- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-3071-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16285-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- M. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei M. D. dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. ieškiniu prašė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. sumažinti Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-9-877/2023, nepilnamečiui vaikui A. B. teiktiną išlaikymą iki 108 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-07-05 (ieškovo sulaikymo dienos) iki ieškovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo – 2027-10-05;
1.2. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-9-877/2023, nustatytą ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus A. B. bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovė įpareigojama kiekvieną trečiadienį nuo 15 val. iki 16 val. pristatyti nepilnametį vaiką A. B. į Pravieniškių kalėjimą ir sudaryti galimybę ieškovui ne trumpiau kaip dvi valandas netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi;
1.3. priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
2. Nurodė, kad:
2.1. Kauno apylinkės teismas 2023-03-14 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-9-877/2023, nustatė nepilnamečio sūnaus A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 286 Eur sumą periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir nustatė ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką;
2.2. 2024-07-05 ieškovas buvo sulaikytas 2024 m. įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu ir nuo to laiko atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių kalėjime. Nuo sulaikymo dienos ieškovas neturi galimybės pasimatyti ir bendrauti su sūnumi, todėl prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir įpareigoti vaiko motiną sudaryti tėvui sąlygas bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku;
2.3. atsakovė nuo sulaikymo dienos nesudaro sąlygų ieškovui bendrauti su sūnumi, nededa pastangų užtikrinant ir išlaikant vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, neužtikrina tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime ir kasdieniame gyvenime;
2.4. dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ieškovas neturi galimybės mokėti priteisto dydžio išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui, todėl teiktinas išlaikymas laikinai, kol ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, mažintinas, sudarant realias galimybes teikti išlaikymą sūnui;
2.5. nuo 2024-07-05 iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, išnyko galimybė dirbti bei užsidirbti. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ieškovas yra gavęs du pavedimus į savo banko sąskaitą už vykdomą individualią veiklą. Pavedimų bendra suma yra 432 Eur, už 4 mėnesius. Ieškovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, deda visas pastangas dirbti, jo gaunamos mėnesinės pajamos – 108 Eur, jis gali skirti visą 108 Eur sumą vaiko išlaikymui. Daugiau lėšų, kurias ieškovas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiku, galėtų skirti vaiko išlaikymui, jis neturi. Todėl prašo sumažinti jo prievolės dalį nuo momento, nuo kurio jis faktiškai neturi objektyvios galimybės dirbti ir uždirbti lėšas reikalingas vaiko išlaikymui, t. y. nuo 2024-07-05.
3. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad:
4.1. Tarnybos specialistai telefonu bendravo su atsakove. Atsakovė telefoninio pokalbio metu paaiškino, kad nors ir susituokė su ieškovu 2013 m., tačiau kartu gyveno trumpą laiką, nes ieškovas arba slapstydavosi nuo bausmės atlikimo, arba atlikdavo bausmę įkalinimo įstaigoje. Pažymėjo, kad ieškovas 2017 m. prieš atsakovę ir jos dukrą iš kitos santuokos, kuri tuo metu buvo nepilnametė, panaudojo fizinį smurtą, dėl ko buvo nuteistas ir jam paskirta laivės atėmimo bausmė. Nurodė, kad šiuo metu ieškovas atlieka bausmę dėl prieš dukrą panaudoto smurto. Paaiškino, kad po santuokos nutraukimo iš ieškovo atsakovė sulaukė daug grasinimų, buvo kviečiami policijos pareigūnai, kai reikėdavo vaiką pasiimti iš tėvo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas būdamas laisvėje nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, sūnumi nesidomėjo, nepasiimdavo bendravimui su nakvyne, ryšio priemonėmis su sūnumi nebendravo – neskambino, vaizdo skambučiais irgi nebendravo. Paskutinius du metus iki ieškovo sulaikymo, ieškovo ir vaiko ryšio nebuvo. Tik atsidūręs įkalinimo įstaigoje jis prisiminė sūnų ir pradėjo reikšti norą su juo bendrauti;
4.2. ieškovas ir atsakovė dėl vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo Tarnybai žinomi dėl tėvų nesutarimų, sprendžiant klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku. Kauno miesto socialinių paslaugų centre nuo 2021-08-05 iki 2022-03-02 šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, paskirtos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas;
