- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- e2A-343-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05077-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- D. D.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-521-1003/2024 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui D. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. V. pareiškė ieškinį atsakovui D. D., prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-12326-1028/2021, atsakovui nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12326-1028/2021 D. D. nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. D. po 100 Eur kas mėnesį dydį ir priteisė iš D. D. nepilnamečiam vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo 2023 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei – motinai A. V.; priteisė A. V. iš D. D. 472,32 Eur teisinių paslaugų išlaidas; priteisė valstybei iš A. V. 131,29 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas sprendė, kad pagal į bylą pateiktus duomenis, tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamos darbinės veiklos pajamos yra panašios ir esmingai nesiskiria, abu patiria išlaidas komunaliniams mokesčiams, maistui ir kitų poreikių tenkinimui. Teismas nurodė, kad nuo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis ir galimybės užsidirbti pasikeitė iš esmės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minimo sprendimo priėmimo metu atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, jo galimybės dirbti ir užsidirbti buvo ženkliai ribotos, tačiau po sprendimo priėmimo atsakovo bausmės atlikimo režimas pasikeitė, jis atlieka bausmę atviroje zonoje, pats atsakovas patvirtino, jog gali užsiimti individualia veikla nuo 7 val. ryto iki 21 val. vakaro. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats atsakovas nurodė, jog dirba statybos-apdailos darbus, yra šios srities specialistas, tačiau šioje veiklos sferoje pagalbinis darbininkas už darbą objekte gauna apie 50 Eur darbo užmokestį kas dieną, kas sudarytų mažiausiai apie 1 000 Eur sumą kas mėnesį. Atsakovo deklaruotos 3 200 Eur pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. liepos mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio, t. y. už 6 mėnesius, rodo, kad jis, būdamas savo veiklos profesionalas, deklaravo apie 533,33 Eur vidutinį darbo užmokestį kas mėnesį, kurio 2600-2700 Eur sumą skyrė darbo įrankiams susipirkti. Teismo vertinimu, pateikti atsakovo darbo užmokesčio duomenys kelia abejonių jų tikslumu, išsamumu, atsakovo sąžiningumu dėl duomenų teisingumo, nes pagal pateiktus duomenis atsakovo, kaip savo srities profesionalo, darbo užmokestis yra beveik dvigubai mažesnis už reikiamų profesionalių įgūdžių neturinčio pagalbinio darbininko darbo užmokestį. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas patvirtino, jog yra susipirkęs darbo įrankius individualiai veiklai, išleido jiems ženklią 2 600 – 2 700 Eur sumą, todėl pagrįstai tikėtina, kad tokio dydžio išlaidų darbo įrankiams jis ateityje nebepatirs.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovo sutuoktinės A. Ž. vardu 2022 m. rugsėjo 2 d. iš (duomenys neskelbtini) banko paimtas 32 900 Eur kreditas nekilnojamajam daiktui įsigyti jau po to, kai teismas patvirtino atsakovo įsipareigojimus išlaikyti nepilnametę dukterį. Vertinant, kad finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai vykdo abu sutuoktiniai, spręstina, jog sutuoktinei paimant kreditą atsakovas turėjo galimybę įvertinti susidariusių papildomų išlaidų dukters išlaikymui riziką, kad jis turi išlaikomo amžiaus dukterį ir išlaikymo jai suma gali ateityje didėti.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės nepaneigė ieškovės nurodytų ir teismo aptartų padidėjusių nepilnametės dukters poreikių mokyklinei ir pomokyklinei veiklai, laisvalaikiui, pramogoms ir kitų poreikių patenkinimui. Teismas darė išvadą, kad po sprendimo priėmimo dėl šalių vaiko išlaikymo atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymo įstaigos lankymu, padidėjo vaiko išlaidos užsiėmimams, laisvalaikiui, pramogoms, kitų poreikių tenkinimui. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimu patvirtintas šalių susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, buvo nulemtas ne realių vaiko poreikių, tačiau ieškovės geranoriškumu ir ribotomis atsakovo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę uždaro tipo įkalinimo įstaigoje, galimybėmis teikti adekvatų, dukters poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovo patekimas į įkalinimo įstaigą, turtinės-finansinės padėties pablogėjimas, buvo nulemtas paties atsakovo veiksmų, elgesio, todėl nepilnamečio vaiko interesai, būtinųjų poreikių tenkinimas, tinkamas asmenybės vystymasis dėl to neturi nukentėti, juo labiau, kad atsakovas nuo 2023 m. liepos mėnesio užsiima individualia veikla atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atviro tipo įkalinimo įstaigoje, neturi jokių sveikatos problemų, trukdančių gauti pajamas iš darbinės veiklos, taigi, jis gali dirbti ir užsidirbti.
