tinkama minėta situacija. Nustatyta, kad liudytoja vertino tik tą medžiagą, kurią jai pateikė ieškovės atstovai, bei rėmėsi liudytojai ieškovės atstovės BUH1 nurodytomis aplinkybėmis apie prekių/paslaugų įsigijimo dokumentų pateikimą ar nepateikimą ieškovės buhalteriją tvarkančiam asmeniui – BUH1. Kaip minėta, iš šalių paaiškinimų – atsakovo ir ieškovės atstovės BUH1 – nustatyta, kad ieškovės finansinę apskaitą tvarkė BUH1, kuri buvo ir ieškovės akcininkė. Sąskaitas gaudavo BUH1, kuri nurodė, kad atsakovui kas mėnesį pateikdavo jų ataskaitą. Sprendimus dėl sąskaitų apmokėjimo, jų priskyrimo prie leidžiamų atskaitymų priimdavo BUH1. Atsakovas apie tai nebuvo informuojamas. Pripažino, kad tokia situacija yra netinkama. BUH1, būdama atsakinga už įmonės finansinės atskaitomybės tvarkymą, turėjo pareigą nuolatos informuoti atsakovą – įmonės vadovą, apie gautas sąskaitas, apie tai, kad ji kai kurias sąskaitas priskyrė prie neleidžiamų atskaitymų dėl patirtų išlaidų įmonės veikloje. Darė išvadą, kad liudytoja vertino ieškovės veiklos lėšų panaudojimo ekonomiškumą, išlaidų pagrįstumą, tačiau šie klausimai yra teismo vertinimo dalykas šioje byloje sprendžiant šalių ginčą, dėl kurių teismas ir pasisakė šiame sprendime.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nemotyvuotai atsisakė vertinti atsakovo faktinį vadovavimą įmonei ir todėl nepagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimų. Šioje byloje, be kitų aplinkybių, ieškovė siejo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ne tik laikotarpiu, kuomet atsakovas ėjo vadovo pareigas, tačiau ir tuo laikotarpiu, kuomet atsakovas nebuvo paskirtas eiti vadovo pareigų. Taigi, ieškovė byloje taip pat įrodinėjo ir aplinkybę, kad atsakovas dalį ginčo laikotarpio buvo faktinis (de facto) įmonės vadovas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas buvo įmonės de facto vadovas iki 2023 m. gegužės 2 d. Pirma, 2022 m. gale ir 2023 m. pradžioje UAB „HARS Group“ akcininkas ir buvęs vadovas KIA1 ir atsakovas susitarė įgyvendinti naują projektą – įsteigti ieškovę, kuri aptarnautų UAB „HARS Group“ įmones (užsiimtų jų krovinių logistika) ir palaipsniui išplėstų savo ūkinę komercinę veiklą, teikiant logistikos paslaugas platesniam ūkio subjektų ratui. Atsakovas nuo pat pradžių turėjo būti atsakingu už naujai įsteigtos įmonės veiklą, organizuoti visus su jos verslu susijusius veiksmus. 2025 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas KIA2 (buvęs UAB „Keturi vandenynai“ vadovas) patvirtino, kad toks susitarimas iš tikro buvo, o įmonės įsteigimo norėjo būtent atsakovas. Pasak liudytojo KIA2, įsteigus įmonę, atsakovas turėjo tikslą įdarbinti joje iki 30 žmonių. Kadangi atsakovas ketino per trumpą laiką išvystyti naujai įsteigtą įmonę, kad ši galėtų pilnavertiškai vykdyti ūkinę veiklą ir turėti tam reikiamą aptarnaujantį personalą, prieš jos įsteigimą buvo nuspręsta ieškoti nuomai didesnių patalpų. Kadangi naujai įsteigta įmonė neturėjo pakankamo kapitalo, kad galėtų tokiais tempais išvystyti savo ūkinę veiklą, visas pradines veiklos išlaidas buvo sutarta iš dalies paskirstyti per UAB „Keturi vandenynai“. Įmonės pradine vadove (ir pradine akcininke) buvo paskirta VAD1, kuri šias pareigas ėjo nuo įsteigimo (2023 m. vasario 8 d.) iki jos atšaukimo iš įmonės vadovės pareigų (2023 m. balandžio 24 d.). Ankščiau aptartas pradinis veiklos modelis buvo pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, DAR2 ir DAR1 2023 m. pradžioje buvo saistomi nekonkuravimo susitarimais su UAB „First Logistics“, iš kurios išėjo su tikslu tęsti logistikos veiklą įsteigus įmonę. Šias aplinkybes tiesiogiai patvirtina byloje ieškovės pateikti atsakovo ir UAB „First Logistics“ susitarimas dėl sąžiningos dalykinės praktikos ir konfidencialios informacijos apsaugos; atsakovo ir UAB „First Logistics“ susitarimas dėl konfidencialumo ir advokatų Pikūnės, Ulecko ir partnerių kontoros LEGAL HEADS reikalavimas dėl informacijos pateikimo. Nei atsakovas, nei DAR2 ar DAR1 negalėjo oficialiai įsidarbinti ieškovėje jos įsteigimo metu, kadangi taip būtų pažeidžiami jų nekonkuravimo įsipareigojimai UAB „First Logistics“. Atsakovo likęs nekonkuravimo laikotarpis buvo kur kas trumpesnis, todėl jau 2023 m. kovo 29 d. įmonė su atsakovu sudarė darbo sutartį, kuria atsakovas buvo įdarbintas į prekybos vadybininko pareigybes. Antra, nors atsakovas buvo įdarbintas tik 2023 m. kovo 29 d., o vadovo pareigas pradėjo eiti tik nuo 2023 m. gegužės 2 d., toliau aptariami byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas nuo įsteigimo dienos buvo faktinis įmonės vadovas. 2025 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu liudytojas KIA2 paaiškino, kad pradinė įmonės steigėja, akcininkė ir vadovė VAD1 tebuvo formali vadovė, kuri jokių verslo sprendimų nepriiminėjo ir buvo tiesiogiai pavaldi pačiam atsakovui. Ieškovė byloje taip pat pateikė susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis išrašus, iš kurių matyti, kad nuo 2023 m. vasario 7 d. (dienos iki įsteigimo) atsakovas bendravo su VAD1 kaip su pavaldžiu jam asmeniu. 2023 m. vasario 17 d. susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis papildomai atskleidžia, kad atsakovas buvo atsakingas už įmonės įsteigimą ir jos ūkinės veiklos pradžią. Taigi, atsakovas ne tik dalyvavo įmonės įsteigime, tačiau faktiškai vadovavo formaliai paskirtai vadovei VAD1 ir netgi turėjo prieigą prie įmonės banko sąskaitos. Ketvirta, bylos nagrinėjimo metu atsakovas siekė perkelti faktinio vadovavimo aplinkybę tretiesiems asmenims, t. y. KIA1 ir KIA3. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų susirašinėjimu su KIA1 ir KIA3, šie asmenys neatliko jokio faktinio vadovavimo įmonei, o bendravo su atsakovu kaip partneriai, kadangi, kaip minėta, pradinis įmonės įkūrimo tikslas ir buvo susijęs su šių asmenų valdomų įmonių aptarnavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad kadangi pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo atsakomybės ribas tik nuo tos datos, kai atsakovas de jure tapo įmonės vadovu, skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai atmesti reikalavimai dėl žalos, atsiradusios iš darbo patalpų nuomos permokos, ir PC„Akropolis“ dovanų kuponų įsigijimo. Pirma, vien aplinkybė, kad paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu įmonė turėjo atsiskaityti su UAB „Keturi vandenynai“ dėl patalpų nuomos, buvo pasirašyta ne atsakovo, o VAD1, nepaneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Kadangi visus sprendimus, susijusius su įmonės komercine veikla, priiminėjo atsakovas, sprendimas dėl patalpų nuomos taip pat buvo priimtas jo paties. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar patalpų nuoma buvo racionali ir būtina įmonei. Antra, net jeigu vertinti, kad už nurodymus sudaryti patalpų nuomos sutartį ir atitinkamai paslaugų sutarties sudarymą atsakovas nėra atsakingas (su kuo ieškovė nesutinka), pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti, ar atsakovui tapus de jure įmonės vadovu buvo atlikti visi reikiami veiksmai, kad įvertinti jos išlaidų būtinumą ir sureguliuoti išlaidų srautus. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas atsakovo pareigų analizės neatliko, o priešingai, formaliai perkėlė visas įmonės apskaitos ir finansines pareigas buhalterei. Trečia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 300 Eur vertės PC „Akropolis“ dovanų kortelės, kurių įsigijimo datos 2023 m. balandžio 3 d. ir 2023 m. balandžio 16 d., buvo įsigyti VAD1. Visa prieiga prie UAB Revolut Bank sąskaitos, net ir VAD1 formaliu vadovavimo laikotarpiu, buvo tik pas atsakovą. Liudytoja VAD1 2025 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji asmeniškai prisijungimo duomenų prie sąskaitos neturėjo.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonėmis ir jų nuoma, yra pagrįstos. Pirma, vykdant įmonės transporto priemonės degalų naudojimo apskaitą yra aktualus Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymas, kuriuo patvirtintos Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 32 straipsnyje yra nurodyta, kaip turi būti vedama transporto priemonių degalų bakuose naudojamų degalų apskaita. Atitinkamam straipsnyje nurodyta, kokie dokumentai turi būti kaupiami vykdant apskaitą: transporto priemonės valstybiniai numeriai; kilometrų skaitiklio rodmenys ataskaitinio laikotarpio, ne ilgesnio kaip kalendorinis mėnuo, pradžioje ir pabaigoje; degalų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai (kasos aparato kvitai, sąskaitos faktūros ir/arba pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros ir pan.); degalų sunaudojimą atitinkamoje transporto priemonėje pagrindžiantys dokumentai (užsakymai, važtaraščiai, suteiktų paslaugų sąskaitos faktūros ir/arba pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros ir pan.). Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad tokia apskaita buvo vykdoma. Čekiai už piltą kurą patvirtina tik tai, kad faktiškai, į kažkokią transporto priemonę buvo piltas kuras, tačiau nėra jokių duomenų, kad su tokiomis transporto priemonėmis kelionės būtų vykdomos darbo reikalais. Antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog visos kuro išlaidos buvo skirtos pilant kurą į panaudos sutartimi valdomą automobilį. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė vertindamas atsakovo į bylą pateiktą 2023 m. gegužės 13 d. automobilio panaudos sutartį. Tačiau panaudos sutartis pirmą kartą byloje buvo pateikta tik 2025 m. rugsėjo 1 d. Iki šios datos atsakovas panaudos sutarties nebuvo perdavęs nei įmonės buhalterei, nei po atsakovo paskirtam vadovui VAD4. Atsakovas dar 2023 m. lapkričio 23 d. el. laišku pranešė, kad jokių įmonės dokumentų apskritai neturi ir negali perduoti. Taigi, nėra suprantama, kodėl atsakovas jokių dokumentų neturėjo ir negalėjo perduoti, o staiga civilinės bylos nagrinėjimo metu pradėjo teikti ne tik panaudos sutartį, tačiau ir sąskaitas iš UAB „Ekoliumenas“ bei UAB „Interneto vizija“. Kaip matyti, panaudos sutartis yra pasirašyta tarp atsakovo ir jo sutuoktinės DAR2, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu jau turėjo artimus ryšius su atsakovu. Tai reiškia, kad DAR2 turi tiesioginį suinteresuotumą šios civilinės bylos baigtimi. Todėl panaudos sutartis negalėjo būti laikoma patikimu ir nešališku įrodymu. Trečia, pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško vertinimo dėl automobilių panaudos santykių su Bolt Service LT UAB ir UAB „Prime Leasing“. Ieškovė byloje teikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovo 2023 m. rugpjūčio 9 d. kelionė į Palangą su išnuomotu Bolt Service LT UAB automobiliu neatitinka byloje pateiktos Bolt Services LT UAB sąskaitos faktūros Nr. LT1323-235760. 2023 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas vyko aplankyti savo tėvų ir nuvežė jiems PC „Akropolis“ dovanų čekį bei žuvies produktus, įsigytus už ieškovės lėšas. 2023 m. rugpjūčio 25 d. kelionė taip pat neatitinka byloje pateiktos Bolt Services LT UAB sąskaitos faktūros Nr. LT1323-235760. Kaip matyti iš atsakovo pateikto kelionės maršruto, užsisakęs automobilio nuomos paslaugas, atsakovas nuvažiavo tiesiai namo į (duomenys neskelbtini), kur esą atsakovas paėmė vėlgi neįvardintus dokumentus ir nuvažiavo į Klaipėdos PC „Akropolos“ (Taikos pr. 61, Klaipėda) susitikti su neįvardintu klientu. Atsakovas taip ir nepaaiškino, kodėl ieškovės ūkinės komercinės veiklos dokumentai buvo saugomi pas atsakovą namuose, kuomet įmonė turėjo registruotą buveinės adresą ir nuomojosi patalpas. Taip pat atsakovas nepaaiškino, kas tai per dokumentai ir kodėl jie nebuvo perduoti atsakovą atleidus iš vadovo pareigų. Pasisakant dėl UAB „Prime Leasing“ („City Bee“) automobilių nuomos paslaugų, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad „City Bee“ nuomos sąskaitos buvo išrašytos DAR2 vardu ir per jos paskyrą. Pagal „City Bee“ paslaugų teikimo taisykles, naudotis „City Bee“ nuomojamais automobiliais turi teisę tik pats paslaugų naudotojas. Taigi, šiuo atveju labiau tikėtina, kad „City Bee“ nuomos paslaugos buvo užsakomos asmeninėms DAR2 reikmėms, o ne atsakovui vykdant įmonės vadovo funkcijas.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Reba“ teikė krovimo paslaugas. Pirma, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytoja VAD2 dar 2025 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2023 m. kovo 8 d. įmonė iš UAB „Reba“ įsigijo žuvies produktus, o ne krovos paslaugas. Antra, VAD2 teikti parodymai leidžia pagrįstai abejoti, kad UAB „Reba“ teikė būtent krovimo paslaugas. 2026 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu liudytoja VAD2 davė parodymus, kurių metu nurodė, kad: dirbdama UAB „Reba“ ji asmeniškai su UAB „Reba“ autokrautuvu atliko krovos darbus pagal ieškovės užsakymą; visos įmonei išrašytos sąskaitos buvo tik dėl krovos darbų; sąskaitų faktūrų sumos buvo nustatomos pagal pačios VAD2 vidinį vertinimą kiek tos dienos tariami krovos darbai turėtų kainuoti; UAB „Reba“ neturi jokių atskirų krovos darbų kainynų bei neskelbia viešai, kad teikia krovos paslaugas, tačiau esą asmenims pasikreipus dėl krovos darbų, UAB „Reba“ tokius suteikia. VAD2 paaiškinimai mažiausiai prieštarauja VAD2 parodymams dėl 2023 m. kovo 8 d. sąskaitos faktūros, kuri buvo išrašyta už pirktą žuvį. Taip pat pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstos abejonės, kad UAB „Reba“ neturi jokių atskirų krovos darbų kainynų, o VAD2 už kiekvieną tariamą krovos darbų dieną išrašydavo sąskaitą su itin specifinėmis sumomis, išskiriant net centus. Trečia, UAB „Reba“ išrašytos sąskaitos tiesiogiai prieštarauja byloje pateiktiems UAB „Klaipėdos konteinerių terminalo“ dokumentams. Kadangi jokie UAB „Reba“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai nebuvo sudaromi, o ir pats atsakovas negalėjo paaiškinti, kokius krovinius UAB „Reba“ perkrovė, ieškovei teko kreiptis į UAB „Klaipėdos konteinerių terminalą“ dėl su įmonės logistikos veikla susijusių dokumentų pateikimo. UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ 2025 m. lapkričio 10 d. el. laišku nurodė, kad: terminalas jokių krovinių nesulaiko; į terminalo teritoriją negali patekti jokios nepatvirtintos transporto priemonės; terminalo teritorijoje krovos darbus atlieka tik terminalo technika. Kartu UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ persiuntė su ieškove sudarytos sutarties kopiją, išrašytas sąskaitas faktūrų kopijas. Pateiktos sąskaitos faktūros, ieškovės vertinimu, tiesiogiai patvirtina, kad UAB „Reba“ negalėjo suteikti įmonei krovos paslaugų, kadangi UAB „Reba“ sąskaitų faktūrų datos nesutampa su UAB „Klaipėdos konteinerių terminalo“ sąskaitų faktūrų datomis (nors sąskaitos faktūros buvo išrašytos už galutinį įmonės krovinių pakrovimą į laivus). Ketvirta, jeigu UAB „Reba“ iš tikro užsiimtų krovos darbais, būtų bent kokie nors vieši įrodymai, kad tokias paslaugas UAB „Reba“ suteikia. Vietoje to vieši duomenys liudija, kad UAB „Reba“ tik prekiauja žuvies produkcija.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodinėjimą reglamentuojančių CPK normų, todėl nepagrįstai atsisakė remtis byloje pateikta teismo ekspertės Renatos Bazilienės konsultacine išvada. Pirma, įgyvendindamos rungimosi principą, bylos šalys turi teisę teikti visus rašytinius įrodymus, kurie gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą ir atitinkamai padėti bylą nagrinėjančiam teismui priimti teisingą galutinį sprendimą. Šiuo pagrindu ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo pasikreipusi į ekspertę, kad būtų gauta jos išvada bylai aktualiais klausimais. Visi ekspertei pateikti klausimai tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamais ieškovės pareikštais reikalavimais atsakovui, kadangi atsakovo atsakomybė yra kildinama iš jo, kaip įmonės vadovo, pareigų. Net ir po ekspertės apklausos pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško išvados vertinimo. Vietoje to nurodė, kad ekspertė vertino tik ieškovės pateiktus dokumentus. Ieškovės vertinimu, jeigu pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad išvada yra netiksli arba joje pateikti atsakymai nėra pakankami, kad jais remiantis būtų padarytos išvados dėl atsakovo atsakomybės, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai motyvuoti tokį savo vertinimą, o ne formaliai atmesti. Vien tai, kad išvada buvo parengta ieškovei asmeniškai pasikreipus į ekspertę ir suteikus jai su byla susijusius dokumentus, nesudaro pagrindo savaime abejoti išvados turiniu.