Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovams advokatams Algimantui Ruginiui ir Liudmilai Žiubikienei,

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone – atstovei Lukrecijai Vaitelytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, susijusių klausimų išsprendimo ir kreditorinių įsiskolinimų padalinimo, tretieji asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „GelvoraSergel“, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Mažeikių vandenys“, UAB Aktiva Finance Group OU, antstoliai Elena Miliauskienė ir Svajūnas Degimas, išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintini visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei

Aptartos aplinkybės ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovo reikalavimas nutraukti tarp šalių 2018 m. liepos 14 d. sudarytą santuoką, pripažįstant, jog ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra laikomas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Pažymėtina, kad CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Tiek ieškovas, tiek atsakovė vienodai prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Vis dėlto teismas, spręsdamas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-63-1118/2026 nuspręsta neterminuotai apriboti atsakovės E. J. motinos valdžią nepilnamečių vaikų K. J., K. J. ir K. J. atžvilgiu. Taigi vien ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatoma su atsakove.

Tuo tarpu nors 2024 m. spalio 3 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6663-1081/2024 ir buvo priimtas sprendimas leisti paimti nepilnamečius vaikus K. J., K. J. ir K. J. iš jų atstovų pagal įstatymą – tiek motinos E. J., tiek ir tėvo V. J., vis dėlto bylos duomenimis patvirtinama, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų ir ieškovo šeimos situacija yra smarkiai pasikeitusi. Dar 2025 m. gegužės 22 d. išvadą teikianti institucija teismą informavo (t. 1, b. l. 126-127), kad ieškovas ėmė aktyviai bendradarbiauti su paslaugas teikiančiais specialistais, ėmė aktyviai vykdyti pagalbos plane numatytas priemones, su vaikais bendrauja, vaikus parsiveža pas save pasisvečiuoti, dėl to priimtas sprendimas dėl ieškovo nesikreipti į teismą dėl jo kaip tėvo valdžios terminuoto/neterminuoto ribojimo. Kaip matyti iš vėlesnių bylos duomenų, ieškovas išsprendė šeimoje buvusias problemas, todėl 2025 m. gruodžio 19 d. vaikai jam buvo grąžinti (t. 2, b. l. 77-80).

Byloje pateiktoje išvadoje nurodyta, kad buvo atliktas šeimos aplinkos sąlygų tyrimas pas ieškovą. Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovas su vaikais gyvena 3 kambarių nuomojamame bute. Būstas yra su visais patogumais, prijungtas prie miesto vandentiekio, elektros tinklų, centralizuotas miesto šildymas, įrengtas vonios ir tualeto kambarys. Apsilankymo metu būstas buvo švarus ir tvarkingas. Vienas kambarys yra skirtas berniukams, kuriame yra: sofa/lova, lova, rašomasis stalas, spinta. Atskiras kambarys yra skirtas K., kuriame yra sofa, lova, rašomasis stalas bei spinta. Be to, buvo išklausytos nepilnamečių vaikų nuomonės. K. J. teigė, kad gyventi su tėčiu jai yra gerai, su juo sutaria gerai. K. J. teigė, kad su tėčiu sutaria gerai, jokių sunkumų ar konfliktų nekyla. K. J. taip pat teigė, kad su tėčiu sutaria gerai, jokių sunkumų nekyla jam gyvenant su tėčiu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra gauta naujų duomenų, kad tėvas negalėtų tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, neturint naujų duomenų, jog tėvas negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais: K. J., K. J. ir K. J., pateikta išvada, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštarautų vaikų geriausiems interesams.

Esant visiems aukščiau išdėstytiems motyvams ir byloje tarp šalių nesant ginčo dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatant su ieškovu.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė savo vardu nėra registravusi transporto priemonių (t. 2, b. l. 89), ji neturi nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto, nors anksčiau ir dirbo (t. 2, b. l. 111), tačiau šiuo metu oficialiai nedirba, o pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pas ūkininką sezoninius pavienius darbus ir pajamas gauna. Taip pat jos atžvilgiu antstolio Svajūno Degimo ir antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, taigi atsakovė turi finansinių įsipareigojimų (t. 2, b. l. 91-94), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jų nevykdo ir piniginių lėšų skoloms dengti neskiria.

