- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-117-316/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27623-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- D. Č.
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis, Modestas Švažas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Ernestos Montvidienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. V. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Č. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, D. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo L. V. pareikštas 590,55 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš D. Č. priteista 590,55 Eur nukentėjusiojo L. V. naudai.
Nukentėjusiojo L. V. pareikštas 9000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš D. Č. priteista 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) nukentėjusiojo L. V. naudai.
Palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuriuo apribota D. Č. nuosavybės teisė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei piniginės lėšos – 3590,55 Eur, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti piniginėmis lėšomis iki 840 Eur kiekvieną mėnesį, ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.
L. V. 1500 Eur atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš D. Č. 1500 Eur L. V. naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. Č. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą L. V., būtent 2023 m. liepos 22 d. apie 23:30 val., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, ant gatvės, tyčia pastūmė nukentėjusįjį L. V., kuris griūdamas ant žemės susižalojo kairės rankos petį bei dešinės kojos kelią, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kairio žastikaulio išnirimą, nubrozdinimą dešinio kelio išoriniame paviršiuje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo L. V. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo L. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir šioje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Taip pat prašo priteisti iš nuteistojo visas patirtas proceso išlaidas.
2.1. Apeliaciniame skunde atstovas nurodo, kad nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl nuteistojo D. Č. neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pažymi, jog nukentėjusiojo patirti skausmai lėmė fizinius išgyvenimus, neteisėtų veiksmų atlikimas kitų asmenų akyse, pažemino nukentėjusiojo vidinę savivertę, lėmė neigiamus potyrius. Pažymi ir tai, kad liekamieji reiškiniai nėra išnykę ir šiai dienai, nukentėjusysis buvo gydomas nuo 2023-07-23 iki 2023-09-08, jam numatyta pakartotinė operacija. Šios aplinkybės, pasak atstovo, liudija apie nukentėjusiojo patiriamą ilgalaikį neigiamą poveikį, kurio nekompensuoja teismo nustatyta suma – 3000 Eur ir ši suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
2.2. Pažymi, jog sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, kad reikia atsižvelgti ne tik į bendruosius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bet ir kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio-kompensacinio ekvivalento nustatymą. Nurodo, kad nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, patyrė nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dėl sužalojimų negalėjo vykdyti savo darbo veiklos bei normaliai gyventi ir būti visuomenėje, rengiamasi papildomai operacinei intervencijai, dėl ko tolesnis sveikatos stovis, būsena bei galimos pasekmės nėra žinomos. Atstovo nuomone, atsižvelgiant į nuteistojo tyčiniais veiksmais sukeltus padarinius, teismas turėjo priteisti visą nukentėjusiojo prašomą – 9000 Eur, neturtinės žalos sumą.
2.3. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys turėjo būti patenkintas pilna apimtimi. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pats nuteistasis D. Č. pripažino nukentėjusiojo civilinį ieškinį pilna apimtimi, neprašė mažinti pareikšto reikalavimo, taip pat ir neturtinės žalos. Atstovo teigimu, nors vyko baudžiamoji byla, tačiau civiliniam ieškiniui spręsti, kartu galioja civilinio proceso normos. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis nustato, jog bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Tokiu būdu pačiam nuteistajam pripažinus ieškinį ir nukentėjusiojo reikalavimus, teismas neturėjo iniciatyvos teisės vienašališkai mažinti jame pareikštų reikalavimų, nesant kitos suinteresuotos šalies prieštaravimų ar ginčų. Pažymi ir tai, kad apimtimi, kiek tai susiję su civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje klausimu, byla yra dispozityvi ir galioja rungimosi principas, kaip ir aukščiau paminėtos civilinio proceso normos. Todėl vienai ginčo šaliai pareiškus reikalavimą, o kitai jį pripažinus, teismas neturi diskrecijos teisės modifikuoti šios teisinės situacijos ir savo nuožiūra spręsti civilinį ginčą, esant abiejų ginčo šalių sutarimui dėl pareikštų reikalavimų.
3. Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiojo atstovas neginčija inkriminuotos veikos kvalifikavimo, faktinių bylos aplinkybių ir nuteistajam paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).
6. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.
7. Šioje byloje nustatyta, kad D. Č. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. V. sveikata. Todėl, kolegijos vertinimu, ginčo dėl nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra.
