Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.5.; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

2026 m. rugsėjo 29 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Teismo posėdžio metu ieškovė L. T. prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 29 d., kai buvo patvirtinta taikos sutartis, praėjo beveik penkeri metai, per kuriuos iš esmės pasikeitė ir padidėjo nepilnamečių vaikų poreikiai. Vyresniajai dukrai V. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl padidėjo jos maitinimosi, aprangos, higienos, sveikatos priežiūros ir laisvalaikio išlaidos. Dukrai prasidėjo menstruacijos, todėl atsirado papildomų higienos priemonių poreikis. Jaunesniajai dukrai A. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, ji sparčiai auga, todėl dažnai reikia atnaujinti drabužius ir avalynę, taip pat reikalingos lavinamosios priemonės, žaislai, dviratis ir paspirtukas. Ieškovė pažymėjo, kad bendras pragyvenimo lygis yra padidėjęs, išaugo ir prekių bei paslaugų kainos. Ieškovė paaiškino, kad vyresnioji dukra mokykloje nemokamai nemaitinama, todėl jai į mokyklą kasdien paruošia užkandžių, vaisių, uogų, sumuštinių ir kitokio maisto. Abiem vaikams tenka dalis būsto išlaikymo išlaidų. Už vandenį, nuotekas ir atliekų tvarkymą šeima vidutiniškai per mėnesį sumoka apie 60–80 Eur, už elektros energiją apie 70–80 Eur, interneto paslaugoms apie 15 Eur per mėnesį, ši paslauga naudojama ir vaikų mokymuisi. Už telefono paslaugas ir įrangą mokama apie 36 Eur per mėnesį. Būsto šildymui per visą šildymo sezoną sunaudojama malkų už maždaug 1 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad malkomis būstą kūrena pati, o šildymo išlaidų kompensacijos iki šiol nėra gavusi, tačiau ketina dėl jos kreiptis. Ieškovė paaiškino, kad jaunesnioji dukra lanko ikimokyklinio ugdymo grupę, už kurią per mėnesį mokama apie 50 Eur, taip pat lanko robotikos būrelį, kurio kaina 39 Eur per mėnesį. Vyresnioji dukra šiuo metu būrelių nelanko. Abiem vaikams perkami vitaminai, kuriems per mėnesį vidutiniškai skiriama apie 15 Eur, taip pat prireikus perkami vaistai. Jaunesnioji dukra yra alergiška, todėl jai periodiškai reikalingi vaistai nuo alergijos. Ieškovė nurodė, kad vaistams susirgus vidutiniškai tenka skirti apie 8 Eur. Jaunesnioji dukra taip pat turi dantų sveikatos problemų, todėl dantų gydymui tenka vykti į privačią gydymo įstaigą. Praėjusių mokslo metų pabaigoje už vyresniosios dukros dviejų dantų gydymą buvo sumokėta 100 Eur, už jaunesniosios dukros dantų gydymą 80 Eur. Paaiškino, kad vyresniosios dukros higienos priemonėms per mėnesį išleidžia apie 32 Eur, į šią sumą įskaičiuojant menstruacijų higienos priemones, prausiklį, muilą, dušo želę, šampūną, plaukų kondicionierių, dantų pastą, dantų šepetėlį, vatos diskelius ir drėgnas servetėles. Jaunesniosios dukros higienos reikmėms vidutiniškai skiriama apie 9,50 Eur per mėnesį, taip pat perkamos odos priežiūros priemonės, įskaitant kūno drėkinamąjį kremą ir aliejuką. Aprangai vyresniajai dukrai vidutiniškai skiriama apie 30 Eur, jaunesniajai apie 35 Eur per mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad jaunesniajai dukrai drabužiai dažniau susidėvi ir išsitepa, be to, ji sparčiai auga, todėl drabužius ir avalynę tenka dažniau keisti. Avalynei kiekvienai dukrai vidutiniškai skiriama apie 13 Eur per mėnesį, tačiau jaunesniajai dukrai dėl platesnės pėdos ir aukštesnės kelties dažnai reikia brangesnės avalynės. Vyresniajai dukrai taip pat perkama kokybiškesnė avalynė, kad ją būtų galima nešioti ilgesnį laiką. Kosmetikos ir aksesuarų reikmėms vyresniajai dukrai skiriama apie 15 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė išlaidas vaikų laisvalaikiui ir ugdymui. Laisvalaikiui su bendraamžiais vyresniajai dukrai vidutiniškai skiriama apie 16 Eur per mėnesį, jaunesniosios dukros aktyviam laisvalaikiui apie 10 Eur, įskaitant išlaidas gėrimams ar ledams išvykus į parką ar kitą viešą vietą. Žaislams ir lavinamosioms priemonėms skiriama apie 20 Eur per mėnesį, perkamos knygos ir kitos priemonės. Taip pat patiriamos išlaidos dviračiui, paspirtukui ir jų saugos priemonėms. Mokyklinėms pratyboms per metus išleidžiama apie 30 Eur, pasirengimui mokslo metams apie 60 Eur. Jaunesniajai dukrai, pradėsiančiai lankyti mokyklą, ateityje taip pat reikės papildomų mokymosi priemonių. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje papildomai renkamos lėšos vaikų šventėms ir kitoms reikmėms, šiuo metu apie 15 Eur, o kanceliarinėms prekėms jaunesniajai dukrai per metus išleidžiama apie 60 Eur. Kalėdų ir gimtadienių dovanoms kiekvienai dukrai vidutiniškai skiriama po 50 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė L. T., vaikų tėvas E. B.. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11477-446/2021 patvirtinta tarp L. T. ir E. B. pasirašyta taikos sutartis, kurios 1 ir 2 punktu vaikų V. B. ir A. B. gyvenamoji vieta nustatoma su mama L. T., taikos sutarties 4 ir 5 punktu E. B. įsipareigojo mokėti dukrų V. B. ir A. B. išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo taikos sutarties pateikimo teismui dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pervedant pinigus į pareiškėjos L. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesta tvarkyti vaikų motinai L. T..

