- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- 1-43-1251/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00034-2023-2
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Kristina Linkevičienė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Fokas
- Kategorijos
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėto (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.4.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas: 2024 m. liepos 8 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, skirta 300 MGL dydžio bauda,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2006-02-11 iki 2025-01-31).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y., laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. spalio 3 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. Nr. XIV-680 įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 13 straipsnį būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) automobilio „Ford Edge Titanium“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 8 324,29 Eur sumą ir automobilio „Jeep Cherokee“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 4 840,75 Eur sumą, bendrai už 13 165,04 Eur sumą Ukrainos piliečiui R. M. neparduoda ir 13 165,04 Eur sumos už parduotus aukščiau paminėtus automobilius negauna, 2022 m. rugpjūčio 1 d. nurodė (duomenys neskelbtini) apskaitininkei L. A., kuri apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, suklastoti – išrašyti 2022 m. rugpjūčio 1 d. dvi PVM sąskaitas faktūras serija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), joje nurodant tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų turinį, kad R. M. iš UAB (duomenys neskelbtini) perka automobilį „Ford Edge Titanium“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) už 8 324,29 Eur ir automobilį „Jeep Cherokee“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 4 840,75 Eur, bendrai už 13 165,04 Eur sumą, ir šias netikras PVM sąskaitas faktūras panaudojo, jas pateikdamas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių duomenų suvedimą atsakingai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei Z. P., kuri šias netikras 2022 m. rugpjūčio 1 d. dvi PVM sąskaitas faktūras serija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nieko nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, taip jis tyčia suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus apskaitos dokumentus.
Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Paaiškino, kad norint įsigyti automobilį (duomenys neskelbtini) aukcione, reikia sudaryti sutartį su aukcionu ir gauti prisijungimo kodus, kad galėtum dalyvauti aukcionuose. JAV bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turi sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ aukcionu ir turi prisijungimo kodus. (duomenys neskelbtini) turi sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ ir jie gavo tuos prisijungimo kodus dalyvauti aukcionuose. Dalyvaujant aukcione, tarkim, laimi automobilį, „(duomenys neskelbtini)“ sumoka „(duomenys neskelbtini)“ aukcionui už tą automobilį ir jis tampa „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe. Tuomet jie organizuoja automobilio pargabenimą iš aukciono į aikšteles ir pargabenimą į Lietuvą. Išrašo sąskaitą jiems, ne „(duomenys neskelbtini)“, tai yra „(duomenys neskelbtini)“ parduoda automobilį. Nusiperka automobilį iš amerikonų ir atsiskaito pagal sutartyje nustatytą tvarką. Kaltinamajam akte nurodyti automobiliai nebuvo jų pirkti aukcione, juos jiems pasiūlė įsigyti „(duomenys neskelbtini)“, jie jų nepirko. Tie automobiliai turėjo plaukti į Odesos uostą. Jiems buvo paaiškinta, kad juos įsigijo kompanija, bet prasidėjo karas ir laivai nebenuplaukė į Odesos uostą, nes jis buvo uždarytas. Jie buvo nukreipti ir nuplaukė į Klaipėdos uostą. „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad ukrainiečių pirkėjas dėl karo nekontaktuoja su jais ir pasiūlė automobilius įsigyti jiems. Jie sutiko. Automobilius parsivežė į Šiaulius. Iškrovė Šiaulių tiekimo bazės aikštelėje ir pagal iš „(duomenys neskelbtini)“ gautą sąskaitą faktūrą įformino muitinės sandėliavimo procedūrą iki pardavimo Automobilių neišmuitino, pastatė į įmonės sandėlius. Remiantis gauta sąskaita faktūra įsitraukė automobilius į savo buhalterinę apskaitą. Vėliau gavo informaciją iš „(duomenys neskelbtini)“, kad atsirado tų automobilių pirkėjas. Pasakė, kad reikia parduoti automobilius tam asmeniui, o dėl atsiskaitymo su „(duomenys neskelbtini)“ susidėlios vėliau, kaip visą laiką daro. Atvykus pirkėjui automobiliai buvo parduoti ir paimti pinigai tik už jų patirtus nuostolius iškraunant ir parsivežant čia. Išrašytas pinigų paėmimo kvitas, tuo ir baigėsi. Kaip supranta, jis padarė klaidą, kad laiku neišsireikalavo iš „(duomenys neskelbtini)“ kreditinės sąskaitos už tuos automobilius ir laiku neišrašė Ukrainos piliečiui kreditinės sąskaitos, kad laiku būtų įformintas atsiskaitymas. Faktas, kad automobilis čia buvo, jo perdavimo faktas įvyko, tik laiku neįformino dokumentų. Dabar ši klaida yra ištaisyta, tiek „(duomenys neskelbtini)“ išrašęs sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, tiek „(duomenys neskelbtini)“ įmonė išrašiusi pirkėjui. Jokių nuostolių, ar mokesčių nėra, niekas nenukentėjo. Dėl civilinio ieškinio 2 000 dolerių, tai jis yra tik tarpininkas pinigus perduodant iš Ukrainos piliečio JAV įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pagal jų išrašytą sąskaitą faktūrą. Gavosi, kad Ukrainos piliečiai pirko automobilius per Ukrainos įmonę, kuri prasidėjus karui dingo su tais kontaktais ir kur jie buvo nupirkę automobilius. „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ką daryti ir pardavinėjo kitiems. Atsiradus automobilio savininkui mes turėjome suforminti ir parduoti tuos automobilius, nes jau mes juos suforminę ir įsigiję, formaliai mes niekaip kitaip negalėjome. 3 000 dolerių papildoma išrašyta sąskaita buvo dėl to laivų nukreipimo, nes jie plaukė į Odesą, o buvo nukreipti į Klaipėdą, nes šis procesas nukreipti laivą nuo maršruto brangiai kainuoja ir JAV bendrovė išrašė papildomą sąskaitą, kuriuos jis sumokėjo ir kurią jis perdavė kaip tarpininkas. Dažniausiai perkant iš aukciono automobilius viskas daroma su juridiniu asmeniu. Ar fizinis asmuo pats gali įsigyti automobilį JAV – negali atsakyti. Dėl to jie dirba su „(duomenys neskelbtini)“, nes jie turi visus įgaliojimus, visas sutartis. JAV „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė įsigyti automobilius. Automobilius įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“, ne iš aukciono. Automobiliai jau plaukė į Lietuvą, jų išsiuntimą į Lietuvą organizavo „(duomenys neskelbtini)“, jie to patys negali padaryti. Jie vykdė tik automobilių vežimą iš uosto į Šiaulius. Į apskaitą automobilius įtraukė parvežus juos į Šiaulius, juos iškrovė. Su konteineriu buvo sąskaita faktūra, dokumentai. Tai buvo gal 2022 metų pradžioje, gal viduryje, tiksliai nepasakys, nes pastoviai veža automobilius. Reikėtų žiūrėti pagal muitinės sandėliavimo įforminimą, ten turi būti nurodytos datos. Sąskaitą už minimus automobilius išrašė „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaito ne už konkrečius automobilius, atsiskaito po automobilių pardavimo sumiškai. Vykdo suminę apskaitą. Jis galvojo, kad buvo atsiskaityta už minėtus automobilius, bet pasirodo, kad ne. Įvykus pardavimui, kad ukrainietis jam neliktų skoloje, o jis neliktų „(duomenys neskelbtini)“ skoloje, nes pasirodo, kad už jį buvo atsiskaityta, „(duomenys neskelbtini)“ išrašo jiems kreditinę sąskaitą, kad jie už jį nemokėtų. Gaunasi buhalteriškai sąskaitos apmokėjimas, o jie išrašo Ukrainos piliečiui kreditinę sąskaitą, kad jis jiems neliktų skolingas, įvyksta pinigų sudengimas. Faktas, kad jis išvažiavo nesikeičia. Kreditinės sąskaitos buvo išrašytos, bet per vėlai, jos išrašytos ne laiku, jos išrašytos šiais metais. Abi sąskaitos buvo išrašytos pavėluotai. Prasidėjus karui, tais metais, buvo ir daugiau tokių automobilių, bet dėl kitų pretenzijų niekas nepareiškė, pardavė juos ir atsiskaitė su „(duomenys neskelbtini)“ kaip ir buvo numatyta. Ukrainos pilietis pasiėmė automobilį. Rašė sąskaitą tam, kas pasiiminėjo automobilį, galėjo būti R. M., nes jis mokėjo ir yra jo parašai ant sąskaitų. R. M. buvo išrašyta sąskaita apie 1 000, už jų paslaugas, konteinerio parvežimą iš uosto, prastovas, sandėliavimą, iškrovimą. 2023 m. sausio 11 d. R. M. išrašyta sąskaita gal už automobilį, sąskaitoje nurodyta už ką. Jei išrašytas pinigų priėmimo kvitas, tai apmokėta sąskaita ir kas apmokėjo turi būti ant kvito. Asmuo sumokėdamas pinigus jį dažniausiai pasirašo. Pinigus priimant šeštadienį, arba po darbo, jei nėra buhalterės, jei būna Ukrainos pilietis, jis tuos pinigus paima, pasirašo ir kitą dieną išsiunčia kvitą. Visą laiką turėtų būti išrašomas kasos pajamų orderis, nebent kokios techninės kliūtys. Jis pasirašo ir išsiunčia, jis turėtų pasirašytą atsiųsti atgal. Viso už su automobiliais susijusias sąskaitas sumokėta tiek, kiek nurodyta orderyje, pagal faktą, kažkur taip ir yra 1 390 eurų. Jis buvo tik tarpininkas perduodant 3 000 dolerių iš Ukrainos piliečio „(duomenys neskelbtini)“ įmonei pagal jų sąskaitą, kurią jie pateikė. Pinigus perdavė fiziškai, nes juos gavo fiziškai. Iš 2022 liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) kopijos, matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ įforminta paslauga O. B. už „Ford Edge“, tai „(duomenys neskelbtini)“ O. B. išrašė sąskaitą. Kreditinės sąskaitos išrašytos šiais metais. Byloje jų nebuvo, jos buvo išrašytos eigoje, kada viskas prasidėjo. Dėl didelės apimties taip gavosi, nespėjo visko sužiūrėti, padarė klaidą. „(duomenys neskelbtini)“ įmonė yra registruota Amerikoje, Lietuvoje įmonė yra be „(duomenys neskelbtini)“. 