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė likusius ieškovės reikalavimus. Pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus, susijusius su AB „Telia Lietuva“ paslaugomis. Iš byloje pateiktų įrodymų ir paties atsakovo elektroninio laiško, matyti, kad pats atsakovas po jo atstatydinimo iš vadovo pareigų buvo pripažinęs, jog mobiliojo ryšio paslaugas persirašys savo vardu ir apmokės visas AB „Telia Lietuva“ sąskaitas faktūras. Esant tokiam atsakovo rašytiniam patvirtinimui, kad įmonės vardu užsakytos mobiliojo ryšio paslaugos bus perrašytos asmeniškai atsakovui, o už visas mobiliojo ryšio paslaugas atsiskaitys pats atsakovas, pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio pagrindo pripažinti, kad būtent įmonė turėjo patirti išlaidas, susijusias su atsakovo mobiliojo ryšio paslaugomis. Antra, dokumentų neišsaugojimo ar praradimo atveju, už juos atsakingas vadovas pažeidžia specialiųjų teisės aktų reikalavimus, taip pat toks jo veikimas ar neveikimas prieštarauja fiduciarinių pareigų institutui. Atsakovas, po jo atstatydinimo iš įmonės vadovo pareigų, turėjo prievolę perduoti viską, kas susiję su įmonės valdymu, dokumentus bei prisijungimus. Įstatymuose ar praktikoje nėra numatyta įmonės pareiga kreiptis į buvusi direktorių ir prašyti perduoti įmonės turtą ar dokumentus. Trečia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo atlikti mokėjimai pasitelkiant ieškovės lėšas buvo susiję su įmonės veikla. Byloje buvo nustatyta ir net pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad nuomojamos patalpos buvo pilnai įrengtos. Įrengtose patalpose jau būna palikti įrankiai bei kitos buities prekės, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovas pirko papildomus įrankius. Įgyti maisto produktai, kava ir pienas, nėra įmanoma kokybiškai patikrinti šių duomenų. Mokėjimo kvitas šiuo atveju tik įrodo, kad toks mokėjimas buvo įvykęs, tačiau, ar pirkti produktai buvo panaudoti įmonės veikloje, neįrodo. Atsakovas taip pat teigė, kad iš UAB „Benu vaistinė Lietuva“ įsigijo šaldymo preparatus įmonės darbuotojams (vėliau patikslino, kad asmeniškai sau), kad numalšinti nugaros raumenų skausmą po krovos darbų UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Vis dėlto, jau minėta, kad UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ 2025 m. lapkričio 10 d. el. laišku nurodė, kad terminalo teritorijoje krovos darbus atlieka tik terminalo technika. Taigi jokių krovos darbų terminale įmonės darbuotojai (įskaitant patį atsakovą) atlikti negalėjo. Skundžiamame sprendime išdėstyta, kad mokėjimai susitikimams su potencialiais klientais yra pateisinamos. Nurodyta, kad iš susirašinėjimo yra aišku, kad susitikimai tikrai įvyko. Tačiau vienintelis susirašinėjimas, kuris galimai yra susijęs su aukščiau aptartomis išlaidomis yra su „Rokas Pienas LT“. Jokių kitų įrodymų, kad tai buvo dalykinis susitikimas su potencialiu įmonės klientu, nėra. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad konditerijos gaminiai buvo perkami deryboms su verslo partneriais. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokios derybos vyko, kokiomis datomis jos vyko ir su kokiais verslo partneriais, atsakovas nepateikė. Vienintelis gėlių tariamą dovanojimą UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ dispečerėms patvirtinantis įrodymas buvo pateiktas kaip dvi trumposios žinutės su nežinomu kontaktiniu asmeniu, kuris užvadintas „Kkt Dispeceres“. Su tokia atsakovo pozicija pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sutikti, kadangi UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ 2025 m. lapkričio 10 d. el. laišku aiškiai nurodė, kad terminalas jokių krovinių nesulaiko. Svarbu ir tai, kad šios išlaidos negali būti priskiriamos įmonės reprezentacinėms išlaidoms. Teismo ekspertės Renatos Bazilienės konsultacinėje išvadoje yra pagrįstai paaiškinta, kad atsakovas nevedė tinkamos reprezentacinių išlaidų apskaitos, nepatvirtino reprezentacinių išlaidų vertinimo bei įforminimo tvarkos, nepildė laisvos formos aktų, kuriuose būtų užfiksuoti duomenys, parodantys patirtų išlaidų atitikimą reprezentacines sąnaudas apibrėžiantiems kriterijams.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nurodė, kad ieškovė bando pavaizduoti (interpretuodama liudytojo KIA2 liudijimą), kad atsakovas sugalvojo steigti įmonę UAB „Navigo Trading Corporation“ ir planavo išvysti verslą iki 30 darbuotojų. Tačiau tai nėra tiesa. Pirma, kaip paaiškino atsakovas 2025 m. gegužės 14 d. posėdžio metu, jis, dirbdamas savo ankstesnėje darbovietėje, buvo supažindintas su KIA1. Atsakovui nusprendus išeiti iš darbo, jis priėmė KIA1 pasiūlymą prisijungti prie jo komandos. Pagrindinės KIA1 planuojamos veiklos kryptys buvo: suteikti susijusioms įmonės – UAB „Keturi vandenynai“ ir UAB „Baltic AgroPro“, ekspedijavimo paslaugas; suteikti kai kuriems tretiesiems asmenims ekspedijavimo paslaugas; plėsti ryšius ir veiklą Afrikos žemyne, kuriuo buvo susidomėjęs KIA1. Ši veikla turėjo būti vykdoma per bendrovę UAB „Navalis Maritime Agency“, tačiau dėl tam tikrų šios įmonės vidinių problemų, KIA1 ir jo partneriai viską pristabdė ir galiausiai KIA1 su partneriais nusprendė atidaryti naują įmonę – UAB Navigo Trading Corporation. Taigi, klaidinantys apeliacinio skundo teiginiai, kad UAB „Navigo Trading Corporation“ buvo atidaryta atsakovo iniciatyva ir sprendimu. Atsakovas buvo tik asmuo, kuris nusprendė prisijungti prie KIA1 komandos, kuris buvo iniciatyvus ir norėjo, kad minėtų asmenų sugalvotas naujas verslas pavyktų ir stengėsi prisidėti savo žiniomis ir patirtimi, tikėjo naujos įmonės plėtra ir galimybėmis. Tačiau atsakovas neturėjo nei lėšų, nei kitų galimybių pats steigti UAB „Navigo Trading Corporation“. Antra, liudytojo KIA2 parodymai apie VAD1 paskyrimą patvirtina, kad iš pradžių nebuvo suplanuota de facto ar de jure vadovu paskirti atsakovą. Tik vėliau, pamačius, kad vadovei nesiseka logistikos srityje, buvo nuspręsta vadovą keisti. Tai patvirtina ir byloje pateiktas atsakovo susirašinėjimas su KIA1, kuriuo jis atsakovui praneša dėl vadovės atleidimo ir informuoja, kad reikia rasti kitą vadovą (nekalbama, kad juo automatiškai taps atsakovas). Trečia, ieškovė klaidina sakydama, kad atsakovas priėmė sprendimą nuomotis ginčo patalpas. Byloje buvo pateiktas atsakovo susirašinėjimas su BUH1 dėl patalpų nuomos, iš kurio galima daryti keletą išvadų: atsakovas geranoriškai prisidėjo prie patalpų paieškos, padėjo ieškoti tinkamiausio varianto; galutinius sprendimus dėl patalpų nuomos priiminėjo ne atsakovas; ne atsakovas surado ir siūlė ginčo patalpas, atsakovas nebuvo apžiūrėti ginčo patalpų prieš jas išsinuomojant ir sprendimo dėl jų nepriėmė. Atsakovui nebuvo žinoma, ar išnuomotos patalpos po jų apžiūros, koks plotas išnuomotas ir pan. Ketvirta, apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo atsakovo de facto vadovavimo, ypač susiję su naudojimusi banko sąskaitomis bei tariamu instrukcijų davimu tuometinei vadovei VAD1, turi būti vertinami kritiškai. Ieškovė šias aplinkybes grindžia pavieniais susirašinėjimo fragmentais, kurie yra akivaizdžiai ištraukti iš bendro jų konteksto ir nepagrindžia sistemingo ar savarankiško vadovo funkcijų vykdymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad aptariamas susirašinėjimas atspindi ne atsakovo, kaip vadovo, veikimą, o jo praktinę pagalbą tuometinei vadovei, kuriai, kaip nurodė ir liudytojas KIA2, trūko specifinių žinių logistikos srityje. Tokia pagalba, net ir susijusi su operaciniais ar techniniais klausimais, negali būti tapatinama su bendrovės valdymu ar vadovo funkcijų vykdymu civilinės atsakomybės prasme.
Nurodė, kad nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kuriais bandoma pagrįsti tariamą atsakovo pareigų pažeidimą jau jam tapus de jure vadovu, neva neperžiūrėjus patalpų nuomos sąlygų ar nenutraukus sutarties. Pirma, galutinius sprendimus dėl įmonės veiklos, įskaitant esminius finansinius ir organizacinius klausimus, priėmė ne atsakovas, o kiti verslo subjektai, visų pirma KIA1 ir su juo susiję asmenys. Antra, byloje nustatyta, kad patalpomis naudojosi ne tik ieškovė, bet ir kitų įmonių darbuotojai, įskaitant: UAB „Keturi vandenynai“ atstovus (tarp jų liudytoją KIA2), taip pat buhalterę BUH1, kuri nebuvo tiesioginė ieškovės darbuotoja. Trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apie patalpų nuomos sąlygas ir su tuo susijusias išlaidas žinojo BUH1, kuri vedė ieškovės buhalterinę apskaitą ir matė visas patiriamas išlaidas. Tai patvirtina, kad: išlaidų dydis nebuvo laikomas akivaizdžiai nepagrįstu, ir pati ieškovė (per savo atstovus) šių išlaidų neginčijo jų atsiradimo metu. Ketvirta, taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp ieškovės ir UAB „Keturi vandenynai“ sudarytoje sutartyje nėra aiškiai išskirta, kokia konkreti mokėjimo dalis tenka patalpų nuomai ir už kokį konkretų plotą ji mokama. Iš sutarties matyti tik bendra paslaugų struktūra – specialistų paslaugos (1 960,00 Eur per mėnesį + PVM), darbo vietos nuoma (926,78 Eur + PVM) bei papildomos išlaidos, apskaičiuojamos pagal faktiškai patirtas sąnaudas. Tokios sutarties sąlygos neleidžia nustatyti nei konkretaus ieškovei nuomoto ploto dydžio, nei daryti išvados, kad ieškovė nuomojosi visą patalpų plotą. Priešingai, byloje nustatyta, kad patalpomis naudojosi ir kitų įmonių atstovai, todėl pagrįsta laikyti, kad ieškovei buvo suteikta tik dalis patalpų.