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. T. šiuo metu nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), ir viena augina nepilnametes dukras V. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini)darbo galimybės yra ribotos, ji neturi vairuotojo pažymėjimo, o jaunesnioji dukra dažnai serga ir lanko darželį. Ieškovė gauna vaiko pinigus su papildoma išmoka – iš viso 411,44 Eur už abi dukras, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis apie L. T. išmokėtas išmokas, jai mokama po 130 Eur per mėnesį kiekvienos dukters išlaikymui, iš viso 260 Eur. Ieškovė nurodė papildomai gaunanti pajamų iš pavienių buities darbų ir ateityje planuojanti ieškoti darbo. Bylos duomenimis, ieškovė neturi paskolų, skolinių ar kitų reikšmingų finansinių įsipareigojimų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieškovės L. T. asmeninės nuosavybės teise. Iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie L. T. vardu įregistruotas ir (ar) nuosavybės teise deklaruotas kelių transporto priemones.

Atsakovas E. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Atsakovas nurodė, kad 2026 m. gegužės 25 d. buvo perduotas iš (duomenys neskelbtini)į Lietuvą atlikti likusią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o bausmės pabaiga numatoma 2034 metais, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pagal savo finansines galimybes pervesdavo ieškovei pinigų. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2026 m. birželio 22 d. rašte Nr. 2S-5808 nurodyta, kad šiuo metu atsakovui negali būti pasiūlyta darbinė veikla LKT (duomenys neskelbtini) kalėjime, nes nėra laisvų darbinės veiklos vietų. VĮ Registrų centro duomenimis, 2026 m. rugpjūčio 12 d. atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu nėra įregistruotų ir (ar) nuosavybės teise deklaruotų kelių transporto priemonių. Antstolių rūmų duomenimis, atsakovo atžvilgiu nėra vykdomų išieškojimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė L. T. prašo pakeisti 2021 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11477-446/2021 patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir padidinti atsakovo E. B. mokamą išlaikymą nepilnametėms dukroms V. B. ir A. B. nuo 100,00 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį iki po 250,00 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį.

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia tuo, kad 2021 metais nustatytas po 100 Eur per mėnesį išlaikymas kiekvienai nepilnametei dukrai dėl per beveik penkerius metus pasikeitusių ir padidėjusių vaikų poreikių bei išaugusių pragyvenimo išlaidų nebeatitinka jų dabartinių poreikių. Ieškovė į bylą pateikė abiejų nepilnamečių dukterų poreikių suvestines, kuriose detalizavo jų kas mėnesį ir kasmet patiriamas išlaidas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad jaunesniosios dukters A. einamosios mėnesio išlaidos sudaro 393,79 Eur, o vyresniosios dukters V. – 402,67 Eur. Į jaunesniosios dukters nurodytas mėnesio išlaidas įtrauktos išlaidos maistui ir bendroms buities prekėms, vandeniui, atliekų tvarkymui ir administravimui, elektrai, interneto paslaugoms, ikimokykliniam ugdymui, vitaminams, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, žaislams, knygelėms ir lavinimo priemonėms, aktyviam laisvalaikiui bei vaistams. Vyresniosios dukters mėnesio išlaidas, be išlaidų maistui ir bendroms buities prekėms, vandeniui, elektrai bei interneto paslaugoms, sudaro telefono, įrenginio ir ryšio plano išlaidos, vitaminai, higienos priemonės, drabužiai, avalynė, kosmetika ir aksesuarai, vaistai, vaistai menstruacijų skausmui bei laisvalaikio su bendraamžiais išlaidos.