3 000 dolerių perdavė Amerikoje registruotai įmonei. A. P. perdavė šiuos pinigus. Tikrai nepamena, ar R. B. kreipėsi telefonu, daug bendrauja, bet konkrečiai su juo, kad būtų kontaktavęs negali atsakyti. Naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini). Tuo el. paštu naudojasi tiek jis, tiek buhalterė, savininkas skaito. Ne visada būna, kad siunčiat atsakymą yra kažkoks parašas. Jei atsakymą rašo jis pats, tuomet atsakymą pasirašo, gali automatinis įmonės atsakymas būti. Pas juos normali praktika, kad į laišką atsakytų kitas asmuo. Apie nukentėjusiojo automobilį „Ford Edge Titanium“ sužinojo tik tada, kai „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad atsirado savininkas. Atvažiavo kitas ukrainietis, kuris jį pasiėmė tuo ir baigėsi. Pamiršo įforminti kreditavimą, gavo kaltinimą. Nukentėjusiajam R. B. išrašė sąskaitą, o kaip perdavė, nežino. Jam A. P. pasakė, kad dar reikia paimti. Jis pasirašė ant tų sąskaitų, pinigus paėmė, o automobilio atidavime nedalyvavo, jie stovėjo bazėje, dokumentus suformino ir jie nuvažiavo. Su R. M. bendravo tiesiogiai, nes yra jo parašai, tai jie turėjo susitikti tiesiogiai. Atsiskaito pagal ankščiau išrašytas sąskaitas, ne už kiekvieną, bet sumiškai. Apmoka už kelias išrašytas sąskaitas. Tiksliai negali pasakyti, kada vyks atsiskaitymas už tą automobilį, nes tarptautiniai pavedimai brangiai kainuoja. Jie per pusmetį gal kartą susikaupus sumoms moka. Jiems įdomu tik kiek yra jiems skolingi, nes iš jų perka. Konkrečiai nei buhalterė nepasakys, kuris uždengiamas. Jie pelno siekianti įmonė, JAV įmonė taip pat, paaiškėjus ir pasigilinus į situaciją, jis neturėjo reikalauti, kad jis sumokėtų pinigus, nes su Amerika buvo atsiskaityta. Buvo paaiškinta, kad dokumentus susidėlios su „(duomenys neskelbtini)“ vėliau. Jam buvo pasakyta, kad atsiskaitymus susidėlios vėliau, pamiršo ir neišsireikalavo sąskaitų. Pardavimas įvyko, atsiskaitymas įvyko kreditinėmis sąskaitomis, nes tie pinigai buvo sumokėti Amerikai. Nepasakys, ar jis ankščiau R. M. yra išrašęs daugiau sąskaitų už parduotus automobilius, nepamena. Tai galėtų atsakyti buhalterė, negali garantuoti, ar taip, ar ne. Jis, išrašant R. M. sąskaitas už automobilius, nežinojo, kad buvo tiesiogiai apmokėta aukcionui. Su civiliniu ieškiniu 2 745 eurų suma nesutinka. Dėl jo aplaidumo buvo išrašytos kreditinės sąskaitos-faktūros šiemet. Tuo metu tiesiog pamiršo ir to nepadarė. Tik dabar prasidėjus bylai susižiūrėjo ir dabar pasigilinus, jau kitas vadovas liepė sutvarkyti šį klausimą. 2022 liepos-rugpjūčio mėnesio pradžioje dėl šio atvejo gal buhalteris teikė duomenis, jei jo prašė. Įmonės sąskaitas tvarko buhalterė, jis tikrai netvarko, tai ne jo kompetencija, nurodyti kada išrašyti kreditines sąskaitas. Jis iki bylos nagrinėjimo nesuvokė, kad yra neišrašytos tos kreditinės sąskaitos. Jis sužinojo apie neišrašytas kreditines sąskaitas, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir pakviestas į teismą. Ikiteisminio tyrimo metu nelabai suvokė, kai gavo kaltinimą, tada suprato. Tai suvokė perskaitęs specialisto išvadą. Jie, kaip įmonė, mokesčių už šį sandorį neturėjo sumokėti. Automobilis nebuvo išmuitintas, tai reiškia, jis nebuvo Europos sąjungos teritorijoje. Vykdant pirkimą iš trečiosios šalies PVM nemoka ir pardavė į trečiąją šalį, net į Lietuvą jam net neįvykus, todėl pagal kažkurį straipsnį, buhalterė žino, PVM nesimoka, yra nulinis PMV. Pirkimo suma lygi pardavimo sumai, tai nei pelno neatsiranda. Žala nei valstybei, nei įmonei nebuvo padaryta dėl to, kad nebuvo laiku išrašyta kreditinė sąskaita nukentėjusiajam ir todėl, kad jie laiku nepareikalavo kreditinės sąskaitos ir „(duomenys neskelbtini)“. Jis turėjo tuos kreditinius dokumentus pateikti tą patį mėnesį prieš perduodant VMI. Tiksliai nepasakys, ar mėnesio pirmai dienai, tiksliai žino buhalterė. Atsakomybės numatytos, ANK 205 str., už buhalterinių straipsnių pažeidimus, nežino. Apie nukentėjusiojo susirašinėjimus su „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo, tokių neatsimena. Apie elektroniniu paštu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ gaunamus 2022 m. birželio, liepos mėnesiais el. laiškus nežino. Sandoris, kuris įvyko iš jų įmonės nukentėjusiajam yra tikras, dokumentai išrašyti tikri, nurodytos sumos tikros, neiškraipytos, yra įformintos visos muitinės procedūros, eksportas, visi dokumentai suforminti teisingai, niekas neklastojama. Jokių motyvų, ar tyčios kažką apgauti, ar įrašyti neteisingai, aš neturėjau.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2022 m. vasario 8 aukcione laimėjo automobilį „Ford Edge Titanium“. Kitą dieną, iš karto, jie tiesiogiai sumokėjo aukcionui, nesinaudojant Ukrainos tarpininko paslaugomis. Sumokėjo pagal (duomenys neskelbtini) ir iš karto jiems atsiuntė automobilį. Vasario 9 dieną apmokėjo transportavimą į Ukrainą 1 365 eurus. Mokėjimas buvo mokamas į kompanijos sąskaitą, esančią Lietuvoje. Mokestis sudarė už automobilį 8 600 dolerių ir su aukciono rinkliava 9 453 dolerius. Kadangi jis yra Anglijoje automobilį jam patarė įsigyti draugas A. S.. Konteineris į Klaipėdą su automobiliu atvyko 2022 m. balandžio 13 d. Automobilio iškrovimas įvyko balandžio 21-26 dienomis. Pagal visas sąlygas automobilis turėjo būti nukreiptas pas pirkėją, bet informacijos jokios apie mėnesį neturėjo. 2022 metų birželio mėnesį sužinojo, kad automobilis lietuvių kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir ji jo neatiduoda dėl jam nežinomų priežasčių. Surado internete informaciją apie „(duomenys neskelbtini)“ ir nusiuntė el. laišką. Viską aprašė laiške, kad įsigijo automobilį šeimai, viską apmokėjo, už transportavimą, nežino kodėl iki šiol automobilis nėra Ukrainoje. Iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ neprisistatė, atsakė, kad turėtų susisiekti su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, kad apmokėtų 3 750 eurus. Visą susirašinėjimą pateikė Šiaulių, Klaipėdos policijai. Kompanija „(duomenys neskelbtini)“ aiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ kompanija turi skolą ukrainiečių kompanijai ir reikia padengti šią skolą. Suprato, kad yra tarpusavio atsiskaitymas, jie nėra susiję su atsiskaitymais, nes viską yra apmokėję. Su žmona liepos mėnesį nusprendė apmokėti sąskaitą, kad galėtų atsiimti automobilį. Susirašinėjant su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, jie atsakė kur yra automobilis, nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Jis pirmą kartą sužinojo apie šią kompaniją. Susirašinėjant jam nurodė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus duomenis. Draugas A. S., kuris jam padėjo nusipirki automobilį, susisiekė su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis pasakė, kad reikia pateikti banko išrašus. Kvitas tiesiogiai įrodė, kad automobilis priklauso jų šeimai, kad jie apmokėjo. Liepos pabaigoje A. S. rado vežėją. Žmona O. B. parašė notarinį įgaliojimą, jie automobilį paėmė 2022 m. rugpjūčio 1 d. iš „(duomenys neskelbtini)“, kur sumokėjo pinigus grynais. Jiems nepateikė jokių kasos orderių. Aukcione nupirkus automobilį, dokumentai nebuvo atsiųsti, tik mokėjimo (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio parvežimo į Ukrainą bendravo su A. S., o žmona su R. M.. A. S. bendravo su ukrainiečių kompanija dėl automobilio parvežimo. Dėl automobilio parvežimo iš Amerikos į Ukrainą, buvo apmokėta į nurodytą kompanijos sąskaitą Lietuvoje. Kažkur savaitės ar trijų bėgyje pradėjo domėtis kur jo automobilis, nes po trijų dienų po aukciono yra suteikiamas sekimo numeris. Kol automobilis keliavo keltu bendravo su A. S.. Sekimo numerį suteikia, kai pakrauna automobilį, tuomet galima sužinoti, kuri kompanija yra vežėjas. 2022 m. birželio pabaigoje sužinojo, kas yra vežėjas. Kada prasidėjo įsiveržimas į Ukrainą, tada 2022 m. vasario 24-25 dienomis sužinojo, kad visi kroviniai yra nukreipiami į Lietuvą. Tiesiogiai su „(duomenys neskelbtini)“ bendravo tik birželio mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 3 000 dolerių, 760 eurų. Negavo kasos pajamų orderio, nes „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė mokėti grynais arba pateikti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) neatidavė, todėl nusprendė sumokėti grynais. Už ką sumokėjo nesupranta, bet sumokėjo 3000 dolerių pagal kompanijos rekvizitus nurodė „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. J.. 750 eurų buvo taip pat sumokėti, už ką nesuprato, dar 10 eurų už kažkokią paslaugą. Lietuvoje pinigus sumokėjo R. M.. Civilinį ieškinį palaiko, ieškinio sumą sudaro neaiški jiems pinigų suma 3 000 dolerių, dėl 750 sumos pinigų ieškinio nerašė, kadangi buvo pervežimo, iškrovimo sąnaudos. „(duomenys neskelbtini)“ jam nurodė „(duomenys neskelbtini)“ kontaktus, o kam tie pinigai nuėjo, jis nesidomėjo. Jam juos nurodė sumokėti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Amerikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Gavo 2022 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, bet kadangi negalėjo sumokėti per banką dėl karo, todėl pinigus sumokėjo grynais. Su žmona O. B. asmeniškai su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nebendravo. „(duomenys neskelbtini)“ apie jų pirmus susirašinėjimus su Amerikos įmone nežinojo, kai pradėjo rašyti įmonė dėl sumos, tuomet buvo į susirašinėjimą įtraukta įmonė ir S. J.. Į susirašinėjimą įtraukė „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis nežinojo tos kompanijos. Duomenis pamatė iš gautų susirašinėjimo su „(duomenys neskelbtini)“. Kompanija nurodė, kam siunčiama el. laiško kopija ir liepos mėnesį sužinojo apie susirašinėjimą. R. M., kuris perdavė automobilį, už mokėjimą sąskaitos faktūros neturėjo. Apie registracijos procesą Ukrainoje nežino, automobilis išmuitinamas to žmogaus vardu, kuris sumoka mokestį. Ukrainoje automobilis pirktas Amerikos aukcione registruotas jo žmonos vardu. Išmuitinimu Ukrainoje užsiėmė R. M.. R. M. jam perdavė išmuitinimo dokumentus, kad užsiregistruotų, dokumentų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė. Dėl civilinio ieškinio 2 745 eurų sumos patyrė žalą. Mano, kad pinigus gavo „(duomenys neskelbtini)“, tai kompanija „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga, ji pasiėmė pinigus. Jei pinigų Ukrainos kompanija įmonei „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo, tai kompanijos turi aiškintis tarpusavyje. Vieną kartą mokėjo „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. Sumokėjo grynais kompanijai „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. liepos 27 d. buvo išrašyta sąskaita ir sumokėti 3 000 eurų kompanijai „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ sakė sumokėti sąskaitą per banką, arba įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Jie įmonei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo grynais. 