Nurodė, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl automobilio panaudos sutarties ir kuro išlaidų yra nepagrįsti, paremti prielaidomis ir nepagrįstomis interpretacijomis. Pirma, ieškovė nepagrįstai kelia abejones dėl 2023 m. gegužės 13 d. automobilio panaudos sutarties pateikimo momento. Atsakovas dar nuo pat atsiliepimo į ieškinį pateikimo pradžios nuosekliai nurodė, kad automobilis buvo naudojamas panaudos pagrindu, todėl pats sutarties pateikimas vėlesniame proceso etape nekeičia jos turinio ar reikšmės. Be to, atsakovas pagrįstai nurodė, kad dalies įmonės dokumentų jis neturėjo, kadangi jie buvo perduoti ir saugomi pas buhalterę. Tai, kad buhalterė šių dokumentų nepateikė ar jų nerado, negali būti vertinama atsakovo nenaudai. Panaudos sutarties egzempliorius buvo išlikęs pas automobilio savininkę DAR2, iš kurios ir buvo gauta bei į bylą pateikta šios sutarties kopija. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl 2023 m. rugpjūčio 9 d. tariamos atsakovo kelionės pobūdžio yra grindžiami vien interpretacijomis ir prielaidomis, kurios nėra patvirtintos jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Ieškovė savavališkai konstruoja faktinę situaciją, teigdama, kad atsakovas vyko aplankyti savo tėvų, jiems vežė PC „Akropolis“ dovanų čekį ir žuvies produktus, o grįžęs iš kelionės nebevykdė darbinių funkcijų. Priešingai, atsakovas teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad vyko į UAB „Reba“ pasiimti sąskaitos, taip pat pripažino, kad pravažiavo pro adresą (duomenys neskelbtini), siekdamas patikrinti statybų eigą (tėvų namo). Tuo pačiu atsakovas aiškiai nurodė, kad tuo metu minėtame objekte niekas negyveno, kadangi gyvenamasis namas dar nebuvo įrengtas, taip pat paneigė, kad būtų vežęs žuvies produktus ar dovanojęs tėvams PC „Akropolis“ čekį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateikta versija apie atsakovo asmeninio pobūdžio kelionę yra nepagrįsta, nes nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokių veiksmų faktą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl UAB „Reba“ nesuteiktų paslaugų yra nepagrįsti ir grindžiami selektyviu įrodymų vertinimu bei nepagrįstomis prielaidomis. Pirma, UAB „Reba“ išrašytos sąskaitos faktūros, esančios byloje, yra galiojančios, tinkamai apskaitytos ir deklaruotos. Ieškovė šių sąskaitų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, nereikalavo jų pripažinti negaliojančiomis ar nuginčyti sandorių, kurių pagrindu jos buvo išrašytos. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ignoruoti šių dokumentų ar savaip perinterpretuoti jų turinio. Antra, ieškovės abejonės dėl to, kad UAB „Reba“ teikė krovos paslaugas, yra nepagrįstos. Šią aplinkybę aiškiai patvirtino abi apklaustos liudytojos – tiek UAB „Reba“ vadovė, tiek jos darbuotoja. Trečia, nepagrįstas ir ieškovės bandymas remtis tuo, kad UAB „Reba“ nevykdo krovos veiklos. Kaip matyti iš UAB „Reba“ įstatų, bendrovė gali vykdyti bet kokią ūkinę-komercinę veiklą, kuri neprieštarauja teisės aktams, todėl krovos paslaugų teikimas visiškai patenka į jos leidžiamos veiklos ribas. Ketvirta, ieškovės argumentai dėl tariamo kainyno nebuvimo taip pat yra nepagrįsti. Praktikoje nėra neįprasta, kad nepagrindinės, epizodinės paslaugos teikiamos individualiai derinant kainą, o ne pagal iš anksto nustatytą viešą kainyną. Galiausiai, visiškai nepagrįstas yra ieškovės bandymas šioje dalyje remtis UAB „Klaipėdos konteinerių terminalo“ duomenimis. Ieškovė akivaizdžiai painioja skirtingas veiklos sritis ir vietas – nei atsakovas, nei UAB „Reba“ niekada neteigė, kad krovos darbai buvo atliekami konteinerių terminalo teritorijoje. Todėl terminalo pateikta informacija neturi jokios reikšmės vertinant UAB „Reba“ suteiktas paslaugas ir nepaneigia jų atlikimo fakto. UAB „Reba“ paslaugų suteikimo faktą patvirtina tiek rašytiniai įrodymai (sąskaitos faktūros, bendrovės įstatai), tiek dviejų liudytojų – UAB „Reba“ atstovių – nuoseklūs ir tarpusavyje suderinami parodymai. Ši įrodymų visuma akivaizdžiai nusveria ieškovės poziciją, grindžiamą iš esmės vienos liudytojos VAD1 parodymais, kurie, be to, nėra pakankami paneigti kitų byloje esančių įrodymų.
Nurodė, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo ekspertės Renatos Bazilienės konsultacinės išvados netinkamo nevertinamo yra nepagrįsti ir iš esmės iškraipo skundžiamo sprendimo motyvus. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas atsisakė remtis minėta išvada ne dėl formalių priežasčių, o dėl jos turinio ir gavimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas Renatos Bazilienės konsultacinę išvadą, ją kritikavo dėl to, kad visus duomenis ji gavo iš BUH1. Iš pačių šalių paaiškinimų nustatyta, kad būtent BUH1 tvarkė ieškovės finansinę apskaitą, buvo atsakinga už sąskaitų gavimą, jų apskaitą, priskyrimą prie leidžiamų ar neleidžiamų atskaitymų, taip pat priimdavo sprendimus dėl jų apmokėjimo. Tai reiškia, kad ji turėjo visą informaciją apie įmonės patiriamas išlaidas ir realiai kontroliavo finansinius procesus. Nepaisant to, iki ginčo tarp šalių kilimo BUH1 jokių pretenzijų dėl tariamai nepagrįstų ar neūkiškų išlaidų atsakovui nereiškė, nereikalavo nutraukti sutarčių ar keisti jų sąlygų, nors apie visas išlaidas žinojo ir turėjo galimybę jas vertinti bei kontroliuoti. Priešingai, ji pati šias išlaidas apskaitydavo, jas kvalifikuodavo ir organizuodavo jų apmokėjimą.
Nurodė, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl tariamos atsakovo atsakomybės už įsiskolinimą AB „Telia Lietuva“ yra nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Ieškovės argumentai, kad atsakovas paslaugas naudojo asmeniniais tikslais, yra grindžiami vien prielaidomis ir nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Vien tai, kad atsakovas atliko dalinį mokėjimą ar išreiškė ketinimą perimti paslaugas savo vardu, savaime neįrodo, jog paslaugos buvo naudojamos jo asmeniniais interesais. Priešingai, tokie veiksmai rodo atsakovo siekį spręsti susidariusią situaciją – atsakovas nurodė, kad sąskaitą iš dalies padengė savo lėšomis, nes tuo metu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą kaip nuostolius iš atsakovo priteisti mokėjimus, kurie buvo atliekami už įvairaus pobūdžio prekes ir paslaugas, nes sprendė, kad tokio pobūdžio prekės/paslaugos gali būti naudojamos tiek biure, tiek reprezentaciniais tikslais pristatinėjant ieškovės veiklą, ieškant naujų, potencialių klientų. Ir iš tiesų, atsakovas byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad aptariamos išlaidos buvo susijusios su ieškovės kasdienių poreikių tenkinimu bei reprezentacinėmis išlaidomis, kai buvo vežami skanėstai klientams, taip siekiant užmegzti gerus santykius. Tokie atsakovo veiksmai yra teisėti ir pateisinami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio kontekste, nes tokios išlaidos teisėtai gali būti vertinamos reprezentacinėmis. Atsakovui pavyko rasti ir į bylą pateikti susirašinėjimą su tuometiniu potencialiu ieškovės klientu iš Pienas LT, AB, su kuriuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. vyko susitikimas Kaune ir kuris tiesiogiai patvirtina tokių išlaidų pobūdį ir tikslą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad praėjus reikšmingam laikotarpiui atsakovas objektyviai nebegali kiekvienos smulkios išlaidos pagrįsti papildomais šalutiniais įrodymais (pvz., konkrečiais susitikimų įrašais ar kitais dokumentais). Tačiau tai savaime nepaneigia šių išlaidų ryšio su įmonės veikla. Priešingai, byloje nustatyta, kad dalis analogiško pobūdžio išlaidų (pvz., susijusių su klientų aptarnavimu ar susitikimais, įskaitant „London Grill“) buvo pagrįstos ir pripažintos susijusiomis su įmonės veikla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023 41 punktą). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
Bylos duomenimis, ieškovės direktore nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre buvo VAD1 (t. 2, e. b. l. 67–68). Atsakovas į direktoriaus pareigas paskirtas nuo 2023 m. gegužės 2 d. bei atšauktas nuo 2023 m. lapkričio 17 d. (t. 1, e. b. l. 10–11).
Ieškovė byloje teigė, kad atsakovas buvo įmonės faktinis vadovas nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre bei visu šiuo laikotarpiu savo neveikimu ir neracionaliu įmonės finansų panaudojimu (švaistymu), nerūpestingu elgesiu, neapdairumu, įmonės turto supainiojimu su asmeniniu turtu, padarė įmonei 10 317,70 Eur turtinę žalą.
CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pagal CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, be kita ko, turi veikti sąžiningai, protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad už fiduciarinių pareigų pažeidimą bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktas). Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 38 punktą).
Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017, 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktą; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022, 29 punktą).
