- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-31
- Bylos Nr.
- e2-8109-759/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00512-2026-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovei IES1 , jos atstovui advokatui AIE1, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė IES1 kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio K. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) nustatyti atsakovo ATS1 bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. B. tvarką; 3) priteisti nepilnamečiui vaikui K. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad piniginės lėšos bus pervedamos iki 10-os einamojo mėnesio dienos. Pavesti vaikui teikiamą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise motinai IES1 . Vaikui mokamą išlaikymą indeksuoti teisės nustatyta tvarką; 4) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu ATS1 nebuvo sudariusi santuokos, bet šalis siejo artimi santykiai, jie kartu gyveno ir (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus K. B.. Atsakovas pripažino savo vaiko tėvystę ir šalys po vaiko gimimo tęsė bendrą gyvenimą, bet jų santykiai palaipsniui blogėjo.
Po vienerių metų nuo vaiko gimimo, t. y. apie (duomenys neskelbtini) metų vasarą šalių santykiai iš esmės pablogėjo, atsakovas išsikraustė iš namų ir paliko ieškovę vieną rūpintis ir prižiūrėti jų nepilnametį vaiką, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) vasaros vaikas iš esmės gyvena kartu su ieškove ir ji viena rūpinasi vaiku ir teikia jam išlaikymą. Paskutiniais metais atsakovas kartais aplanko vaiką, pasiima su savimi, bet tokie susitikimai yra visiškai neprognozuojami, kartais įvyksta kelis kartus į mėnesį, o kartais nevyksta kelis mėnesius. Didelė dalis tokių susitikimų yra inicijuojama pačios ieškovės prašymu aplankyti vaiką, pasiimti jį prižiūrėti. Atsakovas, būdamas vaiko tėvu ir kartu su juo negyvendamas, iš esmės nusišalino ir nuo nuolatinio išlaikymo vaikui teikimo, ieškovei tik kelis kartus metuose duodamas grynuosius pinigus vaiko išlaikymui, kurių bendra per metus suma sudaro apie 200 Eur. Kitokio išlaikymo nepilnamečiui vaikui atsakovas neteikia.
Nuo 2020 m. vasaros nepilnametis vaikas liko gyventi kartu su motina ir iki šiol gyvena. Atsakovas nėra reiškęs jokių reikalavimų ir prašymų dėl vaiko gyvenimo kartu su juo, o vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su savo motina ieškove, dėl savo amžiaus vaikas yra labiausiai emociškai prisirišęs prie ieškovės.
Tarp šalių nebuvo ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, o atsakovas nerodo didelio suinteresuotumo dažnai bendrauti su vaiku. Ieškovė neketina versti atsakovą jos nurodytomis dienomis ir valandomis bendrauti su vaiku, todėl prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, leidžiančią atsakovui bendrauti su vaiku jam tinkančiu laiku, bet apie tai iš anksto pranešti ieškovei.
Ieškovė siekdama pagrįsti vaiko išlaikymui būtinų lėšų poreikį, pateikia detalią lentelę, kurioje nurodytos vaiko išlaikymo išlaidas, kurios sudaro apie 1000,00 Eur per mėnesį. Iš šios sumos atėmus mokamą 129,50 Eur išmoką vaikui, šios išlaidos sudaro 870,50 Eur. Padalinus šią prievolę abiem tėvams po lygiai, kiekvieno iš tėvų mokėtino išlaikymo dydis sudaro po 435,00 Eur per mėnesį. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius sudaro apie 1200,00 – 1300,00 Eur. Šių pajamų jai neužtenka vaiko poreikių patenkinimui ir nuolat nemaža dalimi prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės motina, kuri arba savo lėšomis įgyja vaikui maistą, drabužius kitas jam būtinas prekes arba (ir) ieškovei duoda grynuosius pinigus, kuriuos ieškovė panaudoja vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė papildomai vykdo individualią veiklą ir iš jos gauna papildomas pajamas.
Atsakovo turtinė padėtis ieškovei nėra tiksliai žinoma, bet kiek jai žinoma, jis ilgą laiką niekur nedirbo ir negaudavo jokių oficialių pajamų, nors yra jaunas, sveikas ir darbingas asmuo bei turi visas galimybes gauti pajamas, ypač šiuo metu esant valstybėje pakankamai mažam nedarbo lygiui ir priešingai darbuotojų trūkumui, esant galimybėms įsidarbinti užsienyje. Sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, abejotina ar atsakovas galėtų išgyventi negaudamas jokių pajamų.