3 000 dolerių ir 760 eurų sumas perdavė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ atsiimant automobilį, už ką nesuprato. „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad reikia sumokėti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“. Pirkimo-pardavimo sutarties aukcionas neduoda, yra tik patvirtinimas apie automobilio pirkimą, nurodyta už ką mokama, automobilio markė ir VIN. Nėra automobilio pirkimo sutarties, aukcionas nedavė. Ankščiau nėra pirkęs automobilių iš Amerikos aukciono. Neturint prisijungimo kodų platformoje, nežino, ar galima dalyvauti, jis nedalyvavo. Asmeniškai ne jis pirko automobilį, automobilį pirko A. S., kuris naudojasi kompanijos account. Kadangi jis naudojosi Ukrainos kompanijos account, jį nupirko. Jis pirmą kartą pirko automobilį, nežinojo detalių, neįsigilino. Sutarties su Ukrainietiška įmone dėl automobilio pirkimo iš „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. A. S. paskambino, pasakė, kad jam per 24 valandas turi atsiųsti sąskaitą faktūrą ir jis per tris dienas turi apmokėti. A. S. pirkdavo ir pardavinėjo automobilius ir turbūt naudojasi Ukrainos kompanijos paslaugomis. Jis iki birželio – gegužės nežinojo apie „(duomenys neskelbtini)“, paskui sužinojo, kad suteikia transportavimo paslaugas kitose šalyse ir Lietuvoje. „(duomenys neskelbtini)“ aukcionas automobilį perdavė kaip transportavimo kompanijai, o kokiu pagrindu nežino. Prasidėjus įsiveržimui į Ukrainą, Ukrainos kompanija ir „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė, kad automobilius gabens į Lietuvą, nes Odesos uostai užsidarė. Nežino, ar tai buvo vienašališkas sprendimas, ar ne. Jokios informacijos apie tai negavo, A. S. paskambino ir pasakė, kad Odesos uostai užsidarė, automobilis plaukė į Lietuvą. Jo asmeniškai niekas neperspėjo, kad išaugo kaštai, pasakė jau po fakto, kai susirašinėjo su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, iki birželio mėnesio nežinojo, kad yra kažkokie pakeitimai.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoja O. B. parodė, kad tuo reikalu užsiėmė jos vyras. 2022 vasario mėnesį JAV aukcione „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo automobilį „Ford“. Kitą dieną sumokėjo pinigus aukcione. Jai iš karto pasakė kiek mokėti už pristatymą, ji sumokėjo visus pinigus per banką. Informaciją gavo iš vyro kiek mokėti, kur mokėti. Kai automobilis plaukė link jų, prasidėjo karas. Jiems pasakė, kad dėl karo padėties automobilį nukreipė į Lietuvą, Klaipėdos miestą. Vyras vis susiskambino, kur automobilis, jie tikėjo, kad viskas bus gerai. S. pasakė, kad dar reikia primokėti 3 000 dolerių ir 760 eurų, kad pasiimtų automobilį. Pareiškė, kad jei nori gauti automobilį, turi sumokėti šią sumą. S. surado pažįstamus, kurie galėtų važiuoti į Lietuvą ir parvežti automobilius. Pervežėju buvo M.. Perdavė jam tuos pinigus, kurių jie prievartavo iš jų. Sumokėjo pinigus ir automobilis pasiekė juos. Jiems tai dideli pinigai, nesupranta, kodėl „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo tos sumos. Tuo užsiėmė jos vyras, pasakė kiek žino. M. perdavė 3 000 dolerių ir 760 eurų. Mano, kad buvo 760 eurų suma. Kvitų už šias sumokėtas sumas negavo. Nežino, ar M. gavo kokius dokumentus. Jiems taip pasakė, kad tai už pervežimą ar iškrovimą, tiksliai nepasakys, tik perdavė pinigus. „(duomenys neskelbtini)“ pasakė kokią sumą reikia mokėti. Pinigus perdavė S., paskui jis M., kuris perdavė pinigus. Automobilį gavo, dabar automobilyje. Ji pati asmeniškai su M. nebuvo susitikusi. Pinigus 3 000 dolerių ir 750 eurų, įgaliojimą perdavė A. S.. Ji iš Amerikos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos negavo. Vyras iš Amerikos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Praėjo treji metai, aplinkybes užmiršti sunku, nes tai dideli pinigai. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingi. Pinigų prašė „(duomenys neskelbtini)“ Amerikos kompanija. Galvojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ – tai viena ir ta pati kompanija. Detaliai visko nepamena. Tai ne dėl to, kad dėl karo nebuvo galimybės automobilį perduoti, tai dėl to, kad automobilis buvo Lietuvoje ir reikėjo už jį sumokėti.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. A. parodė, kad S. jai buvo davęs nurodymą išrašyti sąskaitą, nes jis buvo direktorius įmonės, kurioje dirbo ir ji išrašė tas sąskaitas. Sąskaitos sumos nepasakys, bet buvo už automobilio pardavimą. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas išrašinėdavo ji, nes buhalterė dirbo nuotoliu ir ji turėdavo išrašyti sąskaitas. Kasos pajamų orderį būdavo, kad rašydavo ji, kad ir buhalterė susiskambinusios telefonu. Mano, kad kasos pajamų orderis negalėjo būti išrašytas negavus pinigų. Ji nėra įmonės kasininkė ir fiziškai pinigų negaudavo, kasininku buvo G. K.. Kreditines sąskaitas dabar vienas rašo buhalterė, kitas – ji. Jei kreditinėje sąskaitoje nurodyta, kad išrašė L. A., tai reiškia – ji. 2025 m. liepos 7 d. kreditinę sąskaitą sumai – 8 324,29 Eur gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ kreditinę, todėl išrašė kreditinę Ukrainos piliečiui. Iš pradžių jie gauna kreditinę sąskaitą, tuomet jie išrašo. Gal jie išrašo kreditinę sąskaitą pirmiau, tiksliai negali atsakyti, nėra buhalterė. Kai turėjo įvykdyti pardavimą, gal turėjo išrašyti pirmiau, kad skola iš Amerikos pasidengtų. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 8 metus. 2022 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais įmonėje buvo 2-3 vadybininkai, bet tikriausiai bus daugiau, nes yra skirtingi skyriai, pas juos A. K. ir A. B.. Tuo metu su automobilių pirkimu dirbo tik S. J.. Dokumentus dėl automobilių serviso jai pateikia vadybininkai A. K. ir A. B.. Ji su kasa nedirba. Dirba B1 buhalterine programa. Korekcijas programoje galima daryti, bet nėra buhalterė, suvesdavo kas yra pateikta tuo metu. Kaip gavo, nes kartais būna, kad nepamatai tą minutę, bet gal pirmą išrašė Ukrainos piliečiui ir tuomet gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir tuomet padengė skolą, kad neliktų kabėti jų skola ant kitos įmonės. Tai buvo pavienis atvejis. Prasidėjus tyrimui, pradėjo žiūrėti kodėl visa ta situacija, kodėl ta skola, pradėjo surasti tą informaciją. Buhalterės kontroliuoja PVM sąskaitų išrašymą ir atsiskaitymą. 2023 m. sausio 11 d. sumai 4 840,75 eurų išrašė, bet nekontaktuoja su asmenimis, gaudavo informaciją kurią reikia išrašyti ir išrašytas sąskaitas paduodavo, kas pasirašydavo pas klientą, ar kas atveždavo tas sumas susimokėti, nežino, nes pati nedalyvaudavo. Tikslios datos automobilio „Ford Titanium“ įsigijimo, nepamena, praėjo laiko yra daug sąskaitų. Iš „(duomenys neskelbtini)“ tuo laikotarpiu buvo įsigyjamas didesnis automobilių kiekis, gal per mėnesį daugiau nei 50. „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmonės nuolatiniai partneriai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Z. P. parodė, kad apie šitą faktą sužinojo tik dabar, kad kažkoks nesusipratimas įvyko ir dabar iš esmės nežino. 2022 metais tuo laiku ji dirbo nuotoliu ir sąskaitas išrašydavo L.. Ji tikrindavo bendruosius registrus ir, kaip vyr. finansininkė, apibendrindavo rezultatą ir nelabai gilinosi, kam, už ką išrašyta, jai nelabai įdomu. Kasos pajamų orderis rašomas kada gaunami pinigai, nes faktūra gali būti išrašoma, bet gali būti skola ir laukiama pavedimo arba įnešimo grynais pinigais. Kad kasos pajamų orderis išrašomas, o pinigai negauti, taip neturėtų būti. Kasos pajamų orderis išrašomas pinigų gavimo metu. Klientas, ar jo patikėtinis atveža pinigus ir tuomet išrašomas kasos pajamų orderis. 2023 metais ji ten jau nebedirbo. 