Dėl atsakovo atliktų mokėjimų
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš įmonei priklausančios UAB Revolut Bank sąskaitos Nr. LT403250022605919771 buvo atlikta mokėjimų už iš viso 233,26 Eur sumą bei buhalterijai nebuvo perduotos sąskaitos faktūros už šiuos mokėjimus, taigi, paslaugos/prekės, įgytos pagal šiuos mokėjimus, buvo panaudotos ne įmonės veiklai, tačiau atsakovo asmeninių interesų tenkinimui: 2023 m. liepos 18 d. buvo atliktas 16,14 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „Maxima Lt, X-400“ (t. 1, e. b. l. 23); 2023 m. rugsėjo 7 d. atliktas 48,40 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Aq2ucptkky“; 2023 m. rugsėjo 7 d. atliktas 91,25 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „Circle K Pilies“ (t. 1, e. b. l. 25); 2023 m. rugsėjo 18 d. atliktas 40,00 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Xme3ry172b“; 2023 m. spalio 20 d. atliktas 37,47 Eur mokėjimas UAB „Interneto vizija“. Skundžiamu sprendimu, ieškovei atsisakius dalies reikalavimų, byla nutraukta dalyje dėl iš įmonei priklausančios UAB Revolut Bank sąskaitos Nr. LT403250022605919771 atliktų šių mokėjimų: 2023 m. rugsėjo 7 d. atliktu 48,40 Eur mokėjimu, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Aq2ucptkky“, 2023 m. rugsėjo 18 d. atliktu 40,00 Eur mokėjimu, kurio paskirtyje nurodyta „Wordpress Xme3ry172b“, 2023 m. spalio 20 d. atliktu 37,47 Eur mokėjimu UAB „Interneto vizija“. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2023 m. liepos 18 d. atliktas 16,14 Eur mokėjimas, kurio paskirtyje nurodyta „Maxima Lt, X-400“, buvo susijęs su įmonės biuro administravimu ir reprezentacija. Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 14 d., metu paaiškino, kad neprisimena ką pirko, tačiau visos lėšos buvo panaudotos įmonės veiklai. Šalys paaiškino, kad įmonės buhalterinę apskaitą vedė BUH1, kuri yra ir ieškovės akcininkės UAB „HARS Group“ direktorė bei, kaip paaiškino teismo posėdžio, vykusio 2025 m. kovo 6 d., metu, 15 proc. akcijų savininkė. UAB „HARS Group“ 100 proc. ieškovės akcijų įsigijo 2023 m. rugpjūčio 1 d. (t. 2, e. b. l. 122–123, 138–139). Kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šis bei kiti mokėjimai yra įtraukti į įmonės apskaitą (t. 3, e. b. l. 29–31). Apeliantė apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl šio mokėjimo nenurodė. Įvertinus tai, kad išleista suma nėra didelė bei aplinkybes dėl ieškovės nuomotų patalpų, verslo praktiką, dėl ko bus pasisakyta vėliau, pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytam, kad tokio pobūdžio išlaidos įmonėje yra įmanomos bei protingos, todėl nelaikytinos atsakovo sukelta žala ieškovei. Atsakovas atsiliepime, pasisakydamas dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. atlikto 91,25 Eur mokėjimo, kurio paskirtyje nurodyta „Circle K Pilies“, pažymėjo, kad buvo piltas kuras į panaudos sutartimi valdomą automobilį (duomenys neskelbtini), kadangi įmonės veikloje automobilis buvo reikalingas (vykstama pas klientus, tiekėjus ir pan.). Šalys paaiškino, kad pagrindinė įmonės veikla – transporto logistika. Bylos duomenimis, DAR2 (panaudos davėjas) ir ieškovė (panaudos gavėjas) 2023 m. gegužės 13 d. sudarė Automobilio panaudos sutartį, kuria panaudos davėjas pagal šios sutarties sąlygas perdavė panaudos gavėjui laikinai valdyti ir naudotis panaudos davėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (t. 3, e. b. l. 57–58). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo automobilio neturėjo; DAR2 buvo jo tuometinė partnerė (dabar – sutuoktinė DAR2), UAB „Keturi vandenynai“ darbuotoja, dirbo tose pačiose patalpose. Apeliantė nurodė, kad Automobilio panaudos sutartis pirmą kartą byloje buvo pateikta tik 2025 m. rugsėjo 1 d., iki šios datos atsakovas Automobilio panaudos sutarties nebuvo perdavęs nei įmonės buhalterei, nei po atsakovo paskirtam įmonės vadovui VAD4. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti, Automobilio panaudos sutartis buvo paminėta jau atsiliepime, todėl nurodyti argumentai dėl jos nepateikimo į bylą anksčiau nelaikytini reikšmingais. Atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad buvo ne vienas atvejis, jog buhalterijai perduoti dokumentai dingdavo, todėl rinko juos iš naujo; Automobilio panaudos sutartį buhalterijai perdavė. Aptariamas mokėjimas buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 7 d., t. y. tuo metu, kai UAB „HARS Group“ jau buvo 100 proc. ieškovės akcininkė. Byloje nėra duomenų, kad BUH1, tvarkydama įmonės buhalteriją, būtų kėlusi klausimus dėl išlaidų automobiliui. Todėl vertinama, kad ir šios išlaidos nelaikytinos atsakovo sukelta žala ieškovei bei, įvertinus faktą, kad įmonė užsiima transporto logistika, buvo būtinos ir panaudotos jos veikloje.
Dėl atliktų mokėjimų, nesusijusių su įmonės veikla
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad peržiūrėjus įmonės buhalterinius dokumentus buvo pastebėti su įmonės veikla nesusiję, tačiau iš įmonei priklausančių lėšų atlikti mokėjimai už prekes/paslaugas: iš UAB „Skonio virusas“ 2023 m. birželio 13 d. buvo įgyti konditerijos gaminiai už 105,66 Eur (t. 1, e. b. l. 28); iš UAB „Maxima LT“ pagal 2023 m. birželio 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija MAX Nr. 400230006272 buvo įgyti virtuviniai įrankiai bei maisto produktai ir gėrimai už 82,71 Eur (t. 1, e. b. l. 27); iš UAB „Maxima LT“ 2023 m. birželio 29 d. buvo įgyti maisto produktai už 31,27 Eur (t. 1, e. b. l. 28); iš UAB „Graži gėlė“ pagal 2023 m. liepos 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija LI Nr. 001083 buvo įgytos gėlės už 91,00 Eur (t. 1, e. b. l. 26, 31); iš UAB „Gamtos puokštė“ pagal 2023 m. liepos 25 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AKR Nr. 1757 buvo įgytos gėlės už 26,00 Eur (t. 1, e. b. l. 29); iš UAB „Benu vaistinė Lietuva“ pagal 2023 m. rugpjūčio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 72380898 įgyta medicininių prekių už 17,94 Eur (t. 1, e. b. l. 32); iš London Grill Mega 2023 m. rugpjūčio 23 d. buvo įgyta maisto produktų ir gėrimų už 59,80 Eur (t. 1, e. b. l. 30); iš UAB „Švaros broliai“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. įgyta automobilio plovimo programa už 14,79 Eur (t. 1, e. b. l. 30); iš degalinės „Circle K“ 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo įgyta prekių/paslaugų už 37,01 Eur (t. 1, e. b. l. 30; t. 5, e. b. l. 79); iš UAB „Skonio virusas“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo įgyta konditerijos gaminių už 20,24 Eur (t. 1, e. b. l. 30).
Atsakovas atsiliepime, pasisakydamas dėl iš UAB „Skonio virusas“ 2023 m. birželio 13 d. įgytų konditerijos gaminių už 105,66 Eur nurodė, kad konditerijos gaminiai buvo vežami galimiems partneriams pristatyti įmonės veiklą, supažindinti su įmonės vizija, taip pat derėtis dėl palankesnių verslo sąlygų – mokėjimų atidėjimo (Yang Ming, OOCL, COSCO, MAERSK atstovybės Lietuvoje). Pasisakydamas dėl iš London Grill Mega 2023 m. rugpjūčio 23 d. įgytų maisto produktų ir gėrimų už 59,80 Eur nurodė, kad šios išlaidos taip pat yra įmonės išlaidos, kadangi vyko dalykiniai pietūs su potencialiais klientais iš Libijos. Pasisakydamas dėl iš UAB „Skonio virusas“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. įgytų konditerijos gaminių už 20,24 Eur nurodė, kad konditerijos gaminiai buvo skirti verslo susitikimui su įmonės kreditoriais dėl galimybės atidėti pradelstus mokėjimus, susidariusius dėl grupės, kuriai priklausė ir įmonė, finansinių sunkumų. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas pateikė susirašinėjimą su „Rokas Pienas LT“ dėl susitikimo London Grill Mega (t. 2, e. b. l. 13). Teismo posėdžių metu paaiškino, kad konditerijos gaminius vežė didžiausioms Klaipėdos laivybos linijoms pristatyti įmonės veiklą, kūrė santykius; tai yra reprezentacinės išlaidos; taip pat dar kartą važiavo pasikalbėti į laivybos liniją, nes pagrindinis klientas vėlavo su mokėjimais, todėl norėjo išvengti krovinio apsukimo, delspinigių ir pan.
Apeliantė nurodo, kad jokių įrodymų, išskyrus dėl susitikimo su „Rokas Pienas LT“, kad išlaidos buvo patirtos dalykiniams susitikimams su potencialiais įmonės klientais, nėra. Teisėjų kolegija pastebi, kad šalia UAB „Skonio virusas“ kvito yra prierašas „Tortukai linijoms/vežėjams“. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad, perdavus buhalterei kvitą su minėtu prierašu, jam buvo nurodyta, kad tokie prierašai nereikalingi. Tai įvertinus, o taip pat pirmiau nurodytus atsakovo paaiškinimus, faktą, kad įmonė buvo nauja (Juridinių asmenų registre įregistruota 2023 m. vasario 8 d. (t. 2, e. b. l. 67–68)), apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais. Esant šiems duomenims, nėra pagrindo nuspręsti, kad įgytos prekės buvo panaudotos asmeniniams atsakovo poreikiams.
Atsakovas atsiliepime, pasisakydamas dėl iš UAB „Maxima LT“ pagal 2023 m. birželio 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija MAX Nr. 400230006272 įgytų virtuvinių įrankių bei maisto produktų ir gėrimų už 82,71 Eur nurodė, kad įgytos prekės buvo naudojamos užtikrinant įmonės darbuotojų poreikius biuro patalpose bei dėl 2023 m. birželio 29 d. įgytų maisto produktų už 31,27 Eur nurodė, kad buvo pirkta kava ir pienas į kavos aparatą. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad iš UAB „Maxima LT“ pirko vaišes biuro svečiams (šiuo atveju potencialiems klientams iš Libijos) bei įrankius, nes jų neturėjo; UAB „Keturi vandenynai“ direktoriui KIA2 į biurą atnešus kavos aparatą, ieškovė juo naudojosi, kartais kavą pirkdavo viena įmonė, o kartais kita. Apeliantė nurodo, kad nuomojamos patalpos buvo pilnai įrengtos, įrengtose patalpose jau būna palikti įrankiai bei kitos buities prekės, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovas pirko papildomus įrankius. Taip pat nurodė, kad nėra įmanoma kokybiškai patikrinti duomenų dėl įgytų maisto produktų, kavos ir pieno, mokėjimo kvitas šiuo atveju tik įrodo, kad toks mokėjimas buvo įvykęs, tačiau, ar pirkti produktai buvo panaudoti įmonės veikloje, neįrodo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginys, kad įrengtose patalpose jau būna palikti įrankiai, yra deklaratyvus – byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tiek buhalterė BUH1, tiek UAB „Keturi vandenynai“ direktorius KIA2 teismo posėdžių metu patvirtino, kad biure buvo kavos aparatas. Buhalterė BUH1 teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad prieš sudarant sutartį dėl biuro patalpų nuomos, buvo kalbėta, jog jame bus galima priimti klientus. Taigi, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ypač įvertinus išleistų lėšų sumą, tikėtina, kad įsigytos prekės galėjo būti naudojamos biure.
