- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-236-875/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07761-2023-1
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Gintarė Bunikienė
- Nuteistasis
- A. V., R. V.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Gitana Mačiulienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1.2Bausmės vykdymo atidėjimas iš dalies (BK 75 str. 3 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.1.14.1Proceso išlaidų atlyginimas (BPK 103–105 str.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. V. ir R. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;
bausmės pradžią A. V. nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. V. į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. liepos 12 d.;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (nusikalstamos veikos rezultato) konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamu būdu gautas pajamas – 75 Eur (septyniasdešimt penkis) eurus;
R. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;
bausmės pradžią R. V. nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. V. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 3 d. 00.20 val. iki 2023 m. kovo 4 d. 17.55 val.
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (nusikalstamos veikos rezultato) konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamu būdu gautas pajamas – 75 Eur (septyniasdešimt penkis) eurus;
A. B. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – areštas 30 parų;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu, ir A. B. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių 28 (dvidešimt aštuonioms) dienoms;
Bausmės pradžią A. B. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. B. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 2 d. 18.50 val. iki 2023 m. kovo 3 d. 13.51 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę A. B. įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį, laikas;
I. N. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta bausmė – laisvės apribojimas 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, paskyrus įpareigojimą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
bausmės pradžią I. N. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos;
išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Nuteistųjų A. B. ir I. N. ar dėl jų apeliacinių skundų byloje negauta.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. V. ir R. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir platino, o būtent:
nuo 2022 metų pavasario, tiksli data ir laikas nenustatyti, iki 2023 m. kovo 2 d. A. V. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio, tiksli data ir laikas nenustatyti, ir kaimynės A. B. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), šiame bute esančioje sekcijoje 0,5 l talpos stiklainyje, turėdami tikslą parduoti neteisėtai laikė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iki kol 2023 m. kovo 2 d. 21.02 val., adresu (duomenys neskelbtini), ant rašomojo stalo 0,086 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, bei narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) platino:
– laikotarpiu nuo 2022 m. pavasario iki tų pačių metų rudens, tikslios datos ir laikai nenustatyti, bute, adresu (duomenys neskelbtini), šio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje ir bendro naudojimo virtuvėje, A. V. perdavus pirkėjui ne mažiau kaip 10 kartų, pardavė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), supakuotas į folijos lankstinukus ne mažiau po 1 ar 2 gramus, po 10 eurų už 1 gramą, anoniminiam liudytojui Nr. 315;
– 2022 metų spalio – lapkričio mėnesiais, tiksli data ir laikas nenustatyti, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), A. V. perdavus pirkėjui, pardavė į folijos lankstinuką supakuotą ne mažiau kaip 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) už 10 eurų R. B.;
- 2023 m. kovo 2 d. apie 18.45 val. A. V. pardavė 2,495 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias padavė pirkėjui R. V. už 40 Eur A. B..
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, t. y. pardavęs narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) anoniminiam liudytojui Nr. 315, liudytojai R. B., ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes R. V. šiuose epizoduose nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį;
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendyje R. V. inkriminuotas faktines aplinkybes dėl bendrininkavimo su A. V., taip pat, kad nuo 2022 metų pavasario, tiksli data ir laikas nenustatyti, iki 2023 m. kovo 1 d. A. V. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio, tiksli data ir laikas nenustatyti, ir kaimynės A. B. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), šiame bute esančioje sekcijoje 0,5 1 talpos stiklainyje, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė tiksliai nenustatytų kiekį, bet ne mažiau kaip 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
išreikalauti iš Šiaulių AVPK, Aušros al. 19, Šiaulių m., duomenis apie tai, ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 315 (asmens duomenys byloje) atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnį, o būtent, laikotarpiu nuo 2022 metų pavasario iki tų pačių metų rudens, tikslios datos ir laikai nenustatyti, bute, adresu (duomenys neskelbtini), šio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje ir bendro naudojimo virtuvėje, iš A. V. (R. V.) per ne mažiau kaip 10 kartų jis įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalų), supakuotų į folijos lankstinukus ne mažiau po 1 ar 2 gramus, po 10 Eur už 1 gramą. Jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, koks procesinis sprendimas priimtas byloje?
Išreikalauti iš Šiaulių AVPK, Aušros al. 19, Šiaulių m., duomenis apie tai, ar liudytojos R. B. (asmens duomenys byloje) atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnį, o būtent, 2022 m. spalio-lapkričio mėnesiais, tiksli data ir laikas nenustatyti, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ji iš A. V. (R. V.) įgijo į folijos lankstinuką supakuotą ne mažiau kaip 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) už 10 Eur. Jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, koks procesinis sprendimas priimtas byloje?
Išreikalauti iš Šiaulių AVPK, Aušros al. 19, Šiaulių m., duomenis apie tai, ar liudytojos A. B. (asmens duomenys byloje) atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o būtent, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio, tiksli data ir laikas nenustatyti, bute, adresu (duomenys neskelbtini), sekcijoje 0,5 1 talpos stiklainyje, padėjo A. V., R. V. neteisėtai laikyti tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), su tikslu platinti iki kol 2023 m. kovo 2 d. 21.02 val., adresu (duomenys neskelbtini), ant rašomojo stalo 0,086 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, koks procesinis sprendimas priimtas byloje?
2.1. Nurodo pripažįstantis kaltę, kad jis vienas, o ne veikdamas kartu su A. V., 2023 m. kovo 2 d. A. V. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė tiksliai nenustatytų kiekį, bet ne mažiau kaip 0,086 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), iki kol 2023 m. kovo 2 d. 21.02 val., (duomenys neskelbtini), ant rašomojo stalo 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu rado ir paėmė, bei narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) platino: 2023 m. kovo 2 d. apie 18.45 val. pardavė A. B. 2,495 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) už 40 Eur ir tokiu būdu vienas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
2.2. Tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu bendrininkavęs su A. V. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir platinus anoniminiam liudytojui Nr.: 315 bei liudytojai R. B.. Nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidos – 2169,53 Eur pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš jo Šiaulių AVPK naudai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, išvadas grindė prielaidomis, o ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir neteisingai taikė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias proceso išlaidų atlyginimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis).
Dėl narkotinių medžiagų platinimo A. B.
2.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą pardavus narkotines medžiagas A. B., tačiau nepagrįstai inkriminavo aplinkybę bendrininkavus su A. V.. Iš 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. rugsėjo 12 d. A. B. apklausos protokolų matyti, kad jis 2023 m. kovo 3 d. telefonu bendravo su R. V., tą pačią dieną atvyko į butą (duomenys neskelbtini), ir iš R. V. už 40 Eur nusipirko 2,495 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). A. B. tvirtinimu, tąkart bute A. V. nebuvo ir su ja dėl narkotinių medžiagų platinimo jis nėra kalbėjęs, teigė nežinantis, ar A. V. žinojo apie sūnaus nelegalią veiklą. Taigi, A. B. viso procesu metu nebuvo nurodęs, kad A. V. kokiais nors veiksmais 2023 m. kovo 2 d. prisidėjo prie narkotinių medžiagų jam pardavimo. A. B. bendravimą 2023 m. kovo 2 d. telefonu su R. V. patvirtina ir byloje esančios telefonų pokalbių suvestinės, telefonų apžiūros protokolai. Pas A. B. 2023 m. kovo 2 d. rastą 2,495 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių; delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 14,00 proc.) kiekį patvirtina 2023 m. kovo 2 d. A. B. apžiūros protokolas ir 2023 m. kovo 21 d. specialisto išvada. Pas R. V. namuose 2023 m. kovo 2 d. rastas 0,086 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių; delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 5,6 proc.) patvirtintas 2023 m. kovo 2 d. bute (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu bei 2023 m. balandžio 7 d. specialisto išvada.
2.4. Liudytojai A. B., V. M. apklausti nurodė, kad A. B. nežino ir apie šį platinimo epizodą, kaip ir kitus, jokių aplinkybių nepasakė. A. B. nurodytas A. V. ir R. V. paketų saugojimo jos bute laikotarpis (2022 m. liepos mėnuo) nesutapo su 2023 m. kovo 2 d. data, kuomet A. B. buvo parduotos narkotinės medžiagos. Anoniminis liudytojas Nr. 315 taip pat nenurodė jokių nuteistuosius kaltinančių duomenų epizode dėl narkotinių medžiagų platinimo A. B..
2.5. Pirmosios instancijos teismas R. V. bendrininkavimą su A. V. šiame bei kituose epizoduose grindė policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kratos protokolu, slapto sekimo protokolais. Tačiau toks minėtų rašytinių įrodymų vertinimas neatitinka jų turinio. Slapto sekimo protokoluose užfiksuoti A. V. pokalbiai su E. M., I. N., tai pat R. V. pokalbiai su E. M., kuriuose aptariami tyrimo metu su jais atlikti procesiniai veiksmai, tačiau ne inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. 2023 m. kovo 2 d. kratos metu iš buto (duomenys neskelbtini), paimti tik R. V. priklausantys daiktai (svarstyklės, paketas, telefonas, kompiuteris). Tarnybiniai pranešimai, pokalbių suvestinės, telefonų apžiūros protokolai nepatvirtina A. V. bendravus su A. B.. 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 11 d., 2023 m. balandžio 7 d., 2023 m. gegužės 10 d. specialistų išvados dėl pirštų pėdsakų, žmogaus biologinių pėdsakų ant kratos metu 2023 m. kovo 2 d. paimtų daiktų (elektrinių svarstyklių, paketo, folijos lankstinuko) nepatvirtino, kad A. V. pėdsakai būtų palikti ant asmens kratos metu pas A. B. rasto ir paimto folijos lankstinuko su narkotine medžiaga, ant bute (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose rastų ir paimtų daiktų. Taigi, teismo išvados dėl A. V. prisidėjimo 2023 m. kovo 2 d. laikant bute bei parduodant narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) A. B. nepagrindžia byloje surinkti įrodymai.
Dėl narkotinių medžiagų platinimo anoniminiam liudytojui Nr. 315 ir liudytojai R. B.
2.6. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantą kaltu platinus narkotines medžiagas anoniminiam liudytojui Nr. 315 ir liudytojai R. B. ignoravo tiek teisinį ES pluoštinių ir narkotinių kanapių reglamentavimą (dėl jų atskyrimo, leistinos / draudžiamos civilinės apyvartos), tiek kasacinio teismo praktiką dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnį, nenustačius nusikaltimo dalyko, pažeidė nuosprendžio rašymo tvarką kai remiamasi anoniminio liudytojo parodymais (BPK 301 straipsni 2 dalis), nepagrįstai rėmėsi neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. B. parodymais, kaltinančias išvadas grindė ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis, parodymus vertino nevisapusiškai, negretino jų su kitais įrodymais, neatsižvelgė ir į dalies įrodymų tikrąjį turinį, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kas nulėmė iš dalies neteisingo sprendimo priėmimą. Šiame kontekste apeliantas sutinka su nuteistosios A. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir jiems pritaria (dėl nenustatyto nusikaltimo dalyko, dėl netinkamo, nevisapusiško įrodymų vertinimo ir kt.).