4.3. sprendžiant klausimą dėl tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos nustatymo, turi būti atsižvelgta į atsakovės išsakytą nuomonę, jog ieškovas, būdamas laisvėje, nevykdė pareigos bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, su juo nebendravo, juo nesidomėjo, jam neskambino, apie 2 m. laiko ryšio su vaiku nepalaikė. Taip pat turėtų būti atsižvelgta ir į tai, jog A. B. lanko mokyklą, užsiėmimai vyksta iki 15 val., po pamokų lanko būrelius, atsakovė dirba, todėl būtų ribotos galimybės nepilnametį pristatyti bendravimui ieškovo prašomu laiku. Tarnybos nuomone ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, įpareigojant atsakovę trečiadieniais nuo 15–16 val. pristatyti nepilnametį bendravimui į Pravieniškių kalėjimą, neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovas su nepilnamečiu vaiku, jam esant įkalinimo įstaigoje, galėtų bendrauti (kaip ir šiuo metu bendrauja) telefonu;
4.4. nors ir yra pagrindas priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui, tačiau netikslinga sumažinti išlaikymo dydį, nes, kaip ieškovas nurodo ieškinyje, jis įkalinimo įstaigoje iš individualios veiklos gavo pajamas. Tai rodo, jog jis bausmės atlikimo metu turi galimybę dirbti ir teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą. Išlaikymo dydžio sumažinimas neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9-877/2023 nustatytą ieškovo G. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką ir nustatė, kad:
5.1. iki ieškovas G. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės gyvai susitikti su sūnumi ne įkalinimo įstaigoje, ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku A. B. telefonu 2 kartus per savaitę, leidžiant paskambinti vaikui nuo 17 val. iki 20 val.;
5.2. ieškovui turint galimybę susitikti su sūnumi gyvai ne įkalinimo įstaigoje:
5.2.1. ieškovas su sūnumi praleidžia pirmą ir trečią savaitgalius per mėnesį. Savaitgalis, tai laikas nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. Savaitgaliui ieškovas sūnų pasiima iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pasibaigus jo ugdymo procesui ar kitai užklasinei veiklai penktadienį ne vėliau nei 17 val. ir grąžina sūnų sekmadienį iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą;
5.2.2. kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio mėn. pirmą sekmadienį) bei ieškovo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) sūnus praleidžia su tėvu;
5.2.3. kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės mėn. pirmą sekmadienį) bei atsakovės gimimo dieną (duomenys neskelbtini) sūnus praleidžia su mama;
5.2.4. ieškovas su sūnumi praleidžia 30 kalendorinių dienų atostogų per metus. Apie planuojamas atostogas ieškovas ir atsakovė informuos vienas kitą kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš savaitę;
5.2.5. A. B. su ieškovu gali išvykti atostogų į užsienį esant rašytiniam atsakovės sutikimui. Ieškovas privalo iš anksto informuoti atsakovę apie planuojamą sūnaus išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų, nurodant tikslią vietą, kelionės trukmę ir tikslą;
5.2.6. atsižvelgiant į sūnaus pageidavimus, jo ugdymo procesą ir / ar užklasinę veiklą (būrelius ir pan.) ieškovas su sūnumi gali susitikti ir dažniau, tačiau susitikimų laikas derinamas iš anksto su atsakove SMS žinutėmis ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis.
Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
6. Nurodė, kad:
6.1. ieškovas nenurodo ir neįrodinėja aplinkybės, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant su buvusia priimant 2023-03-14 sprendimą, pasikeitė iš esmės, kad ieškovas neteko viso ar dalies nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų ir pan. Ieškovas remiasi tik aplinkybe, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę sumažėjo jo galimybė įsidarbinti ir užsidirbti. Vien tai, kad ieškovas yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima mažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį;
6.2. priteistas 286 Eur išlaikymo dydis neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio. Ieškovas neįrodinėjo, kad koks nors vaiko poreikis sumažėjo (ar tapo nereikalingas) po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, sūnaus poreikiai ne tik kad nesumažėjo, bet, sūnui lankant krepšinio treniruotes, lankantis pas ortodontus, išaugus prekių ir paslaugų kainoms, padidėjo. Augančio sūnaus poreikiai neleidžia daryti išvadų, kad iš ieškovo priteista išlaikymo suma būtų per didelė;
6.3. nustačius, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl jo kaltų veiksmų, nenustačius, kad šalių sūnaus poreikiai būtų sumažėję, ieškinys dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo atmetamas;
6.4. teismas, atsižvelgęs į tai, jog nepilnamečiui vaikui nėra žinoma, jog ieškovas yra įkalinimo įstaigoje, o tai galėtų jam sukelti neigiamus išgyvenimus ir toks bendravimas neatitiktų geriausių vaiko interesų, įvertinęs pateiktą išvadą byloje, sprendžia, jog netikslinga nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką, įpareigojant atsakovę kartą į savaitę pristatyti nepilnametį bendravimui į Pravieniškių kalėjimą;
6.5. ieškovas yra įkalinimo įstaigoje ir jo galimybės bendrauti su vaiku yra ribotos. Siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir interesus, tačiau tuo pačiu metu siekiant kurti vaiko ir tėvo ryšį, užtikrinti tėvo teisę bendrauti su savo vaiku, įvertinus ieškovo teismo posėdyje išsakytą sutikimą, kol atlieką bausmę įkalinimo įstaigoje, bendrauti su sūnumi telefonu, tikslinga nustatyti minimalią bendravimo tvarką, kuri būtų kartu realiai vykdoma. Bendravimo tvarka nustatytina, kol ieškovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ir neturi galimybės pasinaudoti Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendime nurodyta bendravimo tvarka;