Atsakovas atsiliepime, pasisakydamas dėl iš UAB „Graži gėlė“ pagal 2023 m. liepos 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija LI Nr. 001083 įgytų gėlių už 91,00 Eur ir iš UAB „Gamtos puokštė“ pagal 2023 m. liepos 25 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AKR Nr. 1757 įgytų gėlių už 26,00 Eur nurodė, kad buvo pirktos gėlės atsidėkoti terminale dirbančioms moterims už pagalbą, atliekant mašinų krovos darbus, be kurių pagalbos krovinys būtų nukeltas ir susidarę labai dideli prastovų mokesčiai. Atsakovas pateikė į bylą susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 23 d. iš „Kkt Dispeceres“ buvo gauta žinutė, kuria padėkota už gėles (t. 2, e. b. l. 12). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad kliento krovinys, dėl uždelstų mokėjimų, buvo užstrigęs terminale, dėl ko paprašė ten dirbančių moterų, kad dokumentus suvestų truputį vėliau nei yra galutinis terminas; gėles įteikė kaip padėką už tai, kad jos padarė tai, ko joms nereikėjo daryti. Apeliantė nurodo, kad su tokia atsakovo pozicija pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sutikti, kadangi UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ 2025 m. lapkričio 10 d. el. laišku aiškiai nurodė, kad terminalas jokių krovinių nesulaiko (t. 4, e. b. l. 188–196). Tačiau, išklausius teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad atsakovas neteigė, jog kroviniai galėjo būti sulaikyti, o pažodžiui nurodė, kad „jeigu mum būtų nukėlę tą krovinį – mum būtų susidariusios prastovos“. Apeliantė, remdamasi teismo ekspertės Renatos Bazilienės konsultacine išvada, taip pat nurodė, kad svarbu ir tai, jog šios išlaidos negali būti priskiriamos įmonės reprezentacinėms išlaidoms (t. 3, e. b. l. 11–28). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tokiu atveju, nėra pagrindo nuspręsti, kad įgytos prekės buvo panaudotos asmeniniams atsakovo poreikiams. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pateiktą išvadą įvertino bei nusprendė, kad Renata Bazilienė vertino ieškovės veiklos lėšų panaudojimo ekonomiškumą, išlaidų pagrįstumą, tačiau šie klausimai yra teismo vertinimo dalykas šioje byloje sprendžiant šalių ginčą. Įvertinus skundžiamo sprendimo išvadas dėl šių išlaidų, jos laikytinos teisingomis ir pagrįstomis.
Atsakovas atsiliepime, pasisakydamas dėl iš UAB „Benu vaistinė Lietuva“ pagal 2023 m. rugpjūčio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 72380898 įgytų medicininių prekių už 17,94 Eur nurodė, kadangi krovos darbai vykdavo fiziškai terminale, todėl dažnai darbuotojams kildavo raumenų skausmai, kuriems malšinti buvo naudojamos nupirktos medicininės priemonės. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad labai dažnai reikalinga padaryti rankinę krovą, nes kroviniai, pvz., seni automobiliai, atvyksta prikrauti detalių, kurias reikia iškrauti ir išvežti, nes jos nedeklaruotos muitinėje; priešingu atveju būtų baudos už tai, kad blogai suformuotos eksporto deklaracijos; dėl krovos darbų atsiradusius skausmus malšindavo įsigytomis medicininėmis priemonėmis (šaldytais sauso ledo paketais), kurias naudojo sau ir pagalbiniams darbininkams. Taip pat 2025 m. sausio 24 d. rašte papildomai paaiškino, kad tam tikrais atvejais atvykdavo konteineriai ir atsirasdavo poreikis perkrauti juose esančius krovinius (tai būdavo dėžės, technikos detalės ir pan.). Kartu su šiuo raštu pateikė nuotraukas, kokie kroviniai kartais atvykdavo (t. 2 e. b. l. 48–52). Apeliantė pažymėjo, kad UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ 2025 m. lapkričio 10 d. el. laiške nurodė, jog terminalo teritorijoje krovos darbus atlieka tik terminalo technika, taigi, jokių krovos darbų terminale įmonės darbuotojai (įskaitant patį atsakovą) atlikti negalėjo. Tačiau iš ieškovės paklausimo – 2025 m. spalio 17 d. rašto – matyti, kad klausimas buvo suformuluotas taip: „[...] ar Terminalo klientai gali asmeniškai vykdyti krovinių perkrovimo ir/ar krovimo darbus, pasitelkdami savo asmenines transporto priemones, pavyzdžiui, autokrautuvus?“ (t. 4, e. b. l. 165–166), t. y. ieškovės paklausimas buvo susijęs su naudojamomis transporto priemonėmis, tuo tarpu atsakovas minėjo rankinę krovą. Be to, atsakovas neteigė, kad krovos darbus atliko terminalo teritorijoje – iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad šie turėjo būti atliekami iki krovinio perdavimo į terminalą. Liudytojas LIU1 teismo posėdžio, vykusio 2025 m. rugsėjo 11 d., metu patvirtino, kad kelis kartus padėjo atlikti krovos darbus. Taigi, tikėtina, jog, kaip teigė atsakovas, jam ir pagalbiniams darbininkams buvo reikalingos medicininės priemonės.
Atsakovas atsiliepime, pasisakydamas dėl iš UAB „Švaros broliai“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. įgytos automobilio plovimo programos už 14,79 Eur nurodė, kad buvo nuplautas panaudos sutartimi naudojamas automobilis, bei pasisakydamas dėl iš degalinės „Circle K“ 2023 m. rugpjūčio 25 d. įgytų prekių/paslaugų už 37,01 Eur, nurodė, kad, kiek atsimena, buvo pirktos signalinės liemenės, skubos tvarka, nes vyko pakrovimo darbai terminale, kur be liemenių būti draudžiama. Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 28 d., metu patikslino, kad suklydo bei, kaip nurodyta kvite, pylėsi degalus, o liemenes tikriausiai pirko iš asmeninių lėšų. Apeliantė apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl šių mokėjimų nenurodė. Įvertinus tai, kad išleistos sumos nėra didelės bei pirmiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes dėl sudarytos Automobilio panaudos sutarties, konstatuotina, kad labiau tikėtina, jog šios išlaidos patirtos įmonės veikloje.
Dėl automobilinių nuomos
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu įgyta transporto nuomos paslaugų, nesusijusių su įmonės veikla, už iš viso 128,55 Eur sumą: laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. liepos 18 d. įgyta paslaugų iš UAB „Prime leasing“ („CityBee“) už bendrą 78,29 Eur sumą (26,61 Eur + 25,07 Eur + 25,61 Eur) (t. 1, e. b. l. 35–37) bei 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. įgyta paslaugų iš UAB „Bolt Service LT“ už bendrą 50,26 Eur sumą (28,38 Eur + 21,88 Eur) (t. 1, e. b. l. 33–34). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad naudotis Automobilio panaudos sutartimi suteiktu automobiliu nebuvo galimybės (dėl gedimų ir kt.), todėl tarnybinėms kelionėms teko naudotis automobilių dalinimosi paslaugomis; įmonė nuomojosi ir krovininius autobusus, kuriuose dažnai buvo paliekamos nedeklaruotos prekės. Apeliantė, pasisakydama dėl paslaugų iš UAB „Prime leasing“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog „CityBee“ nuomos sąskaitos buvo išrašytos DAR2 vardu ir per jos paskyrą; pagal City Bee paslaugų teikimo taisykles, naudotis „CityBee“ nuomojamais automobiliais turi teisę tik pats paslaugų naudotojas; taigi, šiuo atveju labiau tikėtina, kad „CityBee“ nuomos paslaugos buvo užsakomos asmeninėms DAR2 reikmėms, o ne atsakovui vykdant įmonės vadovo funkcijas. Bylos duomenimis, 2023 m. kovo 24 d. kelionei pagal UAB „Prime Leasing“ PVM sąskaitą faktūrą NCTB Nr. 2272407 buvo išsinuomotas automobilis Toyota RAV4, kelionės pradžios adresas Šermukšnių g. 4, Klaipėda, bei kelionės pabaigos adresas Vėtros g., Klaipėda; 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. liepos 18 d. kelionėms Nr. 11846502 ir Nr. 11857580 buvo išsinuomoti automobiliai Renault Master, kelionių pradžios ir pabaigos adresas Universiteto al. 19, Klaipėda (t. 4, e. b. l. 36–38). Teisėjų kolegija vertina, kad priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad „CityBee“ nuomos paslaugos buvo užsakomos įmonės veiklai – visų pirma, 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. liepos 18 d. kelionėms buvo išsinuomoti krovininiai autobusiukai. Atsakovas teismo posėdžio, vykusio 2025 m. liepos 2 d., metu paaiškino, kad iš „CityBee“ nuomojosi krovininius automobilius, kurie yra B kategorijos, kad pergabenti prekes klientams arba, pavyzdžiui, gavus dėvėtus automobilius, kad iškrauti juose sudėtus daiktus ir grąžinti klientui; krovininius automobilius pasiimdavo prie PC Studlendas arba prie PC Banginis, nes jie yra tik dvejose vietose ir juos būtina iš ten paimti ir ten grąžinti; PC Studlendas aikštelė yra adresu Universiteto al. 19, Klaipėda. Antra, atsakovas teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 28 d., metu paaiškino, kad 2023 m. kovo 24 d. kelionės metu vyko adresu Vėtros g., Klaipėda, nes ten yra kavinė „Baltas Ruonis“, kur vyko susitikimas su UAB „Marijampolės pieno konservai“, t. y. potencialiu klientu. Trečia, UAB „Prime Leasing“ PVM sąskaita faktūra NCTB Nr. 2272407 išrašyta ieškovei, o ne DAR2. Apeliantė, pasisakydama dėl paslaugų iš UAB „Bolt Service LT“ nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas vyko aplankyti savo tėvų ir nuvežė jiems PC „Akropolis“ dovanų kortelę bei žuvies produktus, įsigytus už ieškovės lėšas; 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas nuvažiavo namo į (duomenys neskelbtini), kur esą paėmė neįvardintus dokumentus ir nuvažiavo į PC „Akropolis“ (Taikos pr. 61, Klaipėda) susitikti su neįvardintu klientu, tačiau taip ir nepaaiškino, kodėl ieškovės ūkinės komercinės veiklos dokumentai buvo saugomi pas atsakovą namuose bei kas tai per dokumentai. Teisėjų kolegija su nurodytais teiginiais dėl 2023 m. rugpjūčio 9 d. kelionės nesutinka. Kaip matyti iš kelionės maršruto, atsakovas vyko iš Klaipėdos į Palangą bei, išvykęs iš Klaipėdos, sustojo dviem adresais – Šiaulių plentas 6 ir (duomenys neskelbtini) (t. 3, e. b. l. 193). Šiaulių plentas 6 yra UAB „Reba“ buveinės adresas. Nors apeliantė teigia, kad ten buvo įsigyta žuvis, tačiau atsakovo paaiškinimais, UAB „Reba“ teikė ieškovei krovimo paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovo paaiškinimai yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, dėl kurių bus pasisakyta žemiau, taigi, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pirko