Dėl proceso išlaidų priteisimo
2.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai automobilio „BMW 530“ transportavimo ir saugojimo išlaidas (2169.53 Eur) pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė iš R. V. Šiaulių AVPK naudai.
2.8. Nurodo, kad pagal tyrėjos L. B. 2023 m. liepos 4 d. tarnybinį pranešimą, tyrėjos vertinimu, R. V. apsimestiniu sandoriu įgytas automobilis yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsniu, tikslinga spręsti klausimą dėl turto konfiskavimo. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nutarta kreiptis į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorę Gitaną Mačiulienę, vadovaujantis BPK 151 straipsniu spręsti klausimą dėl nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. V. turtui – automobiliui, nustatant 6 mėnesių laikotarpį. Policijos pareigūnai perėmė automobilį iš T. V. pagal 2023 m. liepos 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą. Tą pačią dieną automobilis buvo apžiūrėtas (2023 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu) ir kartu su dokumentais, užvedimo rakteliu paimtas ir laikytas Šiaulių AVPK, adresu Aušros al. 19, Šiaulių m. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės G. M. 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. vasario 28 d., pavedant turtą saugoti (duomenys neskelbtini). Remiantis 2023 m. rugsėjo 6 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis nuvežtas iš Šiaulių AVPK į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), kur tebėra saugomas iki šiol. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ikiteisminio tyrimo metu buvo tęsiamas prokurorės nutarimais, o bylą perdavus nagrinėti teismui, teismo nutartimis.
2.9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo byloje nesant duomenų, leidžiančių spręsti, kad automobilis buvo įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, todėl nuspręsta įsiteisėjus nuosprendžiui automobilį grąžinti R. V.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad liudytojas A. L. teisme nurodė automobilį savo vardu užregistravęs R. V. prašomas, o faktiškai automobilį įsigijo R. V., kuris pats pinigų už automobilį nemokėjo, pinigus automobiliui pirkti paskolino jo draugai D. P. ir E. S.. Apklausiamas teisme liudytojas E. S. parodė, kad jis A. L. automobiliui pirkti paskolino 1000 eurų ir šie pinigai iki šiol jam nėra grąžinti. Taigi, teismui pripažinus, kad automobilis nebuvo įsigytas iš nusikalstamu būdu gautų (neteisėtai platinant narkotines medžiagas) pajamų, laikytina nebuvus pagrindo automobilį paimti ir perduoti saugoti viso likusio proceso metu bei reikalauti atlyginti automobilio transportavimo, saugojimo išlaidas. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teismui buvo žinomos automobilio pirkimo-pardavimo aplinkybės, apelianto R. V. ir liudytojų A. L., E. S. parodymai apie automobilio pirkimą, banko sąskaitų suvestinės dėl pinigų perlaidų už automobilį nekito viso proceso metu. Skyrėsi tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo duomenų dėl automobilio įsigijimo vertinimas, tačiau dėl to apeliantas nėra kaltas. Automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos nesusidarė dėl jo kaltės ar padaryto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas be pagrindo apelianto atžvilgiu taikė 105 straipsnio 1 dalies nuostatas.
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes A. V. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą ir:
išreikalauti iš Šiaulių AVPK, Aušros al. 19, Šiaulių m., duomenis apie tai, ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 315 (asmens duomenys byloje) atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnį, o būtent, laikotarpiu nuo 2022 metų pavasario iki tų pačių metų rudens, tikslios datos ir laikai nenustatyti, bute, adresu (duomenys neskelbtini), šio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje ir bendro naudojimo virtuvėje, iš A. V. (R. V.) per ne mažiau kaip 10 kartų jis įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalų), supakuotų į folijos lankstinukus ne mažiau po 1 ar 2 gramus, po 10 Eur už 1 gramą. Jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, koks procesinis sprendimas priimtas byloje?
Išreikalauti iš Šiaulių AVPK, Aušros al. 19, Šiaulių m., duomenis apie tai, ar liudytojos R. B. (asmens duomenys byloje) atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnį, o būtent, 2022 m. spalio-lapkričio mėnesiais, tiksli data ir laikas nenustatyti, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ji iš A. V. (R. V.) įgijo į folijos lankstinuką supakuotą ne mažiau kaip 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) už 10 Eur. Jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, koks procesinis sprendimas priimtas byloje?
Išreikalauti iš Šiaulių AVPK, Aušros al. 19, Šiaulių m., duomenis apie tai, ar liudytojos A. B. (asmens duomenys byloje) atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o būtent, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio, tiksli data ir laikas nenustatyti, bute, adresu (duomenys neskelbtini), sekcijoje 0,5 1 talpos stiklainyje, padėjo A. V., R. V. neteisėtai laikyti tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), su tikslu platinti iki kol 2023 m. kovo 2 d. 21.02 val., adresu (duomenys neskelbtini), ant rašomojo stalo 0,086 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, koks procesinis sprendimas priimtas byloje?
Nuosprendis skundžiamas dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo ir dėl to padarytų nepagrįstų išvadų dėl apeliantės kaltės.
Dėl nenustatyto nusikaltimo dalyko
3.1. Tikslus narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekis, rūšis ir koncentracija aktuali veikos kvalifikacijai. Tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog A. V. inkriminuotos veikos pirmų dviejų epizodų atveju dalykas nebuvo leistinomis priemonėmis nustatytas. Teismas, pripažindamas A. V. kalta 2022-2023 m. bendrininkavus parduodant bute (duomenys neskelbtini), narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ne mažiau kaip 10 kartų po 1 ar 2 gramus po 10 Eur už 1 g anoniminiam liudytojui Nr.: 315, taip pat kartą 1 g už 10 Eur – R. B., vadovavosi prielaidomis, be ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtuose epizoduose narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastos ar ištirtos. Minimi pinigai taip pat nebuvo išimti nei iš A. V., nei iš R. V.. Byloje nėra duomenų apie atliktas asmens kratas pas R. B., anoniminį liudytoją Nr. 315 ar jų gyvenamojoje aplinkoje, automobiliuose. Taip pat nėra duomenų, kad R. B. ir / ar anoniminis liudytojas Nr. 315 dėl 2022 m. įsigijimo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) iš A. V., R. V. būtų teismo pripažinti kaltais pagal BK 259-260 straipsnius. Iš anoniminio liudytojo Nr. 315 apklausos neaišku, ar šis liudytojas įsigytas medžiagas vartojo, jei taip, ar jautė svaiginamąjį poveikį. Liudytoja R. B. apklausta nurodė, kad įsigytą folijos gumulėlį tą pačią dieną pametė. Tad ir šios prekės poveikis žmogaus psichikai nežinomas.
3.2. Taigi, šiuo atveju nėra nusikaltimo sudėties dalyko – draudžiamos narkotinės medžiagos (kanapių dalių) veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio pakankamos, t. y. didesnės nei 0,3 proc., koncentracijos, dėl kurios būtų galima baudžiamoji atsakomybė. Kadangi nebuvo rastos ir išimtos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), todėl proceso metu nebuvo paskirtas tyrimas (ekspertizė), siekiant nustatyti kanapių dalių veikliosios medžiagos deita-9- tetrahidrokanabinolio koncentraciją. Todėl pirmosios instancijos teismas ignoravo tiek teisinį ES pluoštinių ir narkotinių kanapių reglamentavimą (dėl jų atskyrimo, leistinos / draudžiamos civilinės apyvartos), tiek kasacinio teismo praktiką dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnį nenustačius nusikaltimo dalyko. Skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina, nes grindžiama abejonėmis ir spėjimais, specialiomis žiniomis nepatvirtinus aplinkybės, kad anoniminiam liudytojui Nr. 315 ir liudytojai R. B. buvo perduotos būtent kanapės (antžeminės dalys), kuriose veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija didesnė nei 0,3 proc.
Dėl BPK 301 straipsnio 2 dalies pažeidimo
3.3. Epizode dėl narkotinių medžiagų platinimo anoniminiam liudytojui Nr. 315 A. V. kaltinančią išvadą teismas iš esmės grindė tik šio vieno liudytojo parodymais. Liudytojas Nr. 315, kuriam taikomas anonimiškumas, po vieną kartą buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tačiau jo nurodytų aplinkybių apie tai, kad A. V. 2022 m. nuo pavasario iki rudens savo bute ar bendro naudojimo virtuvėje jam ne mažiau kaip 10 kartų pardavė po 1 ar 2 gramus kanapių po 10 Eur už gramą, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Pirma, tyrimo metu nebuvo rastos ir paimtos neva anoniminiam liudytojui Nr. 315 per 10 kartų perduotos narkotinės medžiagos. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog anoniminis liudytojas Nr. 315 telefonu bendravo su A. V. (nėra šio liudytojo telefono apžiūros protokolo; A. V. pokalbių suvestinės, slaptų sekimų protokolai neįrodo nuteistosios sąsajų su šiuo liudytoju). Antra, nuteistoji A. V. nepripažino kaltės ir viso proceso metu neigė platinusi narkotines medžiagas anoniminiam liudytojui Nr. 315. Nuteistoji taip pat neigė, kad jos sūnus dalyvavo narkotinių medžiagų platinime. Nuteistasis R. V. apklausų metu nurodė, kad nei jis, nei motina neužsiėmė narkotinių medžiagų platinimu. Tuo tarpu anoniminis liudytojas Nr. 315 nurodė, kad apie R. V. įsitraukimą į narkotinių medžiagų platinimą jis žinojo tik iš A. V.. Trečia, anoniminis liudytojas Nr. 315 nenurodė, kad nuteistoji A. V. narkotines medžiagas ir iš neteisėtos veikos gautus pinigus laikė dviejuose paketuose pas kaimynę A. B. bute. Anoniminis liudytojas Nr. 315 A. B. apskritai nepažinojo. O liudytoja A. B. yra nurodžiusi, kad A. V. paketus savo bute saugojo 2022 m. tik vieną mėnesį – nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio, t. y. trumpą laiką. Apie A. V. įtartiną veiklą kitu metu, t. y. 2022 metų pavasarį, vasaros likusią dalį ir rudenį liudytoja nieko nenurodė ir nepatvirtino anoniminio liudytojo Nr. 315 parodymų. Taip teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimą, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais.
3.4. Šioje baudžiamojoje byloje anoniminio liudytojo Nr. 315 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, yra prieštaringi, neatitinka liudytojų A. B., V. M. parodymų (dėl A. V. paketų saugojimo svetimame bute), taip pat nuteistųjų A. V., R. V. parodymų (dėl nuteistųjų dalyvavimo platinus narkotines medžiagas). Šio asmens parodymų nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys (slapto sekimo protokolai, telefonų apžiūros protokolai, pokalbių suvestinės). Be to, apklausos teisme metu liudytojas Nr. 315, kuriam taikomas anonimiškumas, negalėjo apibūdinti A. V. buto interjero, apdailos detalių, taip pat negalėjo nurodyti lauko durų kodo.
