Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Martyno Galvičiaus, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 281 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamąjį įsakymą visiškai ar iš dalies atlikta bausmė ir laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 22 d. 23.01 val. iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. 8.45 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejiems) metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotos D. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinta, kad S. S. yra recidyvistas.

Priteista iš S. S. V. A. 968 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, klausimai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė :

1. S. S. nuteistas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 22 d., apie 22.13 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 14, 126 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent 2,23 promilių neblaivumas, viršydamas leistiną greitį bei atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, dėl to priartėjęs prie priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį, to pasekoje automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu sunkvežimiu „Scania R440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio S. S. sukelto eismo įvykio metu automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. A. dėl dešiniojo blauzdikaulio ir šeivikaulio atviro skeveldrinio lūžio, plaučių sumušimo su ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, kai buvo būtina dirbtinė plaučių ventiliacija, dešinės pusės I–VI šonkaulių lūžių, kairės pusės I–III priekinių galų, IX–XII šonkaulių nugarinių galų lūžių, stuburo kaklinės dalies V–VII slankstelių skersinių ataugų lūžių dešinėje, stuburo kaklinės dalies V slankstelio lanko lūžimo, apatinio žandikaulio dešinės galvos lūžio, stuburo krūtininės dalies III slankstelio kūno kompresinio lūžio, kryžkaulio laterialinių dalių lūžio, dešinio gaktikaulio šakų lūžio, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžio, kairės pėdos V piršto proksimalinės falangos išnirimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kaktoje ir dešinėje girnelėje, daugybinių kraujosruvų rankų, kojų, krūtinės ir pilvo srityse padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas Erikas Rugienius prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams“, ir S. S. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

2.1. Apeliantai skunde cituoja skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 10 d. nuosprendį ir pažymi, kad S. S. atsižvelgiant į tai, jog pastarasis visiškai prisipažino kaltas, nuoširdžiai gailisi, aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis, taip pat atsižvelgiant į jo asmenybę, itin svarbus tampa teisingos bausmės jam paskyrimas.

2.2. Skunde aptariant BK nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu ir su šiuo klausimu susijusią teisės teoriją, pažymima kad skundžiamu nuosprendžiu S. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra proporcinga padarytam nusikaltimui, nuteistojo asmenybei ir prieštarauja teisingumo principui. Ši bausmė neužtikrins bausmės paskirties, nes dėl laisvės atėmimo bausmės taikymo nutrūktų ne tik nuteistojo ryšiai su šeimos nariais, bet ir būtų nutraukta darbo sutartis. Apeliantai pažymi, kad bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik, kai ji yra individualizuota, paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir resocializacijos poreikius. Cituoja BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir su jų taikymu susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei pažymi, kad šiuo atveju su laisvės atėmimu nesietinos bausmės skyrimas S. S. galimas tiek taikant BK 54 straipsnio 3 dalies, tiek BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad nors S. S. neteisėta veika vertinama, kaip labai sunkus nusikaltimas, tačiau tai nėra smurtinė nusikalstama veika. Be to, šioje situacijoje iš esmės nebeegzistuojantis nuteistojo asmenybės pavojingumas neturėtų lemti tokios griežtos bausmės taikymo.

2.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, suprato savo veiksmų pavojingumą, padarė išvadas ir siekia save reabilituoti, t. y. aktyviais veiksmais rodo savo elgesio pokyčius, yra labai motyvuotas ir siekia keisti savo gyvenimo būdą. Jis nėra pasyvus pataisos proceso dalyvis, siekia aktyviais veiksmais koreguoti savo elgesį tinkama linkme, palaiko artimus socialinius ryšius su šeima, yra visiškai nutraukęs visus ryšius su kriminalinį gyvenimo būdą vedančiais asmenimis, savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, aktyviai stengiasi kuo greičiau integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į jam kilusias pasekmes reaguoja teigiamai, t. y. smerkia savo poelgius, sugebėjo iš jų padaryti atitinkamas išvadas. Nuteistasis ne tik nori gyventi normalų gyvenimą, bet ir turi tam tinkamas sąlygas, t. y. turi šeimą, gyvenamąją vietą, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Šios aplinkybės, kartu su itin žema nusikalstamo elgesio rizika, teigiama motyvacija ir pasiryžimu integruotis į visuomenę leidžia spręsti, kad S. S. patyrė pakankamus suvaržymus bei išgyveno neigiamus padarinius viso jo baudžiamojo persekiojimo metu, todėl iš esmės pakeitė savo elgesį. Nuteistojo neįkalinus, jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Taigi S. S. gali būti teisingai nubaustas ir netaikius jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