2022 m. rugpjūčio1 d. išrašyta R. M. sąskaita-faktūra, nurodyta serviso paslaugos. Mano, jie importuodavo tuos automobilius, jie buvo ne visiškai tvarkingi, įmonė kažką atlikdavo, ir už tai reikėjo apmokėti serviso paslaugas. Už automobilio transportavimą, mano, kad negalėjo būti, bet negali atsakyti, nežino. Kreditinė sąskaita išrašoma pagal VMI reikalavimus, jei buvo išrašyta, buvo numatytas pardavimas, tik laukė, kad kažkas parveš automobilį, bet nustatytas faktas, kad to automobilio nepirks pardavėjas atsisakė ir automobilio nepirks, į sekantį laikotarpį išrašoma ta kreditinė sąskaita. Automobiliai iš Amerikos rinkos per „(duomenys neskelbtini)“ atkeliaudavo į „(duomenys neskelbtini) “. Įsigyti automobiliai būdavo įtraukiami į apskaitą. Negali atsakyti, ar buvo toks automobilis, kurio nepardavė, bet ir nebuvo išrašyta kreditinė sąskaita. Gal prieš metus ėjo į policiją pas tyrėją dėl „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, ko gero ne dėl šios bylos. Dirbo nuo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsikūrimo iki 2022 metų pabaigos. Pradžioje buhalterinė programa buvo Centas, paskui B1Lt. Prisijungimus 2022 m. prie programos turėjo L. A., S., ko gero viskas. G. K. turėjo prisijungimus, jis nevesdavo duomenų, jis tik pažiūrėdavo. Iki karantino atvažiuodavo į įmonę, po to dirbo namuose. Buhalterinius dokumentus atveždavo vairuotojas arba S. ir tai, jei reikėdavo, nes suvesdavo vietoje, tik tuos, kurių L. nemokėjo suvesti. Su grynais pinigais įmonėje nedirbo. Su grynais pinigais dirbo direktorius, bet ji net nežino, nes jai to nereikėjo. Kasininkas buvo G.. Didžiąją daugumą dokumentų suvesdavo L. A.. Korekcijas programoje galimybė matyti yra, bet nepamena tokio atvejo, kad ji žiūrėtų, tikrintų, su šia įmone nepamena. Kasos pajamų orderį išrašydavo vietoje per programą, tikriausiai L., ji nebuvau vietoje, negalėjo matyti. Atsiskaitymas su Amerikos įmone „(duomenys neskelbtini)“ vykdavo bankiniais pavedimais, po kurio laiko ir vadovas pasakydavo. Atsiskaitymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumine forma. Nežinodavo, už kuriuos automobilius būdavo atsiskaitoma, neįmanoma susekti, nes yra skola ir ji dengdavo sąskaitas nuo seniausio, o ne išmėtytai ieškoti už kurį buvo apmokėta, tai laiko gaišimas. Galvoja, kad S. buvo orientuotas žinoti už kokį automobilį sumokėta. S. J. jai pasakydavo kokią sumą reikia pervesti, ji pervesdavo. Gaudavo sąskaitas-faktūras su VIN kodais, buhalterinėje apskaitoje nėra reikalavimo atsiskaityti konkrečiai už tą ar kitą automobilį, galima už pusę automobilio atsiskaityti. Su grynų prekių judėjimu sąryšio neturėjo. Ar automobilis gali palikti Lietuvą įmonei išrašius sąskaitą-faktūrą ir nesumokėjus pinigų pagal buhalterinę apskaitą tas neapsprendžia, reikėtų teisininkų klausti. Tokiu atveju įmonėje matysis skola. Gavus automobilius iš ,,(duomenys neskelbtini)“ yra gaunami (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ išrašo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra dokumentas, kuris įtraukiamas į įmonės apskaitą, kaip įmonės turtas. Negali atsakyti šiuo atveju dėl tų dviejų automobilių, bet mano, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“, pagal (duomenys neskelbtini) tie du automobiliai priklausė „(duomenys neskelbtini)“. Kad automobilis išvyktų iš Lietuvos „(duomenys neskelbtini)“ reikalinga išrašyti PVM ir muitinės dokumentus. Nežino, ar tie automobiliai paliko Lietuvą. Jei PVM sąskaita išrašyta, vadinasi įvykęs pardavimo faktas, pardavimo sutartis, jei negauti pinigai, įmonei yra fiksuojama skola. Sąskaitos išrašomos pagal VIN kodą, tai ir parduodama pagal VIN kodą. Buhalteriškai įmonėje nebuvo gauti duomenys iš „(duomenys neskelbtini)“, kad už automobilius yra atsiskaityta. Nebuvo žinoma, kad automobilio įgijėjas yra sumokėjęs pavedimu (duomenys neskelbtini). Manau, kad S. nežinojo tų faktų ir galvojo, kad tie sandoriai yra tikri. Automobilio išvežimui iš Lietuvos reikalinga tik sąskaita-faktūra.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. G. parodė, kad žino, kad buvo parduotas automobilis, tuo metu nedirbo, žinau tik tiek. Prasidėjus tyrimui su dabartiniu direktoriumi, pradėjo žiūrėti kas ir kaip. Nustatė, kad automobilio pirkėjas buvo atsiskaitęs užsienio įmonei, išrašė kreditinę sąskaitą ir viską susitvarkė. Kreditinė sąskaita išrašoma per mėnesį, bet šiuo metu tai įvyko dabar. Sąskaitą išrašė jie ir tuomet Amerikos įmonė. Kiek žino, pirmiausiai jie išrašo ir tuomet Amerikos įmonė. Dirba nuo 2023 metų, kas vyko 2022 metais, nieko nežino. Sąskaitą išrašė kolegė L. A.. Kadangi su G. susižiūrėjo, o L. A. atsakinga už kreditinių sąskaitų išrašymą, ji išrašė tą sąskaitą. Tiesiog pažiūrėjo, kad nuo senų laikų piliečio skola, išsiaiškino, kad jis už tą automobilį atsiskaitęs su užsienio įmone, tai skolos jis jiems neturi. Išsiaiškino tas aplinkybes su G. pagalba, nes tiesiogiai su Amerika ji nebendrauja, kažkiek konsultuojantis su S., nes tuo metu jis buvo direktorius. Veda apskaitą tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjo dirbti nuo 2023 metų, su buhalterine programa B1. Kai ji pradėjo dirbti iš Amerikos „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai nebėra vykdomi, už seniau pirktus automobilius buvo daromi pavedimai, nes dabar jie neįsigyjami. Pavedime nėra nurodomas nei automobilio VIN, nei markė, tiesiog daromas sumiškas mokėjimas nenurodant už kokius automobilius. Yra dengiamos seniausios sąskaitos, seniausi pirkimai, ir tuomet galima žiūrėti už kokius automobilius buvo atsiskaityta. Nebūtų taip paprasta, nes reikėtų per kelias ataskaitas, bet įmanoma. Į serviso paslaugas konkrečiai tam klientui kas įėjo ir už ką buvo išrašyta, negali pasakyti, o ankščiau S. pasakydavo už kokias paslaugas, dabar to nebevykdoma, negali spėlioti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pamena, mano parodymai yra teisingi, jais galima vadovautis. 2023 m. sausio 11 d. dar nedirbo, dirbo Z.. Jei išrašomas kasos pajamų orderis, serija, Nr., jį turi įtraukti į buhalterinę apskaitą ir tokiam dokumentui pagrįsti reikalingas nors vienas parašas. Dokumentas žymi, kad grynieji pinigai perduoti į kasą. Žino, kad įmonėje atliekamas buhalterinis tyrimas, nebuvo nustatytų pažeidimų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad prasidėjus įvykiui su nauja buhaltere išsiaiškino, kad nesutvarkytos kreditinės sąskaitos, kurias ir susitvarkė. Automobilį „Ford Edge Titanium“ įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“. Prasidėjus tiems įvykiams sužinojo, kad automobilis parduotas Ukrainos piliečiui ir apmokėtas. Iki ikiteisminio tyrimo apie šio automobilio įsigijimą iš Amerikos ir pardavimą Ukrainos piliečiui, nepamena ką žinojo, yra daug automobilių, yra buhalterė, turi daug įmonių, daug įvykių. Automobilius įsigyja iš Amerikos, užpajamuoja, išmuitina, nes kitu atveju pagal LR įstatymus neįmanoma, sumoka visus muito mokesčius, turi sutartį su Amerikos kompanija, kad atsiskaitymas po pardavimo automobilio ir yra periodiškai kas ketvirtį, kas pusmetį, kaip tarp kompanijų daro buhalterija, toks procesas ir vyksta. PVM sąskaitą-faktūrą išrašo pardavimo momentu. Asmeniui atvykus įsigyti automobilį tą dieną išrašoma sąskaita-faktūra, nebent suderinta nuotoliu ir iš ankščiau. Tokių atvejų, kad išrašo sąskaitą-faktūrą, atiduoda automobilį, o pinigus gauna vėliau, yra buvę. Kasos pajamų orderį, kadangi ne viena įmonė buhalterijoje suruošia ir jis pasirašydavo parvykęs, ar tą pačią dieną negarantuoja. Kasos pajamų orderis išrašomas kai yra gaunami pinigai. Gali būti tokia situacija, kai išrašomas kasos pajamų orderis, o pinigai negauti. 2023 m. sausio 11 d. išrašyto kasos pajamų orderio sumai 4 840, 75 eurai, nepamena. Nepamena, ar kasos pajamų orderį išrašė negavus pinigų, bet būdavo pasitikėjimo atvejų. Būdavo pasitikėjimo atvejų, kartais „pramušdavo“ gerumo akimirka. Nepamena, ar šiuo atveju gavo šiuos pinigus. Išsiaiškinus, kad už automobilį „Ford Edge Titanium“ pirkėjas atsiskaitė tiesiogiai Amerikai ir 2025 m. liepos 7 d. buvo išrašyta kreditinė sąskaita, kad susitvarkytų buhalteriškai, patvirtinus iš Amerikos, kad yra suma užskaityta. Jei automobilis parduodamas kitam klientui į apskaitą jo nesitrauktų, bet kol išmuitinamas automobilis, būtinai reikia įtraukti į apskaitą, nes reikia susimokėti mokesčius ir čia ne įtraukimas, čia užpajamavimas. Jei automobilis yra parduotas į apskaitą nesitraukia, bet šito nežinojo, kad jis parduotas ir įtraukė į apskaitą. Paaiškėjus aplinkybėms, kad automobilis parduotas išrašė kreditinę sąskaitą. Pardavėjas turi išrašyti kreditinę sąskaitą. Pardavėjas išrašo jiems, jie išrašo pirkėjui. Buhalterijos reikia klausti, ar gali būti atvirkščiai. Buvo direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, vienu momentu nebuvo, paskui vėl buvo, tai tuo laikotarpiu nepasakys, 2022 m. spalio mėnesį buvo tik savininkas, kasininkas buvau jis. Kai išrašomas kasos pajamų orderis, turbūt, kad visą laiką dalyvauja grynų pinigų paėmime. Pinigus padavęs asmuo gal ir gali būti nepasirašęs kasos pajamų orderyje. Dėl kasos pajamų orderio 2022 m. rugpjūčio 1 d. sumai 1 390 eurų R. M. perduotų pinigų, nepamena kas buvo 2022 metais. Ne visais atvejais 2022-2023 metais dalyvaudavo paimant grynus pinigus, dalyvaudavo dienos bėgyje, nes pagal įstatymą tą parą turi pasirašyti. Grynus pinigus paimti įmonėje galėjo tik jis. 2022 metų direktoriaus S. J. el. pašto nepasakys. Nepasakys, ar jis turėjo atskirą el. paštą. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ el. paštas yra (duomenys neskelbtini), juo galėjo naudotis visa administracija: S., Z., L., S., dar kas turi prisijungimus. Sekretorės laiškų perskaitymui nebuvo. Tuo metu kas pirmas perskaitė, tas pasidalina informacija. Jis pats šiuo el. paštu retai naudojasi. Ne visais atvejais laiškai iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo spausdinami, būdavo, kad paskambina „ar matėte?“, kartais būdavo blokuojami, nueidavo į „Spam“, siųsdavo pakartotinai. Su S. dėl automobilio pardavimo, įsigijimo, labai retai apsitardavo, nes ant jo pečių daug kitų įmonės sričių. Su R. M. susitikimas 2023 metais gal yra buvęs, nepamena, daug žmonių. Pavardė girdėta, o kaip asmens nepasakys, ar tai tas, ar ne tas. Dabar prasidėjus tyrimui paaiškėjo, kad automobilis buvo įsigytas Ukrainos piliečio. Tokių atvejų, kad parduoda automobilį, neima pinigų ir nėra atsiskaitoma, nepamena, taip neturėtų būti, nežino tokių atvejų, ar yra buvę. Galėjo būti, kad išrašomas kasos pajamų orderis, nes buvo situacija su Ukraina, kaip visi gailėjo, buvo pasitikėjimas, gal pasirašyti galėjo, pasitikėdamas, kad atsiskaitys, atvažiuos, dabar negali atvažiuoti, melagių labai daug, nes pats paremdavo, yra davęs ir vaistams, kažkas tik taip. Nepasakys, ar įmonėje šiuo metu yra skola už neatsiskaitytus automobilius. Pinigus gavęs, juos įnešti į kasą, išrašęs kasos pajamų orderį, turi jis. Nepasakys, nepamena, kad sau kasos pajamų orderį išrašytų. Kasos pajamų orderis sumai 4 840,75 eurų, jei yra pinigus įnešė į įmonės sąskaitą. Jei pasirašė, tai greičiausiai buvo atsiskaitymas, bet jei neatsiskaitoma, tai jis savo pinigėlius turi įnešti. 