Atsakovas ATS1 atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti – tinkamai – asmeniškai pačiam atsakovui (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė IES1 patvirtino aplinkybes išdėstytas ieškinyje. Papildomai nurodė, kad ieškovė su atsakovu ATS1 nebuvo sudarę santuokos, nepilnametis vaikas K. B. gimė (duomenys neskelbtini). Kol šalys gyveno kartu, atsakovas su vaiku bendravo, santykiai buvo jų geri, rūpinosi vaiku. Po išsiskyrimo atsakovas su vaiku bendravo, tačiau nereguliariai. Vėliau nustojo su nepilnamečiu vaiku bendrauti bei teikti jam išlaikymą. Vaikas nori bendrauti su tėvu, tačiau atsakovas nerodo iniciatyvos. Ieškovė akcentavo, kad jos darbas yra pamaininis, todėl tuo metu, kai ji dirba, laisva valia K. B. prižiūri atsakovo motina (nepilnamečio vaiko močiutė), savo namuose. Patikslino ieškinio reikalavimus, kad atsakovas prieš pasiimdamas vaiką turėtų pranešti prieš 1 dieną. Turi pranešti kiek laiko vaikas bus su atsakovu. Nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymą teikė nereguliariai, į pusmetį pervesdavo apie 600 Eur, tačiau iškėlus nagrinėjamą bylą, atsakovas kas mėnesį ieškovei perveda po 200 Eur. 2026 m. gegužės 5 d. ir liepos 28 d. sumokėjo po 200 Eur, ir vieną kartą 200 Eur davė vaikui grynais.
Ieškovės IES1 atstovas advokatas AIE1 prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis K. B. nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvena kartu su motina IES1 , ieškovės gyvenamojoje vietoje, jam sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su motina, o atsakovas neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, nepilnamečio vaiko K. B. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina IES1 atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Skyrius laikosi pozicijos, kad nustačius nepilnamečio K. B. gyvenamąją vietą su motina IES1 , iš atsakovo ATS1 turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas, kuris užtikrintų ne tik minimalius, bet ir visaverčius nepilnamečio vaiko poreikius bei būtų proporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašomas 400 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. B. atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Galutinį sprendimą dėl išlaikymo dydžio priima teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius. Skyrius vertina, kad nustačius nepilnamečio K. B. gyvenamąją vietą su motina IES1 , ieškovė, kaip nepilnamečio vaiko motina ir įstatyminė atstovė, priteistas išlaikymo lėšas tvarkytų uzufrukto teise nepilnamečio vaiko interesais, todėl tai atitiktų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Skyriaus vertinimu, aiškios ir konkrečios nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymas atitiktų nepilnamečio K. B. interesus, užtikrintų jo teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais bei sudarytų prielaidas išvengti galimų nesutarimų tarp šalių ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad šalių paaiškinimai dėl faktinio atsakovo bendravimo su vaiku reguliarumo skiriasi, o nepilnametis vaikas išreiškė norą su tėvu matytis dažniau, Skyriaus vertinimu, tikslinga nustatyti aiškią ir vykdytiną bendravimo tvarką. Galutinį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo priima teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas byloje pateikė išvadą dėl nepilnamečio vaiko interesų, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje yra gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 yra nepilnamečio vaiko K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę, bendro ūkio neveda ir kartu negyvena, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų ar rūpintųsi nepilnamečiu vaiku. Skyrius išvadoje pažymėjo, kad ieškovės šeima Skyriui nėra žinoma, pažeidimų šeimoje nebuvo nustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sūnus K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) , gimė dar šalims gyvenant kartu, o ieškovei ir atsakovui išsiskyrus (duomenys neskelbtini) vasarą, liko gyventi kartu su ieškove – mama IES1 . Tuo tarpu atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai pasirašant pačiam atsakovui, atsiliepimo neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė. Skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės gyvenamoji vieta atitinka vaiko interesus, sudarytos visos sąlygos vaiko ugdymui bei jo poilsiui.
Įvertinus aptartą, byloje nesant duomenų, kad vaiko mama IES1 neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, Skyriui išreiškus poziciją dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama IES1 atitiks geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (vaiko mama) IES1 (CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką:
Atsakovas ATS1 gali su vaiku K. B. bendrauti iš anksto (1 dieną prieš) apie tai pranešęs ieškovei IES1 , o pasibaigus bendravimui su vaiku, atsakovas turi vaiką grąžinti į jo gyvenamąją vietą.
