Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aleksandro Rusako,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-1065/2026 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei R. Š. patikslintą priešieškinį V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei R. Š., prašydamas: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp V. Š. ir R. Š. (iki santuokos B.), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti Š. pavardę; 3) pripažinti, kad sutuoktinių turtiniai santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini); 4) santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: savo gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), priekaba šiuo metu nenaudojama, dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas nuo 2021 m. balandžio 16 d.; automobilį markės „Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, priteisti ieškovui V. Š., nes minėtas turtas nupirktas iš jo asmeninių lėšų; 5) priteisti iš atsakovės ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas: 9,20 Eur + 8 Eur + 14,15 Eur (iš viso 31,35 Eur) už AB „Regitra“ pažymas; 4,93 Eur + 6,33 Eur (iš viso 11,26 Eur) - už VĮ Registrų centras pažymą bei išrašą, 0,50 Eur už dokumentų kopijavimą bei valstybei už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje.

Ieškinyje nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendrų vaikų jie neturi. Po pirmos jo santuokos nutraukimo 2001 m., jis liko gyventi jo buvusiai sutuoktinei E. Š. priklausančiame name, kurį ji paveldėjo po savo tetos mirties. Po skyrybų jis turėjo minčių jos namą įsigyti ir, savininkei leidus, pradėjo namą bei kitus pastatus remontuoti: apšildė visą gyvenamąjį namą iš išorės ir apkalė dailylentėmis, į namą įvedė vandenį, pastatė hidroforą, įrengė tualetą, sudėjo plastikinius stiklo paketus. Taip pat remontavo tvartą, jame išbetonavo grindis, suvirino gardus, viralinėje pertinkavo sienas, pečių, įvedė elektrą. Suremontavęs namą pradėjo jame gyventi. Visi namo pagerinimai yra neatskiriama jo dalis. Su atsakove pradėjo gyventi kartu nuo (duomenys neskelbtini) balandžio mėnesio minėtame name. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų atsakovė niekur nedirbo, išskyrus laikinus, sezoninius darbus, faktiškai buvo jo išlaikoma. (duomenys neskelbtini) jo buvusi sutuoktinė E. Š. pasiūlė jam pirkti jai priklausančius (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo bei gyvenamąjį namą su kitais statiniais adresu: (duomenys neskelbtini). Jis minėtą turtą pirko iš savo asmeninių lėšų. Atsakovė prie pirkimo savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo. Minėtas turtas yra jo asmeninė nuosavybė. 2012 m. vasario 7 d. jis gavo tėvo palikimą, o 2013 m. sausio 21 d. paveldėtą turtą kartu su kitais įpėdiniais pardavė ir gautus pinigus panaudojo (duomenys neskelbtini) nupirkto namo remontui. Namo viduje: ištapetavo sienas 3 kambariuose, klijavo plytelėmis virtuvės sienas, koridoriuje - sienas ir grindis, vonios kambaryje - sienas ir grindis. Viską darė pats. Atsakovė pirko tapetus, vidaus patalpų lygtai 2 duris, tiksliai neatsimena, lygtai prisidėjo ir prie plytelių pirkimo. Po santuokos registravimo atsakovė lizingu pirko šeimai baldus: dvigulę lovą, spintą, šaldytuvą, indus, kitus smulkius daiktus. Po to, kai susituokė, po 6 mėnesių atsakovė įsidarbino įmonėje „L.“, nuo tos dienos jų tarpusavio santykiai pradėjo keistis, pvz., ji jam niekada nesakydavo, kokį atlyginimą ji gauna. Jos darbo pradžioje atsakovė neturėjo banko kortelės, taigi, ji pati pinigų iš savo sąskaitos per bankomatą nuimti negalėjo, todėl kažkokį laiko tarpą iš savo sąskaitos į jo sąskaitą pervesdavo po 300 Eur į mėnesį, po ko jis jos prašymu jos pervestus pinigus išgrynindavo ir visus atiduodavo jai. Maistui bei kitiems reikalingiems šeimai daiktams visada išleisdavo maždaug vienodai, abu pirkdavo maistą, jokio bendro vertingo turto nepirko. Po to, kai banke ji gavo mokėjimo kortelę, prie bendro ūkio vedimo visiškai neprisidėdavo, faktiškai kiekvienas gyveno iš savo asmeninių lėšų, maistą pirko atskirai, nors valgį gamino abu. Niekada neturėjo bendros šeimos piniginės, bendrų lėšų, asmeninius daiktus, pvz. rūbus, avalynę, kitus sau būtinus daiktus, pirko kiekvienas iš savo asmeninių lėšų.

