- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-28
- Bylos Nr.
- e2-11082-1252/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01608-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ernesta Mockutė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė, sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Antanui Lukošiūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui D. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
Nutraukti šalių įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoką dėl atsakovo D. S. kaltės.
Nustatyti santuokoje gimusių vaikų: K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja.
Priteisti iš atsakovo D. S. išlaikymą jo vaikams K. S., G. S. ir R. S., teikiant jį periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos ir baigiant kiekvienam vaikų sulaukus pilnametystės, t. y. atitinkamai iki (duomenys neskelbtini).
Paskirti ją išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Palikti po santuokos nutraukimo jai S. pavardę, nes šią pavardę turi santuokoje gimę vaikai.
Priteisti iš atsakovo valstybės naudai jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje su atsakovu sudarė ir įregistravo santuoką. Jiems yra gimę trys vaikai: K. S., G. S., R. S.. Šeimoje auga ir kiti jos vaikai: A. P. ir P. S. Prieš keletą mėnesių pastebėjo nuotraukas, iš kurių suprato, kad atsakovas gali būti susiradęs kitą moterį. Pareikalavo jo pasiaiškinti ir po to jų santykiai pašlijo. Jis paliko šeimą ir išsikėlė gyventi kitur. Jau apie pusę metų atsakovas gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, nebesirūpina šeima, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Tai leidžia teigti, kad atsakovas yra kaltas dėl šeimos ir santuokos iširimo. Nuo (duomenys neskelbtini) ji su šeima gyvena socialiniame būste. Pusmetį prieš tai su atsakovu sudarė Vedybų sutartį, kuria sureguliavo tarpusavio turtinius santykius. Atsakovui palikus šeimą, ji su penkiais savo vaikais pasiliko gyventi minėtame socialiniame būste. Dėl šių aplinkybių mano, kad bendrų vaikų: K. S., G. S. ir R. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja. Jie neturėtų būti atskirti nuo savo brolio P. ir sesers A. Šiuo metu su atsakovu nėra esminio ginčo dėl bendravimo tvarkos su jo vaikais ir nemato pagrindo daryti dirbtines kliūtis vaikų bendravimui su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai bus akivaizdu, jog atsakovas yra neblaivus, neadekvatus ar agresyviai nusiteikęs. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams, nes šiuo metu išlaikymas yra praktiškai neteikiamas. Be kasdieninių vaikų poreikių, susijusių su maitinimusi bei apsirengimu, yra ir eilė kitų išlaidų, susijusių su vaiko interesų apsauga. Visų pirma tai yra vaikų mokymosi ir ugdymo išlaidos, nes vaikai lanko ne tik bendrojo ugdymo įstaigą, tačiau užsiiminėja ir užklasine veikla. Jie naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, kurių teikiamos galimybės reikalauja atitinkamų išlaidų. Gyvenant santuokoje nėra įgyto jokio nekilnojamojo turto, kuris turėtų šeimos turto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Iki faktinio išsiskyrimo gyveno socialiniame būste, kuris priklauso valstybei ir yra jiems nuomojamas. Bute yra tam tikri namų apyvokos daiktai: baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai, reikalingi kasdieniniame gyvenime ir buityje. Dalis baldų yra įgyta kartu su atsakovu, tačiau mano, kad jie yra reikalingi normalių vaikų gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Todėl namuose esančio kilnojamojo turto nepageidauja dalytis ir prašo jį priskirti nedalijamo turto kategorijai. Ji kreditorių neturi. Prieš penketą metų buvo sudaryta vedybų sutartis, kurioje buvo išspręsti turtiniai santykiai, t. y. turtinės teisės yra griežtai atribotos ir laikomos asmeninėmis. Tai buvo susiję su tuo, kad atsakovas turėjo kreditorių. Ar turi kreditorių atsakovas šiuo metu ji nežino. Po santuokos nutraukimo nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, nes yra darbinga.