Atsakovas su vaiku gali išvykti į užsienį tik turėdamas ieškovės rašytinį sutikimą.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atsakovui nedraus bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei paaiškino, kad ieškovei ir atsakovui susitarus tarpusavyje šalys susitardavo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi vietos, laiko, tarp šalių konfliktų dėl tėvo bendravimo su vaiku, nebuvo. Ieškovė nurodė, kad atsakovui pageidaujant bendrauti su vaiku, nedraus, tačiau prašo nustatyti bendravimo tvarką, kad atsakovas apie būsimą bendravimo laiką su vaiku privalo informuoti ieškovę IES1 iš anksto, t.y. prieš vieną dieną ir susitarti su ja dėl bendravimo su vaiku laiko ir vietos bei, kad atsakovas be ieškovės rašytinio sutikimo negali sūnaus išsivežti į užsienį. Konkrečios bendravimo tvarkos neprašo nustatyti.
Išaiškinti šalims, jog jos turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaikų interesus. Taip pat pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).
Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaikas specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti sūnaus K. B. išlaikymui po 400 Eur per mėnesį. Kartu su ieškiniu pateikė paskaičiavimą, kad sūnaus išlaikymui reikalinga apie 1004,90 Eur suma, iš jų 200 Eur maistui, 133 Eur aprangai, 10 Eur buitiniams daiktams, 10 Eur lavinimui, 10 Eur mokyklinėms reikmėms, 61 Eur būreliams, 35 Eur sveikatai, 10 Eur higienai, 30 Eur kurui (vaiko vežiojimams), 5,90 Eur ryšio priemonėms, 5 Eur darželio edukacijai, 355 Eur laisvalaikiui (gimtadieniai, atostogos, pramogos), 10 Eur kirpyklai, 50 Eur auklės paslaugoms, 30 Eur žaidimams (stalo, judėjimo), 50 Eur gyvybės draudimas.
Vertinant ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas laiko pagrįstomis ieškovės nurodytas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, vaikai turi ir kitų poreikių, kurių iš anksto negali numatyti. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnametis vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnametis vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.
Teismo vertinimu pagal aukščiau sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, konstatuojama jog nepilnamečio vaiko K. B. poreikius užtikrina 1004,90 Eur suma per mėnesį. Pažymėtina, jog ieškovė į būtinų išlaidų krepšelį neįtraukė komunalinių mokesčių. Be to, svarbu ir tai, jog nepilnametis vaikas pradės lankyti mokyklą, dėl ko jo poreikiai padidės.
Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu sumažino nurodomą vaiko išlaikymui reikalingą sumą gaunama išmoka vaikui 129,50 Eur, taigi išskaičius šią sumą, vaiko K. B. poreikiams patenkinti vidutiniškai reikalinga apie 870,50 Eur suma.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Remiantis ieškovės IES1 į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius sudaro apie 1200,00 – 1300,00 Eur, papildomai vykdo individualią veiklą iš kurios gauna apie 350 Eur per mėnesį, taip pat gauna universalią išmoką vaikui, kuri sudaro 129 Eur per mėnesį. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku.
Nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla. Turimais duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.
Nors šiuo atveju nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, atsakovas nekilnojamojo turto ar kito kilnojamojo turto neturi, tačiau jis jauno ir darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų leidžiančių daryti priešingą išvadą. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Taigi atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir abu tėvai vienoda dalimi privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, šalių, ieškovės atstovo, Skyriaus pateiktą išvadą, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo ATS1 po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mažamečio sūnaus K. B. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2026 m. gegužės 12 d. iki vaiko pilnametystės (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju žyminį mokestį sudaro 227 Eur: 119 Eur už neturtinius reikalavimus (nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) bei 108 Eur už turtinį reikalavimą (išlaikymo priteisimas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo, valstybės naudai priteistinas 227 Eur žyminis mokestis. Valstybei iš atsakovo priteisiamos 11,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) .
Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nepilnamečio sūnaus K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) , išlaikymui po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2026 m. gegužės 12 d. iki vaiko pilnametystės, piniginės lėšos pervedamos į vaiko motinos IES1 banko sąskaitą iki 10-tos einamojo mėnesio dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti vaiko K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) , materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) .
Nustatyti atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku K. B., gimusiu (duomenys neskelbtini):
Atsakovas ATS1 gali su vaiku K. B. bendrauti iš anksto (1 dieną prieš) apie tai pranešęs ieškovei IES1 , o pasibaigus bendravimui su vaiku, atsakovas turi vaiką grąžinti į jo gyvenamąją vietą;
Atsakovas su vaiku gali išvykti į užsienį tik turėdamas ieškovės rašytinį sutikimą.
Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 227 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) valstybės naudai, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 2222.
Priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 11,31 Eur (vienuolikos eurų 31 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti atsakovui, kad išlaidos valstybei (viso 11,31 Eur), turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 2222; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.