Nurodė, jog palaipsniui jų tarpusavio santykiai pradėjo keistis, jautė, kad atsakovė jam neatvira, tarpusavio santykiai pradėjo šalti. 2020 m. liepos l d. atsakovė išvažiavo iš namų jam nieko nesakiusi, nesakė, kur išvažiuoja ir kodėl, su savimi pasiėmė dalį savo asmeninių daiktų. Po dviejų savaičių ji jam paskambino ir pasakė, jog gali sugrįžti, jeigu jis jos atsiprašys. Savo kaltės nejautė, todėl paklausė, kodėl ir už ką turi atsiprašyti, ji neatsakė, ir gal po 3 savaičių pati sugrįžo namo, jam sakė, kad buvo pas savo dukrą. Jis yra ramaus būdo, niekada nėra prieš ją smurtavęs, patikėjo, kad ji buvo pas dukrą, ir jie vėl pradėjo gyventi kartu, nors jau tada jam buvo minčių, kad ji turi kitą vyrą ir jam neištikima. Po to, kai jie susitaikė, nieko neklausinėjo ir ji pati jam išėjimo priežasties nepasakė. Po pirmo jos išėjimo iš namų pragyveno kartu apie metus, atrodė, kad jų tarpusavio santykiai normalizavosi ir viskas buvo gerai. Po metų, ji nieko jam nesakiusi, be jokio konflikto, vėl pasiėmė savo asmeninius daiktus ir išėjo iš namų. Sužinojo, kad ji susirado butą nuomai Pakruojyje. Po jos antro išėjimo jie kartu negyveno apie metus laiko. Pradėjo įtarinėti, kad jos meilužis, jo buvęs draugas, nors kartu jų nėra matęs. Tiesioginių įrodymų dėl jos neištikimybės neturi. Po išėjimo apie metus laiko ji pas jį nesirodė, parduotuvėje jie kartais susitikdavo, kalbėjosi, bet kodėl ji išėjo, tos temos niekada nelietė. 2022 m. gegužės mėn. jie su atsakove susitiko per laidotuves. Po laidotuvių ji pakvietė pas save į nuomojamą butą. Nuo tos dienos jie vėl pradėjo susitikinėti, nors kartu ir negyveno, apie bendro ūkio vedimą nebuvo ir kalbos, pvz., jeigu eidavo į parduotuvę, maistą pirko tolygiai. Ji per savo išeigines atvažiuodavo pas jį į kaimą, o jis atvažiuodavo pas ją į (duomenys neskelbtini). Taip ir gyveno iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. Tą dieną ji buvo pas jį, pasakė, kad susirenka visus savo daiktus ir išvažiuoja visam laikui, nes jis be jos žinios jos bute paliko „flešiuką“ ir įrašinėjo jos pokalbius. Jis neneigia, kad jį paliko po sofa, nes jam kilo įtarimų, jog ji jam neištikima. Galimai, tvarkant namus, ji tą „paklausymo flešiuką“ su įrodymais rado. Nuo to laiko jie nepalaiko jokių tarpusavio santykių, jokio bendravimo tarp jų nėra. Jis suprato, kad šeimos atkurti nėra galimybės, susitaikymo laikotarpis jiems nereikalingas, nes atsakovė jau kelis kartus buvo išėjusi iš namų be jokios priežasties. Mano, kad jiems santuoką reikėjo nutraukti jau seniai, t. y. po pirmojo jos išėjimo, bet jis, galimai ir ji, tikėjosi, kad viskas susitvarkys, bet jų tarpusavio santykiai taip ir nepasikeitė. Skiriasi jų požiūris į gyvenimą, materialines vertybes, geriau jiems išsiskirti. Prašo jų santuoką nutraukti dėl jų abiejų kaltės. Nežino, kuo pasireiškia jo kaltė, bet mano, kad ir jis kažkur kaltas, nes laikėsi nuomonės, jog jeigu pora skiriasi, tai vieno kalto nebūna, gal jai trūko jo dėmesio, švelnumo. Dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo klausimą palieka jai pačiai spręsti. Išlaikymo sau priteisti iš atsakovės neprašo.

Atsakovė R. Š. teismui pateiktu atsiliepimu ir priešieškiniu ieškovui V. Š. prašė: santuoką, sudarytą tarp atsakovės R. Š., ir ieškovo V. Š. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl kito sutuoktinio ieškovo V. Š. kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; neskirti termino sutuoktiniams sutaikyti; nutraukus santuoką atsakovei palikti santuokinę „Š.“ pavardę, ieškovui po santuokos nutraukimo palikti ,,Š.“ pavardę; pripažinti ieškovo vardu registruotą turtą: (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine atsakovės ir ieškovo sutuoktinių nuosavybe bei po santuokos nutraukimo 1/2 dalį šio turto natūra priteisti atsakovei R. Š.; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: savo gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini) automobilį „Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini); ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės civilinėje byloje atmesti visiškai; priteisti iš ieškovo atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė R. Š. 2026 m. sausio 6 d. patikslino priešieškinį, kuriuo prašė: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovės R. Š. ir ieškovo V. Š. nutraukti dėl kito sutuoktinio ieškovo V. Š. kaltės; neskirti termino sutuoktiniams sutaikyti; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nutraukus santuoką atsakovei palikti santuokinę „Š.“ pavardę, ieškovui po santuokos nutraukimo palikti ,,Š.“ pavardę; pripažinti ieškovo vardu registruotą turtą: (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine atsakovės ir ieškovo sutuoktinių nuosavybe bei po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, ieškovui išmokant atsakovei 12 500 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį natūra; po santuokos nutraukimo kilnojamąjį turtą: didįjį stalą, vertė 100 Eur, miegamojo lovą, vertė 170 Eur, šaldytuvą, vertė 200 Eur, sofą, vertė 160 Eur, spintą, vertė 170 Eur, kieto kuro katilą, vertė 350 Eur, du karnizus, vertė 40 Eur, traktorių, vertė 1 000 Eur, sėjamąją, vertė 130 Eur, ir priekabą, vertė 170 Eur, priteisti asmeninėn ieškovo nuosavybėn, ieškovui išmokant atsakovei 1 245 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: savo gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini) automobilį „Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini); ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės civilinėje byloje atmesti visiškai; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad bendrų vaikų nesusilaukė, kartu pradėjo gyventi nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio ieškovo buvusios žmonos E. Š. tetai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas ketino įsigyti. Po to, kai mirė E. Š. teta ir E. Š. paveldėjo jos turtą, (duomenys neskelbtini) ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninėn nuosavybėn įgijo (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, pastatą - gyvenamąjį namą ir visus kitus statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Turto pirkimo-pardavimo kaina - 15 000 Lt. Minimas turtas buvo nupirktas grynais pinigais iš jos ir ieškovo bendrų santaupų, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties šalimi - pirkėju - buvo nuspręsta nurodyti tik ieškovą. Be to, po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė ir ieškovas pardavėjai liko skolingi 500 Eur, tačiau dengiant skolą jie savo bendromis lėšomis už 1 500 Lt sutvarkė E. Š. tetos kapą. Gyvenamasis namas pradėtas remontuoti ir gerinti tik po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iš abiejų (ieškovo ir atsakovės) turimų piniginių lėšų. Iki tol ieškovas, dar būdamas santuokoje su buvusia sutuoktine E. Š., pagerino tik tvarto ir viralinės būklę, jokie gyvenamojo namo remonto darbai nebuvo atlikti. Laikotarpyje nuo 2007 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 8 d. iš atsakovės asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios L. B., išgryninta ne mažiau kaip 8 851 Lt. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovė į ieškovo vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė ne mažiau kaip 4 146 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. iš atsakovės vardu atidarytos banko sąskaitos išgryninta apie 11 000 Eur. Visos šioje ieškinio dalyje nurodytos piniginės lėšos buvo skirtos bendram šeimos ūkiui vesti, reikiamų daiktų ir/ar kitų reikmių įsigijimui, gyvenamojo namo remontui. Be to, atsakovė ne tik grynaisiais pinigais, bet ir bankine kortele atsiskaitydavo pirkdama daiktus, būtinus gyvenamojo namo remontui ir gerinimui.

