- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-23
- Bylos Nr.
- e2-63-1118/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- V. J., viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Žydrūnui Bertašiui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. J., tretiesiems asmenims V. J., viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu atsakovei E. J. prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų K. J., K. J. ir K. J., atžvilgiu.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė E. J. yra nepilnamečių vaikų K. J., K. J. ir K. J. motina. Minėtų nepilnamečių vaikų tėvas yra V. J.. Pažymėjo, kad teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1356-1008/2025 (bylai persikėlus į kitu metus, bylos Nr. e2-34-1008/2026) dėl E. J. ir V. J. santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Atsakovės šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – skyrius), vadovaujantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos žinoma nuo 2010 m. liepos 16 d., kai šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šeima iš sąrašo išbraukta 2018 m. birželio 30 d., įsakymui dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą netekus galios nuo 2018 m. liepos 1 d.. Nuo 2018 m. liepos 1 d. šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nuo 2018 m. liepos 1 d. atsakovų šeimai 3 kartus inicijuoti atvejo vadybos procesai – nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d., nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. kovo 23 d., nuo 2023 m. gruodžio 18 d. ir tęsiama. Užbaigus atvejo vadybos procesus šeimai būdavo paliekama socialinio darbuotojo priežiūra ir pagalba. Pažymėjo, kad tarnyboje nuolatos būdavo gaunami pranešimai apie galimus nepilnamečių vaikų K. J., K. J. ir K. J. teisių pažeidimus – dėl tėvų alkoholio vartojimo, tėvų nuolatinių konfliktų, smurto šeimoje, vaikų nepriežiūros. Ne kartą buvo nustatyti tiek smurtiniai, tiek nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. Nepilnametei K. J. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namuose buvo nustatyta laikinoji globa. Nepilnamečiams K. ir K. J. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namuose buvo nustatyta laikinoji globa. Aptariamų laikinųjų globų nustatymo pagrindas - tėvai nesirūpino, nesidomėjo vaikais, jų neprižiūrėjo, netinkamai auklėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą ir dėl to kilo pavojus vaikų saugumui. Nuo 2023 m. gruodžio 18 d. atsakovės šeimai trečią kartą inicijuotas šeimos atvejo vadybos procesas. 2024 m. sausio 8 d. vykusiame pirmajame šeimos atvejo vadybos procese dalyvavo tik V. J. (vaikų tėvas), atsakovė į planuotą posėdį neatvyko. Vykusio posėdžio metu vaikų tėvas kaltino atsakovę, kad ši nesugeba susitvarkyti namų, pasirūpinti maistu šeimai, vartoja alkoholinius gėrimus, nuolat rėkia ir šaukia ant vaikų. Atsižvelgiant į šeimos situaciją bei ilgalaikes šeimoje vyraujančias problemas, sudarytas pagalbos planas ir numatyti šios pagalbos šeimai priemonės bei įsipareigojimai: teikti socialinę pagalbą šeimai, siekiant stiprinti jos funkcionalumą, socialinės priežiūros paslaugų tiekimas; motyvuoti tėvus keisti žalingo alkoholio vartojimo įpročius; V. J. konsultuotis su priklausomybės konsultantu individualiai; stiprinti vaikų emocinę būklę – psichologo konsultacijos; mamai E. J. didinti psichologinį atsparumą, padedant atpažinti ir valdyti emocijas, dėl ko tikslinga lankyti gydytojo psichiatro konsultacijas. Vykdant atvejo vadybos procesą bei teikiant pagalbą šeimai, specialistai pastebėjo, kad atsakovė bei jos sutuoktinis V. J. nesprendžia šeimoje vyraujančių problemų. Teikiant socialinės priežiūros paslaugas, vaikų tėvas V. J. ne kartą buvo užfiksuotas esantis neblaivus. Nors pagalbą teikiantys specialistai ir motyvavo jį priimti siūlomą pagalbą, lankytis pas priklausomybių konsultantą, bet vyras visada pirmenybę teikdavo darbui, o ne problemų sprendimui. Lankantis atsakovės šeimoje socialinei darbuotojai kildavo sunkumų, kadangi dažnu atveju ją užsipuldavo atsakovė, teigdama, kad jai pagalba nereikalinga, vydavo socialinę darbuotoją iš