Be einamųjų mėnesinių išlaidų, ieškovė nurodė ir atskiras metines išlaidas: jaunesniajai dukrai – 175,00 Eur per metus, vyresniajai – 190,00 Eur per metus. Į šias sumas įtrauktos išlaidos pasiruošimui mokslo metams, mokymosi priemonėms, taip pat Kalėdų ir gimtadienių išlaidos. Ieškovė nurodė, kad šios metinės išlaidos į pirmiau nurodytas mėnesio išlaidų sumas neįtrauktos. Taip pat ieškovė nurodė, kad būstui, kuriame ji gyvena kartu su abiem nepilnametėmis dukterimis, šildyti malkomis per visą šildymo sezoną patiria apie 1 000,00 Eur išlaidų, apimančių malkų įsigijimą, jų atvežimą ir skaldymą. Šios išlaidos į vaikų poreikių suvestinėse nurodytas mėnesio išlaidas taip pat neįtrauktos. Be to, į vaikų poreikių suvestines neįtrauktos kitos bendrosios būsto išlaidos, kurių dalis tenka ir vaikams.

Nustatydamas, ar yra pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą išlaikymo dydį, teismas vertina ne tik šiuo metu vaikams reikalingų išlaidų apimtį, bet ir tai, kaip jų poreikiai pasikeitė nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11477-446/2021 patvirtinant šalių taikos sutartį, kiekvienos iš dukterų išlaikymui buvo nustatyta po 100 Eur per mėnesį. Tuo metu V. buvo dešimt metų, o A. vieneri metai. Šiuo metu V. yra (duomenys neskelbtini), o A. (duomenys neskelbtini) metai, todėl nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo praėjo beveik penkeri metai, todėl pasikeitė ne tik vaikų amžius, raidos etapas, tačiau ir su tuo susiję jų poreikiai.

Atsižvelgiant į vyresniosios dukters V. amžių ir paauglystės laikotarpį, matyti, kad padidėjo su asmens higiena, apranga, avalyne, sveikatos priežiūra, ugdymu ir kitomis asmeninėmis reikmėmis susijusios išlaidos. Ieškovė nurodė, kad dukrai reikalingos įvairios higienos priemonės, kosmetika ir aksesuarai, apranga ir avalynė, mokymosi priemonės, telefono ryšio paslaugos, taip pat išlaidos laisvalaikiui su bendraamžiais. Šios išlaidos yra susijusios su paauglės amžiumi, jos kasdieniais poreikiais, ugdymu ir socialiniu gyvenimu, todėl vertintinos sprendžiant dėl šiuo metu reikalingo išlaikymo sumos priteisimo.

Jaunesniosios dukters A. poreikiai taip pat reikšmingai pasikeitė. 2021 metais, kai buvo nustatytas išlaikymas, jai buvo vieneri metai, o šiuo metu jai yra šešeri metai. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktos išlaidų suvestinės matyti, kad šiuo metu, vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir augant, atsirado didesni ugdymo ir lavinimo priemonių, aprangos, avalynės, higienos, sveikatos priežiūros, žaislų, knygelių ir kitų amžių atitinkančių priemonių poreikiai. Vaikui augant, didėja ne tik jo išlaikymo išlaidų apimtis, bet ir keičiasi jų pobūdis – prie ankstyvajame amžiuje dominavusių priežiūros ir maitinimo išlaidų prisideda ugdymo, lavinimo, užimtumo, laisvalaikio ir kiti su vaiko raida susiję poreikiai.