Nurodė, jog atsakovė ir ieškovas, naudodamiesi tiek kiekvieno asmeninėmis, tiek jų bendromis piniginėmis lėšomis, atliko šiuo esminius namo gerinimo darbus: namo grindų betonavimo, sienų lyginimo, dažymo, tapetavimo, plytelių klojimo, stogo keitimo (gavus tam skirtą ES paramą), be to, prie gyvenamojo namo pristatė apie 40 m² dydžio priestatą, apie kurio statybą iki šios dienos VĮ Registrų centras nėra pateikta informacija/dokumentacija. Atsakovė iš savo lėšų, būdama santuokoje su ieškovu, pirko daiktus, būtinus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti: šildymo katilą, kurį atsakovė vertina 350 Eur; šaldytuvą, kurį atsakovė vertina 200 Eur; lovą, kurią atsakovė vertina 170 Eur; spintą, kurią atsakovė vertina 170 Eur; sofą, kurią atsakovė vertina 160 Eur; didįjį stalą, kurį atsakovė vertina 100 Eur, du karnizus, kuriuos atsakovė vertina 40 Eur, viso sumoje – 1 190 Eur. Atsakovė iš savo asmeninių lėšų nupirko ieškovui žemės ūkio techniką: priekabą, kurią atsakovė vertina 170 Eur; sėjamąją, kurią vertina 130 Eur. Atsakovė taip pat ieškovui 2012 m. balandžio 23 d. pervedė 2 400 Lt traktoriaus įsigijimui ir perdavė 500 Lt traktoriaus padangų įsigijimui, traktorių vertina 1 000 Eur. Viso sumoje 1 300 Eur. Atsakovė mano, kad be jos įnašo, tiek piniginio, tiek atlikto fizinio darbo, gyvenamasis namas nė nebūtų iš esmės pagerintas. UAB „V.“ nurodoma tikėtina minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 25 000 Eur. Gyvenamojo namo remontas truko bene 10 metų (kuomet atsakovė ir ieškovas bendrai pragyveno 17 metų), atsakovė ir ieškovas, norėdami užsidirbti papildomų pinigų, pradėjo verstis bendra papildoma veikla (laikotarpis nuo 2009 m. iki 2020 m.), teikiančia jiems papildomas pajamas, be to, ilgainiui išsinuomojo apie 2 (du) ha žemės ūkio paskirties žemės, augino grūdus, kuriuos realizavę taip pat gaudavo papildomų pajamų. Šeima augino gyvulius, paukščius, daržoves bei turėjo šiltnamių, gamino malkas, prižiūrėjo namų aplinką, rūpinosi buitimi. Atsakovė, kurdama šeimai gerovę, įdėjo labai daug darbo ir pastangų. Atsakovė visuomet stengėsi uždirbti šeimai pakankamai pinigų, labai daug dirbo, net ir tuo metu, kai neturėjo oficialaus darbo stengdavosi atlikti pavienius darbus už atlygį.