namų. Dirbant su šeima specialistams nerimą kėlė atsakovės ir V. J. kaip sutuoktinių nuolatiniai konfliktai, kurių jie spręsti nebuvo linkę buvo stebimo nuolatiniai vyro ir žmonos manipuliavimai vienas kitu, amoralus elgesys, triukšmas, ne tik darbuotojų, bet ir vaikų akivaizdoje. Sutuoktiniai spręsdami savo skyrybų klausimą neužtikrindavo emocinio saugumo savo vaikams bei keldavo jiems baimę ir nepasitikėjimą. Nuo 2024 metų pavasario atsakovė susidūrė su jauniausiojo sūnaus K. J. ugdymo įstaigos nelankymu, dėl ko buvo suintensyvintas specialistų darbas su šeima ir sutelktas visas dėmesys į šios situacijos taisymą. Individualių pokalbių metu socialinis darbuotojas su abiem tėvais kalbėjo apie tėvų pareigas bei atsakomybes, buvo teikiamos metodinės rekomendacijos apie pozityvų bendravimą su vaiku (paaugliu), pagarbios tėvystės principus, kaip pagerinti tėvų ir vaiko (paauglio) santykius. Siekiant užtikrinti efektyvų darbą su šeima, socialiniam darbuotojui yra tekę vykti į atsakovų namus anksti ryte, kad galėtų pažadinti atsakovų nepilnametį sūnų K. J. ir palydėti į mokyklą, tačiau vaikas į mokyklą eiti atsisakė. Atsakovė motyvuota ir raginta, kartu su vaikais susikurti šeimos taisykle, sudaryti vaikų dienotvarkę, aiškiai apsibrėžti ir įsivardinti visų šeimos narių pareigas ir atsakomybes. Situacijai šeimoje nesikeičiant dėl nepilnamečio K. J. ugdymo įstaigos nelankymo, atsakovė ir toliau buvo nepajėgi užtikrinti sūnaus ugdymosi proceso, todėl su socialinio darbuotojo pagalba nepilnametis vaikas buvo užregistruotas neurologo konsultacijai. Apsilankius pas neurologą, nepilnamečiui K. J. nustatytas šios diagnozės: (duomenys neskelbtini), dėl ko nustatyta, kad reikalinga psichiatro bei psichologo konsultacijos, įtariant (duomenys neskelbtini), paskirtas medikamentinis gydymas. Pažymėjo ir tai, kad nepilnamečiui K. J. (duomenys neskelbtini) pedagoginėje psichologinėje tarnyboje buvo atliktas pedagoginis vertinimas ir nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Dėl vaiko vertinimo kreipėsi pati vaiko ugdymo įstaiga, kadangi dėl to mama savarankiškai taip ir nepasikreipė. Skyrius, įvertinęs nepilnamečių K., K. ir K. J. situacijas, surinktus duomenis, surašęs anketas Nr. 9VSV-1968, Nr. 9VSV-1969, Nr. 9VSV-19700, nustatė rizikos veiksnius, susijusius su nepilnamečių K., K. ir K. įstatyminiais atstovais bei nustatė nepilnamečių apsaugos poreikį, dėl ko skyrius kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo leisti nepilnamečius vaikus paimti iš jų atstovų pagal įstatymą. 2024 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje e2SP-6663-1081/2024 tesimas išdavė teismo leidimą, ko pasėkoje nuo 2024 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiais „Dėl laikinosios globos nustatymo, laikinojo globėjo paskyrimo, globos vietos nurodymo ir išmokų mokėjimo“ Nr. M1-542, Nr. M1-543, Nr. M1-544 nepilnamečiams K. J., K. J. bei K. J. nustatyta laikinoji globa, o vaikų laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o vaikų laikinosios globos vieta nustatyta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendruomeniniuose vaikų globos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2025 m. balandžio 29 d. skyriuje iš atsakovės atvejo vadybininkės buvo gautas informacinis raštas apie vyraujančius pokyčius E. J. ir V. J. šeimoje. Minėtame rašte nurodyta, kad situacija atsakovės atžvilgiu nepakitusi, (duomenys neskelbtini) mėn. atvejo vadybininkei paskambinęs vyriškis informavo, kad atsakovė visam laikui išvyko į (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną susiekus telefonu su atsakovės sutuoktiniu V. J. šis patvirtino, kad atsakovė iš tiesų yra išvykusi iš Lietuvos. Atvejo vadybininkė taip pat pažymėjo, jog atsakovė nė karto neaplankė savo nepilnamečių vaikų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, taip pat telefonu su vaikais nebendravo. Rašte situacija dėl V. J. ženkliai pakitusi, pažymima, kad vyras ėmė aktyviai bendradarbiauti su paslaugas teikiančiais specialistais, ėmė aktyviai vykdyti pagalbos plane numatytas priemones, su vaikais bendrauja, vaikus parsiveža pas save pasisvečiuoti.