Dėl BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pažeidimo
3.5. Pirmosios instancijos teismas epizode dėl narkotinių medžiagų platinimo R. B. nepagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais, gautais pažeidžiant liudytojo apklausą reglamentuojančias BPK nuostatas. Liudytoja R. B. proceso metu buvo apklausta tik vieną kartą – 2023 m. gegužės 15 d., teisme ji apklausta nebuvo. Teismo posėdyje teismas perskaitė šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojos apklausą 2023 m. gegužės 15 d. Šiaulių AVPK vykdė tyrėja L. B., kartu dalyvavo ir Šiaulių AVPK KP NNTV I skyriaus vyr. tyrėjas N. Š.. R. B., įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu pasakodama apie narkotinių medžiagų įsigijimą iš A. V., tuo pačiu davė paaiškinimus ir apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nepaisant to, apklausa buvo tęsiama, nors BPK 80 straipsnio 1 punktas draudžia apklausti asmenį liudytoju apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai asmuo sutinka duoti tokius parodymus. Tokiu atveju buvo būtina taikyti BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, o būtent, turėjo būti priimtas prokuroro nutarimas dėl apklausos specialiąja liudytoja, išaiškinta jai teisė apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažinta įtariamąja, be to, jai negalėjo būti taikoma atsakomybė, numatyta BK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Kaip matyti iš apklausos protokolo, liudytoja R. B. davė parodymus apie galimai savo nusikalstamus veiksmus, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, kas nesuderinama su BPK reglamentuota liudytojo apklausos tvarka.
Dėl anoniminio liudytojo Nr. 315 ir liudytojos R. B. parodymų vertinimo
3.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas anoniminio liudytojo Nr. 315, liudytojos R. B. parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes šių asmenų parodymus perdėtai sureikšmino, nepagrįstai laikė absoliučiai teisingais, neatsižvelgė, kad liudytojos R. B. parodymai gauti nesilaikius BPK nuostatų, šių liudytojų parodymų nevertino su kitais byloje surinktais įrodymais.
3.6.1. Teismas ignoravo, jog liudytojos R. B. parodymai neinformatyvūs. Kaip nurodė liudytoja, ji 2022 m. rudenį, gal spalio-lapkričio mėnesį, iš pradžių susiskambinusi su A. V., vėliau tą pačią dieną iš R. V. bute (duomenys neskelbtini) nusipirko už 10 ar 20 Eur vieną folijos lankstinuką, kurį tą patį vakarą prisigėrusi pametė. Iš apklausos neaišku, ar liudytoja matė, kas buvo folijos lankstinuke. Byloje nėra objektyvių duomenų, ką tiksliai liudytoja įsigijo. Neatliktas liudytojos parodymų patikrinimas vietoje, taip pat akistatos tarp liudytojos ir nuteistųjų. Slapto sekimo protokolai, telefonų suvestinės nepatvirtina šią liudytoją telefonu bendravus nei su A. V., nei su R. V.. Liudytojos R. B. parodymų nepatvirtino nei nuteistojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nei liudytojų A. B., V. M. parodymai. O liudytojų A. B. ir V. M. nurodytas neva A. V. perduotų pasaugoti dviejų paketų laikotarpis – 2022 m. nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio nesutampa su R. B. nurodytu folijos gumulėlio įsigijimo laikotarpiu (2022 metų spalio-lapkričio mėnesiai). Be to, teismas ignoravo faktą, kad byloje nėra duomenų dėl priešpriešinio baudžiamojo proceso prieš R. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl 2022 metų spalio-lapkričio mėnesiais, bute (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) už 10 Eur įsigijimo iš A. V., R. V. be tikslo platinti. Neįvertinta ir tai, kad nėra duomenų dėl priešpriešinio baudžiamojo persekiojimo prieš anoniminį liudytoją Nr. 315 arba duomenų apie nusikalstamos veikos imitavimą.
Dėl liudytojų A. B., V. M. parodymų
3.7. Teismas perdėtai rėmėsi liudytojų A. B. ir V. M. parodymais dėl A. V. perduotų pasaugoti dviejų paketų su narkotinėmis medžiagomis ir iš neteisėtos veiklos gautų pinigų. Tačiau neatkreipė dėmesio, kad šių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Tyrimo metu neatlikta krata A. B. bute (duomenys neskelbtini), nerasti ir neapžiūrėti šios liudytojos nurodyti A. V. paketai, neatlikta liudytojos buto apžiūra, nėra objektyvių duomenų apie liudytojos bute buvusias narkotines medžiagas ar bent likusius jų pėdsakus komodoje, spintoje ir pan. Neatliktas liudytojų parodymų patikrinimas vietoje, akistatos su nuteistaisiais. Teismas neatsižvelgė, kad liudytojai A. B., V. M. neturi specialių žinių ir vien jų paaiškinimais dėl kvapo, sklidusio iš paketų, negalima remtis nustatant medžiagų priklausomybę konkrečiai narkotikų grupei. Liudytoja A. B. apklausos metu pripažino, kad anksčiau nuo depresijos gydėsi psichiatrijos ligoninėje, vartojo medikamentus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. kaltino A. B. dėl pinigų vagystės, dėl to buvo susipykusios, net apsistumdė daugiabučio koridoriuje. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl liudytojos parodymų patikimumo ir nuoširdumo.
3.7.1. Teismas ignoravo aplinkybę, kad liudytojos A. B. parodymai nenuoseklūs. Pirmos apklausos 2023 m. kovo 9 d. metu A. B. teigė, kad A. V. ar R. V. atnešė pasaugoti du paketus – juodos spalvos dovanų maišelį ir į polietileninį maišelį supakuotą galimai pusės litro stiklainį, šiuo paketus saugojo 2022 metų liepos-rugpjūčio mėnesį savo bute, paketą su pinigais paslėpė buto komodoje, o stiklainį su jame esančiu turiniu – sekcijoje. Apklausta 2023 m. gegužės 18-22 d. liudytoja nurodė, kad paketus atnešė A. V., stiklainis buvo ne polietileniniame, o medžiaginiame maišelyje viršuje užtraukiamais raišteliais, juodą dovanų maišelį paslėpė ne komodoje, o dėžutėje ant komodos ir tik vėliau įkišo į komodą, o po apkaltinimo vagyste A. V. atidavė 100 Eur. Tuo tarpu apklausta pirmosios instancijos teisme A. B. nurodė, kad A. (V.) su R. (V.) pas ją pinigus pasidėjo 2022 m. gruodžio mėnesį, maišelį su pinigais ji laikė sekcijoje, o stiklainį su žole porą mėnesių laikė spintoje, apkaltinta vagyste atidavė A. (V.) 30 Eur. Teismas nesiėmė priemonių minėtiems prieštaravimams dėl paketų laikymo vietos, laikotarpio, grąžintos pinigų sumos pašalinti, nepatikrino liudytojos anksčiau duotų parodymų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.
3.7.2. Liudytojo V. M. parodymai nėra informatyvūs, nes 2023 m. gegužės 22 d., 2023 m. gegužės 24 d. bei teisme apklaustas jis nurodė, kad pas A. (B.) laikomų paketų turinio nežiūrėjo, todėl svetimų pinigų ir galimai narkotinės medžiagos nematė, o kad A. (V.) prekiauja narkotinėmis medžiagomis suprato tik iš specifinio kvapo bute ir A. (B.) pasakojimų, nors iš pašalinių žmonių jokių kalbų apie tai nebuvo girdėjęs. Be to, liudytojo V. M. nurodyta medžiaginio maišelio kvadratinė forma neatitiko liudytojos A. B. medžiaginio maišelio su 0,5 l stiklainiu apibūdinimo. Pirmosios instancijos teismas liudytojų A. B. ir V. M. parodymų negretino ir su kitais byloje surinktais įrodymais, o įrodymus, paneigiančius nuteistųjų kaltę dėl visus metus vykdyto narkotinių medžiagų platinimo, atmetė be motyvų. Apklausti kaip liudytojai nuteistųjų kaimynai S. Č., E. C. nurodė, kad pas A. V. nepastebėjo jokių nelegalios prekybos požymių. R. V. krikšto mama – liudytoja S. V. apie A. V. kokią nors nelegalią veiklą taip pat nežinojo. Kiti liudytojai E. S., F. S., R. Z., S. K., D. P., A. L., T. V., A. S., T. G., D. L. apklausų metu taip pat nenurodė jokių A. V. kaltinančių duomenų. Be to, tyrėjas N. Š. 2023 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2023 m. birželio 8 d. bendravo su Tilžės g. 121, I aukšto gyventojais, tačiau liudytojų, turinčių reikšmingos informacijos, nenustatė.
Dėl liudytojo A. B. parodymų
3.8. Pirmosios instancijos teismas, A. V. kaltę grįsdamas pirminiais kito nuteistojo A. B. parodymais dėl narkotinių medžiagų platinimo, padarė klaidą dėl šio nuteistojo parodymų turinio. Iš 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. rugsėjo 12 d. A. B. apklausos protokolų matyti, kad 2023 m. kovo 2 d. jis telefonu bendravo su R. V., tą pačią dieną atvyko į butą (duomenys neskelbtini) ir iš R. V. už 40 Eur nusipirko 2,495 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). A. B. tvirtinimu, tąkart A. V. bute nebuvo ir su ja dėl narkotinių medžiagų platinimo jis nėra kalbėjęs bei teigė nežinantis, ar A. V. žinojo apie sūnaus nelegalią veiklą. Taigi, A. B. viso procesu metu nebuvo nurodęs, kad A. V. kokiais nors veiksmais 2023 m. kovo 2 d. prisidėjo prie narkotinės medžiagos jam pardavimo. A. B. bendravimą 2023 m. kovo 2 d. telefonu su R. B. patvirtina byloje esančios telefono pokalbių suvestinės, telefonų apžiūros protokolai.
Dėl kitų rašytinių įrodymų vertinimo
3.9. Pirmosios instancijos teismas A. V. kaltę dėl visų veikos epizodų grindė ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kratos protokolu, slapto sekimo protokolais. Tačiau toks minėtų rašytinių įrodymų vertinimas taip pat neatitinka jų turinio. Slapto sekimo protokoluose užfiksuoti A. V. pokalbiai su E. M., I. N., tačiau jų metu aptariami tyrimo metu tik su jais atlikti procesiniai veiksmai, bet ne inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. 2023 m. kovo 2 d. kratos metu nebuvo paimti jokie A. V. priklausantys daiktai. Tarnybiniai pranešimai, pokalbių suvestinės, telefonų apžiūros protokolai nepatvirtina A. V. bendravus su anoniminiu liudytoju Nr. 315, R. B. ar A. B.. 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 11 d., 2023 m. balandžio 7 d., 2023 m. gegužės 10 d. specialisto išvados dėl pirštų atspaudų, žmogaus biologinių pėdsakų ant kratos metu 2023 m. kovo 2 d. paimtų daiktų (elektrinių svarstyklių, paketo, folijos lankstinuko) nepatvirtino, kad A. V. paliko pėdsakų ant asmens kratos metu pas A. B. rasto ir paimto folijos lankstinuko su narkotine medžiaga, taip pat ant bute (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose rastų ir paimtų daiktų. Nė vienas iš apklaustų liudytojų ar tarnybiniuose pranešimuose nurodytų asmenų (T. G., D. L., J. N., E. S., P. M.), pervedusių pinigines lėšas į A. V. sąskaitą banke, nenurodė, kad tai buvo pinigai už neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą. Šie asmenys nurodė kitas, teisėtas pinigų pervedimo priežastis.
Dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo
3.9.1. Byloje nuteistajai A. V. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį susideda iš trijų epizodų, tačiau tik vienas A. B. tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Kiti asmenys – anoniminis liudytojas Nr. 315, liudytoja R. B. liko nenubausti. Byloje nėra duomenų, kad šių asmenų – narkotinių medžiagų pirkėjų atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Nėra duomenų ir apie tai, ar liudytojos A. B. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl bendrininkavimo padedant A. V., R. V. laikyti narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais savo namuose (duomenys neskelbtini), su tikslu platinti. Kadangi baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už narkotinių medžiagų įgijimą be tikslo platinti/su tikslu platinti, todėl teisėsaugos institucijos privalėjo spręsti ir anoniminio liudytojo Nr. 315, liudytojų R. B., A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Jeigu tyrimai nebuvo pradėti, šių liudytojų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių nebuvo įžvelgta. Laikantis nuoseklumo, visų lygybės prieš įstatymą principo, vienodos teisminės praktikos formavimo principų, tokiu atveju ir A. V. atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepagrįstas ir neteisėtas. Siekiant visapusiškai, objektyviai išnagrinėti bylą, taip pat nustatyti, kiek pirmosios instancijos teismo pripažinti A. V. kaltinantys įrodymai patikimi, būtina išreikalauti duomenis apie galimą anoniminio liudytojo Nr. 315, liudytojų R. B., A. B. baudžiamąjį persekiojimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis.
3.9.2. Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, nesant objektyvių duomenų dėl A. V. kaltės ir išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes, nesurinkus neginčijamų kaltės įrodymų, visos abejonės turi būti vertinamos nuteistosios naudai. Dėl to skundžiama nuosprendžio dalis dėl A. V. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį naikintina ir ji išteisintina kaip nepadariusi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
5. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji A. V. ir R. V., nuteistųjų gynėjas advokatas S. A. prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios A. V. apeliacini skundas tenkinamas visiškai, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 2, 3, 4 punktai).
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.
7. Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašo jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti dalyje dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis veikiant bendrininkų grupėje su A. V., turint tikslą jas platinti bei narkotinių medžiagų platinimo, o būtent: disponavus narkotinėmis medžiagomis bendrininkų grupėje su A. V.; laikius narkotines medžiagas kaimynės A. B. bute; ne mažiau 10 kartų pardavus narkotinių medžiagų – kanapių pirkėjui (liudytojui Nr. 315, kuriam taikomas anonimiškumas); ne mažiau kaip 1 g narkotinės medžiagos – kanapių pardavus R. B.. Nuteistasis R. V. neneigia savo kaltės namuose laikęs 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 2023 m. kovo 2 d., kai jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai bei tą pačią dieną – 2026 m. kovo 2 d. pardavęs 2,495 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) A. B.. Taip pat nesutinkama su proceso išlaidų priteisimu iš nuteistojo. Tuo tarpu nuteistoji A. V. apeliaciniu skundu prašo ją pagal BK 260 straipsnio 1 dalį visiškai išteisinti. Kita nuosprendžio dalis, kuria A. B., nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, I. N. – pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nėra skundžiama. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, byloje esančius įrodymus, išklausiusi apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, atlikusi įrodymų tyrimą – apklaususi nuteistuosius R. V., A. V., išnagrinėjusi į bylą gautus papildomus rašytinius dokumentus, konstatuoja, kad nors skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. V. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir R. V. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dalyje dėl veikimo bendrininkų grupėje su A. V. neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis ir jas platinant, jų neteisėto laikymo kaimynės A. B. bute, platinimo liudytojui Nr. 315, kuriam taikomas anonimiškumas, R. B. bei A. V. dalyvavimo parduodant narkotines medžiagas A. B. neatitinka bylos aplinkybių. Šiuo atveju byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų nepakanka nuteistųjų kaltei ginčijamoje dalyje nustatyti. Kadangi abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai susiję su tomis pačiomis jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir grindžiami tapačiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas jų aspektu pasisakys bendrai.
Dėl įrodymų vertinimo
9. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).
10. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimo kaip visumos reikalavimas reiškia, kad išvados vertinant įrodymus daromos lyginant tarpusavyje iš įvairių įrodymų gaunamą informaciją, siekiant įvertinti, ar iš vienų įrodymų gaunama informacija atitinka, patvirtina kitų įrodymų teikiamą informaciją apie bylos aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti, jai prieštarauja ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2020). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį tik teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.
11. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, 2K-211-628/2022). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo kaip visumos reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015).
12. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Ko reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo sudėtinė dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teismų praktikoje dėl šio principo taikymo pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-112-628/2023, 2K-115-387/2023).
13. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380/2009). Teisminėje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad alternatyvios BK 260 straipsnyje numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to konstatuojant, kad buvo padarytos kelios veikos, turi būti nustatytas kiekvienos jų padarymo faktas baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 260 straipsnyje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Taigi, baudžiamajai atsakomybei kilti pagal atitinkamo straipsnio dalį pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš jose nurodytų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009 ir kt.). Veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.
Dėl 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėto laikymo turint tikslą parduoti ir narkotinių medžiagų pardavimo A. B.
14. Šioje byloje R. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas, pirmosios instancijos teisme kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir platino, o būtent: 1) nuo 2022 m. pavasario iki 2023 m. kovo 2 d. A. V. bute bei laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. – kaimynės A. B. bute neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); 2) laikotarpiu nuo 2022 m. pavasario iki 2022 m. rudens A. V. bute pardavė pirkėjui (liudytojui Nr. 315, kuriam taikomas anonimiškumas) ne mažiau kaip 10 kartų ne mažiau po 1 ar 2 gramus kanapių (antžeminių dalių); 3) 2022 m. spalio-lapkričio mėnesiais A. V. bute pardavė R. B. ne mažiau kaip 1 g kanapių (antžeminių dalių); 4) 2023 m. kovo 2 d. pardavė 2,495 g kanapių (antžeminių dalių) A. B..
15. R. V. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, tvirtino nei vienas, nei veikdamas kartu su mama A. V. narkotinių medžiagų – kanapių nelaikęs ir jų nepardavinėjęs (t. 5, 169–170,173–176, 185–186). Apklausimas pirmosios instancijos teisme papildomai nurodė, kad 0,086 g narkotinių medžiagų, kurios kratos metu buvo rastos jo namuose, buvo likusios pas jį iš anksčiau. A. B. ir jo žmoną R. B. pažįsta, bet nežino, kodėl jie sako pirkę kanapių iš jo su A. V.. A. B. buvo jam skolingas 80 Eur ir kratos dieną jam grąžino 40 Eur, kuriuos pareigūnai ir rado.
16. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme R. V. savo kaltę pripažino iš dalies, o būtent, dėl kanapių laikymo ir pardavimo A. B.. Nurodė, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 18.45 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) pardavė A. B. 2-3 gramus „žolės“, supakuotos į foliją, už kurią šis jam sumokėjo 40 Eur. Tą pačią dieną policijos pareigūnai namuose ant rašomojo stalo rado ir jam priklausiusį kanapių likutį – 0,086 g. Dėl savo neteisėtų veiksmų gailisi. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių nenurodė, nes buvo išsigandęs. Tačiau dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų, t. y. bendrininkavimo su A. V. disponuojant narkotinėmis medžiagomis, jų laikymo kaimynės A. B. bute, pardavimo R. B. ir liudytojui Nr. 315, kuria taikomas anonimiškumas, kaltės nepripažino ir tvirtino to nedaręs, o mama prie narkotinių medžiagų pardavimo iš viso nėra prisidėjusi.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. V. kaltu dėl šio nusikalstamos veikos epizodo – narkotinių medžiagų pardavimo A. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas visiškai pagrįstai, dėl jo kaltės abejonių nekyla ir apeliacinės instancijos teismui. Jo kaltė įrodyta: A. B. parodymais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme (t. 5, b. l. 94–95, 103–104); Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus II-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo T. K. ir vyriausiojo tyrėjo N. Š. 2026 m. kovo 2 d. tarnybiniais pranešimais apie tai, kad atlikus A. B. dalinę asmens ir jo turimų daiktų apžiūrą, jo rūbų rankovėje rastas folijos ritinėlis su augalinės kilmės, kaip įtariama, narkotine medžiaga – marihuana (t. 1, b. l. 1–7, 8); 2023 m. kovo 2 d. apžiūros protokolu užfiksuotas pas A. B. rastas folijos ritinėlis su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga – marihuana, kuris paimtas, taip pat ir du mobiliojo ryšio telefonai (t. 2, b. l. 135–141); vyriausiojo tyrėjo T. K. 2026 m. kovo 3 d. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad tęsiant procesinius veiksmus Šiaulių AVPK KP NTV pareigūnai atliko neatidėliotiną kratą, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rasta 40 Eur grynųjų pinigų ir folijos ritinėlis su augalinės kilmės, kaip įtariama, narkotine medžiaga – marihuana, svarstyklės, bei kiti daiktai (t. 1, b. l. 11–15); 2026 m. kovo 2 d. kratos protokolu užfiksuota, kad R. V. bute ant stalo buvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos, supakuotos į voką, R. V. kelnių kišenėje rastos ir paimtos dvi kupiūros po 20 Eur vertės, kurios paimtos, taip pat mobiliojo ryšio telefonas (t. 2, b. l. 175–191); Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023m. kovo 21 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-786770-23, pagal kurią augalinės kilmės medžiaga iš folijos gniužulėlio (ritinėlio), paimto iš A. B. dalinės apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,495 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,0% (t. 4, b. l. 126–129); Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023-04-07 specialisto išvada Nr. IBPS-V-974050-23, pagal kurią augalinė medžiaga, rasta ir paimta 2023 m. kovo 2 d. kratos metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir supakuota į popierinį voką Nr. ST146668, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,086 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 5,6% (t. 4 t., b. l. 148–153); taip pat medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktai – 2023 m. kovo 2 d. ir 2023 m. kovo 3 d. Nr. 44, Nr. 46, kuriuose atitinkamai užfiksuota, jog atlikus testą, nustatyta, kad A. B. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – marihuaną (t. 5, b. l. 83), R. V. nėra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų (t. 5, b. l. 149); A. B. ir R. V. naudojamų mobiliųjų telefonų elektroninių ryšių duomenys, patvirtinantys, kad abonementai 2023 m. kovo 2 d. susiskambino ir jungėsi prie retransliacijos bokštų, į kurių veikimo zoną patenka ir R. V. butas, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 74–77); 2023 m. kovo 21 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. daiktų apžiūros protokolais, be kitų, apžiūrėtas R. V. mobilusis telefonas „Samsung A71“, paimtas kratos metu, bei A. B. mobilusis telefonas „Huawei P8 Life“, kurių abiejų „Messenger“ programėlėse rastos paskyros „R. R.“ (kaip nustatyta – R. V.) ir „A. A.“ (kaip nustatyta – A. B.), tarp kurių nustatytas susirašinėjimas ir skambučiai 2023 m. kovo 2 d., laikotarpiu nuo 16.22 val. iki 17.21 val. (t. 4, b. l. 72–93, 94–106). Pirmosios instancijos teismas A. B. parodymus dėl šio įvykio, duotus teisme, tvirtinant, kad pas jį rastas narkotines medžiagas jis tiesiog rado, o ne įsigijo iš R. V., pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį padėti R. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu ne kartą duotais analogiškais parodymais, patvirtinančiais, kad pas jį apžiūros metu rastas narkotines medžiagas jis nusipirko iš R. V. už 40 Eur, ką jis nurodė ir iškart sulaikytas policijos pareigūnams.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė R. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyje dėl narkotinių medžiagų platinimo – pardavimo A. B. padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl R. V. kaltės šioje dalyje. Šio nuosprendžio 16-17 punktuose išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina ir R. V. inkriminuotą tiksliai nenustatyto kiekio, bet ne mažiau kaip 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikymą nuo tiksliai nenustatytos datos ir laiko iki 2023 m. kovo 2 d. 21.02 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), turint tikslą parduoti. Kaip minėta, to neneigia ir R. V., apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Todėl apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje R. V. atžvilgiu paliekamas kaip teisėtas ir pagrįstas, patikslinant R. V. kaltinime nurodytas laiko aplinkybes dėl 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikymo, t. y. nuo nenustatytos datos ir laiko iki 2026 m. kovo 2 d. bei pašalinant iš kaltinimo narkotinių medžiagų pardavimo A. B. nurodytą aplinkybę, jog narkotines medžiagas pardavė A. V.. Šios aplinkybės pašalinimu iš kaltinimo R. V. nekeičiama kaltinimo esmė ar nusikalstamos veikos kvalifikacija, todėl jos pašalinimas R. V. procesinių teisių nepažeidžia.