Nurodė, jog 2019 m. sutuoktinių santykiai pradėjo šlyti, ieškovas nepagrįstai kaltino ir tebekaltina atsakovę neištikimybe, žemino ją kitų akivaizdoje, kėlė atsakovei įtampą bei stresą, naudojo prieš ją psichologinį smurtą, be atsakovės žinios tikrindavo jos mobilųjį telefoną, be priežasties sakydavo atsakovei teiginius „jei tau čia negerai, to ko čia gyveni“, „jei su manim negerai tai eik pas meilužį gyventi“, „čia tau niekas nepriklauso, čia viskas mano .... nieko tu negausi“. Atsakovė pradėjo bijoti naudotis savo mobiliuoju telefonu, kad nebūtų nekaltai apkaltinta išdavyste, stengdavosi niekada neužtrukti darbe tam, kad grįžusi namo nepatirtų eilinio psichologinio smurto, ilgainiui įtampa namuose pasidarė sunkiai pakeliama, todėl atsakovė pradėjo vartoti vaistus ,,Sedatif“, skirtus nervinio neramumo lengvinimui. Atsakovė, nebegalėdama pakelti sutuoktinio jos atžvilgiu naudojamos psichologinės prievartos bei nepagarbaus elgesio su ja, nusprendė išsikraustyti ((duomenys neskelbtini)) iš bendrų jų namų ir (duomenys neskelbtini) m. išsinuomojo butą. Atsakovės pažįstami asmenys yra matę ieškovo automobilyje sėdinčią kitą moterį ir laukiančią jo grįžtančio iš parduotuvės. Taip pat ieškovas buvo pastebėtas su kita moterimi ir degalinėje, tačiau nepaisant visko atsakovė nuo 2020 m. liepos mėn. vėl pradėjo artimai bendrauti su ieškovu ir jiedu 2021-2022 žiemą apsigyveno kartu atsakovės nuomojamame bute. Sutuoktiniai bandė gerinti ir atkurti savo šeiminius santykius iki kol atsakovė savo nuomojamame bute surado atsakovo paslėptą garso įrašymo įrangą. Ji nuo 2020 m. gegužės 7 d. dėl ieškovo netinkamų elgesio savybių negali gyventi jų šeimos turte, patiria ne tik turtinę žalą, t. y. moka buto nuomos ir su jo priežiūra bei eksploatacija susijusius mokesčius, tačiau jaučia stiprius neigiamus išgyvenimus, dėl ko prastėja jos sveikata, įskaitant ir psichologinę sveikatą, blogai miega, skundžiasi „šokinėjančiu“ kraujospūdžiu, jaučia gilius dvasinius išgyvenimus dėl ieškovo kaltės iširusio ilgai trukusio bendro gyvenimo ir santuokos. Priešingai nei teigia ieškovas, šalių turtiniai santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos nutrūkimą motyvuoja bendrais nepagrįstais teiginiais apie sutuoktinių požiūrių skirtumą, atsakovės neištikimybę ir prasidėjusius konfliktus. Atsakovės teigimu, iš tiesų santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo kaltės. Šeimos santykiai pradėjo blogėti dėl ieškovo elgesio savybių, nepagarbaus ir žeminančio elgesio su atsakove, prieš ją naudojamo psichologinio smurto, jos atžvilgiu keliamos įtampos. Jų santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės.

Pažymėjo, jog savo asmeninėmis lėšomis, dar nebūdama santuokoje su ieškovu, prisidėjo prie minimo turto įsigijimo, investavo į šį turtą ir iš esmės jį pagerino savo darbu bei ne tik savo asmeninėmis, bet ir bendromis sutuoktinių piniginėmis lėšomis, ieškovui iš savo asmeninių lėšų į ieškovo banko sąskaitas yra pervedusi sekančias pinigines sumas, skirtas nekilnojamojo turto remontams ir kitiems pagerinimams vykdyti: 2010 m. lapkričio 12 d. pervesta 2 300 Lt suma; 2010 m. gruodžio 14 d. pervesta 650 Lt suma; 2011 m. sausio 12 d. pervesta 650 Lt suma; 2011 m. sausio 17 d. pervesta 850 Lt suma; 2011 m. sausio 17 d. pervesta 750 Lt suma; 2011 m. vasario 14 d. pervesta 650 Lt suma; 2011 m. rugsėjo 12 d. pervesta 650 Lt suma; 2012 m. balandžio 23 d. pervesta 2 400 Lt suma; 2016 m. rugsėjo 20 d. pervesta 200 Eur suma; 2016 m. rugsėjo 29 d. pervesta 40 Eur suma; 2016 m. spalio 17 d. pervesta 300 Eur suma; 2016 m. lapkričio 18 d. pervesta 185 Eur suma; 2016 m. gruodžio 20 d. pervesta 350 Eur suma; 2017 m. sausio 18 d. pervesta 350 Eur suma; 2017 m. vasario 20 d. pervesta 300 Eur suma; 2017 m. kovo 24 d. pervesta 150 Eur suma; 2017 m. balandžio 18 d. pervesta 280 Eur suma; 2017 m. gegužės 5 d. pervesta 200 Eur suma; 2017 m. gegužės 19 d. pervesta 350 Eur suma; 2017 m. liepos 28 d. pervesta 540 Eur suma; 2017 m. rugpjūčio 3 d. pervesta 200 Eur suma; 2017 m. rugpjūčio 28 d. pervesta 200 Eur suma; 2017 m. rugpjūčio 29 d. pervesta 700 Eur suma. Viso jos pervesta pinigų suma yra 4 345 Eur ir 9 550 Lt. Nurodė, jog ieškovui yra perdavusi ženkliai didesnes pinigines sumas grynaisiais pinigais, tačiau neturi išsaugojusi pinigų perdavimo faktą įrodančių duomenų. Prie turto pagerinimo prisidėjo ne tik pervesdama pinigines lėšas į asmenines ieškovo sąskaitas, bet taip pat ir savo asmeninėmis lėšomis atsiskaitydama parduotuvėse perkant remontui reikalingas prekes ir įvairias medžiagas. Savo santaupomis prisidėjo prie viso turto įsigijimo dar nė nebūdama santuokoje su ieškovu, iš esmės gyvenamasis namas buvo pagerintas/suremontuotas naudojant tiek atsakovės asmenines, tiek jų bendras pinigines lėšas, kas neginčijamai padidino šio gyvenamojo namo vertę, be kita ko, per 16 metų bendro gyvenimo prie minimo turto gerinimo prisidėjo ir savo darbu. Jai ir ieškovui gyvenant santuokoje, prie gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 100,84 m², pristatytas priestatas, apie 40 m², kuris iki šiol nėra įregistruotas, jį įregistravus ši namo dalis būtų