Vis dėlto kartu įvertintina ir tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus bei gali dirbti. Byloje nėra duomenų apie prastą atsakovės sveikatos būklę, dėl kurios ji negalėtų dirbti. Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pas ūkininką ir gali uždirbti apie 200 eurų per savaitę, kartais ir iki 1000,00 Eur per mėnesį, taip pat nurodė, kad šiuo metu ieškosi kitokio pobūdžio darbo, bei patvirtino, kad dirbti gali, o sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad anksčiau atsakovė ne kartą yra dirbusi ir gaudavo oficialias pajamas, patvirtina, kad ji yra darbinga, todėl nėra jokių priežasčių, dėl kurių ji negalėtų mokėti išlaikymo, pakankamo vaikų interesams užtikrinti.

Ne gana to, atsakovė taip pat nurodė, kad šiuo metu gyvena su draugu jam nuosavybės teise priklausančiame bute, o komunalinius mokesčius visiškai apmoka jos draugas. Tai rodo, kad atsakovė patiria žymiai mažesnes išlaidas savo pačios pragyvenimui negu patirtų gyvendama viena ar dalindamasi kasdienių išlaidų naštą su savo draugu. Todėl tai papildomai patvirtina, kad jos turtinė padėties iš esmės leidžia vaikams mokėti išlaikymą, o jeigu konkretų mėnesį ar kažkurį laikotarpį atsakovė tam neturi piniginių lėšų, ji turi visas galimybes uždirbti daugiau, todėl privalo dėti atitinkamas pastangas, kad užtikrintų bent minimalius vaikų poreikius tenkinantį išlaikymą. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė turėtų kitų nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikomų asmenų, todėl šiuo konkrečiu atveju byloje nenustatyta priežasčių, dėl kurių iš atsakovės priteistinas išlaikymas turėtų būti mažintinas.

Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, jog sprendimas dėl išlaikymo turėtų būti priimtas vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo bei sąžiningumo principais. Ir nors išvadoje konkrečiai nenurodyta, ar prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaikų interesus ar jiems prieštarauja, tačiau išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, vaikų interesus atitinka ieškiniu prašomas priteisti 200,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dirba, jo gaunamas darbo užmokestis svyruoja nuo 1075,25 Eur iki 1162,81 Eur, atskaičius mokesčius (t. 2, b. l. 82), tačiau pats ieškovas nurodė, kad yra gavęs ir 1200,00 Eur siekiantį atlyginimą, atskaičius mokesčius. Taip pat, kaip nustatyta, ieškovui yra mokama 617,16 Eur išmoka vaikams (t. 2, b. l. 84), tačiau tai yra ne ieškovo pajamos, o valstybės mokami pinigai vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymą. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b. l. 85), transporto priemonių taip pat neturi (t. 2, b. l. 88), todėl akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jis vienas pajėgtų išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus. Juo labiau, kad ieškovas šiuo metu vienas pats augina ir prižiūri visus tris vaikus, dėl to jam tenka visa vaikų kasdienės priežiūros našta.

Šiuo konkrečiu atveju, ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, įvertinus nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, tėvų turtinę padėtį ir sveikatos būklę, siekdamas išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, jog abiejų šalių padėtis iš esmės sudaro galimybes jiems teikti vaikams bent minimalų išlaikymą, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. vasario 10 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas V. J. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Ieškiniu ieškovas neprašė nustatyti detalios atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos. Ieškiniu ir patikslintu ieškiniu iš esmės prašoma nustatyti vaikų su jų motina atsakove tarpusavio bendravimo tvarką, nepažeidžiant vaikų interesų, jei to pageidaus nepilnamečiai vaikai ir jų motina. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad vaikai su mama bendrauja tiek, kiek nori, ryšio priemonėmis, be to, bendravimo jis neriboja, todėl kartais vaikai lankosi ir pas mamą. Tuo tarpu pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikai lankosi pas ją ir bendrauja su jais, bet norėtų, kad ieškovas leistų vaikams pas ją lankytis su nakvyne. Šioje vietoje pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, jog atsakovei yra neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl bendravimo tvarkos nustatymas tarp nepilnamečių vaikų ir atsakovės neatitinka vaikų geriausių interesų. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė patikslino, jog pats bendravimas galimas, tačiau be nakvynių, kaip to prašo atsakovė, bei neilgais laikotarpiais ir tik tuo atveju, jeigu to pageidauja patys vaikai. Be to, pateiktoje išvadoje taip pat nurodoma, kad buvo išklausyta ir vaikų nuomonė. Išklausant vaikų nuomones K. bei K. pasakojo, jog su mama susirašinėja, kartais susitinka gyvai su mama, maždaug kartą per savaitę, susitikimai su mama vyksta apie 30 minučių. Tuo tarpu K. teigė, kad beveik nebendrauja su mama, kartą per savaitę susirašo, bet nurodė, kad su mama nenori bendrauti. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta aukščiau, teismas daro išvadą, kad, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su jų mama, tačiau kartu nepažeidžiant jų interesų, šiuo konkrečiu atveju detalizuota bendravimo tvarka nenustatytina. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, nustatant, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja tiek susitikdama gyvai, tiek nuotolinio ryšio priemonėmis, nepažeidžiant vaikų interesų bei atsižvelgiant į jų nuomonę, tačiau užtikrinant, kad nepilnamečiai vaikai su mama nebus palikti per naktį ar kitokiems ilgiems laikotarpiams.

Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Šiuo konkrečiu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė vienodai nurodė, jog santuokos metu registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo. Tą patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai (t. 2, b. l. 85, 87, 88-89), todėl nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką dalintino turto klausimas nesprendžiamas.

Vis dėlto bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai turi skolinių įsipareigojimų. Antstolio Svajūno Degimo kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0156/18/00601 dėl skolos išieškojimo išieškotojo UAB „GelvoraSergel“ naudai iš skolininkės E. J., taip pat Nr. 0156/20/01686 dėl skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Julianus Inkaso“ naudai iš skolininkės E. J., vykdomoji byla Nr. 0156/21/00043 dėl skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Julianus Inkaso“ naudai skolininkės atsakovės atžvilgiu (t. 2, b. l. 91-92). Be to, atsakovės atžvilgiu yra užvestos ir vykdomosios bylos antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje – vykdomoji byla Nr. 0009/20/00364 dėl skolos išieškojimo išieškotojo UAB „GelvoraSergel“ naudai, vykdomoji byla Nr. 0009/21/01238 dėl skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai, vykdomosios bylos Nr. 0009/23/01945, Nr. 0009/23/01951 ir Nr. 0009/25/00934 dėl skolų išieškojimo kreditoriaus Aktiva Finance Group OU naudai, be to, vykdomoji byla Nr. 0009/25/00359 išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai.

Ieškovas ieškiniu prašė šiuos atsakovės atžvilgiu vykdomus išieškojimus pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolės, nes jie sietini išimtinai su atsakove, o apie jų atsiradimą ieškovas nurodė nieko nežinojęs. Atsakovė teismo posėdžio metu su tuo sutiko ir šio ieškinio reikalavimo neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šių prievolių prigimties ir kitų aplinkybių, tretiesiems asmenims kreditoriams neprieštaraujant, kad tai yra asmeninės atsakovės prievolės, ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, aukščiau nurodytas prievoles po santuokos nutraukimo pripažįstant asmeninėmis atsakovės prievolės.

Taip pat antstolio Svajūno Degimo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0156/20/00102 dėl skolos išieškojimo UAB „Saurida“ naudai skolininkės E. J. atžvilgiu, o antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje atsakovės atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0009/23/00262 dėl skolos išieškojimo UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ naudai, Nr. 0009/24/01592 dėl skolos išieškojimo UAB „Mažeikių vandenys“ naudai, taip pat vykdomosios bylos Nr. 0009/21/01913 ir Nr. 0009/25/01091 dėl skolos išieškojimo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos naudai.

Ieškovas ieškiniu prašė šiuos kreditorinius įsipareigojimus laikyti solidaria šalių prievole, nes jie yra susiję su šeimos turėtu socialiniu būstu, kuriame kartu gyveno. Tuo tarpu patikslintu ieškiniu ieškovas savo poziciją pakeitė ir prašė šiuos kreditorinius įsipareigojimus pripažinti asmenine atsakovės prievole. Nors atsakovė to neginčijo, vis dėlto pažymėtina, kad vykdomosios bylos UAB „Saurida“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Mažeikių vandenys“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos naudai užvestos šalims dar gyvenant kartu, kas patvirtina pirminę ieškovo poziciją, jog šie įsiskolinimai atsirado šalims gyvenant kartu, o įvertinus šių prievolių pobūdį, t. y. kad šie įsiskolinimai patirti už savivaldybės būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus, darytina išvada, kad šie įsiskolinimai atsirado tenkinant visos šeimos, t. y. tiek atsakovės, tiek ieškovo, tiek šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus.

