- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-423-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35071-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Lina Lesinskienė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuspręsta priteisti iš V. P. valstybės naudai 221 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. P. (toliau – V. P.) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, 2021 m. spalio 9 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir neatsargi, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 102 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš įvažiuodama į kelią iš automobilių stovėjimo aikštelės, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę, nedavė kelio iš kairės pusės važiavusiam dviratininkui V. M. (toliau – V. M.) ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam V. M. dėl dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimų, dešinės blauzdos hematomos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. M. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir prašo padidinti jam priteistos neturtinės žalos dydį.
2.1. Nukentėjusysis nesutinka, kad jo patirtus sužalojimus teismo medicinos ekspertas kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi jo teigimu, nei chirurgas R. K., nei skubios pagalbos skyriuje dirbusi gydytoja R. S. aplinkybės apie nesunkų sveikatos sutrikdymą nenurodė. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad dėl eismo įvykio jam stipriai pablogėjo sveikata, jis negali laisvai vaikščioti, lipti laiptais, važiuoti dviračiu. Jį kankina stuburo, šonkaulių, nugaros, dešinės pusės klubo sąnario, čiurnų skausmai. V. M. teigimu, po eismo įvykio jam išsivystė pneumonija.
2.2. Nukentėjusysis nurodo, kad eismo įvykį mačiusi liudytoja G. K. paliudijo, jog išsukdama iš šalutinio kelio, V. P. nepristabdė, o priešingai, padidino automobilio greitį.
2.3. V. M. skunde nurodo, kad dėl eismo įvykio jam turėtų būti padidintas priteistos neturtinės žalos dydis, kadangi skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja neįsigilino ir ignoravo visus jo prašymus.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nuteistosios gynėja su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo, jis nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašydamas teismo padidinti jį savo nuožiūra bei dėl jam nustatyto sveikatos sutrikdymo masto.
5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykio metu, nukentėjusiajam V. M. dėl dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimų, dešinės blauzdos hematomos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. V. M. teigimu, teismo medicinos ekspertas netinkamai nustatė jam sveikatos sutrikdymo mąstą, kadangi gydytojai nukentėjusiajam buvo nurodę, jog jam teks ilgai ir kantriai gydytis. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertui buvo pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą ir atsakyti į klausimus: 1) ar ant V. M. kūno yra sužalojimų? 2) kokie padaryti kūno sužalojimai eismo įvykio metu? 3) kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka nustatyti sužalojimai, vertinant juos atskirai ir visumoje? (t. 1, b. l. 102). Tyrimas buvo atliktas remiantis medicinos dokumentų duomenimis. Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados Nr. G 584/2021 (06) matyti, kad V. M. (duomenys neskelbtini) apskrities chirurgijos skyriuje gydėsi nuo 2021 m. spalio 9 d. iki 2021 m. spalio 12 d. Klinikinė diagnozė: dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimai. Potrauminė dešinės pusės pneumonija. Specialistas L. U. pateikė išvadą, kad V. M. nustatyta dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimai, dešinės blauzdos hematoma. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje. Specialistas išvadoje nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. V. M. padarytas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 107). 2021 m. gruodžio 1 d. buvo kreiptasi į VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie tai, ar V. M. dėl patirtų sužalojimų lankosi pas savo šeimos gydytoją, jei taip, tai koks gydymas jam taikomas ir kada numatoma gydymo pabaiga? Iš į bylą pateikto 2021 m. gruodžio 7 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad V. M. dėl patirtų sužalojimų į gydymo įstaigą kreipėsi 2021 m. lapkričio 18 d., buvo reikalinga kontrolinė rentgenograma dėl potrauminės pneumonijos dinamikos įvertinimo. Atlikta rentgenograma, dinamika teigiama, papildomas gydymas neskirtas, tolimesnių vizitų dėl šios priežasties nesuplanuota (t. 1, b. l. 119 – 120). Iš 2021 m. gruodžio 16 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistui L. U. buvo užduotas klausimas: ar keičiasi specialisto išvada Nr. G 584/2021 (06) pagal pateiktą VšĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 7 d. medicinos dokumentų išrašą? Specialistas nurodė, kad minėta specialisto išvada nesikeičia, V. M. konstatuotas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Specialistas taip pat nurodė, kad išvada nesikeičia, kadangi pagal pateiktus medicininius dokumentus pacientas atvyko dėl potrauminės pneumonijos dinamikos įvertinimo, atlikus rentgenogramą nustatyta, jog dinamika teigiama ir papildomas gydymas netikslingas, tolimesnių vizitų neplanuojama. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 punkte numatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo“. Anksčiau aptarti duomenys – tiek specialisto išvada, tiek į bylą pateiktas medicininių dokumentų išrašas bei papildomas specialisto paaiškinimas patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti atlikto tyrimo bei pateiktos išvados objektyvumu nėra pagrindo, kadangi išvada duota įvertinus visus nukentėjusiojo būklės įvertinimui reikšmės turinčius duomenimis, tyrimą atliko reikiamą kvalifikaciją turintis ekspertas, o duomenų, paneigiančių minėtą išvadą, byloje nėra. Tai, kad V. M. chirurgas ir skubios pagalbos skyriuje dirbusi gydytoja nenurodė jokių aplinkybių apie nesunkų sveikatos sutrikdymą, pateiktos išvados nepaneigia, kadangi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 2 punktas numato, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, todėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo sveikatos sutrikdymo masto atmestini kaip nepagrįsti.
6. Savo skunde nukentėjusysis kvestionuoja skundžiamu nuosprendžiu jam priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą ir teisėtumą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo prašymus dėl prašomo priteisti didesnio neturtinės žalos dydžio. V. M. nurodo, kad jis ir jo žmona yra pensininkai, už viską jam reikia mokėti pačiam, kadangi specialistas nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi draudiko nukentėjusiajam išmokėtas 3210 Eur neturtinės žalos dydis yra adekvati kompensacija už jo patirtus fizinius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus.
7. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015. 2K-95-222/2017 ir kt.), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, tačiau ir galvos smegenų sukrėtimą ar rimtus sužalojimus. Kaip jau aptarta anksčiau, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo nustatyta dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimai, dešinės blauzdos hematoma, potrauminė dešinės pusės pneumonija, kas yra prilyginama nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Nukentėjusysis chirurgijos skyriuje buvo gydomas nuo 2021 m. spalio 9 d. iki 2021 m. spalio 12 d. Į gydymo įstaigą jis vėl kreipėsi 2021 m. lapkričio 18 d., tačiau buvo konstatuota, kad papildomas gydymas jam nėra reikalingas ir tolimesnių vizitų nėra planuojama. Teismas pažymi, kad sveikatos sutrikdymo mastas yra tik vienas iš įstatyme numatytų kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius ir fizinius nepatogumus. Atsižvelgdama į anksčiau aptartą teismų praktiką, bylos aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų mastą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas teisingumo ir proporcingumo principų, tinkamai ir išsamiai motyvavo savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, dėl ko nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo V. M. skundo reikalavimą dėl jam priteistos neturtinės žalos padidinimo.
8. Savo skunde nukentėjusysis nurodo, kad eismo įvykį mačiusi liudytoja G. K. paliudijo, kad išsukdama iš šalutinio kelio, V. P. nepristabdė, o priešingai, padidino automobilio greitį. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 9 d. liudytojo apklausos protokolo liudytoja G. K. nurodė, kad nukentėjusįjį partrenkęs automobilis, įvažiuodamas į sankryžą nesustojo. Priešingai nei teigia nukentėjusysis savo skunde, ši liudytojo nenurodė aplinkybės, kad V. P. išvažiuodama į sankryžą padidino greitį, dėl ko jo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
9. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti nukentėjusiajam nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu, kadangi išvadą dėl to pateikė atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas. Neturtinės žalos dydžio klausimas taip pat buvo išspręstas tinkamai, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio, nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio reikalavimų, pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, individualizavo žalos dydį nukentėjusiajam, vadovavosi teismų praktika tos pačios kategorijos bylose. Dėl anksčiau aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
10. 2022 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 106,60 Eur (vieną šimtą šešis eurus 60 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajai V. P. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
11. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu pažymėti, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo V. M. skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, nėra pagrindo iš nuteistosios V. P. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš nuteistosios V. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.