Ieškovė teismo posėdyje ieškinyje nurodytus reikalavimus palaikė. Nurodė, kad atsakovas daugiau nei metus gyvena užsienyje. Iš atsakovo pusės buvo neištikimybės faktas. 2025 m. gruodžio mėnesį aptiko, kad atsakovas gali būti neištikimas, nuo to laiko jis išėjo iš šeimos, todėl visi šeiminiai ryšiai nutrūko. Atsakovas vaikais nesirūpina, su vaikais nebendrauja, neteikia jiems išlaikymo. Kai su ja pabendrauja – atsakovas ją žemina, manipuliuoja. Dabar atsakovas dirba Š., jo pajamos sudaro daugiau nei 2000 Eur. Š. dirba apie 9 metus, miške. Maždaug apie 1500 Eur atiduodavo šeimai. Ji pati nesenai įsidarbino, gauna minimalų darbo užmokestį, vaikų pinigus. Vaikas R. turi kalbos raidos sutrikimą. Kiekvienam vaikui tiek neišleidžia pinigų, kiek reikalauja ieškiniu priteisti išlaikymą.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2026-06-19 specialistas apsilankė ieškovės D. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). D. S. nurodė, kad šiuo metu laikinai nedirba, tačiau yra registruota Užimtumo tarnyboje, ir aktyviai ieško darbo. Šeimos pajamos sudaro netekto darbo išmoka bei įvairios išmokos už vaikus, kurios sudaro apie 2000 Eur per mėnesį. Vyresnis sūnus K. lanko (duomenys neskelbtini), o jaunesnieji sūnūs G. ir R. lanko (duomenys neskelbtini). Vyras D. šeimą paliko jau daugiau nei prieš pusę metų. Jis visiškai nesirūpina vaikų išlaikymu, ir jų poreikiais. Apsilankymo metu buvo išklausyta K. S. nuomonė. Berniukas nurodė, kad su tėčiu bendrauja labai retai ir tik telefonu. Jis su tėčiu D. nėra labai artimi. Jis atvažiuodamas apsilankyti nieko savo sūnums neatveža, nei dovanų, nei saldumynų. K. ateityje norėtų gyventi tik su mama ir savo broliais bei sese. Mamą jis labai myli, jie yra labai artimi. Jaunesniųjų vaikų nuomonė dėl jų mažo amžiaus išklausyta nebuvo. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Neprieštarauja, kad vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkytų ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Antanas Lukošiūnas ieškinį palaikė. Nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių D. S. ir D. S. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys D. S. ir D. S. yra K. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus 2018-04-10 gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), G. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus 2020-07-13 gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus 2022-02-14 gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvai. Iš Vedybų sutarčių registro matyti, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių D. S. ir D. S. sudaryta vedybų sutartis, kuria sureguliavo tarpusavio turtinius santykius, turtinės teisės laikomos asmeninėmis.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinių pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai visiškai nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.62 str. 1 d.). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas buvo jai neištikimas ir dėl šios priežasties paliko šeimą. Ieškovės teigimu, nuo neištikimybės paaiškėjimo atsakovas iš esmės nustojo rūpintis šeima, nebevedė su ieškove bendro ūkio, nesirūpino vaikais, nepalaikė su jais ryšio ir neteikė jiems išlaikymo. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepareiškė savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio ir proceso metu išliko pasyvus.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas neprisiėmė atsakomybės gyvenant santuokinį gyvenimą, tinkamai nevykdė sutuoktinio pareigų, buvo neištikimas, paliko šeimą, nesistengė išsaugoti santuoką, nesirūpina vaikais, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).
Dėl sutuoktinių pavardžių
Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
Ieškovė išreiškė prašymą jai palikti santuokinę pavardę, atsakovas nuomonės nepateikė, todėl šalims paliktinos santuokinės pavardės: S., S.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, konstatuotina, kad atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Nenustačius, kad šalims būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei išlaikymo nereikalaujant, tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).