žuvies produktus – labiau tikėtina, kad šiuo adresu kelionė vyko, kaip ir nurodė, darbiniais tikslais. Nors atsakovas sustojo ir kitu adresu ((duomenys neskelbtini)), kuriuo yra atsakovo tėvams priklausantis žemės sklypas (t. 4, e. b. l. 19–20), tačiau taip pat nėra pagrindo teigti, kad kelionės tikslas buvo, be kita ko, PC „Akropolis“ dovanų kortelės, kuri įsigyta tą pačią dieną, jiems įteikimas. Atsakovas teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 28 d., metu paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. darbinė kelionė buvo iki Palangos bei vėliau stabtelėjo pas tėvą, tačiau adresu (duomenys neskelbtini) tuo metu vyko namo statybos darbai, tėvai ten negyveno. Tai, kad Nekilnojamo turto registre nėra įregistruotas pastatytas gyvenamasis namas patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Teisėjų kolegija vertina, kad PC „Akropolis“ dovanų kortelė buvo, labiau tikėtina, skirta atsakovo nurodytiems su įmonės veikla susijusiems tikslams – atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali prisiminti kaip buvo panaudota kiekviena kortelė; dalis dovanų kortelių buvo kaip padėka už pagalbą perkraunant sugadintą krovinį, nes terminale rankinė krova kainuoja labai didelius pinigus; dvi kortelės buvo kaip padėka UAB „Keturi vandenynai“ darbuotojoms; dvi kortelės duotos LIU1, kuris padėdavo atliekant krovos darbus. Taip pat dėl 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. kelionių pažymėtina, kad kaip ir pirmiau aptarto kuro pylimo atveju, kelionės vyko tuo metu, kai UAB „HARS Group“ jau buvo 100 proc. ieškovės akcininkė. Byloje nėra duomenų, kad BUH1, tvarkydama įmonės buhalteriją, būtų kėlusi klausimus dėl išlaidų automobilių nuomai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, manytina, kad įmonės veikloje vadovui gali kilti poreikis naudotis automobiliu. Tai, kad atsakovas negalėjo prisiminti ar nenurodė, kokius dokumentus vežė ir su kokiu konkrečiu klientu susitiko, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad kelionė buvo jo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Dėl dovanų kortelių
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. iš UAB „Gera dovana“ ir PC „Akropolis“ buvo įgyta dovanų kortelių už 1 200,00 Eur (t. 1, e. b. l. 38–45), kurių panaudojimas nėra žinomas ar susijęs su įmonės veikla.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2023 m. balandžio 3 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. PC „Akropolis“ dovanų kortelės, bendros 300 Eur vertės, pirktos buvusios vadovės VAD1 bei nusprendė, kad todėl atsakovas nėra atsakingas už jų pirkimą.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo atsakomybės ribas tik nuo tos datos, kai atsakovas de jure tapo įmonės vadovu, tačiau ji atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas siejo ne tik laikotarpiu, kuomet atsakovas ėjo įmonės vadovo pareigas, tačiau ir tuo laikotarpiu, kai atsakovas nebuvo paskirtas eiti įmonės vadovo pareigų.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure (teisiškai) vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 31 punktą).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 35 punktą).
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m., dirbant logistikos kompanijoje, buvo supažindintas su potencialiu klientu KIA1, o vėliau ir su KIA1 pagrindiniu verslo partneriu KIA3; nusprendus išeiti iš tuometinės darbovietės priėmė pasiūlymą prisijungti prie KIA1 komandos; iki pradedant eiti ieškovės vadovo pareigas, nuo 2023 m. kovo ar balandžio mėnesio, dirbo vadybininku; visas instrukcijas dėl darbų gaudavo iš KIA1; KIA3 kartu su KIA1 nuo pirmos dienos priėmė sprendimus, kokia linkme judės naujos įmonės veikla; iki tol dirbo UAB „First Logistics“. Pažymėtina, kad ieškovė pirmiau nurodytų aplinkybių dėl atsakovo pažinties su KIA1 neneigė. Nors apeliantė teigia, kad VAD1 buvo formali įmonės vadovė, tačiau net ir tam pasitvirtinus, tai nereikštų, jog de facto vadovu buvo atsakovas. Apeliantė tai įrodinėdama remiasi liudytojo KIA2, kuris buvo UAB „Keturi vandenynai“ direktorius, parodymais, tačiau jis tokio fakto buvimo nepatvirtino – KIA2 teismo posėdžio, vykusio 2025 m. rugsėjo 11 d., metu paaiškino, kad įmonė buvo atidaryta VAD1 vardu, nes ją pažinojo, tuo tarpu Nedas buvo naujas žmogus. Taigi, šis liudytojas iš esmės paaiškino, kad atsakovas nebuvo paskirtas vadovu, nes stokojo pasitikėjimo. Apeliantė taip pat remiasi atsakovo ir VAD1 susirašinėjimais, o, be kitų, 2023 m. vasario 17 d. susirašinėjimu trumposiomis žinutėmis, kuris, pasak apeliantės, papildomai atskleidžia, kad atsakovas buvo atsakingas už įmonės įsteigimą ir jos ūkinės veiklos pradžią – pavyzdžiui, atidarinėjant įmonės banko sąskaitą UAB Revolut Bank, atsakovas trumpąja žinute VAD1 rašė: „Biški reiks, kad iš namų prisijungtum užpildyti revolut. Galėsi?“; „VAD1, sutarkim ateičiai, kad jei yra laisva darbo diena, ne atostogos, kad busi pasiekiama, jei tavęs reiks ok :) dabar kelkis ir eik banką sutvarkyt“ (t. 1, e. b. l. 194). Atsakovas teismo posėdžio metu, komentuodamas susirašinėjimus su VAD1, paaiškino, kad buvo suirutė, niekas nežinojo ką daryti, reikėjo tvarkyti banką, buhalterė nervinosi, reikėjo kažkam susisiekti, tai jis ir parašė žinutę. Apeliantė taip pat nurodė, kad ypač svarbu tai, jog pirmiau aptartas susirašinėjimas vyko dar iki atsakovo formalaus įdarbinimo įmonėje, t. y. tuo laikotarpiu, kai atsakovas tvirtina neturėjęs nieko bendro su įmone, tačiau pažymėtina, kad atsakovas tokio fakto netvirtino, o priešingai, teismo posėdžio metu, atsakant į ieškovės atstovės klausimą, ar iki to, kai pradėjo dirbti vadybininku, įmonėje jokios veiklos nevykdė, nurodė, kad įmonėje vykdė įvairią veiklą: kūrė įmonės interneto puslapį; pernešė stalus ir kt.
Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su KIA1 matyti, kad šis jam 2023 m. balandžio 28 d. žinutėje nurodė, jog VAD1 reikia atleisti iš darbo bei, jog reikia pagalvoti kas bus naujas vadovas (t. 2, e. b. l. 3). Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jam buvo pasakyta, jog įmonei bus reikalingas biuras, kas jį nustebino, kadangi šiais laikais nėra jo poreikio, tačiau įmonės savininkams renkantis biurą jis galėjo tik sutikti. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su KIA3 matyti, kad atsakovas jam paaiškino, jog sprendimą dėl biuro nuomos priėmė KIA1 ir KIA2 (t. 1, e. b. l. 147–165). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti įrodymai nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas buvo de facto įmonės vadovas nuo jos įsteigimo, kaip teigia apeliantė – byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas nuolatos, nuo įmonės įsteigimo, vykdė vadovavimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas nėra atsakingas už aptartų PC „Akropolis“ dovanų kortelių pirkimą.
Dėl UAB „GelvoraSergel“ išlaidų
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu išieškojimo įmonė UAB „Gelvorasergel“ pradėjo išieškojimo procedūrą iš įmonės dėl neatsiskaitymo su paslaugų teikėju AB „Telia Lietuva“; kadangi skola atsirado dėl atsakovo kaltės, o AB „Telia Lietuva“ teiktas paslaugas atsakovas naudojo ne įmonės veiklai, tačiau asmeninių interesų tenkinimui, 2023 m. lapkričio 14 d. atsakovas atliko 81,56 Eur mokėjimą AB „Telia Lietuva“ ir 16,00 Eur mokėjimą UAB „Gelvorasergel“ už išieškojimo išlaidas (t. 1, e. b. l. 50–54); UAB „Gelvorasergel“ 2024 m. vasario 19 d. išsiuntė įmonei el. laišką kuriuo nurodė sumokėti nesumokėtą 99,93 Eur skolos likutį bei 18,00 Eur išieškojimo išlaidas, viso – 117,93 Eur (t. 1, e. b. l. 55–56); atsižvelgiant į tai, jog ši skola ir išieškojimo išlaidos atsirado dėl atsakovo kaltės, atsakovas skolą pripažino atlikdamas bankinius mokėjimus, laikoma, jog atsakovas privalo įmonei atlyginti patirtą 117,93 Eur turtinę žalą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad abonentiniai numeriai buvo įmonės pagal sudarytas terminuotas sutartis; šios sumos buvo apmokėtos iš atsakovo asmeninės sąskaitos, nes tuo metu įmonė neturėjo lėšų ir siekiant išvengti dar didesnių keblumų, taigi, šis atsakovo mokėjimas apskritai turėtų būti laikomas kaip geros valios ir rūpesčio ženklas, rodantis vadovo pastangas dėl įmonės. Apeliantė nurodo, kad iš byloje pateiktų įrodymų ir paties atsakovo elektroninio laiško matyti, kad pats atsakovas po jo atstatydinimo iš įmonės vadovo pareigų buvo pripažinęs, jog mobiliojo ryšio paslaugas persirašys savo vardu ir apmokės visas AB „Telia Lietuva“ sąskaitas faktūras; esant tokiam atsakovo rašytiniam patvirtinimui, kad įmonės vardu užsakytos mobiliojo ryšio paslaugos bus perrašytos asmeniškai atsakovui, o už visas mobiliojo ryšio paslaugas atsiskaitys pats atsakovas, pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio pagrindo pripažinti, kad būtent įmonė turėjo patirti išlaidas, susijusias su atsakovo mobiliojo ryšio paslaugomis. Teisėjų kolegija, apeliantės pozicijai nepritardama, visų pirma pažymi, kaip matyti iš bylos duomenų, sąskaitas atsakovas apmokėjo 2023 m. lapkričio 14 d., o atstatydintas iš įmonės vadovo pareigų buvo 2023 m. lapkričio 16 d. Vienintelio akcininko sprendimu (t. 1, e. b. l. 11). Antra, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad atsakovas AB „Telia Lietuva“ atliko dalinį mokėjimą bei išreiškė norą persirašyti paslaugas savo vardu, savaime nepatvirtina fakto, kad atsakovas paslaugomis naudojosi savo interesais. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atėjus pranešimams apie neapmokėtas paslaugas, siekdamas išvengti teisminių išieškojimo procesų ir pan., jis savo nuožiūra ir iš savo sąskaitos padengė gautas sąskaitas; vėliau svarstė galimybę perrašyti savo vardu tas sutartis, kad pabaigtų santykį taikiai, tačiau, kai jam nepranešus buvo atleistas iš darbo, šitų paslaugų tikrai nebeketino perrašyti savo vardu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, jog dėl susidariusio įsiskolinimo yra atsakingas atsakovas.