19. Priešinga išvada darytina dėl A. V. kaltės bendrininkavus šiame veikos epizode su R. V., nes to nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme A. V. nuosekliai tvirtino narkotinėmis medžiagomis niekada nedisponavusi ir jų nepardavinėjusi, A. B. narkotinių medžiagų nei pardavusi, nei davusi (t. 6, b. l. 104–105, 123, 133–135). Tokią jos versiją patvirtina ir A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad dėl „žolės“ jis į „messengerį“ rašė tiesiogiai R. (V.), 2023 m. kovo 2 d. „žolės“ nusipirko tiesiai iš R. V., jam padavė ir 40 Eur, o A. (V.) jam nė karto nėra pardavusi „žolės“, dėl jos pirkimo nė karto nėra derinęs per A. (V.) (t. 5, b. l. 94–95, 100). Nuteistojo A. B. parodymus patvirtina ir jo bei R. V. mobiliųjų ryšių duomenys, kurių pagalba nustatyta, kad 2026 m. kovo 2 d. jiedu telefonu apsikeitė sms žinutėmis, vaizdo skambučiais, galiausiai susitiko (t. 4, b. l. 72–93). Įvertinus tai, kad R. V. apeliacinės instancijos teisme vienareikšmiškai nurodė kanapes 2026 m. kovo 2 d. pažįstamam A. B. pardavęs vienas pats, mamai A. V. nieko apie tai nežinant ir nematant, o tą patį vakarą kratos metu jo namuose ant stalo rastos narkotinės medžiagos – 0,086 g kanapių buvo jo likutis, priklausė jam ir niekam kitam, darytina išvada byloje nesant jokių kitų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad R. V. ir A. V. narkotines medžiagas, kurios buvo rastos kratos metu jų bute, laikė turėdami tikslą jas platinti veikdami bendrininkų grupėje. Vien tai, kad A. V. gyvena tame pačiame bute kartu sūnumi, negali būti vertinama kaip įrodymai, neginčijamai patvirtinantis, jog narkotinės medžiagos buvo abiejų – A. V. ir R. V. – žinioje, t. y. kad šias narkotines medžiagas laikė ir A. V.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ant kratos metu A. V. bute išimtų daiktų, jokie A. V. biologinių pėdsakų taip pat neaptikta. Kaip minėta, įstatymas reikalauja pagrįsti kiekvieną BK 260 straipsnyje alternatyviai nurodomą inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir draudžia padarytas veikas preziumuoti, t. y. įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 260 straipsnyje kaip alternatyvių nurodytų ir byloje neginčytinai rodytų veikų. Todėl, šiuo atveju nesant byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių A. V. bendrininkavus šiuose epizoduose su R. V., tiek laikius namuose ne mažiau kaip 0,086 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), tiek pardavus 2,495 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) A. B., A. V. kaltė dėl šių nusikalstamų veiksmų laikytina neįrodyta, todėl šioje dalyje jos apeliacinis skundas tenkinamas ir ji išteisintina.
Dėl kitų BK 260 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos epizodų
20. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl R. V. ir A. V. kaip bendrininkų kaltės padarius kitus jiems pagal BK 260 straipsnio 1 dalį inkriminuotus nusikalstamus veiksmus – laikius narkotines medžiagas kaimynės A. B. bute, pardavus narkotines medžiagas R. B. ir liudytojui Nr. 315, kuriam taikomas anonimiškumas, yra nepakankamai pagrįsti ir neatitinka byloje surinktų duomenų, o padarytos išvados – bylos aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-619/2012, 2K-7-173/2014, 2K-232/2014). Tuo tarpu duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-268-697/2018).
Dėl narkotinių medžiagų laikymo A. B. bute
21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. V. ir A. V. kaltė laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio kaimynės A. B. bute, sekcijoje 0,5 l talpos stiklainyje, turint tikslą parduoti neteisėtai laikius tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol 2023 m. kovo 2 d. 21.02 val. kratos metu jos buvo rastos ir paimtos jų bute, grindžiama liudytojų A. B., jos buvusio sugyventinio V. M. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais – kratos protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, slapto sekimo protokolu.
22. Liudytoja A. B. pirmosios instancijos teisme dėl esminių įvykio aplinkybių nurodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį pas ją A. (V.) ir R. (V.) buvo pasidėję pinigus. Pinigai buvo sudėti į maišelį, juos pasidėjo į sekciją. Per maišelį nesimatė, kad ten buvo pinigai, bet žinojo, kad ten yra pinigai, nes A. V. jos akivaizdoje juos skaičiuodavo. Pinigus pas ją pasidėti A. V. prašė, kad nedingtų, kad būtų saugu. Dar A. V. pas ją buvo pasidėjusi stiklainį, kuris buvo įdėtas į medžiaginį maišelį. Dabar jau žino, kad ten buvo „žolė“, o tada nieko neįtarė. Ji tiesiog paprašė leisti pasidėti stiklainį. To stiklainio prie jos A. V. neapžiūrinėdavo, tik porą kartų jį buvo išsinešusi ir vėl atnešusi, dar lyg tai vieną kartą R. V. buvo atėjęs pasiimti to stiklainio. Po to su A. V. pradėjo pyktis, susiskaičiavusi tuos pinigus ši pasakė, kad trūksta kažkokios sumos. Nuo to karto A. V. tuos pinigus iš jos buto išsinešė. Iš pradžių galvojo, kad pinigus galėjo paimti jos vaikų tėvas (V. M.), tačiau apie tai paklaustas šis neigė. Stiklainis pas ją prabuvo apie porą mėnesių. Kad stiklainyje buvo „žolė“, suprato praėjus kuriam laikui, nes stiklainis buvo laikomas spintoje, pradėjo užuosti „žolės“ kvapą. Kad tai „žolės“ kvapas, suprato, nes pati kažkada buvo bandžiusi parūkyti „žolės“. Kai pajuto tą kvapą, A. V. nieko nesakė, nes bijojo ir stengėsi vengti tokių dalykų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. dėl šių aplinkybių nurodė panašiai: 2022 m. vasarą, galėjo būti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, A. V. jos paprašė savo namuose palaikyti R. V. paketus, t. y. juodos spalvos dovanų maišelį ir polietileninį maišelį su galimai pusės litro stiklainiu, kuriuos ji pasidėjo savo namų komodoje ir sekcijoje. Apie tai, kad pas ją laikomas stiklainis galimai su narkotinėmis medžiagomis, ji suprato pagal sklindantį stiprų kvapą ir stiklainyje pamačiusi palaidą žalios spalvos žolę. Minėti paketai jos namuose buvo saugomi apie mėnesį laiko (t. 1, b. l. 46–47). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė nežinojusi, kas buvo paminėtų paketų viduje, nes A. V. jai nerodė ir nesakė. Pati savavališkai nėra žiūrėjusi tų paketų turinio. Vienas iš paketų buvo juodos spalvos popierinis dovanų maišelis, kitas – rudos spalvos medžiaginis maišelis su užtraukiamais raišteliais ir stiklainiu viduje. Yra mačiusi A. V. skaičiuojant pinigus iš juodo maišelio. Tai, kad antrame maišelyje galimai buvo narkotinės medžiagos (kanapės) suprato jo dugne pamačiusi pabirusią žalios spalvos žolę ir užuodusi specifinį jos kvapą. Paskui pamatė to maišelio stiklainyje vieną pusės kumščio dydžio folijos paketą. Apie tai niekam nepasakojo, išskyrus buvusį sugyventinį V. M. (t. 1, b. l. 50–53).
