Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2026-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-953/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
1A-365-953/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05638-2026-5
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Domeikienė, Ilona Jakubėnienė, Martynas Galvičius
Nuteistasis
I. K.
Nukentėjusysis
D. Z.
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
Ieškovas
Valstybinė ligonių kasa
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-953/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05638-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.10.1.1.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.1(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ilonos Jakubėnienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,nuteistajai I. K. ir jos gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,nukentėjusiajam D. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant I. K. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, I. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, I. K. pripažinta recidyviste.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės, civilinių ieškinių ir laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

I. K. nuteista už tai, kad ji smurtaudama nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. Z., o būtent: 2026 m. vasario 21 d., apie 16.16 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus sudavė lazda nukentėjusiajam D. Z. į kairę alkūnę bei vieną kartą peiliu dūrė į kairę koją, tokiais tyčiniais veiksmais padarydama nukentėjusiajam D. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimus kairės alkūnės srityje ir kairėje blauzdoje, durtinę žaizdą kairėje šlaunyje, nes dėl durtinės žaizdos kairėje šlaunyje, 7 cm gylio, su keturgalvio raumens fascijos pažeidimu nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokiais savo veiksmais, I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistoji I. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį ir sumažinti arba išvis nepriteisti neturtinės žalos D. Z. bei panaikinti įpareigojimą nevartoti alkoholio. Nurodo, kad tariamai nukentėjęs asmuo D. Z. nepateikė jokių realių įrodymų jo prašytai žalai pagrįsti, nesikreipė į psichiatrus ar psichologus, kaip ir pats minėjo teisme, siūlus iš kojos išsitraukė pats anksčiau laiko, o svarbiausias jo paminėtas argumentas buvo tai, kad jis pradėjo gerti, nors yra žinoma, kad D. Z. gerdavo ir anksčiau. Minėto įvykio dieną jis taip pat buvo neblaivus, jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Taip pat nėra įrodyta, kad jis tikrai dirba, nes individualios veiklos turėjimas nereiškia, kad žmogus tikrai dirba ir, kaip jis pats sako, uždirba 100 Eur per dieną. Teismo metu nebuvo pateikti jokie įrodymai apie tokį jo uždarbį, todėl apeliantės manymu, D. Z. nori pasipelnyti iš šios situacijos. Apeliantė I. K. taip pat nesutinka dėl uždraudimo vartoti alkoholį, kadangi įvykio dieną buvo visiškai blaivi, jai nebuvo nustatytas joks girtumas.

Atsiliepimų į nuteistosios I. K. apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja advokatė prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu neginčijama I. K. kaltė, tačiau nesutinkama su teismo skirtu įpareigojimu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei su priteista neturtine žala nukentėjusiajam D. Z. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, I. K. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, bei atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistosios asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, tačiau pritaikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo dėl kokių priežasčių I. K. buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punkto taikymo

Apeliantė nesutinka su jai paskirtu įpareigojimu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegija susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, baudžiamosios bylos medžiaga bei nuteistosios apeliaciniu skundu, neturi pagrindo nesutikti su apeliantės skundo argumentais, kad nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivi. Nuteistoji I. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nurodė, kad susitikusi su nukentėjusiuoju jos namuose ji buvo blaivi, o nukentėjusysis D. Z. buvo neblaivus. Šias aplinkybes patvirtino tiek liudytojas J. Š., tiek nukentėjusysis D. Z. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nėra nustatyta ir nuteistosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kurios turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kadangi byloje nėra įrodymų, jog, nuteistoji I. K., darydama nusikalstamą veiką, buvo apsvaigusi nuo alkoholio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šį įpareigojimą, jo niekaip nemotyvavo. Atsižvelgiant į tai, naikintinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes nebuvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką I. K. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliaciniu skundu I. K. prašė priteistą nukentėjusiajam neturtinę žalą panaikinti arba ją sumažinti, kadangi nukentėjusysis nepateikė jokių realių įrodymų dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos, nesikreipė į psichiatrus ar psichologus, siūlus iš kojos išsitraukė pats, be to, asmuo siekia pasipelnyti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Nustatyta, kad nukentėjusysis D. Z. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistosios I. K. priteisti 2800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai skundžiamu nuosprendžiu prašomą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki 2000 Eur. Apeliantė I. K. mano, kad nukentėjusiojo prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą turėjo būti atmestas visiškai arba sumažintas, kadangi nukentėjusysis siekia savanaudiškų tikslų ir nori pasipelnyti.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pirma, atmesti civilinį ieškinį visiškai nėra pagrindo, nes pripažinta, jog nuteistoji I. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. Z., t. y. tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus sudavė lazda nukentėjusiajam D. Z. į kairę alkūnę bei vieną kartą peiliu dūrė į kairę koją, tokiais tyčiniais veiksmais padarydama nukentėjusiajam D. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimus kairės alkūnės srityje ir kairėje blauzdoje, durtinę žaizdą kairėje šlaunyje, nes dėl durtinės žaizdos kairėje šlaunyje, 7 cm gylio, su keturgalvio raumens fascijos pažeidimu nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-669/2006, 2K-209/2007). Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne kaltininko asmens turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009).

Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024; 2K-254-1214/2024). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionare (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama suma gali būti dvigubinama (Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-153-875/2024, 1A-117-316/2024, 1A-14-616/2024, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-423-923/2022). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies, teismas motyvavo, kad tokio dydžio neturtinė žala nustatoma, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, gydymo trukmę, teismų praktiką dėl žalos priteisimo analogiškose bylose, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Iš 2026-02-26 specialisto išvados Nr. G 220/2026(04), matyti, kad D. Z. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairės alkūnes srityje ir kairėje blauzdoje, durtinė žaizda kairėje šlaunyje. Odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Durtinė žaizda kairėje šlaunyje padaryta kontaktuojant su aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. D. Z. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl durtinės žaizdos kairėje šlaunyje, 7 cm gylio, su keturgalvio raumens fascijos pažeidimu, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, odos nubrozdinimai kairės alkūnės srityje ir kairėje blauzdoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o durtine žaizda kairėje šlaunyje kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršiu. Odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio (-ių) su kietu buku daiktu (-ais) metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us). Durtinė žaizda kairėje šlaunyje nėra būdinga griuviminės traumos metu kontaktui su kietu paviršiumi/plokštuma. Būtent šie nukentėjusiajam padaryti sužalojimai patvirtina asmens patirtą fizinį skausmą bei nepatogumus gydymosi laikotarpiu. Teisėjų kolegijai abejonių nėra, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai apsunkino jo kasdienę buitį, asmuo patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį fizinį skausmą, kadangi durtinė žaizda net 7 cm gylio, su keturgalvio raumens fascijos pažeidimu, kurios gydymas trunka ilgiau nei 10 dienų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ginamos vertybės specifiką, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis jam padarytos žalos pasireiškimą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taip pat vadovavosi teisingumo bei protingumo principais ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgė į tai, kad neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu, ir nukentėjusiojo prašomą priteisti 2800 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 2000 Eur. Tai, kad teismas priteisė nukentėjusiajam didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, negu pageidautų apeliantė, nereiškia, kad teismas vadovavosi netinkama teismų praktika. Šiuo aspektu dar kartą akcentuotina, kad dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pakeisti šį nuosprendį nuteistosios I. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuteistajai buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. spalio 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti iš nuteistosios 112,50 Eur, už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl neteisingai nuteistajai paskirto įpareigojimo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.‏‏‎

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

nuteistosios I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti I. K. skirtą įpareigojimą - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistosios I. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Daiva DomeikienėMartynas GalvičiusIlona Jakubėnienė