2.4. Apeliantų teigimu, skundžiamame nuosprendyje pernelyg suabsoliutinta bausmės baudimo funkcija. Atkreipia dėmesį, kad veikos pavojingumas siejamas su veikos požymių kiekybine ir kokybine išraiška ir, nors nuteistasis neneigia nustatytų aplinkybių ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, tačiau teismo išvardintos veikos padarymo aplinkybės, sudarančios objektyviųjų požymių visumą, nėra pakankamas pagrindas jam taikyti laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad įkalinimas padarytų didelę žalą S. S. socialiniams ryšiams ir prieštarautų teisingumo principui. Bet kokia valstybės intervencija (ypač pačia ryškiausia forma – įkalinimu) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Apeliantų teigimu, šiuo atveju paskirta laisvės atėmimo bausmė nebeatitinka dabartinio asmens pavojingumo – jeigu kaltinamasis nekelia grėsmės visuomenei, nėra pagrindo taikyti jam izoliacinę priemonę. Pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama tik formaliai nubausti asmenį, nors jau pats baudžiamasis procesas jam padarė didelę įtaką. Net mažesnė nei įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju nebeatitiktų bausmės paskirties. Faktas, jog po veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų S. S. nėra padaręs, patvirtina, kad jis pasikeitė, kaip visuomenės narys yra nebepavojingas. Šiuo atveju ilgalaikis nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai itin neigiamai paveiktų ne tik jo asmenybę ir socialinius ryšius, bet iš esmės bausmė nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. S. bausmę, neatsižvelgė į BK 41, 54 bei 62 straipsnių nuostatas, ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

2.5. Nuteistasis ir jo gynėjas, cituodami BK 54 straipsnio nuostatas ir aptardami šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, akcentuoja, kad teismo sprendimu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius; teismas, vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks pastarojo teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Pasak apeliantų, iš to, kas nurodyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. S. bausmę, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41 ir 54 straipsniuose.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. S. ir jo gynėjas advokatas Erikas Rugienius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Daiva Armalienė prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo S. S. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde S. S. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas – apeliantai prašo skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

7. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas nuteistajam S. S. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad S. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 4 dalis, 7 dalis), o ne labai sunkų nusikaltimą, kaip nepagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, nusikalto būdamas anksčiau teistas aštuonis kartus, be kita ko, Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo traktorių būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,35 promilės etilo alkoholio (t. 2, b. l. 58–72, 74–78; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, po nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo S. S. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tai rodo, kad S. S. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Bylos duomenimis, nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, 2025 m. sausio 16 d. nutarimu baustas ir už tai, kad vairavo būdamas neblaivus, nepasirinkęs saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė (t. 2, b. l. 79–81), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, atskirai priimti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu S. S. recidyvistu pripažintas nebuvo, recidyvistu jis pripažintas tik skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, šis nuosprendis keistinas, panaikinant S. S. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarymą, įstatymų leidėjas yra numatęs vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą – tris alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienų metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo S. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dydžiu yra tik truputį didesnė negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (7 mėnesiai 15 dienų), o už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, – laisvės atėmimą 3 metams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Panaikinus nustatytą nuteistojo S. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, keisti nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus paskirtas bausmes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, vien tik minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimas, atsižvelgus į nustatytų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, savaime nerodo žymiai mažesnio asmens pavojingumo ir tai nėra būtina sąlyga švelninti jam paskirtą bausmę, nuteistojo padarytų nusikaltimų rūšys, pavojingumas ir kt. iš esmės lieka tie patys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026).