23. Tuo tarpu liudytojas V. M. teisme dėl esminių įvykio aplinkybių nurodė, kad prieš kelis metus A. (B.) jam parodė du maišelius, iš kurių viename buvo pinigai, o kitame kažkokios narkotinės medžiagos. Tie maišeliai buvo laikomi pas ją kažkur spintoje. Ji pati parodė tuos maišelius, nes jis kambaryje užuodė „žolės“ kvapą. Paklausė jos, iš kur tas kvapas, ir tada ji parodė. Buvo paprasti nepermatomi maišeliai. Ji pasakė, kad viename maišiuke yra pinigai, o kitame „žolė“. Iš kur ji gavo tuos daiktus, tiksliai nepasakė, tik pasakė, kad kaimynė paliko, o kokia kaimynė, nepasakė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. nurodė, kad 2022 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais jis kelis kartus lankėsi pas A. (B.) bute. Tikslios dienos nepamena, tačiau atėjus vieną vakarą pas A. (B.) į namus, jis užuodė specifinį aitrų kvapą. Kvapas jam buvo žinomas, jis suprato, kad tai marihuana – „žolė“. Kvapas jam žinomas, nes prieš keletą metų, būdamas Anglijoje, jis buvo bandęs rūkyti marihuaną. Paklausta, iš kur tas kvapas, A. (B.) jam paaiškino, kad tas specifinis kvapas sklinda turbūt iš koridoriaus, bet jis suprato, kad ji jam meluoja, nes koridoriuje kvapo nesijautė (t. 1, b. l. 83–86). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 metų liepos ar rugpjūčio mėnesį, tikslaus laiko pasakyti negali, bet eilinį kartą apsilankęs pas A. (B.) kambaryje užuodė specifinį „žolės“ kvapą. Iškart suprato, kad jos kambaryje yra laikoma „žolė“. Tada jos paklausė, ar čia kartais ne „žolės“ kvapas. A. (B.) jam tada pasipasakojo, kad jos kaimynė A. (V.) paprašė palaikyti kažkokį maišelį. Pokalbio metu A. (B.) jam parodė, kur buvo padėtas tas maišelis. Prisimena, kad tai buvo medžiaginis tamsios spalvos maišelis su raišteliais, užtraukiamais viršuje. Tas maišelis buvo padėtas sekcijoje prie vaiko sauskelnių. To maišelio apžiūrėti jiedu neištraukė ir jo vidaus kartu neapžiūrėjo, todėl tiksliai negali pasakyti, ar jo viduje buvo koks nors stiklainis, tačiau iš kvapo suprato, kad turinys buvo būtent „žolė“. Formos nelabai prisimena, bet gal panašu į kvadratą. A. (B.) jam pasakė, kad A. (V.) prašymu ji sutiko pasaugoti tą maišelį ir tai laikina. Paaiškino, kad A. (V.) šio maišelio savo bute negali laikyti, nes nesaugu. A. (B.) jam dar atskleidė, kad ne tik tą maišelį ji sutiko pasaugoti, bet dar ir jos pinigus. A. (B.) jam parodė pinigų laikymo vietą, t. y. pinigai buvo padėti komodoje, viename iš stalčių. Tas pinigų paketas buvo nedidelis (popierinis maišelis), tamsios spalvos, tiksliai neprisimena. Pinigų jiedu taip pat nelietė ir neskaičiavo. Jis nematė nei pinigų kupiūrų, nei jų kiekio, kaip jie ten sudėti buvo. Iš to jis suprato, kad A. (V.) prekiauja narkotinėmis medžiagomis ir viską slepia pas A. (B.). Jis buvusiai sugyventinei pradėjo sakyti, kad kaimynė prekiauja narkotikais ir ji per tuos jos paketus turės problemų, atvyks policija, patikrins ir pasibaigs jiems (jam pačiam ir jai) abiem blogai. A. (B.) išsigando, atrodė susijaudinusi. Kiek jis žino, A. (B.) bijojo A. (V.) pasipriešinti ir atsisakyti laikyti paketus. Kada ji tuos paketus atidavė A. V. ir kokiomis aplinkybėmis, jis nežino, ji jam nieko nepasakojo, tačiau 2022 metų rugsėjo mėnesį jis susipyko su sugyventine. Apie tai, kad A. (V.) prekiauja narkotikais, suprato tik iš „žolės“ kvapo ir A. (B.) pasakojimų, o iš pašalinių jokių kalbų nebuvo girdėjęs (t. 1, b. l. 87-91). Pagarsinus teisme liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas papildomai nurodė, kad per tuos tris mėnesius, kol bendravo su A. (B.), jokių narkotinių medžiagų pats nematė. Su A. (B.) santykių nebepalaikė nuo rugsėjo mėnesio.
24. Dėl šių liudytojų parodymų apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jų parodymai byloje reikšmingi, tačiau jie tik iš dalies patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, o būtent tik tai, kad A. V. kaimynės A. B. bute 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais laikė pinigus, ko neneigia ir pati A. V., nurodžiusi, kad tai buvo jos ir sugyventinio pinigai, skirti išvykimui į užsienį. Tačiau šių liudytojų parodymų dėl bute saugoto ir antrojo paketo su narkotine medžiaga – kanapėmis, priklausiusio A. V. ir R. V., dėl kurio jiems ir pareikšti kaltinimai šioje byloje, be pačių liudytojų parodymų, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys – byloje neatlikti jokie proceso veiksmai, siekiant patvirtinti liudytojų parodymus ir surasti galimas narkotines medžiagas ar jų pėdsakus, kaip antai: neatlikta įvykio vietos – A. B. buto – apžiūra, neatlikta krata minėtame bute, liudytojų parodymų patikimumas nepatikrintas atliekant liudytojų parodymų patikrinimą vietoje, o taip pat akistatas su tokius faktus neigiančiais A. V. ir R. V.. Įvertinus A. B. parodymuose esančius neatitikimus (dėl paketų išvaizdos, dėl tikslios jų saugojimo vietos, kurie nesutampa, dėl nurodytų aplinkybių, jog pati niekuomet netikrino paketų turinio, tačiau kažkuriuo metu kažkokiu būdu matė „žolės“ likučius ar net 1 folijos ritinėlį su galimai narkotine medžiaga stiklainyje), be kita ko, atsižvelgiant ir į konfliktinių santykių su A. V. pobūdį (dėl bute saugotų pinigų dingimo A. V. apkaltino A. B. ir juodvi susipyko, Policijoje užregistruoti A. B. skundai A. V. atžvilgiu: 2023 m. rugpjūčio 6 d. – dėl A. V. sukelto triukšmo laiptinėje, išgąsdintų pranešėjos vaikų, kaltinimų įskundus jos sūnų dėl nelegalios veiklos; 2023 m. gegužės 8 d. – dėl analogiškų A. V. veiksmų ir pranešėjos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, dėl kurio A. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, t. 1, b. l. 61–62, 63–64, 65–80), jie nelaikytini patikimais ir vienareikšmiškai patvirtinančiais nusikalstamos veikos padarymą. Liudytojo V. M. parodymai taip pat tarpusavyje skiriasi, jis be kita ko, minėtų paketų turinio taip pat asmeniškai nematė, apie juos sužinojo tik iš A. B. bei užuodęs „žolės“ kvapą sugyventinės bute. Tokie liudytojų nurodyti duomenys, tarpusavyje besiskiriantys detalėmis, nesutampantys tarpusavyje, paremti tik asmenine liudytojų nuomone, nesant byloje daugiau jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, nelaikytini pakankamais, juolab, kad nuo liudytojų nurodytų aplinkybių dėl jų bute laikytų paketų neva su narkotinėmis medžiagomis, t. y. nuo 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesių iki 2023 m. kovo 2 d., kuomet A. V. bute buvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos – 0,086 g kanapių, priklausančių R. V., praėjo beveik vienerių metų laikotarpis ir rastą likutį susieti su anksčiau kaimynės bute laikytais paketais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. O kratos protokole bei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, aptarti šio nuosprendžio 17 punkte, patvirtina tik 0,086 g narkotinės medžiagos – kanapių, priklausančių R. V., laikymą savo bute su tikslu parduoti nuo nenustatytos datos ir laiko iki 2026 m. kovo 2 d., bet ne kitas šioje kaltinimo dalyje nurodytas aplinkybes.
25. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, jog nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jas radus ir paėmus paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, šių tyrimų metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Tais atvejais, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis. Priešingu atveju, neradus narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nesant galimybės atlikti jų tyrimo, būtų sudaromos prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-942/2021, 2K-69-489/2024, 2K-264-719/2024). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad specialisto išvados ir ekspertizės aktai įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-243-387/2023). Taigi, konkrečioje byloje teismai, laikydamiesi įrodinėjimui keliamų reikalavimų, savarankiškai sprendžia dėl kiekvieno nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025).
26. Taigi, priešingai apeliacinių skundų argumentams, vien tai, jog narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negali užkirsti kelio taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau nusikalstamos veikos dalykas turi būti įrodytas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Todėl kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas turi būti aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė. Kadangi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra viena esminių aplinkybių, pagal kurią diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, todėl dalyko kiekybinė išraiška nurodoma ir motyvuojama nepaliekant neaiškumų, pagal kurią BK 260 straipsnio dalį kvalifikuojama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinimas dalyje dėl narkotinių medžiagų laikymo A. B. bute apeliantams nėra pagrįstas neginčijamais įrodymais, o 2023 m. kovo 2 d. bute rasto nedidelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) nėra pagrindo susieti su galimu narkotinių medžiagų laikymu kaimynės bute vieneriais metais anksčiau.
27. Kaip jau minėta, reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 260 straipsnyje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo. Todėl šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodyta, kad buvo padaryta veika, turinti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, dalyje dėl disponavimo nenustatytu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių A. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), turint tikslą parduoti, todėl A. V. šioje dalyje išteisintina, o R. V. šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo kaip neįrodytos.
Dėl narkotinių medžiagų – kanapių pardavimo pirkėjui (anoniminiam liudytojui Nr. 315)
28. Šioje byloje A. V. ir R. V., be kita ko, buvo kaltinami ir skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais pardavę narkotines medžiagas, t. y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. pavasario iki 2022 metų rudens, tikslios datos ir laikai nenustatyti, bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir to paties namo bendro naudojimo koridoriuje, bendro naudojimo virtuvėje, A. V. pardavus pirkėjui ne mažiau kaip 10 kartų, pardavė narkotinės medžiagas – kanapes, supakuotas į folijos lankstinukus ne mažiau kaip po 1 ir 2 gramus, po 10 Eur už 1 gramą, anoniminiam liudytojui Nr. 315.
29. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad A. V. ir R. V. kaltė šioje dalyje grindžiama vien anoniminio liudytojo Nr. 315 parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apklausiamas teisme liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, dėl esminių įvykio aplinkybių nurodė 2022 metų pavasarį sužinojęs, kad A. V. sūnus R. V. savo namuose turi ir pardavinėja narkotines medžiagas – kanapes, vadinamąją ,,žolę“. R. V. tuo metu gyveno kartu su motina. Apie „žolę“ žinojo ir pati A. V.. Laikotarpiu nuo 2022 metų pavasario iki 2022 metų rudens, tikslių datų nurodyti negali, iš A. V. pirko narkotines medžiagas (kanapes). Dėl kanapių pirkimo kreipdavosi į A. V., kurios paklausdavo trumpai: ,,ar turi“. Pirkdavo kanapių folijos lankstinukus po 1 ar 2 gramus, vieno gramo kaina buvo 10 eurų. Visais kartais kanapes iš A. V. nusipirkdavo jos gyvenamojoje aplinkoje, t. y. koridoriuje, kai nebūdavo pašalinių asmenų, laiptinėje arba bendro naudojimo virtuvėje. Nuo 2022 metų pavasario iš A. V. kanapių pirko kelis kartus, t. y. ne mažiau 10 kartų, daugiausiai 2 gramus vienoje dozėje, didesnių dozių nepirko. Per mėnesį nusipirkdavo gal tris kartus. Paskutinį kartą pirko 2022 metų rudenį. Pats R. V. nėra pardavęs kanapių, tačiau iš A. V. pasakojimų žinojo, kad narkotikai priklausė pačiam R. V., nes jis tą reikalą kontroliavo. Pinigus už dozes visuomet paduodavo tik A. V., ir tik grynaisiais (10 arba 20 eurų kupiūromis). Daugiausiai kanapių dozes ji paduodavo bendrabučio laiptinėje arba bendro naudojimo virtuvėje. Pačiame koridoriuje A. V. yra padavusi lankstinukų su kanapėmis porą kartų, tačiau kai nebuvo pašalinių žmonių. Su A. V. susiskambindavo telefonu, kurio numerį davė ji pati. A. V. buto apibūdinti negali, nes jame buvo labai trumpai ir seniai, apie durų kodą nežino (t. 8 t., b. l. 169–170). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Nr. 315, kuriam taikomas anonimiškumas, esmines įvykių aplinkybes nurodė analogiškai (t. 1, b. l. 179).