Dėl sutuoktinių turto padalijimo
Spręsdamas teismas nutraukti santuoką privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
CK 3.88 straipsnyje reglamentuojama, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o 3.89 straipsnyje – koks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji taisyklė yra tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Iš turto registrų išrašų nustatyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje, nekilnojamojo turto neįgijo, transporto priemonių neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi, be to iš Vedybų sutarčių registro nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) yra sudariusios ir įregistravusios vedybų sutartį, kurioje sureguliavo tarpusavio turtinius santykius (turtinės prievolės laikomos asmeninėmis), todėl nekilnojamojo turto dalinimo ir kompensacijos priteisimo klausimai nespręstini.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dalis namų apyvokos daiktų buvo įgyti kartu su atsakovu, tačiau jų padalijimo neprašo, kadangi šie daiktai yra būtini nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams ir tinkamoms gyvenimo sąlygoms užtikrinti. Teismas pažymi, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl namų apyvokos daiktai, naudojami vaikų poreikiams tenkinti ir jų gyvenimo sąlygoms užtikrinti, turi likti vaikų gyvenamojoje aplinkoje. Atsakovas savo pozicijos neišreiškė, prieštaravimų nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu išliko pasyvus. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis nepilnamečių vaikų interesų prioriteto principu, teismas sprendžia, kad šalių santuokos metu įgyti namų apyvokos daiktai nėra dalijami, paliekant juos ieškovės žinioje nepilnamečių vaikų interesams ir poreikiams užtikrinti.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Nagrinėjamos bylos duomenimis, vaikai K. S., G. S. ir R. S. gyvena kartu su ieškove, vaikų motina. Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, kadangi jie neturėtų būti atskirti nuo savo brolio P. ir sesers A. Ieškovės teigimu, atsakovas ryšio su vaikais nepalaiko. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jokių prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė. Institucija teikianti išvadą nurodė, jog neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes toks vaikų gyvenamosios vietos nustatymas atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams
Ieškovė prašo iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 400 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 str. 3 d.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis bei vaiko pinigai. Ieškovė be K. S., G. S. ir R. S. augina dar du nepilnamečius vaikus. Iš Sodros informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos vidutiniškai siekia apie 1600 Eur. Atsakovas savo turtinės padėties ir gaunamų pajamų neįrodinėjo. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Duomenų apie atsakovo sveikatos problemas ar kitas nuo jo valios nepriklausančias priežastis, kurios ribotų jo galimybes dirbti ir gauti pajamų, apie kitus atsakovo išlaikytinius, byloje nėra.
Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025-10-16 nutarimu Nr. 700 nustatyta minimali mėnesinė alga nuo 2026 m. yra 1 153 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 846 Eur (atskaičius mokesčius), kas sudarytų po 423 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių tenkinimui reikia apie 800 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad tokios sumos kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį neišleidžia. Atsakovas visą teisminį procesą išliko pasyvus, neišreiškė jokios savo pozicijos. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis neturi galimybės prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kita vertus, vertinant jo turtinę padėtį, nustatyta, kad atsakovas neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti papildomų pajamų ar kuris galėtų būti panaudotas jo turtinėms prievolėms vykdyti. Be to, atsakovas turi pareigą materialiai išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, todėl jo gaunamos pajamos turi būti vertinamos atsižvelgiant į visų jo išlaikytinių skaičių ir jo paties būtinas išlaidas. Taip pat akcentuotina, kad dalį vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų padengia valstybė, mokėdama išmoką vienam vaikui 129,50 Eur. Todėl teismas, įvertinęs vaikų amžių ir jų poreikius, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį bei ieškovės išreikštą poziciją teismo posėdžio metu, kad tiek pinigų kiekvienam vaikui neišleidžia, kiek prašo priteisti iš atsakovo, sprendžia, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas toks, kuris, viena vertus, užtikrintų nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, o kita vertus – atitiktų realias atsakovo galimybes vykdyti išlaikymo pareigą. Teismo vertinimu, pernelyg didelio išlaikymo dydžio nustatymas, neatitinkantis atsakovo turtinės padėties, galėtų apsunkinti sprendimo vykdymą ir lemti tai, kad išlaikymas faktiškai nebūtų teikiamas. Todėl, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistina po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194, 3.196, 3.208 str.).
Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Ieškinį tenkinus iš dalies, tačiau įvertinant, kad iš esmės ieškovės reikalavimai patenkinti, civilinė byla buvo pradėta ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo valstybei priteistinas 243 Eur žyminis mokestis (paskaičiuotas už priteistas sumas), kuris buvo apskaičiuotas tokia tvarka: ((300 Eur + 300 Eur + 300 Eur = 900 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 243 Eur, taip pat 121 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei 121 Eur už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 485 Eur. Taip pat susidarė 10,95 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 80, 96 str.).
Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 341,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 341,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 270 ir 385, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – S., S.
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams K. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2026-05-25 iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti ieškovę D. S. nepilnamečių vaikų K. S., G. S. ir R. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 485 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, 341,67 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt vieno euro 67 ct) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, 10,95 Eur (dešimties eurų 95 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai įstaigai.