Atsiliepimas
2025 m. gegužės 27 d. trečiasis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame sutiko su pareikštu ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams paskirta laikinoji globa. Per visą vaikų apgyvendinimo laikotarpį vaikų mama E. J. nė karto nelankė savo vaikų, neskambino, niekada nesikreipė, nesiteiravo apie vaikų psichologinę, emocinę būklę, nesidomėjo dėl vaikų mokymosi ir kt. Teigė, kad dėl nepakankamų bendravimo ir tėvystės įgūdžių mama E. J. neužtikrina vaikų emocinės ir psichologinės gerovės.
2025 m. rugsėjo 26 d. atsakovės E. J. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su atsakove E. J. susisiekti nepavyko ir prašė sprendimą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo priimti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad visi pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad motina visiškai nesirūpino vaikais, neužtikrino vaikams saugią ir vaikams tinkamą aplinką, todėl vaikai buvo perduoti trečiajam asmeniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Vaikai laikinojoje globoje buvo apie metus laiko, tačiau visu laikotarpiu atsakovė nesistengė, kad vaikai grįžtų į šeimą, nesiekė tinkamai vykdyti pareigas, vaikais nesidomėjo. Pažymėjo, kad motina prieš vaikus smurto nenaudojo, ji pripažino, kad turi didelių problemų, tačiau problemų išspręsti nesiekė ir šiuo metu ji yra nepajėgi pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir užtikrinti jiems saugią aplinką. Atsakovė neturi nuolatinių pajamų, dėl ko taip pat negali tinkamai pasirūpinti vaikais. Motinos valdžią prašo apriboti neterminuotai, nes nėra realių veiksmų, iš kurių matytųsi, kad gali ateityje situacija keistis, gerėti. Atkreipė dėmesį, kad teisme yra iškelta kita civilinė byla dėl atsakovės ir trečiojo asmens V. J. santuokos nutraukimo, todėl vaikų išlaikymo klausimas bus išspręstas kitoje byloje. Pabrėžė, kad nuo (duomenys neskelbtini) vaikai yra grąžinti tėvui ir šiuo metu gyvena su juo bei tėvas jais tinkamai rūpinasi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė nurodė, kad atsakovės atžvilgiu ieškinys yra pagrįstas. Yra daugybę aplinkybių ir rašytinių įrodymų, kad atsakovė E. J. netinkamai vykdė savo motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pažymėjo, kad buvo išduotas teismo leidimas ir mero potvarkiais vaikams buvo paskirta laikinoji globa pas trečiąjį asmenį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, taip pat rašytiniai įrodymai patvirtina, kad motina vaikais visą tą laikotarpį nesirūpino, jais nesidomėjo. Su atsakove dėl bylos nagrinėjimo bandė daugybę kartų susisiekti, tačiau nepavyko ir atsakovės pozicijos pateikti negali. Jos vertinimu, atsakovei vaikai tikrai nerūpi ir jais nesidomi. Pažymėjo, kad vaikai šiai dienai yra grąžinti trečiajam asmeniui V. J., tėvas vaikais rūpinasi, vaikai lanko mokyklą. Teigė mananti, kad ieškinys turi būti patenkintas, nes atsakovė niekur nedirba, neturi sąlygų auginti vaikų, o vaikų teisės ir interesai turi būti užtikrinti, todėl prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. G. nurodė, kad kol vaikai gyveno laikinojoje globoje, mama su vaikais nebendravo, jais nesirūpino, nė karto nebandė su jais susisiekti, nesidomėjo. Vaikais rūpinosi tik vaikų tėvas V. J.. Kai vaikai atvyko į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vaikai mokyklos nelankė, nesilaikė tvarkos, tačiau buvo įvestos taisyklės, kurių buvo privalu laikytis. Įvedus taisykles situacija ėmė keistis, vaikai pradėjo lankyti mokyklą, skaityti knygas, laikytis tvarkos, taip pat vaikai bendravo su tėvu. Vaikų pasiteiravus apie mamą, K. J. nurodė, kad mama keletą kartų skambino ir prašė pervesti jai pinigų, tačiau apie vaikus visiškai nieko nesidomėjo, neklausė kaip jiems sekasi, tad mergaitė nusprendė su mama nebendrauti ir visą tą laiką su mama daugiau nebendravo.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. J. nurodė, kad kai vaikai buvo paimti iš šeimos, jau jis gyveno atskirai. Kai vaikams paskyrė laikinąją globą, teigė, kad atsakovė iš pradžių rodė norą susigrąžinti vaikus, tačiau kilus tarpusavio konfliktui su atsakove nebebendravo ir jos pastangų nematė. Nurodė, kad pats, kaip tėvas, visus įsipareigojimus yra įvykdęs ir vaikai yra grąžinti į jo šeimą. Pažymėjo, kad vieną dieną buvo sutikęs atsakovę parduotuvėje, tai ji prašė perduoti vaikams linkėjimus ir daugiau tarp jų dialogo nebuvo. Atsakovė vaikais nesidomi, vaikams išlaikymo neskiria. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Atsakovei ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei teismo šaukimas į paskirtą 2025 m. lapkričio 20 d. teismo posėdį įteikti tinkamai, per įgaliotą atstovę advokatę Liudmilą Žiubikienę. Teismo šaukimas į paskirtą 2025 m. gruodžio 18 d. teismo posėdį atsakovei įteiktas asmeniškai. Į 2026 m. sausio 6 d. paskirtą teismo posėdį atsakovei teismo šaukimas įteiktas per jos atstovę. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl civilinė byla išnagrinėta atsakovei teismo posėdžiuose nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovė E. J. yra nepilnamečių vaikų K. J., gim. (duomenys neskelbtini), K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnametei K. J. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namuose buvo nustatyta laikinoji globa. Nepilnamečiams K. ir K. J. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namuose buvo nustatyta laikinoji globa.
2024 m. spalio 3 d. teismas nutartimi civilinėje byloje e2SP-6663-1081/2024 išdavė teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatyminių atstovų, dėl ko nuo 2024 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiais „Dėl laikinosios globos nustatymo, laikinojo globėjo paskyrimo, globos vietos nurodymo ir išmokų mokėjimo“ Nr. M1-542, Nr. M1-543, Nr. M1-544 nepilnamečiams K. J., K. J. bei K. J. nustatyta laikinoji globa, o vaikų laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o vaikų laikinosios globos vieta nustatyta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendruomeniniuose vaikų globos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro motyvuotame siūlyme nurodoma, kad situacija šeimoje nesikeičia, tėvai nededa pastangų bei nekeičia savo elgesio. Šeimoje toliau išlieka alkoholio piktnaudžiavimo problema, sutuoktinių tarpusavio nesutarimai, todėl tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų neterminuoto valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Iš 2025 m. liepos 14 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. S-235 matyti, kad atsakovė E. J. per visą vaikų apgyvendinimo laikotarpį nėra nė karto aplankiusi vaikų, niekada nesikreipė, nesiteiravo apie savo vaikų psichologinę, emocinę būklę, kaip vaikams sekasi mokykloje ir kt. 2025 m. spalio 23 d. globojamų (rūpinamų) vaikų aplankymo aktuose Nr. 9GVA užfiksuota, kad K. J., K. J. ir K. J. patinka gyventi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendruomeniniuose vaikų globos namuose, jokių nusiskundimų neturi. Globėjas atsakingai vykdo globėjo pareigas vaikų atžvilgiu, t. y. sudaro tinkamas sąlygas gyventi, mokytis, ilsėtis, bendrauti su artimaisiais, rūpinasi visapusiška vaikų priežiūra. 2025 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiai „Dėl laikinosios globos nustatymo, laikinojo globėjo paskyrimo, globos vietos nurodymo ir išmokų mokėjimo“ Nr. M1-827, Nr. M1-820, Nr. M1-826 ir (duomenys neskelbtini) grąžinimo aktai Nr. 9VG patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) vaikai grąžinti tėvui V. J..
Dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo
Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).
Tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovės valdžią nepilnamečių vaikų K. J., K. J. ir K. J. atžvilgiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skyrius, įvertinęs nepilnamečių K., K. ir K. J. situacijas, surinktus duomenis, surašęs anketas Nr. 9VSV-1968, Nr. 9VSV-1969, Nr. 9VSV-19700, nustatė rizikos veiksnius, susijusius su nepilnamečių K., K. ir K. įstatyminiais atstovais bei nustatė nepilnamečių apsaugos poreikį. Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi teismas išdavė leidimą dėl vaikų paėmimo iš jų įstatyminių atstovų, dėl ko nuo 2024 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiais „Dėl laikinosios globos nustatymo, laikinojo globėjo paskyrimo, globos vietos nurodymo ir išmokų mokėjimo“ Nr. M1-542, Nr. M1-543, Nr. M1-544 nepilnamečiams K. J., K. J. bei K. J. nustatyta laikinoji globa, o vaikų laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o vaikų laikinosios globos vieta nustatyta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Iš paminėtų globojamų (rūpinamų) vaikų aplankymo aktų matyti, kad K. J. ir K. J. su mama nebendrauja visiškai, K. J. su mama kartais bendrauja per „Messenger“ programėlę, tačiau mama nė karto vaikų nelankė ir jais nesidomėjo. Iš byloje esančio 2025 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro motyvuoto siūlymo matyti, kad situacija šeimoje nesikeičia, motina nededa pastangų, bei nekeičia savo elgesio, nepriima siūlomą pagalbą, dėl to (duomenys neskelbtini) rajono Šeimos ir vaiko gerovės centras padarė išvadą, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei, arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai.