30. Apeliaciniuose nuteistųjų A. V. ir R. V. skunduose šiame epizode nesutinkama su jų kaltės pripažinimu remiantis vien liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, akcentuojant, kad taip buvo pažeistas BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimas, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Su šiais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija negali nesutikti.
31. BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas privalo patikrinti ir tokių asmenų parodymų leistinumą (BPK 199, 200 straipsniai) bei patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214/2013, 2K-290/2013, 2K-423/2014). Gausioje EŽTT praktikoje dėl liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymų naudojimo įrodinėjimo procese išreikštas aiškus įpareigojimas baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teismams itin atsakingai ir kruopščiai tikrinti tokių asmenų parodymus (EŽTT sprendimai – 2002 m. kovo 28 d. sprendimas Birutis ir kiti prieš Lietuvą, Nr. 47698/99, 48115/99; 1989 m. lapkričio 20 d. sprendimas Kostovski prieš Nyderlandus, Nr. 11454/85; 1996 m. kovo 26 d. sprendimas Doorson prieš Nyderlandus, Nr. 20524/92; 1997 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje V. M. ir kiti prieš Nyderlandus, Nr. 21363/93, 21364/93, 21427/93, 22056/93; 1992 m. birželio 15 d. sprendimas byloje Lüdi prieš Šveicariją, Nr. 12433/86; 2002 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Visser prieš Nyderlandus, Nr. 26668/95). EŽTT praktikoje dėl įrodinėjimo liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais galima teigti, kad sąžiningumo principas nepažeidžiamas, jei: 1) anonimiško liudytojo statusas suteikiamas liudytojui, kuris kaip informatorius veikia ikiteisminio tyrimo metu; 2) tokiais įrodymais remiamasi tik tada, kai tai tikrai būtina; 3) tokie parodymai vertinami labai kritiškai. Tokią poziciją EŽTT aiškiai yra išsakęs byloje Visser prieš Nyderlandus (EŽTT 2002 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Visser prieš Olandiją, Nr. 26668/95), pabrėždamas, kad anonimiškumo taikymo sąlygomis gauti liudytojų parodymai, dėl kurių gynybos teisės negalėjo būti užtikrinamos tokios apimties, kaip paprastai reikalaujama pagal Konvenciją, turi būti tikrinami ypač atidžiai, jų įrodomoji vertė yra menkesnė nei įprastų parodymų.
32. Nors nagrinėjamoje byloje nenustatyta liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų leistinumo ar patikimumo pažeidimų, t. y. jis buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, kaltinamųjų teisė užduoti šiam liudytojui klausimus taip pat nebuvo ribojama, šio liudytojo parodymai proceso metu iš esmės nesiskyrė, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniuose skunduose, šio liudytojų parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje. Tyrimo metu, be to, kad nebuvo rastos narkotinės medžiagos, kurios būtų parduotos minėtam liudytojui, nėra ir jokių kitų duomenų, patvirtinančių šios nusikalstamos veikos aplinkybes: nenustatytas šio liudytojo bendravimas telefonu su A. V. ar R. V. (slapto sekimo protokolai, telefonų apžiūros, pokalbių suvestinės), kai pastarieji neigia pardavę narkotines medžiagas vienam pirkėjui ne mažiau 10 kartų, minėtas liudytojas nenurodė ir aplinkybių, jog narkotines medžiagas A. V. kada nors būtų atnešusi iš kaimyninio buto, kaip byloje nurodė liudytoja A. B., negalėjo apibūdinti ir A. V. buto, kuriame lankėsi ne kartą. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikto 2026 m. spalio 9 d. pranešimo Nr. 40-S-9719 matyti ir tai, kad šiam liudytojui nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų įsigijimą.
33. Taigi, be liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų, apkaltinamasis teismo nuosprendis nebūtų priimtas, t. y. šis įrodymų šaltinis – lemiamas ir vienintelis, kurio pagrindu buvo konstatuota nuteistųjų kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką šioje dalyje. Įvertinus tai, kad anoniminio liudytojo parodymai apie A. V. ir R. V. nusikalstamus veiksmus nebuvo patvirtinti jokiais kitais byloje ištirtais įrodymų šaltiniais, kas sudaro pagrindą abejoti šio lemiamo įrodymo patikimumu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, juos tikrindamas ir vertindamas nesilaikė aukščiau nurodytos nacionalinės ir tarptautinės teismų praktikos, ir padarė nepagrįstas išvadas dėl A. V. ir R. V. kaltės šioje dalyje. Todėl nuteistosios A. V. apeliacinis skundas tenkinamas, ji dalyje dėl narkotinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 315, kuriam taikomas anonimiškumas, išteisinama, o nuteistajam R. V. ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.
Dėl narkotinių medžiagų – kanapių pardavimo R. B.
34. Skundžiamu nuosprendžiu R. V. ir A. V. pripažinti kaltais ir dėl to, kad 2022 m. spalio-lapkričio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. V. perdavus, jiedu pardavė į folijos lankstinuką supakuotą ne mažiau kaip 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) už 10 Eur R. B..
35. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistųjų A. V. ir R. V. kaltė dėl šio nusikalstamos veikos epizodo, iš esmės buvo grindžiama pačios liudytojos R. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teisme ši liudytoja apklausta nebuvo, jos parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. B. dėl esminių šio įvykio aplinkybių nurodė, kad 2022 metų rudenį, gal spalio – lapkričio mėn., tikslaus laiko neprisimena, pasiskambino A. (V.), nes norėjo nusipirkti „žolytės“ (kanapių) parūkyti. Sugalvojo pabandyti ir norėjo nusiraminti nervus. Tiesiog žinojo iš kažkur, neprisimena, kas jai buvo pasakęs, kad V. turi ir prekiauja „žolės“ folijų lankstinukais. Tada telefoninio pokalbio metu jai A. (V.) pasakė, kad atvažiuotų į namus. Žinojo, kad ji gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Duris jai atidarė R. (V.). Įėjo į kambario vidų ir pasakė, kad nori pabandyti parūkyti ir, kad skambino dėl to A. (V.). Iš Renaldo (V.) nusipirko vieną folijos lankstinuką (gumulėlį) už 10 ar 20 eurų, tiksliai nepamena, įsidėjo į savo rankinuką ar į kelnių kišenę, tiksliai neprisimena, ir išėjo. Tuo metu nei A. (V.), nei jos sugyventinio namuose nebuvo. Tą vakarą prisigėrė svečiuose ir jau norėjo užsirūkyti, tačiau pastebėjo, kad tą nusipirktą lankstinuką kažkur būdama girta pametė ir taip ir liko neparūkiusi. Po to daugiau dėl „žolės“ pas A. (V.) nesikreipė (t. 1, b. l. 115–118).
36. Apeliaciniais skundais ginčijamas šios liudytojos parodymų teisėtumas, pažymint, kad R. B., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu nurodžiusi apie narkotinių medžiagų įsigijimą iš A. V., tuo pačiu davė paaiškinimus ir apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Tokiu atveju buvo būtina taikyti BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, t. y. turėjo būti priimtas prokuroro nutarimas dėl jos apklausos specialiąja liudytoja parodymų. Todėl šiuo atveju teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos parodymais, gautais pažeidžiant liudytojo apklausą reglamentuojančias BPK normas. Be to, liudytojos parodymai neinformatyvūs (nenurodė, kas buvo įsigytame lankstinuke), byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, ką liudytoja tuomet įsigijo, neatliktas jos parodymų patikrinimas vietoje, akistatos tarp liudytojos ir nuteistųjų, o slapto sekimo protokolai, telekomunikacijų ryšių suvestinės nepatvirtina šią liudytoją bendravus nei su A. V., nei su R. V., nėra duomenų ir apie R. B. atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas negali nepritarti tokiems apeliacinių skundų argumentams.
37. BPK 83 straipsnis nustato bendrą liudytojo pareigą atvykti ir duoti teisingus parodymus, taip pat atsakomybę už melagingus parodymus. Šios bendrosios liudytojo pareigos turi būti atribojamos nuo asmens, apklausiamo apie jo paties galimai padarytą veiką, teisinės padėties. BPK 80 straipsnio 1 punktas draudžia kaip liudytoją apklausti asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejį, kai jis sutinka duoti tokius parodymus taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. BPK 235 straipsnio 4 dalis nustato, kad liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą apie šią teisę nebuvo supažindintas. Pagal BPK 82 straipsnio 3 dalies turinio išaiškinimą, specialiąja tvarka apklausiamas asmuo turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju, o jam netaikoma liudytojo atsakomybė už neatvykimą, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už melagingų parodymų davimą. Vien bendro liudytojo perspėjimo nepakanka, jeigu apklausa iš tikrųjų apima paties asmens galimai padarytą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad asmens apklausa kaip liudytojo apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, neužtikrinus teisės neduoti parodymų prieš save, pažeidžia BPK 80 straipsnio 1 punktą. Tokie parodymai neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų ir negali būti naudojami kaip įrodymai, kuriais grindžiama kaltės išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2017, 2K-290-719/2018, 2K-259-942/2019, 2K-22-303/2021, 2K-190-511/2023). Vis dėlto teismo sprendimo teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į visą įrodymų visumą. Reikia nustatyti, ar neteisėti parodymai buvo vienintelis arba lemiamas kaltės pagrindas, ar teismas jais rėmėsi tik papildomai, ir ar be jų likę įrodymai savarankiškai patvirtina kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223-495/2019, 2K-22-303/2021).
38. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad R. B. šioje baudžiamojoje byloje buvo apklausta tik kartą – ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 15 d. ji apklausta kaip liudytoja, vadovaujantis BPK 83 straipsnio nuostatomis (t. 1, b. l. 115–118). Apklausos metu ji davė parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau jai nebuvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 82 straipsnio 3 dalyje, nors ji akivaizdžiai sutiko duoti parodymus, dėl jos apklausos nebuvo priimtas atitinkamas prokuroro nutarimas. Galiausiai, jos parodymai buvo lemiamas pagrindas A. V. ir R. V. kaltei dėl narkotinių medžiagų pardavimo jai konstatuoti, nors nusikaltimo dalykas, kaip ir kitais atvejais, nerastas, R. B. pripažino nė nemačiusi, ką įsigijo, nes folijos gumulėlį tą patį vakarą pametė. Kaip minėta šio nuosprendžio 25 punkte, tais atvejais, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos ir negalimas jų tyrimas, dalyko požymis gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis. Tuo tarpu šiuo atveju vien 2023 m. birželio 16 d. slapto sekimo protokole užfiksuota informacija iš R. V. susitikimo su mamos A. V. sugyventiniu E. M. kalėjime metu, kai jiedu, be kitų temų, kalbėjo apie „R.“ (R. B.) „ėmimus“ (galimai narkotinių medžiagų pirkimą), kad ji anksčiau neimdavo, pradėjo imti prieš pat A. (A. B.) paleidimą (t. 4, b. l. 52–58), nepakanka A. V. ir R. V. kaltei šioje dalyje pagrįsti, juolab, kad ir iš ikiteisminio tyrimo įstaigos pranešimo apie asmenims taikytą baudžiamąją atsakomybę dėl šio įvykio akivaizdu, kad R. B. tokia netaikyta. Todėl konstatuojama, kad R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neturi įrodomosios reikšmės, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie negalėjo būti pripažinti įrodymais ir tai sudaro pagrindą apkaltinamąjį nuosprendį pakeisti, A. V. šioje dalyje išteisinant, o iš kaltinimo R. V. šias aplinkybes pašalinant kaip neįrodytas.