laikoma jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė (pagrindas: statyba santuokos metu) bei padidintų viso gyvenamojo namo vertę. Ieškovo vardu registruotas turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pažymėjo, jog patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą dėl aukščiau nurodytų ieškovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą. Ji visuomet tinkamai rūpinosi šeima, kiek galėdama siekė abipusės darnos ir supratimo, ramaus šeimos gyvenimo, ne kartą atleido ieškovui jo netinkamą elgesį, siekė išsaugoti šeimą. Ieškovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė žiauriu, tyčiniu, nelojaliu, nepagarbiu elgesiu atsakovės atžvilgiu, įžeidimų naudojimu, neištikimybe, dėl ko pastaroji patyrė ir iki šiol patiria stiprius neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, jog remiantis į bylą pateikta UAB „V.“ parengta konsultacinio pobūdžio išvada apie galimą turto rinkos kainą, labiausiai tikėtina minimo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje yra 25 000 Eur. Teismo prašė pripažinti šį turtą atsakovės ir ieškovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, atsakovei išmokant 12 500 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį kilnojamąjį turtą, kuris registruotas ieškovo vardu: 2018 m. balandžio 30 d. įgyta savo gamybos priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 20 d. įgytas automobilis „Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), sutiko, kad šios transporto priemonės po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui. Pažymėjo, jog santuokos metu iš savo lėšų pirko daiktus, būtinus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti: šildymo katilą, kurį vertina 350 Eur; šaldytuvą, kurį vertina 200 Eur; lovą, kurią vertina 170 Eur; spintą, kurią vertina 170 Eur; sofą, kurią vertina 160 Eur; didįjį stalą, kurį vertina 100 Eur, du karnizus, kuriuos vertina 40 Eur, viso sumoje 1 190 Eur. Iš savo asmeninių lėšų nupirko ieškovui žemės ūkio techniką: priekabą, kurią vertina 170 Eur; sėjamąją, kurią vertina 130 Eur. Taip pat ieškovui 2012-04-23 pervedė 2 400 Lt traktoriaus įsigijimui ir perdavė 500 Lt traktoriaus padangų įsigijimui, traktorių vertina 1 000 Eur. Viso sumoje 1 300 Eur. Įvertinusi tai, kad nekilnojamuoju turtu naudojasi ieškovas bei atsižvelgusi į tai, kad nurodyti kilnojamieji daiktai buvo skirti šalių gyvenimui minėtame nekilnojamame turte, t. y. (namo) įrengimui, žemės ūkiui, o šiuo metu šie daiktai skirti ieškovo poreikiams nekilnojamame turte tenkinti, mano, kad šie daiktai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistini ieškovui, ieškovui atsakovei išmokant piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, t. y. 1 245 Eur ((1190 Eur + 1 300 Eur)/2). Santuokos metu atsakovė ir ieškovas kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.

Atsakovas atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė atsakovės priešieškinį tenkinti jo nurodytoje dalyje, kurioje nėra ginčo; likusioje dalyje atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti; priteisti jam iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su šiais atsakovės patikslintame priešieškinyje išdėstytais reikalavimais: santuoką nutraukti dėl jo kaltės; priteisti iš jo atsakovės naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pripažinti jo vardu registruotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą priteisti jam asmeninėn nuosavybėn, išmokant atsakovei 12 500 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; po santuokos nutraukimo kilnojamąjį turtą: didįjį stalą, vertė 100 Eur, miegamojo lovą, vertė 170 Eur, šaldytuvą, vertė 200 Eur, sofą, vertė 160 Eur, spintą, vertė 170 Eur, kieto kuro katilą, vertė 350 Eur, du karnizus, vertė 40 Eur, traktorių, vertė 1 000 Eur, sėjamąją, vertė 130 Eur, ir priekabą, vertė 170 Eur, priteisti jo asmeninėn nuosavybėn, jam išmokant atsakovei 1 245 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; priteisti iš jo atsakovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, jog ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kad jų santuoka iširo dėl jo neištikimybės, arba kad jis paliko jų šeimą. Atsakovė pati pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) išsikraustė iš namų, kuriuose gyveno jų šeima, ir (duomenys neskelbtini) m. išsinuomojo butą, t. y. pati atsakovė jį paliko, paliko jų šeimą ir juo visiškai nesirūpino. Ji nurodo, kad nuo tos datos nutrūko ir jų turtiniai santykiai. Atsakovė nenurodo, kad jis jai buvo neištikimas iki tol, kol ji paliko šeimą. Visa jo neištikimybė, jos teigimu, prasidėjo jai išsikrausčius, t. y. palikus šeimą. Taigi, pačios atsakovės teigimu, jo tariama neištikimybė negalėjo būti jų santuokos nutrūkimo priežastimi. Be to, visi atsakovės teiginiai apie jo neištikimybę po to, kai ji nutraukė santuokinius ryšius, yra nepatvirtinti įrodymais. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kad jų santuoka iširo dėl jo žiauraus elgesio su ja ar jos šeimos nariais, jos atžvilgiu naudojamos psichologinės prievartos bei nepagarbaus, žeminančio elgesio su ja. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kad jų santuoka iširo dėl to, jog jis jos atžvilgiu nebuvo lojalus, nerėmė moraliai ir materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, jos atžvilgiu naudojo psichologinę prievartą bei elgėsi su ja nepagarbiai ir žeminančiai. Jis ir atsakovė niekada neturėjo bendro biudžeto. Jo ir atsakovės šeimos modelis buvo toks, kad kiekvienas savo gaunamas pajamas tvarkėsi savo nuožiūra ir dalį jų skirdavo bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovė nepagrįstai dėl šeimos iširimo kaltina tik jį, nematydama tame savo kaltės. Ji nepagrįstai kaltina jį naudojus jos atžvilgiu psichologinį smurtą, psichologinę prievartą. Jis atsakovės niekada ir niekur nežemino, nesielgė su ja nepagarbiai. Atvirkščiai, jis visada stengėsi išsaugoti šeimą, gražius, pagarbius savitarpio santykius. Jeigu jis būtų buvęs toks, kokiu atsakovė jį apibūdina savo priešieškiniuose, mažai tikėtina, kad atsakovė būtų sudariusi su juo santuoką po kartu pragyventų 10 metų. Pradėjus gyventi kartu paaiškėjo, kad atsakovė visiškai nemoka gaminti maisto. Maistą gamino jis. To kantriai, palaipsniui ją mokė. Su atsakove jo name apsigyveno ir jos 12 metų dukra, kurią kartu augino. Jo santykiai su ja buvo geri. Sulaukusi pilnametystės ji apsigyveno kitur. Iki 2016 m. atsakovė dažnai vartodavo alkoholį, išgėrinėjo kiekvieną savaitę po 4 dienas, kartu su ja išgerdavo ir jis. Kai 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovė pradėjo dirbti, jos išgėrinėjimai tapo retesni, bet tada jų tarpusavio santykiai palaipsniui pradėjo keistis, nes jos elgesys kėlė jam nepasitikėjimą. Nežiūrint to, jis niekada prieš atsakovę nenaudojo jokio psichologinio smurto, nekėlė pavydo scenų, niekam jos nešmeižė, tuo labiau kitų asmenų akivaizdoje. Atsakovė nieko nepaaiškinusi, (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš jo namų, nors prieš tai jokio konflikto tarp jų nebuvo. Atsakovė buvo jam neištikima, nelojali jo atžvilgiu, netinkamais poelgiais žemino jo vyrišką orumą, kas vertė jį suabejoti jos ištikimybe. Atsakovė stengėsi taupyti savo gaunamas pajamas pagrinde naudodamasi jo asmeniniu turtu. Ne jis, o atsakovė paliko šeimą. Jis, kaip ir atsakovė, negali pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių aukščiau nurodytas aplinkybes, patvirtinti, kad jų santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, todėl ieškinyje prašė ir prašo jų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad visi atsakovės teiginiai yra melas. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teigimus, kad dėl jo neva kaltės iširo ilgai trukęs bendras gyvenimas ir santuoka, dėl ko ji jaučia stiprius neigiamus išgyvenimus, dėl ko prastėja jos sveikata, įskaitant ir psichologinę sveikatą, ji blogai miega, skundžiasi „šokinėjančiu“ kraujospūdžiu, jaučia gilius dvasinius išgyvenimus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad laikotarpyje nuo 2019 m., kada, jos teigimu, pradėjo irti jų santuoka, iki jo ieškinio teismui padavimo dienos 2023 m. lapkričio mėnesio, ji būtų kreipusis į gydymo įstaigas dėl sveikatos pablogėjimo, kad medikų jai būtų skirtas gydymas. Jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš jo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstas ir atmestinas.

Nurodė, jog argumentui, kad jo vardu registruotas turtas - (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo ir statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas grynais pinigais iš jų bendrų santaupų, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties šalimi – pirkėju - buvo nuspręsta nurodyti tik jį, pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Šį nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 15 000 Lt. Kaip buvo nurodyta anksčiau, bendro biudžeto jie niekada neturėjo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ji turėjo asmeninių lėšų, kuriomis būtų galėjusi prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo, ir jas perdavė jam ar pardavėjui. Jis išvis su atsakove net nesitarė dėl namo pirkimo, nes namo pirkimas jau buvo senai aptartas su E. Š.. Atsakovė nedalyvavo sudarant minimo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nedalyvavo atsiskaitant su šio turto pardavėju, nežinojo, kokiu būdu, kur ir kada buvo atsiskaityta su E. Š.. Atsakovė yra pakankamai protinga moteris ir, jeigu būtų davusi savo asmeninius pinigus ar net bendrai sutaupytus pinigus (bendrų pinigų neturėjo), tikrai nebūtų sutikusi nekilnojamojo turto įteisinti tik jo vieno vardu. Jis teismui pateikė įrodymus, kad namo pirkimui turėjo asmeninių santaupų: 2008 m. birželio 9 d. pardavė žemės sklypą už 4 525 Lt (pirkimo-pardavimo sutartis yra byloje), 2009 m. vasarą tėvas pardavė žemę ir visiems 4 vaikams padalino po 6 800 Lt. Šią aplinkybę teisme patvirtino jo sesuo liudytoja L. M.. Likusią pinigų sumą – 2 500 Lt, buvo susitaupęs. Minimą nekilnojamąjį turtą įsigijo tik už savo asmenines pinigines lėšas. Atsakovė prie minėto turto pirkimo nei savo asmeninėmis lėšomis, nei bendromis jų lėšomis neprisidėjo. Pardavėjai E. Š. už nekilnojamąjį turtą sumokėjo 12 500 Lt ir pažadėjo už 2 500 Lt sutvarkyti jos tetos kapą ir tai padarė.

Pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kada ir už kiek buvo sutvarkyta O. J. kapavietė, kas ją sutvarkė, kam už tai buvo sumokėti tie jos nurodyti 1 500 Lt, ir tai patvirtina, kad kapavietės sutvarkymu ir atsiskaitymu už tai rūpinosi jis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji atsiskaitė už kapavietę savo asmeninėmis lėšomis, nes, kaip pripažino pati, bendrų pinigų neturėjo, kiekvienas disponavo savais pinigais. Už kapavietės sutvarkymą atsiskaitė jis savo asmeninėmis lėšomis, sumokėdamas 2 300 Lt. Atsiskaityme atsakovė nedalyvavo, todėl net nežino, kiek buvo sumokėta. Jis name, kuris anksčiau priklausė žmonos tetai O. J., su žmona E. ir vaikais gyveno nuo 1999 metų. Namas buvo 2 galų. Jie gyveno viename gale, o tetos šeima - kitame gale. Dar 1999 metų rudenį savo namo gale pakeitė didesnius langus, sudėjo grindis, padarė pertvarą, kuria atskyrė kambarį, rekonstravo lauko virtuvę, remontavo tvartą - jame išbetonavo grindis, suvirino gardus, viralinėje pertinkavo sienas, pečių, įvedė elektrą. 2000 m. pastatė rūsį. 2003 m. nutraukus santuoką su žmona sutarė, kad jis lieka gyventi šitame name ir ateityje jį išsipirks. Todėl iki priimant gyventi atsakovę 2006 m. balandžio mėnesį, jis buvo atlikęs didžiąją dalį nekilnojamojo turto remonto darbų.

Sutinka, kad laikotarpyje nuo 2007 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 8 d. iš atsakovės asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios L. B., buvo išgryninta ne mažiau kaip 8 851 Lt, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog šiuos pinigus ji panaudojo bendram šeimos ūkiui vesti, reikiamų daiktų ir/ar kitų reikmių įsigijimui, gyvenamojo namo remontui. Jis tų pinigų nematė, o atsakovė neįrodo, kad jam juos perdavė arba panaudojo bendrų poreikių tenkinimui. Laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. atsakovė į jo vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 9 550 Lt, laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovė į jo vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 4 345 Eur. Pinigai atsakovės buvo gauti iš jos darbinės veiklos ir pervedami į jo banko sąskaitą specialiai, kad tuos pinigus paimti iš sąskaitos banko kortele, kurios atsakovė neturėjo. Jis juos nuimdavo savo kortele ir pinigus atiduodavo atsakovei. 2017 m. rugsėjo mėnesį atsakovė išsiėmė savo sąskaitos banko kortelę ir pervedimai į jo banko sąskaitą pasibaigė. Ši aplinkybė patvirtina jo aiškinimą, kad atsakovė savo pinigais disponavo savo nuožiūra. 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. iš atsakovės vardu atidarytos banko sąskaitos išgryninta apie 11 000 Eur, kuriuos, kaip matosi, atsakovė naudojo savo nuožiūra. Neneigia, kad nedidelė dalis jų buvo naudojami jų bendram pragyvenimui, jų kasdieniniam gyvenimui. Gyvenant kartu, atsakovė, kaip ir jis jai, neduodavo jokios ataskaitos, kiek kuris savo banko sąskaitose turi pinigų. Juos leido kiekvienas savo nuožiūra reikalui esant. Atsakovės jai priklausančių sąskaitų ištuštinimas neįrodo minėtų lėšų panaudojimą šeimos reikmėms. Savo pinigus ji naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, jam yra žinoma, kad ji buvo labai taupi ir be abejo, neišleisdavo savo pinigų turtui, kuris jai nepriklauso, remontuoti. Visus iš savo sąskaitos nuimtus pinigus ji laikė pas savo dukrą ir to niekada neslėpdavo nuo jo, nes bankais ji nepasitikėdavo. Atsakovė nuo 2006 m. iki 2016 m. pastoviai niekur nedirbo, išskyrus laikinus, sezoninius darbus. Iš pačios atsakovės jam yra žinoma, kad kai ji dirbo miškų ūkyje „M.“ su patentu (iš jos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad šis laikotarpis nuo 2007 m. gegužės 16 d. iki (duomenys neskelbtini)), jai į sąskaitą pervestų pinigų dalį (atlyginimo) ji turėjo nuimti ir gražinti savo darbdaviui neva už tai, kad būtų skaičiuojami jam mažesni mokesčiai, buvo labai nepatenkinta, kad didžiąją dalį pinigų turi atiduoti darbdaviui, o jai likdavo mažesnė dalis pinigų. Priešieškinyje nurodytų sumų, nuimtų iš atsakovės sąskaitų, gyvenant kartu su atsakove jis niekada nematė. Kur ji tuos pinigus išleisdavo ir kokiems tikslams, jam tikrai nėra žinoma. Jai pradėjus dirbti 2016 m. ir pradėjus gauti pastovias pajamas, jų santykiai pradėjo blogėti. Kategoriškai nesutinka su atsakovės išvedžiojimais, kad visos šioje priešieškinio dalyje nurodytos piniginės lėšos buvo skirtos bendram šeimos ūkiui vesti, reikiamų daiktų ir/ar kitų reikmių įsigijimui, gyvenamojo namo remontui.