2022 metais prasidėjus karui Ukrainoje, ar perdavė kažkas kažkokius pinigus, kitokiomis aplinkybėmis, gali būti, nes buvo, kad negali išvažiuoti dėl karinės padėties ir kiti vairuotojai galėjo perduoti. A. P. pažįstu, su juo esame bendravę, kai žmogus būdavo įsigijęs automobilį, apmokėjęs, rašydavo Amerikos įmonei laiškus, kad šitam automobiliui yra savininkas ir prašo patikslinti duomenis, ar gali atiduoti automobilį teisėtam vartotojui. Nežino, kad buvo atliekamas įmonėje tyrimas. Jei klientas yra neatsiskaitęs, išrašydavo kasos pajamų orderį ir įnešdavo savo pinigus. Nepamena, dėl išrašyto kasos pajamų orderio pinigų sumai 4 870, 75 R. M. pinigų įnešimo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė D. P. parodė, kad specialisto išvada, atsižvelgiant į liudytojų, kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus bei naujai byloje gautus duomenis, pateiktą kreditinę sąskaitą, nesikeičia, kadangi tikrino už 2022 metus ir tai buvo ūkinės operacijos registruotos 2022 metais, pateikti balansai už 2025 metus, o pateikta kreditinė sąskaita yra 2025 metų. Kalba apie 2022 metus, nes jai tikrinimui buvo pateikti 2022 metų dokumentai, taip pat dar pirminė ikiteisminio tyrimo medžiaga ir visas pokalbis vyko apie 2022 metus. Jei tikrinant dokumentus būtų pateikta 2025 metų sąskaita, nenurodant, kad tikrinti 2022 metų, išvada nesikeistų, nes tai laikotarpis kada įvyko ūkinė operacija. Ūkinė operacija įvyko 2022 metais, buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dokumentų pateikimo, visi dokumentai buvo pateikti už 2022 metus ir visą laiką vyko pokalbis būtent dėl tos mašinos. Buvo prašoma iš „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kaip ji pirkta, registruota, kaip už ją apmokėta, viskas vyko už 2022 metus. 3 000 JAV dolerių sumai išrašyta PVM sąskaita-faktūra „(duomenys neskelbtini)“ O. B. nurodant, kad už dalį „(duomenys neskelbtini)“ skolos, buvo vertinta visos bylos kontekste kai atliko apžiūrą 2023 metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje, bet pažeidimo nefiksavo, nes „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita išrašyta O. B. už skolą. Kad M. teigė, kad jis atvežė atsiimdamas šį automobilį pinigus ir perdavė „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, tai ne „(duomenys neskelbtini)“ operacija, paprasčiausiai direktorius galimai perdavė „(duomenys neskelbtini)“ tuos pinigus, todėl jie neturėjo atsirasti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Buvo 2022 metais įformintas automobilio pardavimas M. PVM sąskaita-faktūra, jis tik sumoka už serviso paslaugas 1700, kaip, paaiškino direktorius, į tas paslaugas įeina muitinės mokesčiai. Automobilio pardavimas M. buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą kaip pardavimas, gautųsi pajamos ir metų pabaigoje buhalterinėje apskaitoje buvo deklaruota balanse kaip pirkėjų skolos įmonei. Kadangi automobilis buvo įsigytas iš „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) už 8 000 su viršum ir parduotas už tą pačią sumą, įmonė mokesčių nuo jo nemoka. Nes pirkimas į sąnaudas, pardavimas į sąnaudas, pelnas – nulinis. Finansinėje apskaitoje registruotas kaip automobilio pirkimas, pardavimas ir metų pabaigoje pirkėjo M. skola UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkėjų skolos kitų metų balanse, tai yra pirkėjų skolų 2022 m. gruodžio 31 d. likutis su M. skola, 2023 m. gruodžio 31 d. taip pat pirkėjų skola, 2024 m. gruodžio 31 d. taip pat yra pirkėjų skola, kad M. yra skolingas įmonei. 2025 m. liepos 7 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už „Ford Edge Titanium“ – 8 324,29 eurų sumai rodys, kad šia sąskaita mažinamas 2025 m. gruodžio 31 d. sudarant finansinę įmonės atskaitomybę yra mažinamas pirkėjų įsiskolinimas, būtent šiai nurodytai sumai. Tai mažinamas 2025 m. gruodžio 31 d. kreditorinis įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)“ ir mažinamas kreditorinis įsiskolinimas, susidengia dvi operacijos. Buhalteriškai įtakos kas pirmas išrašo sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ didelio skirtumo nėra, vienos dienos skirtumas, įvyko sandoris, tai didelio pažeidimo nėra. Jei „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį, nėra skirtumo kuris pirma išrašo sąskaitą, ar „(duomenys neskelbtini)“, ar „(duomenys neskelbtini)“, nes ten tik vienos dienos skirtumas, didelio pažeidimo nėra. Buhalteriškai, jei „(duomenys neskelbtini)“ nereikalauja pinigų jis išrašo sąskaitą, ten kitą dieną, jeigu M. nebeskolingas išrašo įmonė, tai nėra net pažeidimo, nes vis tiek viskas bus registruota iki finansinės atskaitomybės pateikimo. Už finansinius metus yra atliekamas tyrimas. Pagal finansinės atskaitomybės įstatymą visos ūkinės operacijos turi būti registruotos iki finansinės atskaitomybės pateikimo. Pirkėjų skolos registruojasi balanse. Už 2025 metus balansas bus pateiktas iki 2026 metų pavasario. Iki to visos sąskaitos turi būti registruotos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Jei ūkinė operacija įvyko ir išrašytas apskaitos dokumentas išrašytas 2025 metais, tai traukiama į 2025 metų buhalterinę apskaitą. Įmonė sprendžia, ar įvyko pardavimas, ar tai yra skola ar nėra skola. Iki 2022 metų finansinės atskaitomybės sudarymu buhalterijai turi būti pateikti visi apskaitos dokumentai, kas liečia 2022 metus, jie registruojami buhalterinėje apskaitoje, sudaromas balansas ir pateikiamas iki 2023 metų pavasario. Skola už 2022 m. gruodžio 31 d. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų skolos apskaitos registre buvo registruota, kad M. yra skolingas įmonei. Minusinė sąskaita 2025 m. liepos 7 d. dėl „Ford Edge“ įsigijimo, jei įvyko ūkinės operacijos nurodytos kreditinėse sąskaitose 2022 metais, tai aišku, jos turėjo būti įtrauktos į apskaitą 2022 metais, bet čia yra 2025 metų ūkinė operacija. 2022 metų visos ūkinės operacijos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. turi būti registruotos buhalterinėje apskaitoje ir išvedami likučiai visų buhalterinių sąskaitų 2022 m. gruodžio 31 d., kurie perkeliami į balansą, kuris pateikiamas iki 2023 m. pavasario. Už duomenų teisingą pateikimą kas yra atsakingas pagal įstatymą, dėl atsakomybės yra teisinis klausimas. Ar atsakingas įmonės vadovas už duomenų pateikimą, gali paskaityti įstatymą, nes iki 2022 m. gegužės 1 d. buvo buhalterinės apskaitos įstatymas, o 2022 m. gegužės 1 d. finansinės atskaitomybės įstatymas, buvo užduotas klausimas ir yra atsakyta išvadoje. „Finansinės apskaitos organizavimą, tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą reglamentuoja LR Buhalterinės apskaitos įstatymas, įstatymas galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d. 10 straipsnio 1 dalyje“ ir „LR Finansinės apskaitos įstatymo, nurodyti straipsniai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai S. J. iki 2022 m. spalio 3 d., nuo 2022 m. spalio 4 d. – G. K.. Buhalterinius apskaitos dokumentus pateikia, kas vykdo veiklą įmonėje, buhalterė tik registruoja gautus apskaitos dokumentus, sudaro balansą, už balanso teisingumą, kaip yra nustatyta įmonėje kas teikia, ar buhalteris, ar pats direktorius teikia. Buhalteris daro įrašus į buhalterinę programą, veiklą vykdo ne buhalteris. 8 tome, 21-27 lapas, 3 punktas, specialisto išvadoje 2025 m. kovo 27 d., nurodyta, kad automobiliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje registruoti nepažeidžiant tvarkos, taip, tai apmokėti 8 automobiliai buvo, jie registruoti. Dvi transporto priemonės, kurios nurodytos kaltinime, kurias įgijo „(duomenys neskelbtini)“ „Ford Edge Titanium“ ir „ Jeep Cherokee“, pažeidimas buvo tik dėl M. parduotos mašinos. Automobilis „Jeep Cheroke“ pirktas 2022 m. balandžio 4 d. už 5 350, parduota 2022 m. rugpjūčio 17 d. už 4 840 M., patikrinus kasą, kad M. 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo atsiskaitęs už šitą automobilį, patikrinus skolų registrą įmonės nerasta, kad M. skolingas įmonei. Buhalterė nurodė, kad M. atsiskaitė 2023 metais, ši operacija, jei pardavė automobilį 2022 metais, M. neatsiskaito reiškia skola turėjo atsirasti apskaitos registre, o kas įvyko 2023 metais, tai skola naikinasi, kadangi neregistruota apskaitos registre kaip skola tai yra buhalterinis pažeidimas. Man užduotis ir dokumentai buvo pateikti už 2022 metus, bet tikrinant papildomai tyrėjas, kad išsiaiškinti tas aplinkybes paprašė „(duomenys neskelbtini)“ kaip buvo atsiskaitoma už automobilius, ten virš 100 automobilių. Jai buvo užduotis išsiaiškinti, ar už automobilius 2022 metų pabaigai buvo atsiskaityta, kaip jie registruoti. Susipažinusi su duomenimis, tyrėjui pasakė, kad nėra atsiskaityta, tyrėjas kreipėsi į įmonę ir buhalterė pateikė, kad 2023 metais atsiskaitė. 