Juo labiau, kad ir trečiasis asmuo UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atsiliepime į ieškinį išreiškė poziciją, jog atsakovės E. J. prievolės po santuokos nutraukimo būtų vykdomos solidariai kartu su ieškovu. Ir nors kiti tretieji asmenys dėl šių įsiskolinimų atsiliepimų byloje nepateikė, darytina išvada, kad byloje esančiais duomenimis yra įrodyta, kad šie įsiskolinimai yra solidarūs abiejų sutuoktinių įsiskolinimai, nepriklausomai nuo to, kad priverstinis išieškojimas vykdomas tik iš vienos atsakovės.

Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, taip pat solidariosios sutuoktinių prievolės.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas vykdomosiose bylose UAB „Saurida“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Mažeikių vandenys“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos naudai yra vykdomas dėl prievolių, kurias abu sutuoktiniai sukūrė dėl šeimos namų ūkio išlaikymo, šios prievolės po santuokos nutraukimo pripažintinos solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis.

Dėl pavardžių

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti abiems sutuoktiniams turimas santuokines pavardes. Tuo tarpu atsakovė teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė pageidavimą, kad jai būtų grąžinta jos turėta ikisantuokinė pavardė. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštaraus, jeigu atsakovė norėtų susigrąžinti savo ikisantuokinę pavardę. Iš (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto Santuokos sudarymo įrašo Nr. 158 nustatyta, jog atsakovės ikisantuokinė pavardė buvo D. (t. 2, b. l. 64). Todėl atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių esminio ginčo dėl šios aplinkybės nėra, po santuokos nutraukimo atsakovei E. J. grąžintina jos turėta ikisantuokinė pavardė „D.“, o ieškovui paliktina jo turima prigimtinė pavardė „J.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl kitų reikalavimų ieškovas yra visiškai atleistas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-07765 ir 2026 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2026-01560. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 14 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-07667 nurodyta, kad už advokatės Liudmilos Žiubikienės ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 362,50 Eur dydžio išlaidas. Duomenų apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos, kurią ieškovui suteikė advokatas Algimantas Ruginis, išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktas ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkinti visiškai, šios išlaidos visa apimtimi priteistinos iš atsakovės. Už pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 119,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis ir 80 straipsnio 7 dalis). Neturtinio pobūdžio reikalavimai, tiesiogiai susiję su santuokos nutraukimu, kurie yra privalomai sprendžiami nutraukiant santuoką, papildomai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Tačiau žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, už kurį taip pat mokėtinas 119,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis ir 80 straipsnio 7 dalis). Kadangi ieškovas atleistas nuo šių bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-07765 ir 2026 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2026-01560, ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, žyminis mokestis už šiuos reikalavimus priteistinas iš atsakovės. Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 162,00 Eur (600 Eur X 12 mėn. = 7200 Eur X 3 proc. X 75 proc.). Kadangi ieškovas atleistas nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, šios bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 158, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovui V. J. palikti turimą pavardę – „J.“, atsakovei E. J. grąžinti jos turėtą ikisantuokinę pavardę – „D.“.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. vasario 10 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti, kad atsakovė E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. J., K. J. ir K. J. bendrauja susitikdama gyvai bei nuotolinio ryšio priemonėmis, nepažeidžiant vaikų interesų bei atsižvelgiant į jų nuomonę, užtikrinant, kad nepilnamečiai vaikai su mama nebus palikti per naktį ar kitokiems ilgiems laikotarpiams.

Nustatyti, kad skoliniai įsipareigojimai antstolio Svajūno Degimo vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0156/18/00601, Nr. 0156/20/01686 bei Nr. 0156/21/00043, taip pat antstolės Elenos Miliauskienės vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0009/20/00364, Nr. 0009/21/01238, Nr. 0009/23/01945, Nr. 0009/23/01951 ir Nr. 0009/25/00934, taip pat Nr. 0009/25/00359 yra asmeninės atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad skoliniai įsipareigojimai antstolio Svajūno Degimo kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0156/20/00102, taip pat antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0009/23/00262, Nr. 0009/24/01592, taip pat Nr. 0009/21/01913 ir Nr. 0009/25/01091 yra solidarios atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolės.

Priteisti iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 2222, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 362,50 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 50) dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką su suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.