6.6. nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau dalyje, kurioje jis tenkinamas (dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo laikotarpiu, kai ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę) atsakovė iš esmės neturėjo priešingo intereso, sutiko, kad ieškovas bendrautų su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteisiamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, ir priimti naują sprendimą – sumažinti Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-9-877/2023, nepilnamečiui vaikui A. B. teiktiną išlaikymą iki 108 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2024-07-05 iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo – 2027-10-05, bei priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Nurodo, kad:
7.1. teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikant CK 3.192 straipsnio nuostatas numatančias, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, todėl padarytos byloje esančiais duomenimis nepagrįstos ir materialios teisės normų neatitinkančios išvados, kurių pagrindu priimtas sprendimas yra neteisingas ir turi būti panaikintas;
7.2. teismo motyvai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams dokumentams. Ieškovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius jo prastą turtinę padėtį, kuri yra iš esmės pasikeitusi, nei buvo priimant 2023 m. teismo sprendimą. Ieškovas neteko nekilnojamojo turto, transporto priemonių, darbo, įgijo didelį įsiskolinimą priverstinai vykdomą antstolio kontoroje, areštuotos jo banko sąskaitos, neteko laisvės, t. y. galimybės dirbti ir materialiai aprūpinti savo nepilnametį sūnų;
7.3. ieškovo turtinė padėtis nuo 2024-07-05 iš esmės pasikeitė. G. B. mėnesio pajamos šiuo metu yra 108 Eur. Ieškovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, deda visas pastangas dirbti. Ieškovas gali skirti visą 108 Eur sumą vaiko išlaikymui, tačiau daugiau lėšų, kurias jis laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiku galėtų skirti vaiko išlaikymui, G. B. neturi. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kilnojamojo turto, kurį pardavęs galėtų įvykdyti savo prievolę išlaikyti savo nepilnametį sūnų;
7.4. ieškovui neturint objektyvių galimybių mokėti priteisto dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, kiekvieną mėnesį didėjantys G. B. finansiniai įsipareigojimai, sudaro itin sudėtingas aplinkybes jo turtinei padėčiai – kiekvieną mėnesį išlaikymo įsiskolinimas auga ir mažina realias galimybes ateityje susidariusį įsiskolinimą padengti, t. y. ieškovo interesai yra neproporcingai pažeidžiami, nesudarant jam realios galimybės ateityje padengti turimus įsiskolinimus vaiko išlaikymui ir sugrįžti į įprastą socialinį ekonominį gyvenimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė M. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, skirti ieškovui programą kaip elgtis su vaiku, kaip kalbėti, o tėvystės įgūdžių trūkumus pašalinus, bendrauti su vaiku iš anksto apie tai įspėjus atsakovę, o visas bylinėjimosi išlaidas skirti atsakovui. Nurodo, kad ieškovas turi tokią pačią atsakomybę išlaikyti sūnų ir juo rūpintis, tačiau savo pareigos pilnai nevykdė nei anksčiau, nei dabar. Augant vaikui didėja jo poreikiai, kyla pragyvenimo lygis. Ieškovas yra pats atsakingas už savo poelgius. Ieškovas su sūnumi bendrauja telefonu, taip pat buvo susitikęs gyvai ir praleido kelias dienas kartu. Ieškovas bendravimo su sūnumi metu, vaikui girdint, negražiai kalbėjo apie atsakovės dukrą, keikėsi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
12. Ieškovas G. B. ir atsakovė M. D. turi nepilnametį vaiką A. B., gimusį (duomenys neskelbtini).
13. Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9-877/2023 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, nustatyta, kad ieškovas turi periodiškai mokėti 286 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės ir nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka.
14. Ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime nuo 2024-07-05 iki 2027-10-05.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
15. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
16. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
18. Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis po Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimo iš esmės pasikeitė. Ieškovas neteko nekilnojamojo turto, transporto priemonių, darbo, įgijo didelį įsiskolinimą priverstinai vykdomą antstolio kontoroje ir neteko laisvės, t. y. galimybės dirbti ir materialiai aprūpinti savo nepilnametį sūnų. Nuo 2024-07-05 išnyko galimybė dirbti bei užsidirbti. Ieškovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, deda visas pastangas dirbti. Ieškovo mėnesio pajamos šiuo metu yra 108 Eur. Ieškovas gali skirti visą 108 Eur sumą vaiko išlaikymui, tačiau daugiau lėšų, kurias jis laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiku galėtų skirti vaiko išlaikymui, G. B. neturi.