6. Teismas darė išvadą, kad nuo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo priėmimo padidėjo bendrosios išlaidos šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti, atsakovas yra nusišalinęs nuo bendravimo su dukterimi, laiko kartu leidimo, iš esmės nesirūpina jos auklėjimu, priežiūra, nepatiria jokių papildomų išlaidų vaikui, o pagrindinė našta išlaikant, prižiūrint vaiką, tenkinant jo poreikius, įskaitant ir sergančio vaiko gydymą, jo priežiūrą, tenka kartu su nepilnamečiu vaiku gyvenančiai ieškovei. Teismas nurodė, kad po sprendimo priėmimo vaikas pradėjo lankyti mokyklą, turi mokyklines ir pomokyklines veiklas, išsiplėtė vaiko interesų, pomėgių apimtis, ieškovė dėl to patiria papildomas išlaikymo išlaidas, įskaitant išlaidas vaiko laisvalaikiui, pramogoms. Įvertinus, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo taip pat nukreiptas ir į perspektyvą, vaiko ateities poreikių tenkinimą, taip pat įvertinus ir aplinkybes dėl atsakovo pasikeitusių (padidėjusių) galimybių dirbti ir užsidirbti, nors ir atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, atsakovo geros sveikatos būklės, valstybės teikiamos paramos, tikslinga padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnametei dukteriai iki 300 Eur kas mėnesį. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė į bylą jas pagrindžiančių įrodymų, kad teikti vaikui 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį jam yra pernelyg sunku. Teismo vertinimu, padidinta priteistina suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
7. Apeliaciniu skundu atsakovas D. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priteisti iš D. D. nepilnamečiam vaikui D. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo 2023 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei – motinai A. V.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Šiuo atveju nėra jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, jos pasikeitė tik dalinai, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį iki 180 Eur. Pridėjus ieškovės išlaikymo dydį 180 Eur bei ieškovės gaunamas išmokas už vaiką (vaiko pinigus), susidaro apie 500 Eur suma, kurios pilnai užtektų šalių dukros dabartinių poreikių patenkinimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatkreipė dėmesio, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 str. 1 ir 2 dalyje keliamus reikalavimus.
7.2. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos neįvertino to, jog: dabartiniu metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), jo judėjimo galimybės yra ribotos, nes tik administracijos nurodytu laiku gali išeiti į darbą ir administracijos nurodytu laiku grįžti į kalinimo įstaigą; atsakovas užsiima individualia veikla, dirba statybose, atlieka įvairius statybos darbus, tačiau jų paklausa dabartiniu metu Alytaus mieste bei rajone yra maža; atsakovo gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro nuo 300 iki 400 Eur, iš šių pajamų atsakovas turi maitintis, apmokėti įvairias paslaugas; atsakovas jokio nekilnojamo ir kilnojamo turto, išskyrus asmeninius daiktus bei būtinus atsakovui darbo įrankius, neturi.
7.3. Sprendimu padidintas ir priteistas išlaikymo dydis neatitinka atsakovo turtinės padėties, nes jo gaunamos pajamos dėl dabartinių aplinkybių nėra pakankamos vaikui teikti tokį išlaikymą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. V. prašo atsakovo D. D. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pats atsakovas savo veiksmais sąlygojo, jog šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę. Atsakovui taikomas režimas įkalinimo įstaigoje neriboja jo veiklos ir galimybės dirbti bei dėti maksimalias pastangas, kad būtų užtikrinti nepilnametės dukros poreikiai.