Iš (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centro 2024 m. sausio 8 d. sudaryto pagalbos plano atsakovės E. J. ir trečiojo asmens V. J. šeimai matyti, kad šalių nepilnamečiams vaikams nustačius laikinąją globą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo nuspręsta teikti socialinę pagalbą šeimai, siekiant stiprinti jos funkcionalumą, stiprinti motyvaciją priimti specialistų pagalbą bei spręsti susidariusias problemas, asmeninius sunkumus, stiprinti tėvų ir vaikų emocinį santykį, skatinti atsisakyti žalingo alkoholio vartojimo įpročių, integruotis į darbo rinką, sukurti saugią ir vaikų poreikius atitinkančią aplinką, tačiau šie tikslai buvo įgyvendinami trečiojo asmens V. J. atžvilgiu, atsakovė E. J. nebuvo motyvuota tikslų įgyvendinimu, suplanuotuose atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo, įpareigojimų nevykdė. Teismo duomenimis 2025 m. kovo mėnesį atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) mėnesį grįžo į Lietuvą, tačiau nedėjo jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą, priimti siūlomą pagalbą, atkurti ryšį su vaikais. Tai patvirtina ir teismo posėdyje dalyvavusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, nurodžiusi, kad tuo to laikotarpio, kai vaikai buvo apgyvendinti pas juos, atsakovė vaikų nelankė, su jais nekontaktavo kitu būdu, nesidomėjo vaikų psichologine, emocine būkle, nesidomėjo vaikų mokymosi ir išlaikymo vaikams neskyrė.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiai dienai situacija yra pasikeitusi tik trečiojo asmens V. J. atžvilgiu, kadangi vaikai (duomenys neskelbtini) jam buvo grąžinti. Teismo posėdžio metu ir V. J. patvirtino aplinkybę, jog vaikams grįžus į jo šeimą, atsakovė su vaikais nebendravo, nesidomėjo jų sveikata, mokymusi. Taigi visi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė savo kaip motinos pareigų neatlieka, nesidomi savo vaikų sveikata, ugdymu, priežiūra, į ieškovą dėl vaikų nesikreipė ir jų susigrąžinti į šeimą nesiekia.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad atsakovės E. J. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė jau ilgą laiką nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, vaikais nesirūpina, jų neprižiūri ir neaugina, su vaikais nebendrauja ir nesiekia bendrauti, globėjo (rūpintojo) neklausia apie vaikų gyvenimą.
Nustačius, kad atsakovės elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltos atsakovės veiksmų (neveikimo), spręstina, koks iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikytinas, t. y. atsakovės motinos valdžia vaikams apribotina laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, kad, minėta, jog tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl labiausiai tėvų valdžią ribojanti priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, turėtų būti taikomas tik nustačius išimtines vaiko nepriežiūros ir nesirūpinimo aplinkybes, taip pat kad nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti.
Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sprendžia, kad atsakovė nesurūpina vaikais, vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas, yra nusišalinusi nuo šios pareigos ir jos neįgyvendina savo vaikų K., K. ir K. J. atžvilgiu. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovės elgesys artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti ir ji imsis priemonių susigrąžinti vaikus į savo globą. Įvertinus šiuos duomenis, spręstina, kad atsakovė realaus noro ar ketinimo auginti savo vaikus neturi ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovės elgesio pasikeitimą, kuris būtų pagrindas svarstyti vaikų grąžinimo į atsakovės, kaip motinos valdžią ir globą klausimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis prioritetinės vaikų K., K. ir K. J. teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, daro išvadą, kad atsakovei E. J. neterminuotai apribotina jos, kaip motinos, valdžia nepilnamečiams vaikams K., K. ir K. J. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl jos, kaip motinos, valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams.
Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovės valstybei nepriteistinas.
Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020). Remiantis 2025 m. spalio 31 d. teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma, už atsakovei E. J. teiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 237,50 Eur suma.
CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.
Sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.