Taigi, vertinant laikotarpį nuo 2021 metų iki šios bylos nagrinėjimo, nustatytina, kad abiejų nepilnamečių dukterų poreikiai ne tik pasikeitė pagal savo pobūdį, bet ir padidėjo jų apimtis. Šį padidėjimą lėmė ne vien bendras prekių ir paslaugų kainų augimas, bet ir reikšmingai pasikeitęs vaikų amžius bei raidos etapas: V. tapus paaugle, išaugo jos asmens higienos, aprangos, sveikatos priežiūros, ugdymo, ryšio ir socialinio gyvenimo poreikiai, o A. iš kūdikystės perėjus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus tarpsnį, atsirado ir padidėjo ugdymo, lavinimo, aprangos, avalynės, užimtumo ir kitų su jos amžiumi susijusių išlaidų poreikis. Todėl anksčiau nustatytas 100 Eur per mėnesį išlaikymas kiekvienai dukrai nebeatitinka šiuo metu esančių vaikų poreikių apimties. Nors atsakovas prašė ieškinį atmesti, tačiau neginčijo, kad 2021 metais priteisto 100 Eur dydžio išlaikymo suma yra per maža, kad patenkintų dukrų poreikius, teigdamas, kad pati ieškovė turėtų daugiau prisidėti prie dukrų išlaikymo.

Nustačius, kad nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė ir padidėjo, sprendžiant dėl naujo išlaikymo dydžio, turi būti įvertintos abiejų tėvų turtinės padėties, pajamų, turto, galimybių gauti pajamas bei realių galimybių teikti išlaikymą aplinkybės, taip pat kiekvieno iš tėvų indėlis į vaikų išlaikymą. Todėl nagrinėjamu atveju vertintina ne tik padidėjusių vaikų poreikių apimtis, bet ir ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis, jų galimybės proporcingai prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kitos reikšmingos byloje nustatytos aplinkybės.

Ieškovės turtinės padėties vertinimo aspektu nustatyta, kad ji šiuo metu nedirba, viena augina abi nepilnametes dukras, gauna valstybės mokamas išmokas vaikams, viso 411 Eur bei vaikų išlaikymo fondo išmokas po 130 Eur už kiekviena dukrą. Ieškovė nurodė, kad jaunesnioji dukra dažnai serga ir lanko darželį, o (duomenys neskelbtini) darbo galimybės yra ribotos. Kartu ieškovė nurodė, kad papildomai užsidirba iš pavienių darbų, vasaros laikotarpiu gaudama apie 400 Eur per mėnesį, o žiemos laikotarpiu apie 200 Eur, taip pat planuoja ateityje susirasti darbą ir šiuo metu ruošiasi įgyti teisę vairuoti. Nors ieškovė yra būsto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ji turi pakankamai pajamų vaikų poreikiams patenkinti. Vertintina ir tai, kad ieškovė faktiškai viena rūpinasi vaikų kasdiene priežiūra, jų ugdymu, sveikata ir buitimi, todėl jos indėlis į vaikų išlaikymą pasireiškia ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir kasdiene vaikų priežiūra bei kitų su jų auginimu susijusių pareigų vykdymu.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, uždaro tipo būryje, neturi darbo ir pajamų. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2026 m. birželio 22 d. rašte Nr. 2S-5808 nurodyta, kad šiuo metu atsakovui negali būti pasiūlyta darbinė veikla LKT (duomenys neskelbtini)kalėjime, nes nėra laisvų darbinės veiklos vietų. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruoto nekilnojamojo turto, VĮ „Regitros“ duomenimis, jo vardu nėra įregistruotų ir (ar) nuosavybės teise deklaruotų kelių transporto priemonių. Antstolių rūmų duomenimis, atsakovo atžvilgiu nėra vykdomų išieškojimų. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės neturi galimybės užsiimti individualia veikla.

Kita vertus, vien aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savaime neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti nepilnametes dukras. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi, todėl jos vykdymas negali būti visiškai perkeltas kitam iš tėvų. Vien laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime negali būti laikomas pakankama priežastimi atsakovą atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus ar mažinti išlaikymą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-343-856/2024, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3071-580/2025 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1026-324/2019).

Kartu pažymėtina, kad nurodyta teismų praktika nereiškia, jog nustatant konkretų išlaikymo dydį atsakovo atliekama laisvės atėmimo bausmė neturi jokios reikšmės. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, turi būti vertinamos realios atsakovo galimybės teikti išlaikymą, todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu neturi darbo pajamų ir dėl objektyvių aplinkybių negali įsidarbinti laisvės atėmimo vietoje, yra reikšminga nustatant proporcingą jam tenkančią išlaikymo dalį. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovo ribotos galimybės gauti pajamas negali lemti tokio išlaikymo dydžio nustatymo, dėl kurio didžioji dalis vaikų išlaikymo naštos tektų vien ieškovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad abu tėvai privalo proporcingai savo turtinei padėčiai prisidėti prie vaikų išlaikymo, o nustatant išlaikymo dydį turi būti siekiama vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyros. Todėl atsakovo įkalinimas šiuo atveju vertintinas kaip aplinkybė, ribojanti jo galimybes teikti didesnį išlaikymą, tačiau ne kaip pagrindas visiškai ar iš esmės perkelti vaikų išlaikymo naštą ieškovei.