8.2. Visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis iš vykdomos individualios statybos veiklos gauna nepakankamai pajamų. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie nedarbingumą ar sveikatos problemas, ribojančias dirbti tam tikrą darbą, atsakovas turi galimybes įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Visos abejonės dėl apelianto turtinės padėties vertintinos nepilnamečio vaiko naudai
8.3. Apeliantas, pirmosios instancijos teismui pateikdamas banko sąskaitos išrašą, pateikė tik vienos iš banko sąskaitų duomenis. Nurodytas faktines aplinkybės, jog atsakovas turi ne vieną banko sąskaitą, pagrindžia atsakovo atliekami mokėjimo pavedimai. Visai tai suteikia pagrindo teigti, kad atsakovas iš esmės nepateikė visų duomenų apie savo pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
10. Atsakovas (apeliantas) D. D. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2024 m. gegužės 17 d. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį.
11. Ieškovė A. V. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – duomenis apie nepilnametei dukrai patirtas išlaidas po teismo sprendimo priėmimo (11 lapų) ir duomenis apie D. D. banko sąskaitas (2 lapai).
12. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
13. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
14. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Nagrinėjamu atveju šalys savo procesiniuose dokumentuose nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, taip pat nenurodė motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, pareiga laiku ir tinkamai įvardinti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12, 13, 178 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kuomet laiku neteikiami sprendimui įtakos galintys turėti įrodymai, dėl ko jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Be to, apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių teikiamus įrodymus.
Dėl ginčo esmės
16. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
18. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nereikia įrodinėti, jog tokio amžiaus vaikams kaip šalių nepilnametė duktė yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tačiau net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan.
19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). 2023 metais (ieškinio pateikimo metu) minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudarė 633 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 709 Eur atskaičius mokesčius.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad nepilnametei dukteriai D. D. išlaikyti kas mėnesį reikalinga 700 Eur suma. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
21. Taigi, šiuo atveju iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteista išlaikymo suma (po 300 Eur) neviršija minėto orientacinio kriterijaus.
22. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. – 85,75 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
23. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) yra 709 Eur, nėra pagrindo nesutikti su ieškove, kad nepilnametei dukteriai D. D. išlaikyti kas mėnesį reikalinga 700 Eur suma. Išlaikymo dydį sumažinus pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (700 Eur - 96,25 Eur), vertintina, kad šalių nepilnametei dukteriai per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 604 Eur tėvų skiriama išlaikymo suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį būtų pakankama apie 500 Eur suma, ką jis nurodo apeliaciniame skunde.
24. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama ne tik atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintina ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
25. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė pernelyg didelį išlaikymą vaikui po 300 Eur per mėnesį, nes priteistas išlaikymo dydis neatitinka atsakovo turtinės padėties ir jo gaunamos pajamos (300-400 Eur per mėnesį) dėl dabartinių aplinkybių (atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje) nėra pakankamos vaikui teikti tokį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo įvertinta neteisingai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pateikti atsakovo darbo užmokesčio duomenys kelia abejonių jų tikslumu, išsamumu, atsakovo sąžiningumu dėl duomenų teisingumo, nes pagal pateiktus duomenis atsakovo, kaip savo srities profesionalo, darbo užmokestis yra beveik dvigubai mažesnis už reikiamų profesionalių įgūdžių neturinčio pagalbinio darbininko darbo užmokestį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, todėl atsakovas turi imtis priemonių, jog gautų didesnes pajamas.
26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteista po 300 Eur išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui per mėnesį, net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų teikti išlaikymą kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentai, jog jis atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje ir turi ribotas galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas, todėl neturi galimybės gauti pakankamų pajamų vaikui išlaikyti, nesudaro pagrindo mažinti jo pareigos išlaikyti vaiką apimties. Apeliantas dėl savo neteisėtų veiksmų ir pasirinkto gyvenimo būdo pateko į tokią situaciją, todėl ieškovei negali perkelti vaiko išlaikymo naštos. Taigi, bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikomos priežastimi, kuri pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo blogos turtinės padėties nepaneigia jo galimybės teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgus į vaiko poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį (įskaitant apelianto nurodytas aplinkybes dėl gyvenimo įkalinimo įstaigoje ir galimybių gauti pajamų), todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismo iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui neatitinka jo poreikių ar atsakovo turtinės padėties. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo šalių dukteriai 300 Eur išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
28. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažesnis išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kriterijų, turinčių reikšmės nustatant periodinio išlaikymo šalių dukteriai dydį, visumą, o apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepagrindė, jog turėtų mažesne, nei kad nustatyta teismo, suma kiekvieną mėnesį prisidėti prie dukters išlaikymo.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, anksčiau minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 242 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.