Dėl galutinių nusikalstamos veikos aplinkybių
39. Remiantis aukščiau išdėstytomis teismo išvadomis, konstatuojama, kad byloje neįrodyta A. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, A. V. išteisintina dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kadangi neįrodyta kaltinamąją dalyvavus padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Išteisinus kaltinamąją A. V. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, iš kaltinimo R. V. šalintinos kaip neįrodytos aplinkybės: bendrininkavus su A. V. padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, disponavus narkotinėmis medžiagomis kaimynės A. B. bute, pardavus narkotines medžiagas – kanapes anoniminiam liudytojui Nr. 315, pardavus narkotines medžiagas – kanapes R. B., bei A. V. dalyvavus parduodant narkotines medžiagas – kanapes A. B.. Tačiau ir pašalinus nurodytas aplinkybes iš kaltinimo, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 1 dalį R. V. nesikeičia.
40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog R. V. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir platino, o būtent:
„nuo tiksliai nenustatytos datos ir laiko iki 2023 m. kovo 2 d. A. V. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,086 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), iki kol 2023 m. kovo 2 d. 21.02 val., adresu (duomenys neskelbtini), ant rašomojo stalo 0,086 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu rado ir paėmė, bei narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) platino – 2023 m. kovo 2 d. apie 18.45 val. pardavė 2,495 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) už 40 eurų A. B..“.
Dėl bausmės R. V.
41. Iš kaltinimo R. V. pašalinus kaip neįrodytas dalį nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių, iš naujo spręstinas ir bausmės už padarytą nusikaltimą klausimas. Apeliaciniu skundu R. V. dėl jam paskirtos bausmės prašymų ir argumentų nepateikė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
42. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
43. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.
44. R. V. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors savo kaltę dalyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau tai padarė tik apeliacinės instancijos teisme, ne nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl nėra teisinio pagrindo šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Skundžiamu nuosprendžiu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, šalintina, A. V. šiuo nuosprendžiu išteisinus. R. V. neteistas (t. 5, b. l. 127–128), per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas tris kartus (2019-2020 m.) už smuklius administracinius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (t. 5 t., b. l. 129–131), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 5 t., b. l. 132), vėliau dirbo (t. 5, b. l. 136–137, 138–139, 140–142, 143), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 5, b. l. 144, 145, 146, 147), duomenų apie asmens draudėjus šiuo metu byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. V. paliktina skundžiamu nuosprendžiu paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.
45. Padarius BK XXXVII skyriuje numatytą sunkų nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik pagal BK 75 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, visiškai ar iš dalies atidėjus paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas tokiu atveju gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).
46. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo arba atlikus tik dalį bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje.
47. Atsižvelgdamas į visas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas ir šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia šiuo atveju esant pagrindą nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau tik iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad R. V. sunkų nusikaltimą paarė būdamas pakankamai jauno amžiaus (nusikaltimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų), neteistas, duomenų apie tai, kad jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai byloje nėra, administracine tvarka per penkerius metus baustas kelis kartus, galiojančių nuobaudų neturi, periodiškai dirba, taip pat jo kaltės pripažinimą padarius nusikalstamą veiką, į tai, kad jo laikomas ir parduotas narkotinių medžiagų kiekis nedidelis, nuteistasis laikė ir pardavė mažiausiai pavojingas narkotines medžiagas – kanapes, kurios sąlyginai nėra tiek pavojingos, kiek kitų rūšių narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat vadovaujantis teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, spręstina, kad R. V. gali būti pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, jam paskirtos bausmės vykdymą atidedant iš dalies, nustatant minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą realiai atliktinos laisvės atėmimo bausmės dydį, o kitą bausmės dalies vykdymą atidedant, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 8, 10 punktuose, turėsiančius teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai. Neabejotina, kad paskirtosios bausmės vykdymas sukels nuteistajam neigiamas pasekmes, tačiau dėl jų atsiradimo yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padaryta veika.
48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, keistina ir R. V. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (nusikalstamos veikos rezultato) konfiskavimo, konfiskuojant nusikalstamu būdu gautas pajamas, nustatyta 75 Eur suma, gauta iš narkotinių medžiagų pardavimo, ją sumažinant iki byloje įrodytų 40 Eur, R. V. gautų už parduotas narkotines medžiagas A. B..
Dėl proceso išlaidų
49. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš R. V. priteista 2169,53 Eur Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui patirtoms proceso išlaidoms atlyginti. Sprendimas grindžiamas tuo, kad nagrinėjant bylą teisme buvo nustatytas, jog automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) faktiškai priklausė R. V.. Dėl automobilio transportavimo ir saugojimo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidas. Automobilio transportavimo ir saugojimo nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2023m. gruodžio 31 d. išlaidų dydis pagrįstas pateiktais dokumentais. Šios išlaidos susidarė dėl R. V. kaltės, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. V. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
50. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo šių proceso išlaidų iš jo nepriteisti. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu konstatuota nesant byloje duomenų, jog automobilis buvo įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta jį grąžinti jam. Teismui pripažinus, kad automobilis nebuvo įsigytas iš nusikalstamu būdu gautų pinigų (iš pajamų, gautų neteisėtai platinant narkotines medžiagas), laikytina nebuvus pagrindo automobilį paimti ir perduoti saugoti viso likusio proceso metu bei reikalauti atlyginti susidariusias automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas.
51. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors ir registruotas kito asmens – A. L. – vardu, tačiau faktiškai įgytas ir priklauso R. V.. Apeliacinės instancijos teismui šios byloje nustatytos aplinkybės taip pat nekelia jokių abejonių. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištyrus visus gautus duomenis, be prielaidų nesurinkta objektyvių įrodymų, kad R. V. iš nusikalstamos veikos būtų gavęs didesnę pinigų sumą, už kurią būtų galėjęs įsigyti aptariamą automobilį. Priešingai, byloje nustatyta, kad automobiliui pirkti R. V. 1000 Eur pasiskolino iš draugų D. P. ir E. S., kurie šiuos duomenis patvirtino apklausti ir teisme. Todėl sutiktina su teismo išvada nesant jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad automobilis buvo įsigytas iš nusikalstamu būdu, t. y. neteisėtai platinant narkotines medžiagas, gautų pajamų. Taigi, byloje nenustačius, kad aptariamas automobilis būtų įgytas iš nusikalstamu būdu gautų pajamų, būtų nusikalstamos veikos rezultatas ar nusikaltimo padarymo priemonė, nėra pagrindo ir dėl jo laikymo bei saugojimo susidariusias proceso išlaidas pripažinti susidariusiomis dėl R. V. kaltės bei jas priteisti iš nuteistojo. Sutiktina, kad šiuo atveju R. V. nesąžiningas procesinis elgesys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme neigiant, kad minėtas automobilis faktiškai priklauso jam, sutinkant su jam taikomu laikinu nuosavybės teisės apribojimu bei jo pratęsimu, ir tik apeliacinio bylos proceso metu pripažinus teismo nustatytas aplinkybes, iš dalies ir lėmė šių proceso išlaidų susidarymą, tačiau procesinį sprendimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, vėliau jį pratęsti priima ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos, kurios ir sprendžia dėl būtinybės ir teisinio pagrindo tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nuosprendžiu teismui pripažinus, kad ginčo objektas nebuvo įsigytas iš nusikalstamu būdu gautų pajamų, nenustačius ir kitokio jo panaudojimo nuteistojo R. V. padarytoje nusikalstamoje veikoje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašomos priteisti išlaidos iš nuteistojo R. V. nepriteistinos. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
Nuteistosios A. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu, A. V. išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria bausmės pradžią A. V. nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, A. V. į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. liepos 12 d.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. V. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (nusikalstamos veikos rezultato) konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamu būdu gautas pajamas – 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis) eurus.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. 2023 m. kovo 6 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. V. turtui – piniginėms lėšoms – 2000 eurų, esančioms jos vardu atidarytoje AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio terminas buvo pratęstas 2023 m. rugpjūčio 29 d., 2024 m. kovo 1d., 2024 m. rugsėjo 4 d., 2025 m. vasario 25 d., 2025 m. liepos 31 d., 2026 m. kovo 2 d. teismo nutartimis, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą sumažinus iki 75 eurų, paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo ir šią procesinę prievartos priemonę A. V. panaikinti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta kardomąją priemonę A. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir šią kardomąją priemonę A. V. panaikinti.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytą kaltinimą R. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį pakeisti:
pašalinti iš kaltinimo R. V. kaip neįrodytas aplinkybes: veikus bendrininkų grupėje su A. V.; laikius narkotines medžiagas – kanapes kaimynės A. B. bute, turint tikslą parduoti; ne mažiau kaip 10 kartų pardavus ne mažiau po 1 ar 2 g narkotinių medžiagų – kanapių anoniminiam liudytojui Nr. 315; pardavus ne mažiau kaip 1 g narkotinės medžiagos – kanapių R. B.; iš kaltinimo pardavus A. B. 2,495 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pašalinti aplinkybę, jog pardavė A. V.;
patikslinti kaltinime dėl tiksliai nenustatyto kiekio, bet ne mažiau kaip 0,086 g, narkotinės medžiagos (kanapių) neteisėto laikymo turint tikslą parduoti A. V. priklausančiame bute padarymo laiką – nuo nenustatytos datos ir laiko iki 2023 m. kovo 2 d.
Panaikinti R. V. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. Nustatyti R. V. po nuosprendžio įsiteisėjimo 6 (šešis) mėnesius nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 8 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti R. V. įpareigojimus: per 3 (tris) mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią įpareigoti įvykdyti per vienerius metus per 1 (vienerius) metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. V. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (nusikalstamos veikos rezultato) konfiskavimo, konfiskuojant nusikalstamu būdu gautas pajamas, nustatytą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) sumą sumažinti iki 40 Eur (keturiasdešimties) eurų.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš R. V. priteista 2169,53 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt devyni eurai 53 centai) Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui patirtoms proceso išlaidoms atlyginti, šių proceso išlaidų iš nuteistojo R. V. nepriteisti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.