Šiuo aspektu nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovės argumentas, kad didesne dalimi prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti pati ieškovė, kuri turėtų dirbti ne tik pavienius darbus, bet susirasti nuolatinį darbą. Pažymėtina, kad nustatant kiekvienam iš tėvų tenkančią išlaikymo dalį, vertinamos ne tik jų gaunamos pajamos, tačiau ir faktinis kiekvieno iš tėvų indėlis į vaikų išlaikymą bei priežiūrą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvui ar motinai, su kuriuo gyvena vaikas, paprastai tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, susijusi su nuolatiniu ir kasdieniu materialiniu aprūpinimu, todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė faktiškai viena užtikrina kasdienę dukterų priežiūrą, jų ugdymą, sveikatos priežiūrą, maitinimą ir kitų kasdienių poreikių tenkinimą. Taigi jos indėlis į vaikų išlaikymą pasireiškia ne tik gaunamomis pajamomis ir patiriamomis išlaidomis, bet ir kasdiene vaikų priežiūra bei auginimu. Todėl aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu nedirba pagal darbo sutartį, savaime nereiškia, kad jai turėtų būti perkeliama didesnė vaikų išlaikymo dalis. Priešingai, vertinant abiejų tėvų indėlį turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad būtent ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūros ir rūpinimosi jomis našta.

Ieškovė gauna vaikams skirtas valstybės išmokas ir Vaikų išlaikymo fondo išmokas, taip pat pagal galimybes papildomai užsidirba iš pavienių darbų. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia jos faktiškai tenkančios kasdienės vaikų priežiūros ir išlaikymo naštos. Valstybės mokamos išmokos taip pat negali būti vertinamos kaip atsakovo pareigą pakeičiantis ar ją sumažinantis pagrindas, nes tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra asmeninė ir negali būti perkeliama valstybei ar vienam iš tėvų. Taigi, nustatant kiekvienam iš tėvų tenkančią vaikų išlaikymo dalį, turi būti išlaikoma vaikų poreikių ir abiejų tėvų realių galimybių pusiausvyra. Atsakovo atliekama laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju riboja jo galimybes gauti pajamas ir teikti didesnį išlaikymą, tačiau ši aplinkybė negali lemti tokio išlaikymo dydžio nustatymo, pagal kurį didžioji vaikų išlaikymo ir kasdienės priežiūros našta tektų ieškovei.

Atsižvelgdamas į nepilnamečių dukterų amžių, jų poreikių pasikeitimą ir padidėjimą, ieškovės turtinę padėtį bei jos indėlį į vaikų išlaikymą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, jo realias galimybes gauti pajamas ir atliekamos laisvės atėmimo bausmės nulemtus jo galimybių teikti didesnį išlaikymą ribojimus, teismas daro išvadą, kad 200 Eur per mėnesį išlaikymas kiekvienai nepilnametei dukrai šiuo metu yra proporcingas vaikų poreikiams ir abiejų tėvų galimybėms prisidėti prie jų išlaikymo. Toks išlaikymo dydis užtikrina didesnį atsakovo indėlį į vaikų išlaikymą, palyginti su anksčiau nustatytu po 100 Eur išlaikymu, tačiau kartu atsižvelgia į jo dabartines ribotas finansines galimybes.

Įvertinus byloje nustatytus duomenis: ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo galimybę dirbti ir gerinti savo finansinę padėtį, šalių nepilnamečių dukrų amžių, jų sveikatos būklę, ir į tokio amžiaus vaikų poreikius, vaikui vystytis būtinas sąlygas, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgus į tai, jog ieškovei yra skiriama 129,50 Eur išmoka vienam vaikui, iš atsakovo dukrų išlaikymui priteistinas kiekvienai po 200,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukrų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Byloje nustatyta, kad atsakovui 2026 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. ATS-2026-33825 suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš byloje esančios 2026 m. rugpjūčio 31 d. pažymos matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 351,22 Eur.

Nors ieškinys patenkintas iš dalies, teismas, spręsdamas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, atsižvelgia į šalių turtinę padėtį ir sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11477-446/2021 patvirtintos taikos sutarties 4 ir 5 punktuose nepilnamečiams vaikams nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) kiekvienai dukrai per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo kreipimosi į teismą dienos (2026 m. liepos 21 d.) iki vaikų pilnametystės.

Nepilnamečių vaikų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti ieškovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.