2022 metais už juos nebuvo atsiskaityta, tai turėjo būti registruota, kaip pirkėjų skola. Įstatyme nėra numatyta kada turi būti atsiskaityta už automobilį, paprasčiausiai, jei yra neatsiskaityta už automobilį įmonėje registruojama kaip pirkėjo skola buhalterinė. Išvadose tiek 2024 metų ir 2025 metų teiginys, kad PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, kadangi buvo nustatyta pagal apklausos protokolą, kad M. nepirko transporto priemonės, todėl buvo nustatyta, kad nesilaikyta Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumente PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio pardavimas registruotas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys ir nesilaikyta įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes apskaitos registruose registruotas apskaitos dokumentas, kuriame registruotas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys. 2025 m. kovo 27 d. išvados 3 dalyje, tikrinami 88 automobiliai priklauso ir tie du automobiliai priklauso „(duomenys neskelbtini)“, jei įvyko pardavimas „(duomenys neskelbtini)“ įsitraukė į pardavimą, tai įtraukė į apskaitą pagal apskaitos dokumentus. Pirkimo dokumentas yra registruojamas apskaitos registre. Viskas yra išdėstyta specialisto išvadoje, nurodyti (duomenys neskelbtini), pirkimai-pardavimai nurodyti. Iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo pateikti dokumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį iš „(duomenys neskelbtini)“, nes pateikti (duomenys neskelbtini). Rugpjūčio 1 dienai automobilio savininkas yra B., nes buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), pats B. pateikė, kad B. O. iš (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį, yra ir apmokėjimas. Du (duomenys neskelbtini) yra. Automobilį įsigijo B. O. iš (duomenys neskelbtini). Buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) el. laišku, ar už automobilį sumokėta, P. atsakė, kad jie įmonei „(duomenys neskelbtini)“ automobilio nepardavė. Tyrėjas pateikė iš Muitinės dokumentus, kad „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį iš (duomenys neskelbtini) įmonės ir į Muitinės sandėlį atvažiuoja, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. B. buvo pateikęs, kad jis dalyvavo (duomenys neskelbtini), prisijungė prie duomenų, gavo (duomenys neskelbtini) ir įsigijo. Buhalterė atsakė, kaip įmonė galėjo perduoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, galėjo perduoti automobilį trišale sutartimi. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) neregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje pirkėjų skolos neregistruota skola už šį automobilį būtent 2022 m/. gruodžio 31 d., tai yra neteisingai balanse parodyti pirkėjų įsiskolinimai. Dėl „Jeep Cherokee“ neatitinka neįvykęs pardavimas, rodo, kad parduota, o M. nepirko automobilio iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tai tikrovės neatitinkanti operacija. M. apklausoje pasakė, kad jis to automobilio iš „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, tik atliko paslaugą. Matė duomenis, kad M. atsiskaitė už automobilio serviso paslaugas. Pagal buhalterinę apskaitą Ekonominių tyrimų specialistai Muitinės duomenų neseka, kadangi M. pasakė automobilio nepirko, tik atliko paslaugą, atvažiavo paimti automobilį“.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P., parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, yra įmonės vadovas Čikagoje. 2022 metais bendradarbiavo su ukrainiečių įmonėmis, kurių savininkas buvo R., tai buvo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, dvi panašios įmonės viena registruota Lietuvoje, kita – Ukrainoje. Prasidėjus karui 2022 metais šios įmonės siuntė automobilius iš Amerikos ir į Lietuvą, ir į Ukrainą. Prasidėjus konfliktui Ukrainoje Odesos uostas buvo uždarytas, jiems reikėjo visus automobilius nukreipti į Klaipėdos uostą. Parvykus automobilių konteineriams į Klaipėdos uostą, automobiliai buvo iškrauti ir pastatyti į muitinės sandėlius. Praėjus dviem-trims mėnesiams, kuriam laikui buvo pradėta kontaktuoti su jais dėl klientų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimo. Automobilį „Ford Edge“ pamena. Dėl jo bendravo el. paštu su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ S. K., kiek pamena rašė dėl šio automobilio, rašė R.. Visom mašinom susidarė didelės išlaidos, kadangi prisidėjo automobilio persiuntimas iš konteinerių, konteinerių persiuntimai, peradresavimai iš Juodosios jūros Odesos uosto iki Klaipėdos uosto, prisidėjo automobilių iškrovimo kaštai, muitinės deklaracijos, jų pastatymas į sandėlį ir sandėliavimo kaštai. Tiksliai net negali pasakyti, nes kiekvienas konteineris buvo panašios sumos, bet jos skiriasi, nes pateko ant skirtingų laivų, buvo skirtingos prastovos Odesos uoste, buvo skirtingos prastovos Klaipėdos uoste, iškrovinėjo skirtingose aikštelėse tuos automobilius, nes kiekiai buvo milžiniški. Parvyko apie 1000 automobilių tuo metu, bet apie 3 – 4000 taip, kažkur. Skaičiuodavo doleriais. Kaip supranta, buvo pasiektas susitarimas tarp „(duomenys neskelbtini)“ R. B., kad jis susimokės tuos pinigus ir jis turėjo tuos pinigus perduoti „(duomenys neskelbtini)“ įmonei atsiimdamas automobilį Lietuvoje, ir kiek žino, jo vairuotojas, pasiųstas tuos pinigus sumokėjo. Tiksliai negali pasakyti, nes didžiuliai kiekiai automobilių ir reikėtų tikrinti kelte dokumentus 2022 metų ir žiūrėti pavedimus, visas apmokėjimo sąskaitas. Nesigilino, nedalino po vieną mašiną. Ir tikrai nežino, kokie Lietuvos įstatymai yra, kaip tie automobiliai turi būti eksportuojami iš Lietuvos, ar grąžinami, ar dar kažką. Paprasčiausiai nesigilino apie sąskaitas faktūras, muitinės deklaracijas. Ar 2025 metų liepos 8 dieną teismui yra pateikta kreditinė sąskaita, tai yra minusinė sąskaita 9200 eurų už transporto priemonę „Ford EDGE Titanium“, jų kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, o sąskaita išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai taip, jeigu yra tokia pažyma išduota. Tiksliai negali pasakyti, nes buvo priimta į darbą tokia mergaitė, kuri buvo atsakinga už komunikavimą su „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ ir visų tų einamų reikalų tvarkymu, ir kada išrašė tą sąskaitą, apie ją konkrečiai nežino. Per pusmetį grąžino, padėjo susitvarkyti apie 600 mašinų, tai čia buvo košmaras, dieną naktį klientai skambindavo, rašydavo. Nežino, kiek jų buvo išrašyta, žmonės darė pavedimus į Ameriką, žmonės mokėjo jiems, Lietuvoje, tad ten buvo didžiulis stresas, kad kaip sugrąžinti tuos pinigus, tuos automobilius, kurie buvo neapmokėti, nesumokėti pervežimai, viskas ir klientams buvo, ir jiems didžiulis stresas. Negali pasakyti, kiek ir kokių sąskaitų buvo išrašyta. Jie į Lietuvos reikalus nesikiša, prašė, kad šita įmonė jiems padėtų tą dalyką daryti. Kiek atsimena buvo siųsti jiems užklausimai iš Klaipėdos muitinės, iš Klaipėdos policijos, greičiausiai ir iš Šiaulių policijos ir į juos buvo atsakę. Turi sutartis su visomis įmonėmis, su kuriomis dirba Lietuvoje. Dabar nepasakys, turi būti sutartis, šiandien negali patvirtinti. Konkrečiai bendravo email su S., kartais pasiskambindavo įmonės vadovui G. K.. Kontaktavo su ukrainiečių įmone „(duomenys neskelbtini)“, bandė įsitikinti, ar R. B. tikrai jų klientas, ar tikrai gali jam atiduoti automobilį, ar sutinka jis apmokėti lėšas. Kiek pamena, buvo atsiųsta pavedimo kopija, kad už automobilį apmokėta aukcione. Kaip supranta automobilis turėjo palikti Lietuvos teritoriją ir pervažiuoti per sieną, todėl turėjo būti kažkoks dokumentas išduotas. Tikrai nepamena datos, kada pradėjo bendrauti su B. dėl automobilio. Per dieną gaudavo nuo 200 iki 300 užklausimų email, iki 150 skambučių Skype, WhatsApp. Atsirado grupė žmonių, kurie norėjo būti tarpininkais mašinų grąžinimo procese. Buvo padirbinėjamos sąskaitos, buvo padirbinėjami apmokėjimai aukcione, buvo falsifikuojama viskas, norėdavo tas mašinas pasisavinti kiti žmonės. Čia buvo didžiulis stresas ir problema didžiulė. Buvo labai daug darbo būtent dėl kiekvienos mašinos. Konkrečiai dėl tos mašinos tikrai neatsimena ir jam nereikia atsiminti to dalyko, bet viską galima sužinoti, patikslinti. Tai buvo apie balandžio mėnesį. Galėjo būti liepos mėnesį susirašinėjimas su B.. Negali patvirtinti dabar, nes nepamena. 2022 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) sąskaita išrašyta „(duomenys neskelbtini)“ dėl „Ford iš Titanium“ automobilio pardavimo 8600 eurų ir transportavimo išlaidos 600 dolerių sumai, kiek atsimena. Automobiliai konteineriais atvyko į Klaipėdos uostą, jie visi buvo iškrauti Klaipėdos mieste skirtingų Klaipėdos įmonių, ir „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, dar kažkokios įmonės iškraudinėdavo automobilius ir statė į muitinės sandėlius, į laikymo aikšteles. Paskui, išaugus kaštams laikymo tose aikštelėse padidėjus, nes nebuvo vietos automobilius belaikyti, buvo priimtas sprendimas, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ galima padėti laikyti šiuos automobilius, ir, kiek atsimena, jie jau tada kreipėsi į advokatus ir pagal Jūrų teisės įstatymus, jeigu yra skola tarp dviejų partnerių ar bendradarbiaujančių, žodžiu, jie turi teisę laikyti krovinį, kol jis nebus apmokėtas ir padengtos skolos pagal Jūrų teisės įstatymą. Tai buvo priimtas sprendimas ir susitarimas pasiektas, kad automobilį, dalis automobiliu važiuos į Šiaulius, jei „(duomenys neskelbtini)“ įmone, kur bus saugojamos ir mašinos, kol nebus išspręstas klausimas, tai matyt tuo metu dėl vežimo iš Klaipėdos, negali tiksliai teigti, bet kažkas gal surišta su automobilių transportavimu iš Klaipėdos į Šiaulius. Kiek atsimena, savo nuosavybėn nepriiminėja jokių automobilių, nes jiems jų nereikėjo, bet buvo pasiektas susitarimas dar su tuo metu dirbančiu S. K. „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kad jie dengs skolas, ir jie prašė jų, kad automobiliai būtų iškrauti Klaipėdoje ir saugomi kažkur, ir greičiausiai dėl Lietuvos įstatymų vietinių, kaip ta mašina turi būti pastatyta muitinės sandėlyje, turi būti atliktos procedūros importo kažkokios, tai turbūt dėl to buvo reikalingos sąskaitos faktūros, tranzitinės deklaracijos, bet nenusavino nė vieno automobilio, paprasčiausiai, kad juos turėjo laikyti pas save. Nežino, kaip paaiškinti, bet jie