8. Nukentėjusysis L. V. byloje pareikšdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl D. Č. nusikalstamų veiksmų jis patyrė 9 000 Eur neturtinę žalą. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajam L. V. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), sužalojimų pobūdį (nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: kairio žastikaulio išnirimas, nubrozdinimas dešinio kelio išoriniame paviršiuje), patirtus nepatogumus (nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo vykdyti savo darbo veiklos), pasekmes, liekamuosius reiškinius (dėl kairio žastikaulio išnirimo atlikta operacija, planuojama atlikti dar vieną operaciją), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę (nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam atsirado dėl tyčinių kaltininko D. Č. veiksmų), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur dydžio suma. Nukentėjusiojo L. V. atstovas apeliaciniu skundu prašo iš nuteistojo D. Č. nukentėjusiajam L. V. priteistą 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 9 000 Eur, akcentuodamas tai, kad kaltininkas sutiko su civilinio ieškinio reikalavimu visa apimtimi (CPK 140 straipsnio 2 dalis), todėl teismas neturėjo iniciatyvos teisės vienašališkai mažinti jame pareikštų reikalavimų bei nurodydamas, kad nukentėjusysis iki šiol jaučia nusikaltimo pasekmes, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis nukentėjusiojo atstovo prašymask yra nepagrįstas.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-209/2007, 2K-420/2007, Nr. 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-235-628/2020). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).
10. Teismų praktikoje pripažįstama, jog absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Be kita ko, teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, tai yra, pagal BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam L. V. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertino visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus.
11. Nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbus elementas yra analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.
12. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad nuteistasis D. Č. tyčia pastūmė nukentėjusįjį L. V., kuris griūdamas ant žemės susižalojo kairės rankos petį bei dešinės kojos kelią, t. y. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis dėl peties traumos kreipėsi į medikus, 2023 m. liepos 23 d. jam taikytas chirurginis gydymas, po atliktos operacijos pritaikytas rankos įtvaras, nukentėjusysis išleistas gydytis ambulatoriškai (nedarbingumo laikotarpis nuo 2023-07-23 iki 2023-09-05), todėl nekyla abejonių, kad be priverstinių fizinių apribojimų, nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo vykdyti darbinės veiklos. Šias nurodytas aplinkybes tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo L. V. atstovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam L. V. planuojama operacija (2 t., b. l. 133–135). Šias aplinkybes, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat įvertino.
13. Taigi nors nukentėjusysis L. V. patirtą neturtinę žalą įvertino 9000 Eur, tačiau atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką dėl padarytos neturtinės žalos dydžių nustatymų nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, nuteistojo įvykio metu atliktus veiksmus (pastūmė nukentėjusįjį, po ko nukentėjusysis griuvo ir patyrė sužalojimus), veikos pavojingumą (nukentėjusiajam padarytas kairio žastikaulio išnirimas, nubrozdinimas dešinio kelio išoriniame paviršiuje, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), jog nukentėjusiajam dėl patirto rankos peties sužalojimo buvo taikytas chirurginis gydymas, po atliktos operacijos pritaikytas rankos įtvaras, 45 dienas taikytas ambulatorinis gydymas, 2024 m. balandžio 25 d. paskirta planinė operacija – sąnario stabilizacija (2 t., b. l. 133–135), kas leidžia teigti, kad nukentėjusysis patyrė ir šiuo metu vis dar patiria fizinį skausmą, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, tačiau nėra pagrindo daryti išvados, jog šie neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui. Dėl šių aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 3 000 Eur. Be to, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo įvertinta, jog nuteistasis D. Č. yra dirbantis, todėl turi galimybę nukentėjusiajam atlyginti tokio dydžio žalą.
14. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam L. V. nustatytas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos nustatymui reikšmingus kriterijus. Aukštesniojo teismo vertinimu, nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis priteistas pakankamai išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų, todėl nukentėjusiojo L. V. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nors nuteistasis D. Č. nukentėjusiojo L. V. prašomos neturtinės žalos dydžio neginčijo, jo civilinį ieškinį pripažino visiškai, tačiau tai yra jo teisė (CPK 140 straipsnio 2 dalis), o teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam L. V. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertino visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus ir pagrįstai nukentėjusiojo L. V. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 3 000 Eur.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad tenkinti nukentėjusiojo L. V. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
17. Nors nukentėjusiojo L. V. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis apeliaciniu skundu prašo iš nuteistojo D. Č. priteisti visas patirtas proceso išlaidas, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiajam L. V. iš nuteistojo D. Č. buvo priteistos visos nukentėjusiojo prašomos proceso išlaidos už teisinę pagalbą – 1500 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie nukentėjusiojo L. V. patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. Č., kurias sudaro 106,25 Eur.
19. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam D. Č. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą, kuris atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat atsižvelgiama į nuteistojo finansinę padėtį – dirba pagal individualią veiklą, privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už D. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo L. V. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą.
Iš nuteistojo D. Č. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.