Dėl išlaidų UAB „Reba“
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. iš UAB „Reba“ buvo įgyta žuvies produktų už 882,80 Eur (t. 1, e. b. l. 58–68); atsižvelgiant į tai, jog šios prekės nebuvo susijusios su įmonės veikla, jas atsakovas naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, įmonei padaryta turtinė žala sudaro 882,80 Eur. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl suteiktų paslaugų, nes UAB „Reba“ neturi jokių atskirų krovos darbų kainynų, o VAD2 už kiekvieną tariamą krovos darbų dieną išrašydavo sąskaitą su itin specifinėmis sumomis, išskiriant net centus; UAB „Reba“ negalėjo suteikti įmonei krovos paslaugų, kadangi UAB „Reba“ sąskaitų datos nesutampa su UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ sąskaitų datomis. Teisėjų kolegija vertina, kad nurodyti argumentai nėra reikšmingi, kadangi byloje surinkti duomenys patvirtina, jog UAB „Reba“ suteikė ieškovei krovimo paslaugas – pačiose UAB „Reba“ ieškovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad suteiktos krovimo paslaugos; UAB „Reba“ darbuotojos, liudytojos LIU2 ir VAD2, teismo posėdžių, vykusių 2025 m. lapkričio 27 d. ir 2026 m. sausio 28 d., metu taip pat patvirtino šių paslaugų suteikimo faktą bei paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros už šias paslaugas išrašomos ant žuvies pardavimui skirtų blankų; UAB „Reba“ įstatų 5 punkte nurodyta, kad ji gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (t. 2, e. b. l. 53–54); kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dar iki atsakovo tapimo ieškovės vadovu jau buvo naudojamasi UAB „Reba“ paslaugomis (t. 1, e. b. l. 57); atsakovas teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 28 d., metu paaiškino, kad UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ nėra vienintelis.
Dėl žalos už nuomojamas patalpas
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad siekiant racionaliai naudoti įmonės lėšas, pradėjęs eiti įmonės vadovo pareigas, atsakovas turėjo pareigą persirašyti sutartį su UAB „Keturi vandenynai“ dėl biuro patalpų nuomos įmonei finansiškai palankesnėms sąlygoms arba sutartį nutraukti; atsižvelgiant į tai, ieškovė laiko, jog dėl atsakovo veikimo prieš įmonės interesus, neracionalaus lėšų paskirstymo ir eikvojimo, laikotarpiu nuo atsakovo vadovavimo pradžios, t. y. 2023 m. balandžio 26 d. iki nuomojamų patalpų pasibaigimo dienos, t. y. 2023 m. spalio 31 d., įmonei buvo padaryta 4 659,30 Eur žala. Bylos duomenimis, UAB KJKK „Bega“ (nuomotojas), atstovaujama generalinio direktoriaus VAD3, ir UAB „Keturi vandenynai“ (nuomininkas), atstovaujama KIA2, 2023 m. sausio 27 d. sudarė Negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 3/2023, kuria nuomotojas nuo 2023 m. vasario 1 d. išnuomojo, o nuomininkas priėmė administracinio pastato, esančio adresu Nemuno g. 2A, Klaipėda, ir priklausančius nuomotojui nuosavybės teise keturis kabinetus (su baldais) trečiame aukšte tiesioginiam naudojimui – išimtinai nuomininko biuro veiklai; bendras plotas 123,57 m² (Nr. 311 -18 m², Nr. 302- 23,40 m², Nr. 301 - 57,16 m², Nr. 303 - 25,01 m²) (t. 1, e. b. l. 18–20). Ieškovė (užsakovas), atstovaujama direktorės VAD1, ir UAB „Keturi vandenynai“ (vykdytojas), atstovaujama KIA2, 2023 m. vasario 15 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 202302081, kuria vykdytojas įsipareigojo suteikti konsultavimo, klientų paieškos ir jų aptarnavimo paslaugas Klaipėdoje (t. 1, e. b. l. 13–14). Pagal šią sutartį, specialistų paslaugų kaina sudarė 1 960,00 Eur per mėnesį + PVM, darbo vietos nuomos kaina – 926,78 Eur + PVM bei mokesčiai už komunalines paslaugas, bei kitos susijusios išlaidos, paskaičiuojamos kas mėnesį, pagal vykdytojo faktiškai patirtas išlaidas (Paslaugų teikimo sutarties 2.1 papunktis). Apeliantė nurodo, kad vien aplinkybė, jog Paslaugų teikimo sutartis buvo pasirašyta ne atsakovo, o VAD1, nepaneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumo; net jeigu vertinti, kad už nurodymus sudaryti Patalpų nuomos sutartį ir atitinkamai Paslaugų sutarties sudarymą atsakovas nėra atsakingas, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti, ar atsakovui tapus de jure įmonės vadovu buvo atlikti visi reikiami veiksmai, kad įvertinti išlaidų būtinumą ir sureguliuoti išlaidų srautus; pirmosios instancijos teismas formaliai perkėlė visas įmonės apskaitos ir finansines pareigas buhalterei. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau padarytas išvadas dėl atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpio, faktą, kad sprendimą dėl patalpų nuomos priėmė ne atsakovas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog atsakovas nėra atsakingas už kitų asmenų veiksmus iki jo vadovavimo. Taip pat, susipažinus su Paslaugų teikimo sutarties turiniu, pritartina skundžiamame sprendime nurodytam, kad darbo vietos nuomos mokestis nėra siejamas su darbo vietos dydžiu, todėl ieškovės apskaičiuotas žalos dydis yra nepagrįstas.
Dėl nuostolių neperdavus prisijungimo duomenų
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po darbo sutarties nutraukimo atsakovas neperdavė atsakingam asmeniui visų su įmonės veikla susijusių dokumentų, prisijungimų prie elektroninio pašto sistemų dėl ko įmonė buvo priversta kreiptis į informacinių technologijų specialistus dėl el. pašto ir domeno atkūrimo, todėl papildomai patyrė 80,00 Eur nuostolių (t. 1, e. b. l. 68). Bylos duomenimis, atsakovas 2023 m. lapkričio 23 d. el. laiške nurodė, kad neturi jokio įmonės turto, visa įmonės dokumentacija, kaip buvo visada, yra pas įmonės buhalterę, todėl neturi ką perduoti naujam įmonės vadovui (t. 1, e. b. l. 191–193). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės atstovai niekada nesikreipė į jį dėl prisijungimo duomenų. Apeliantė nurodo, kad įstatymuose ar praktikoje nėra numatyta įmonės pareiga kreiptis į buvusi direktorių ir prašyti perduoti įmonės turtą ar dokumentus, tačiau, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad ieškovė nusprendė kreiptis iš karto į informacinių technologijų specialistus, vietoje to, kad pabandytų gauti duomenis iš atsakovo, yra jos teisė, o atsakovas negali būti atsakingas už tokių išlaidų susidarymą.
Dėl teisinių paslaugų
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po darbo sutarties nutraukimo dėl susidariusių įvairių įsiskolinimų kreditoriams ir vis naujai paaiškėjančių įsiskolinimų, įmonė 2023 m. lapkričio mėn. buvo priversta kreiptis į bankroto administratorių dėl ko patyrė 968,00 Eur nuostolių (t. 1, e. b. l. 69; t. 2, e. b. l. 106–108). Bylos duomenimis, po susitikimo su bankroto administratoriumi buvo sudarytos taikos sutartys su kreditoriais UAB „Krupėja“ ir UAB „Personal deal“ (t. 2, e. b. l. 109–121). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pats dalyvavo susitikime su bankroto administratoriumi, nežino kas nusprendė į jį kreiptis; KIA1 pasakė, kad reikia susitikti visiems kreditoriams, kad pasitarti ką galima padaryti, kad sumažinti skolas vieni kitiems, ir nurodė adresą kur atvykti; po šio susitikimo jis buvo atleistas; su UAB „Krupėja” susitarė KIA1, o jis susitarė su UAB „Personal deal“. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, teismo posėdžių garso įrašais nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodyta, kad tai, jog ieškovės veikla nenešė pelno ir veikė nuostolingai yra atsakovo kaltė. Kaip pažymėta skundžiamame sprendime, ieškovės sunkią finansinę padėtį lėmė investuotojų trūkumas, prasidėjęs karas Ukrainoje ir kitos aplinkybės, kurios įtakoja verslą, rinką. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių atsakovas turėtų atlyginti ieškovės prašomus 968,00 Eur nuostolius.
Dėl bylos procesinės baigties
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 4968,60 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jos naudai. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Navigo trading corporation“ apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.