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti laikomos tokiomis, dėl kurių jis negalėtų teikti priteisto išlaikymo vaikui. Ieškovo negalėjimas gauti pakankamų pajamų dėl jo buvimo laisvės atėmimo vietoje, negali būti teisėtu pagrindu perkelti atsakovei didesnę sūnaus išlaikymo naštą.
20. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimu iš ieškovo jo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 286 Eur / mėn. iki vaiko pilnametystės. Teismas sprendė, kad A. B. poreikiams tenkinti kas mėnesį yra reikalinga 657 Eur suma. A. B. poreikiams reikalinga suma buvo sumažinta socialinės išmokos dydžio išmokos dydžiu ir nustatyta vaiko poreikiams reikalinga 571,25 Eur / mėn. suma. Ši suma padalinta abiem tėvams lygiomis dalimis, po 286 Eur.
21. Kauno apylinkės teismas 2023-03-14 sprendime nurodė, kad nėra duomenų apie paskutiniais metais gautas atsakovo (G. B.) pajamas. Iš Užimtumo tarnybos 2021-03-19 Pažymos matyti, kad G. B. buvo registruotas laikotarpiu nuo 2013-04-15 iki 2013-09-03, nuo 2015-12-30 iki 2016-05-20, nuo 2021-03-16. VSDFV duomenimis laikotarpiu nuo 2020-12-09 iki 2021-04-06 atsakovas G. B. nedirbo ir draudžiamųjų pajamų negavo. G. B. teigimu, jis dirbo užsienyje, tačiau jokių duomenų apie užsienyje gautą darbo užmokestį nepateikė. Atsiliepime į ieškinį G. B. nurodė, kad į įkalinimo įstaigą pateko 2019-03-27, nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. (t. y. 19 mėnesių) negavo jokių pajamų ir objektyviai neturėjo galimybių jų gauti bei teikti išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis.
22. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2024-11-04 duomenimis nustatyta, kad G. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos turimais duomenimis nustatyta, kad G. B. vardu nėra įregistruotų ir (ar) nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių. Apeliantas yra pateikęs Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį, iš kurio matyti, kad 2024-07-01–2024-11-30 laikotarpiu apelianto sąskaitos debetas buvo – 1 369,84 Eur, kreditas – 1 504,50 Eur.
23. Nors ieškovas Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimo priėmimo metu neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje, tačiau Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendime aiškiai nurodyta, kad nėra duomenų apie paskutiniais metais gautas G. B. pajamas, nėra duomenų apie užsienyje gautą ieškovo darbo užmokestį. G. B. įkalinimo įstaigoje buvo ir nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. spalio mėn., todėl 19 mėnesių negavo pajamų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus duomenis apie ieškovo dabartinę ir buvusią turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įvyko esminis ieškovo turtinės padėties pasikeitimas, dėl kurio galėtų būti mažintinas Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant su buvusia priimant Kauno apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimą, pasikeitė iš esmės.
24. Ieškovas, prašydamas sumažinti sūnui teiktino išlaikymo dydį, iš esmės remiasi tik ta aplinkybe, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę sumažėjo jo galimybė įsidarbinti ir užsidirbti. Tačiau tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje 3K-3-469/2006). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima mažinti nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydį. Ieškovo neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys bei bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikomos priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Tarnybos vertinimu, kad pačiam ieškovui nurodžius, jog jis įkalinimo įstaigoje iš individualios veiklos gavo pajamas, spręstina, kad ieškovas turi galimybę dirbti ir teikti išlaikymą savo sūnui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų sveikatos sutrikimų, būtų nedarbingas, priešingai – bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra darbingo amžiaus ir yra pajėgus sūnui teikti išlaikymą.
26. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog ieškovas yra pats atsakingas už savo poelgius. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi pajamų, nepaneigia jo pareigos teikti sūnui atitinkamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį bent minimalius jo vystymosi poreikius.
27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Šalių sūnui augant su atsakove, būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros bei rūpinimosi našta, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti, sprendime padarytos išvados yra motyvuotos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat, netinkamai taikant CK 3.192 straipsnio nuostatas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą negali būti suprantama kaip pareiga pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015).
29. Pažymėtina, kad Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama ne pakartotinai iš esmės, o neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-26/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 23 punktas). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokių argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama. Be to, CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašymas skirti ieškovui programą kaip elgtis prie vaiko, kaip kalbėti, išeina už apeliacinio skundo ribų ir, kad toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teismo metu, apeliacinės instancijos teismas nevertina šio atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pareikšto prašymo.
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
30. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Apelianto apeliacinis skundas atmestas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.