11. BK 62 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Pažymėtina, kad naujos redakcijos BK 62 straipsnyje, kaip ir anksčiau, galimybė skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, išliko kaip teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Sprendimą taikyti arba ne BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes. Taigi, jeigu ir yra BK 62 straipsnyje nustatytos sąlygos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę bausmės nešvelninti, jei jis mano, kad paskyrus švelnesnę bausmę jos paskirtis nebūtų pasiekta.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad S. S., padaręs nusikalstamas veikas, pats savo noru nepranešė apie šias veikas, priešingai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat nenustatyta nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą. Nors po nusikalstamų veikų padarymo S. S. savo kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų gailėjosi, ši aplinkybė nėra pakankama taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62 straipsnio 1 dalį. Įvertinusi tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos ne tik švelnesnės bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas), bet ir terminuotas laisvės atėmimas, taikant nuteistojo padėtį lengvinantį institutą – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau tai S. S. teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirti nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus švelnesnes bausmes negu terminuotas laisvės atėmimas būtų neteisinga. Bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, o priešingai, nusikalstamas veikas daro pakartotinai.

13. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

14. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024 ir kt.).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra nuteistojo asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą mažinančių aplinkybių. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, S. S. dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 83–84; t. 3, b. l. 35), jo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinės, jis turi šeimą, gyvenamąją vietą, būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitam asmeniui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, anksčiau jis taip pat buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, ne kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, taip pat už tai, kad vairavo būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Įvertinus nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo padarytos veikos pavojingumą – S. S., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 95), vairavo transporto priemonę, keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jo sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir tik atsitiktinumo dėka išvengta nepataisomų pasekmių, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje S. S. nurodė, jog jis įvykio dieną su draugais vartojo degtinę, prieš sėsdamas už automobilio vairo, buvo išgėręs gana daug, jautėsi apsvaigęs, tačiau vis tiek vairavo, nors nėra įgijęs teisės vairuoti, nes, kaip pats nurodė, nepavyko išlaikyti vairavimo egzamino. Pastebėtina ir tai, kad S. S. nurodė, jog ir jo sugyventinė neturi teisės vairuoti transporto priemones, automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, dažniau vairuodavo jis, t. y. S. S. patvirtino, kad automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, jis vairavo nebe pirmą kartą. Visa tai rodo didelį nuteistojo neatsakingumą ir abejingumą dėl jo netinkamo elgesio galinčioms kilti pasekmėms bei neabejotinai paneigia nuteistojo ir jo gynėjo teiginius, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas nebeegzistuoja, jo nusikalstamo elgesio rizika yra itin žema. Esant paminėtų aplinkybių visumai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, su laisvės atėmimu nenusijusią bausmę, nėra pagrindo. Pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nesudaro ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad naujų nusikalstamų veikų S. S. nėra padaręs, o paskyrus pastarajam laisvės atėmimo bausmę, ne tik nutrūktų jo ryšiai su šeimos nariais, bet ir būtų nutraukta darbo sutartis. Pastebėtina, kad paminėtos aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau akivaizdu, kad jos nuteistojo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė, taigi tiek savo, tiek šeimos padėtį nuteistasis blogina pats, netinkamai elgdamasis ir nesilaikydamas įstatymų reikalavimų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje į asmens šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021). Taigi pirmiau minėtos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, nors ir yra svarbios, tačiau jos nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. S. už abi jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pagrįstai ir teisingai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nes nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 4 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad nuteistajam S. S. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė už dvi jo padarytas nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežta. Be to, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, S. S. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė jam sumažintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. S. padarė 2025 m. rugpjūčio 22 d., t. y. iki Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nauju nuosprendžiu bei minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirtas bausmes subendrino visiško bausmių sudėjimo būdu. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta, švelnesnės bausmės paskyrimas suformuotų nuteistajam nebaudžiamumo jausmą.

17. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

19. Skundžiamu nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad S. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, S. S. nusikalto būdamas anksčiau teistas aštuonis kartus, be kita ko, ir už vairavimą neblaiviam, naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, po nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo S. S. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis; už tai, kad vairavo būdamas neblaivus, jis yra baustas ir administracine tvarka. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus S. S. polinkius ir bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo priešingas teisei (nusikalstamas) elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio ir anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nepaskatino jo keisti savo nusikalstamą elgesį.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, todėl keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 10 d. nuosprendį dėl nuteistajam S. S. paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą atmesti. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti S. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.