turėjo būti laikomi Lietuvoje, kažkur pas kažką, dėl kažko, kažkokiu pagrindu, tai, žodžiu, buvo pasiektas susitarimas, kad padės ir tuos automobilius laikys ir padės grąžinti. Supranta, kad ta sąskaita buvo reikalinga „(duomenys neskelbtini)“, kad jį parsivežti iš Klaipėdos uosto ir pastatyti muitinės sandėly, nes daug automobilių stovėjimui buvo parvežama iš pat pradžių į (duomenys neskelbtini) muitinės teritorinį sandėlį ir čia greičiausiai susiję su Lietuvos vidinėmis importo procedūromis. Kam tokiu atveju priklauso automobilis, tiksliai į šį klausimą atsakyti negali, nes čia turbūt yra Lietuvos muitinės procedūrų reikalas, tranzito automobilių reikalas, kad su mokesčiais susitvarkyti, nes dalis automobilių buvo išmuitinta. Nebegalėjo laikyti toliau muitinės sandėliuose, į dieną kainuodavo iki 2000 eurų, išlaikyti mašinas, mes jau fiziškai nebeturėjo finansų mokėti už tos mašinos laikymą. Iš Amerikos transportuoti automobilį išlaidos skiriasi konkrečiai kiekvienam automobiliui, priklausomai kokiam Amerikos regione buvo nupirktas automobilis, kiek kainavo vietinis pervežimas iki uosto, kiek kainavo pakrovimas į konteinerį priklausomai kiek mašinų buvo pakrauta konteineryje, 3-4 mašinos konteineryje į kokį uostą jie plaukia į Odesą, Klaipėdą, tos sumos gali susidaryti ir 1500, ir 2000, ir 1000 gali būti. Būtent kokia suma susidarė dėl nukentėjusiojo R. B. automobilio Ford džipo, tiksliai nepamena, bet, kiek supranta, visos išlaidos buvo nurodytos R., ir jų įmonės buvo siųsta jam informacija, kiek kainavo. Buvo siųsta jam tiesiogiai su kuo jis dirbo, per ką jis siuntė tą mašiną, per Ukrainos įmonę, jam buvo įvardintos sumos. Negali paneigti, ar patvirtinti ar gavo iš S. J. 3000 dolerių, ar ne, nes atskirų pavedimų jie negalėjo daryti, būtų patyrę daugiau nuostolių, tai greičiausiai apmokėta už 10-20 automobilių. Dėl atsiskaitymų grynais, kai jis Amerikoje, o jis Lietuvoje, nepamena. Negali pasakyti, ar yra gavę iš S. J. grynų pinigų. Jis vienintelis atvažiuoja į Lietuvą ir bendrauja su Lietuvos įmonėmis. Nepamena aplinkybių dėl grynų pinigų. Dėl sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), greičiausiai, jeigu buvo pasiektas susitarimas, kad automobilis yra grąžinamas ar B. O., ar R., ar dar kažkam, jie turėjo atvykti į Lietuvą, pasiimti automobilį ir turėjo sumokėti tuos pinigus, ir turėjo būti išrašyti turbūt jiems sąskaita faktūra kažkokia. Kiekiai mašinų buvo labai dideli, ar konkrečiai dėl tos mašinos kalbėjo neprisimins ir niekas to neprisimins. Daugiau be S. J. ir G. K. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ turbūt nebendravo. Jie visas išlaidas, viską išstatinėjo „(duomenys neskelbtini)“ kompanijai ir derino su jų dar tuo metu buvusiu direktorius S. K., jie informuodavo savo klientą, šiuo atveju R., kad yra tokia suma, susidaręs nebemokėjimas už šį automobilį, jie susitardavo su klientais, kad jie sumokės tas išlaidas. Konkrečiai jie išstatydavo sąskaitas toms ukrainiečių įmonėms. „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad pinigų neturi, nemokės, bet suprato, kad pasiektas susitarimas, kad klientai pasiims automobilius ir sumokės. „(duomenys neskelbtini)“ auto buvo priėmęs tokį susitarimą ir, kiek atsimenu visi jie būdavo informuoti ir visų pirma jie bendraudavo su ukrainiečiais, su ukrainiečių įmonėmis ir tik tada, kai buvo pasiektas bendras susitarimas, jau būdavo nukreipiami pas juos.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad nepamena nurodytų aplinkybių. Praėjo trys metai. Nebūtina garsinti jo parodymų, pamena ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, galima laikyti teisingais jo parodymus. Mato ekrane žmogų su didele barzda, bet jo nepamena. Šiauliuose įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo du kartus. Ten važiavo paimti automobilius. Pas juos yra žmonės, dirbo su Odesos jūrų uostu. Kai prasidėjo karas visi laivai išplaukė kas kur. Prasidėjus pas juos karui, vyko į mūsų jūrų uostus, nes laivai išplaukė į Europos uostus, po to buvo gautas užsakymas paimti šiuos automobilius, bet buvo reikalingi papildomi pinigai, kad atsiskaitytų už automobilius. Jis neužsiėmė tais automobiliais uoste. Jo transporto kompanija veždavo automobilius iš Šiaulių į Ukrainą. Žmonės, kurie pirko automobilius į kokius uostus, jis tos informacijos neturi. Jis turi transporto kompaniją. Jį pasamdė žmonės, kurie turėjo informaciją kiek reikia pinigų atvežti į Šiaulius. Susitiko su jais Ukrainoje, jie perdavė grynus pinigus. Jie vyko į Šiaulius pagal adresą, į (duomenys neskelbtini), sutikrino automobilių duomenis kuriuos turėjo paimti, perdavė pinigus, jie atidavė dokumentus ir automobilius. Šiauliuose atliko eksporto deklaracijas ir išvyko į Ukrainą. Atvežė automobilius į Ukrainą, išmuitino Ukrainos muitinėje ir atidavė savininkams ir jie su jais atsiskaitė už transportavimo paslaugas. Šiauliuose buvo du kartus. Vieną kartą paėmė du automobilius, kitą kartą du automobilius, viso iš įmonės Šiauliuose paėmė 4 automobilius. Pamena asmenis, kurie jo prašė paimti automobilius į Ukrainą. Dabar neturi su savimi dokumentų, įmonėje turi visus dokumentus, dabar negali atsakyti į šį klausimą, kas prašė paimti automobilius. Į jį kreipėsi tarpininkai, kurie užsiėmė automobilių pervežimu, ne automobilių savininkai. Gali tik įvardinti vardą – S.. Vieną kartą tarpininkas buvo S.. Taip, tai buvo A. S.. S. davė kontaktinius duomenis kur važiuoti Lietuvoje paimti automobilius. Dėl automobilių Ford Edge ir Jeep Cherokee pervežimo į Ukrainą daugiau jokie žmonės nesikreipė, visus duomenis gavo iš S.. Ten buvo visi S. nurodyti duomenys el. paštas, duomenys, leidimas išdavimui. S. jam perdavė pinigus, kuriuos reikia nuvežti į Lietuvą. Lietuvoje paimant automobilius viskas buvo perduota grynais pinigais, dokumentų nepasirašė. Abiem atvejais ofise buvo du žmonės perduodant pinigus. Abiem atvejais buvo tie patys asmenys. Būtent tiems asmenims abiem atvejais perdavė pinigus. Dokumentus, kuriuos padavė įmonė automobilių pervežimui, tikrino, skaitė VIN kodus, kad galėtų kirsti sieną. Matė, kad automobilių Ford Edge ir Jeep Cherokee (duomenys neskelbtini) buvo išrašyti automobilių savininkų vardu, ne jo. Skaitė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jam perduotus dokumentus dėl tų dviejų automobilių. Sąskaitos-faktūros, kad automobilius įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduodami jam, tai kažkokie padirbti dokumentai, jis nieko iš jų nepirko. Automobilius parvežė į Ukrainą ir perdavė savininkams, išrašyti automobilių techniniai pasai savininkų vardu. Ukrainoje perdavimo dokumentų Ukrainoje nepildė, tik buvo papildomas išmuitinimo lapas savininkams. Lietuvoje padavus pinigus už automobilius nedavė pasirašyti dokumentų už tuos sumokėtus pinigus. Kai atvežė pinigus buvo SMS, jie turėjo ant lapelio kiek turi sumokėti, antrą kartą nesutapo, nes pavėlavo ir buvo paskaičiuota 10-15 eurų už stovėjimą, pinigus visada mokėjo grynais. Vieną kartą viskas buvo gerai, o kitą kartą reikėjo papildomai užmokėti 5 ar 10 eurų, nes nespėjo ir pavėlavo vieną dieną, nes muitinėje buvo sugaišta laiko. Jis R. pretenzijų neturi. Lietuvoje gavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad būtų galima vykti eksporto dokumentams į muitinę. (duomenys neskelbtini) yra technikinis pasas amerikietiškam automobiliui. Invoice yra pirkimo-pardavimo sutartis iš Amerikos. Nepamenu, kas Invoice buvo nurodytas pardavėjas – pirkėjas. Ar tai buvo fiziniai, ar juridiniai asmenys, nepamena. Kertant Lenkijos – Lietuvos sieną nereikia jokių dokumentų, o kertant Lenkijos – Ukrainos sieną reikia eksporto deklaracijos, nes jie ne Europos Sąjungos nariai. Eksporto deklaracijas galima forminti, kad ir dešimt egzempliorių, reikalingas vienas egzempliorius, galima nors dešimt jų išrašyti. Ar reikia eksporto deklaracijos kopiją palikti Lietuvoje negali pasakyti, nėra muitininkas, bet ten automatiškai praeina, nes patikrina QR kodą. Muitinėje pildant deklaraciją nurodo kam priklauso automobilis, nurodo savininką. Deklaracijoje yra du punktai viename nurodomas pervežėjas, kitoje – savininkas. Dokumentus įformino muitinė, kurie turėjo automobilių dokumentus. Muitinei dokumentus pristatė kompanija, kuriai davė pinigus, jis nepildė dokumentų. Jį deklaracijoje domina tik teisingai nurodytas VIN kodas ir sienos kirtimas, daugiau niekas joje nedomina. Gali kirsti sieną, jei automobilio savininkas deklaracijoje nurodytas kitas pagal muitinės taisykles, nes jis turi įgaliojimą savininko iš Ukrainos.
Dėl automobilio „Ford Edge Titanium“
Dėl automobilio „Jeep Cheroke“
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos
Motyvuojamoji dalis
Sutiktina, kad nagrinėjamoje byloje aktualus transporto priemonės „Ford Edge Titanium“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos faktūros serija AG Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas bei jos realizavimas, kuris formaliai patenka į BK 300 straipsnio reguliavimo sritį. Tačiau, sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, būtina įvertinti, kokie duomenys buvo klastojami, kokia jų teisinė reikšmė, atsižvelgiant į jų paskirtį, tokių duomenų įrašymo tikslą ir pan. Siekiant įvertinti, ar nagrinėjamu atveju buvo padaryta nusikalstama veika, atitinkanti BK 300 straipsnio 1 dalį, esminė įrodinėtina aplinkybė turėtų būti ne dokumentų, kurie šiuo atveju neginčijamai yra automobilio „Ford Edge Titanium“ pardavimo sukūrimo, bet jo suklastojimo faktas. Atitinkamai, klastojimas reiškia veiksmą, kuriuo sukuriama melaginga, netikra ar neteisinga informacija siekiant apgauti – sąmoningai suklaidinti. Nagrinėjamu atveju būtent dokumentų klastojimo arba kitaip – neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą faktas nebuvo įrodytas.
Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, sprendžia, jog kaltinamojo S. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nebuvo įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje svarbu sekti visų įvykių seką, kurių pagrindu automobilis „Ford Edge Titatnium“ buvo visų pirma įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą, o po to perduotas Ukarinos piliečiui R. M.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. sutuoktinė B. O. R. 2022 m. vasario 9 d. įsigijo minėtą automobilį per Ukrainos kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ JAV aukcione „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjo visus reikiamus mokesčius automobilio pargabenimui bei už patį automobilį. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad minėto automobilio gabenimu į Ukrainą rūpinosi JAV bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Laivui plaukiant į Ukrainą prasidėjo plataus masto kariniai veiksmai Ukrainos teritorijoje, todėl laivas iš Odesos uosto buvo nukreiptas į Klaipėdos uostą, kur automobiliai buvo iškrauti ir sandėliuojami. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. P. pateikta informacija, kad laivui pakeitus išsikrovimo uostą susidarė papildomos transportavimo išlaidos, šiuos argumentus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Nors posėdžio metu apklaustas nukentėjusiuoju byloje pripažintas R. B. tvirtino, kad jis nuolat sekė savo automobilio judėjimą iš JAV į Ukrainą, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Priešingai, nei teigė nukentėjusysis, jis su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. P. susisiekė tik 2022 m. liepos 5 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams po automobilio įsigijimo ir trims mėnesiams po to laiko, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsitraukė automobilį „Ford Edge Titanium“ į savo apskaitą pagal jiems išrašytą sąskaitą faktūrą. Šiuo atveju sutiktina, kad automobilių saugojimas Klaipėdos uoste tik didino automobilių transportavimo išlaidas, todėl „(duomenys neskelbtini)“, neatsiliepiant tikriesiems automobilių savininkams bei nereaguojant Ukrainos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovams, susisiekė su tuometiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu S. J. ir automobilius pardavė.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turėjo verslo ryšius, jie nuo 2021 m. prekiavo naudotais automobiliais tarp JAV ir Lietuvos. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad už nupirktus automobilius buvo atsiskaitoma ne už kiekvieną automobilį atskirai, bet sumiškai, t. y. vienu metu pervedant didelę pinigų sumą ir nenurodant už kuriuos automobilius yra atsiskaitoma. Šiuos faktus patvirtino ir byloje apklaustas kaltinamasis S. J., „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P., finansinę apskaitą tvarkiusi Z. P.. Iš to matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei JAV kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ buvo nusistovėję nuolatiniai verslo bei savitarpio pasitikėjimo santykiai, todėl 2022 m. balandžio 4 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (Invoice) Amerikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ už 8 600 JAV dolerių, plius transportavimo 600 JAV dolerių išlaidas iš JAV į Lietuvą, viso 9 200 JAV dolerių, pardavė automobilį „Ford Edge Titanium“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią transporto priemonę įtraukė į finansinę apskaitą. Kaip patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek A. P. už automobilius nebuvo mokama juos įsigyjant, bet buvo atsiskaitoma tik juos pardavus, sumiškai. Taip nutiko ir šiuo atveju, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą automobilio pardavimui, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo iškart už šį automobilį. Šiuo atveju neabejotina, kad buvo išrašyta tikra ir nesuklastotais duomenimis pagrįsta automobilio „Ford Edge Titanium“ pirkimo-pardavimo sąskaita, kurios pagrindu automobilis buvo įtrauktas į apskaitą.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis S. J., automobilio įsigijimo metu neturėjo informacijos apie tai, kad šią transporto priemonę prieš tai JAV aukcione „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijęs Ukrainos pilietis R. B., nes byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų priešingai. Nukentėjusiajam R. B. pradėjus domėtis, kur yra jo pirkta transporto priemonė, t. y. 2022 m. liepos 5 d. jis elektroniniu paštu susisiekė su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. P., kuris nurodė susimokėti papildomai patirtas automobilio transportavimo bei saugojimo išlaidas JAV bei Lietuvoje ir atvykti pasiimti minėtą automobilį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę. Šiuo atveju 2022 m. liepos 27 d. „(duomenys neskelbtini)“ Išrašė sąskaitą faktūrą SF Nr. (duomenys neskelbtini) – 3000 JAV dolerių sumai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra serija AG Nr. (duomenys neskelbtini) 1 390 Eur sumai, kurios buvo apmokėtos. 2022 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas kasos pajamų orderis serija AGP21 Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad įformintas 1390 Eur gavimas iš R. M.. 3000 JAV dolerių sumą R. M. perdavė S. J., kuris perdavė A. P.. Nors A. P. nurodė, kad neatsimena, kokiu būdu jam buvo perduoti šie pinigai, tačiau patikino, kad S. J. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra skolingi.
Šiuo atveju teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija AG Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pirkėjas R. M. perka už 8 324,29 Eur be PVM, o pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota „Ford Edge Titanium“ yra įrašyti tikrovę neatitinkantys duomenys, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nepardavė R. M. automobilio „Ford Edge Titanium“ ir jokių pinigų už šį automobilį negavo ir neketino gauti. Taip pat sutiktina, kad šiuo atveju turėjo būti išrašyta ne pardavimo PVM sąskaita-faktūra, bet kreditinė PVM sąskaita-faktūra, kas buvo padaryta tik 2025 m. liepos 7 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. liepos 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 8 324,29 Eur kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Serija PIRK Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pirkėjas – R. M., pardavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2025 m. liepos 8 d. „(duomenys neskelbtini)“ išrašė kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 9 200 USD sumai, kurioje sąskaitos gavėjas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju neabejotinai iki 2025 m. liepos 7 d., t. y. iki teisingų PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje buvo įtraukta 2022 m. rugpjūčio 1 d. tikrovės neatitinkanti PVM sąskaita faktūra. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad nei 2022 m. rugpjūčio 1 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą serija AG Nr. (duomenys neskelbtini), nei 2025 m. liepos 7 d. išrašius kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Serija PIRK Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėti jokių mokesčių valstybei, todėl jokia žala nebuvo padaryta. Šiuo atveju žala nebuvo padaryta nei valstybei, nei fiziniams asmenims.
Aukščiau minėta, kad tais atvejais, kai veika negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismas vertina, kad buvo padarytas formalus finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimas, kuris šiuo atveju nėra tokio masto, kad būtų galima kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę.
Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo iki 2022 m. spalio 3 d., kai tuo tarpu visi finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 metus turėjo būti pateikti apskaitą tvarkančiai įmonei iki 2022 m. gruodžio 31 d. Vadinasi šiuo atveju visus finansinius dokumentus už 2022 metais įvykusius sandorius turėjo pateikti jau nebe S. J., bet naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. K., kuris šioje byloje buvo apklaustas liudytoju.
Dėl automobilio „Jeep Cherokee“ pardavimo 2022 m. rugpjūčio 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija AG Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „Jeep Cherokee 75th Anniversart/Latitude“ pirkėjui R. M. už 4 840,75 Eur be PVM. 2023 m. sausio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderyje serija AGP21 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įformintas 4 840,75 Eur gavimas iš R. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė S. G. pateikė sąrašą kada ir už kokias sąskaitas buvo atsiskaityta už parduotus automobilius už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 31 d., iš kurio matyti, kad automobilis „Jeep Cherokee“ iš „(duomenys neskelbtini)“ pirktas 2022 m. balandžio 4 d. už 5 350 JAV dolerių. Pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą AG Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas R. M. už 4 840,75 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus datai 2022 m. gruodžio 31 d. R. M. skola neregistruota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nurodė, kad 2023 m. sausio 11 d. – 4 840,75 Eur pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) atsiskaityta per kasą. Nors liudytoju apklaustas R. M. teigė, kad jis automobilio „Jeep Cherokee“ nepirko, bet į kasą įnešti grynieji pinigai paneigia šiuos jo argumentus. Teismas ir šiuo atveju negali tvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė buvo tvarkoma visada tinkamai, finansiniai įrašai buvo atspindimi realiulaiku, nebuvo neatitikimų. Tačiau šiuo atveju nesutiktina, kad patikrinimų metu nustatyti pažeidimai būtų tokio masto, kad galėtų būti taikoma ne administracinė bet baudžiamoji atsakomybė ir negali būti laikoma nusikalstama veika BK 300 straipsnio prasme.
Be to baudžiamajai atsakomybei kilti bei veiką kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnį būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. nustatyti, kad S. J. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru, ar žinomai tikru suklastotu dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių ir norėjo taip veikti.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis S. J. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2006-02-11 iki 2025-01-31) numatytą nusikalstamą veiką, todėl dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2006-02-11 iki 2025-01-31), padarymo kaltinamasis S. J. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu).
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas R. B. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo S. J. 3 675 Eur papildomas muitinės išlaidas dėl parvežimo į Ukrainą bei 2 745 Eur (3000 JAV dolerių) automobilio gabenimo išlaidas. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, R. B. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje baudžiamojoje byloje S. J. buvo kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu. Kaltinamąjį S. J. byloje atstovavęs gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis pateikė dvi sąskaitas už kaltinamajam suteiktas teisines paslaugas, t. y. sąskaita 1 452 Eur bei 774,40 Eur, viso 2 226,40 Eur sumai. Byloje jokių naujų procesinių veiksmų teisiamųjų posėdžių metu nebuvo atliekama, byloje įvyko septyniolika teisiamųjų posėdžių, kurių metu buvo apklausiami liudytojai, naudojamasi vertėjo paslaugomis, todėl teismas, atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos apimtį, faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, mano, kad S. J. naudai priteistina visa 2226,40 Eur advokato pagalbos išlaidų suma, kuri priteistina iš valstybės lėšų. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas (Paketas Nr. 1), kuriame yra viena DVD-R optinė duomenų laikmena, kurioje yra (1) priedas prie 2024 m. rugsėjo 6 d. liudytojo R. B. apklausos protokolo, nuotolinės apklausos vaizdo ir garso įrašas; priedas prie 2023 m. birželio 28 d. liudytojo R. M. apklausos protokolo, nuotolinės apklausos vaizdo ir garso įrašas; priedas prie 2024 m. spalio 18 d. papildomos liudytojo R. M. apklausos protokolo, nuotolinės apklausos vaizdo ir garso įrašas, 1 vnt., kuris pridėtas prie bylos 8 tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais ir 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
S. J. išteisinti jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.
Priteisti S. J. jo patirtas advokato išlaidas 2 226,40 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 40 ct) iš valstybės.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
voką (Paketas Nr. 1), kuriame yra viena DVD-R optinė duomenų laikmena, kurioje yra (1) priedas prie 2024 m. rugsėjo 6 d. liudytojo R. B. apklausos protokolo, nuotolinės apklausos vaizdo ir garso įrašas; priedas prie 2023 m. birželio 28 d. liudytojo R. M. apklausos protokolo, nuotolinės apklausos vaizdo ir garso įrašas; priedas prie 2024 m. spalio 18 d. papildomos liudytojo R. M. apklausos protokolo, nuotolinės apklausos vaizdo ir garso įrašas, 1 vnt., kuris pridėtas prie bylos 8 tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.