Neneigia, kad atsakovė ne tik grynaisiais pinigais, bet ir bankine kortele atsiskaitydavo parduotuvėse pirkdama kažkokius daiktus, maistą, rūbus, buities priemones ir t. t., bet tai pradėjo daryti tik nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kai išsiėmė savo banko kortelę. Jie kartu gyveno, kartu valgė, kažką dirbo ir kasdieniniam gyvenimui, savo kasdieninių poreikių tenkinimui abu, pagal galimybę ir reikalą, leido savo turimus pinigus. Kategoriškai teigia, kad atsakovė niekada nepirko nei daiktų, nei medžiagų, reikalingų namo remontui, jo gerinimui. Visada sakydavo „tavo namas, tu ir leisk savo pinigus“. Ji taupė savo pinigus, nes planavo įsigyti savo būstą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji iš asmeninių lėšų būtų pirkusi namo remontui reikalingus daiktus ar medžiagas. Neneigia, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2014 m. vasaros pabaigos buvo atlikti šie darbai: 2008 m. įvestas vanduo; 2009 m. visas namas buvo apšiltintas, apkaltas dailylentėm, sudėti plastikiniai langai, 2011 m. pabaigoje pradėjo remontuoti antrą namo galą, panaikinta pertvara tarp kambarių ir padarė vieną didelį kambarį, buvo sudėtos grindys, išvedžiota elektra, išdažytos lubos ir sienos, 2012 m. didžiajame kambaryje buvo įrengti radiatoriai ir pastatytas pečius, virtuvėje pastatytas katilas, įvestas karštas vanduo, įrengta dušo kabina. Visus šiuos darbus atliko iš savo asmeninių lėšų: 18500 Lt, kuriuos gavo už iš tėvo paveldėtą namą pavedimais 2013 m. vasario 8 d. (12 500 Lt) ir 2013 m. gegužės 15 d. (6 000 Lt) į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dabartiniame (duomenys neskelbtini) banke. Atsakovė tuo metu niekur nedirbo, nežinojo, kiek ji turi savo asmeninių pinigų, bet jų jam nedavė remonto darbų atlikimui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tuo laikotarpiu ji būtų pirkusi kokias tai statybines medžiagas ar kam nors mokėjusi už atliekamus remonto darbus. 2014 m. sausio mėnesį iš Anglijos grįžo jo dukra K. Ž. su dabartiniu sutuoktiniu R. Ž. ir 3 vaikais. Jam leidus, jie ruošėsi gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Visus priestato projektavimo darbus tvarkė dukra savo piniginėmis lėšomis: pas architektę G. L. užsakė projektą, jį derino, už jį atsiskaitė tarpiniais mokėjimais. Jo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) dabartiniame (duomenys neskelbtini) banke buvo pinigai už parduotą namą – 18 500 Lt. Dukra K. iš UAB „J.“ nupirko keramzitinius blokelius priestato sienoms, langus ir reikalingą medieną. Priestatą statė savo pajėgomis, talkinant kitiems asmenims, kuriems už jų pagalbą sumokėjo jis. Savo asmeninių lėšų prie priestato statybos pridėjo labai mažai, viską finansavo dukra ir žentas. Visas jo nurodytas aplinkybes dėl priestato statybos patvirtino liudytojais apklausti K. Ž., R. Ž., A. Š.. Priestatą pastatyti reikėjo labai greitai, nes jį reikėjo uždengti bendru su namu stogu. 2013 m. rugpjūčio mėn. iš (duomenys neskelbtini) mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gavo paramą namo jau su priestatu (buvo pateiktas projektas) stogo keitimui, pagal kurią iš Agentūros pakeitus stogą ir pridavus išlaidas patvirtinančius dokumentus bei patį stogą, turėjo gauti dalies patirtų išlaidų padengimą. Atsiskaityti su Agentūra privalėjo iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Pagal teismui pateiktus dokumentus matosi, kad stogo patikrą Agentūra atliko 2014 m. spalio 29 d., o tai reiškia, kad priestatas buvo užbaigtas ir uždengtas stogu. Stogui reikalingoms medžiagoms išleido 4 817,25 Lt, iš kurių Agentūra 2015 m. grąžino 500 Eur. Atsakovė nei asmeninėmis piniginėmis lėšomis, nei fiziniu darbu prie priestato statybos ir stogo uždengimo neprisidėjo.

Be abejo, atsakovė dirbo namuose, jų ūkyje. Dirbo abu ir iš tų pajamų kiekvieną dieną pragyveno tenkindami savo kasdieninius poreikius. Iš atsakovės darbo gautų pajamų nepakako jos pačios kasdieniniam pragyvenimui ir jis, kas mėnesį gaudamas stabilias pajamas bei pinigines sumas iš savo tėvo, realiai ją išlaikė. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jo nurodytas aplinkybes. Iš esmės visi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo remonto ir pagerinimo darbai buvo užbaigti 2014 m. pabaigoje ir tikrai iki santuokos su atsakove įregistravimo dienos – 2016 m. gegužės 21 d. Taigi, net nustačius, kad jam asmenine nuosavybe priklausantis turtas per 10 metų iš esmės buvo pagerintas, iki santuokos sudarymo ir sudarydama santuoką atsakovė nereiškė į šį turtą jokių pretenzijų, nereikalavo kažkokiu tai būdu įteisinti jos tariamą piniginį indėlį į esminius gyvenamojo namo pagerinimus. Atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių realų jos piniginį indėlį, būtent į namo remonto ar jo pagerinimo darbus, nepateikė įrodymų, už kokią pinigų sumą jie buvo atlikti, kokią savo asmeninių pinigų dalį ji investavo būtent į nekilnojamojo turto gerinimą. Nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre įregistruotas kaip jo asmeninė nuosavybė, nepripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nedalintinas.

Atsakovė nurodo dalintiną kilnojamojo turto balansą, viso jos nurodyto turto vertė 2 490 Eur. Šį kilnojamąjį turtą atsakovė prašo dalinti po 1/2, paliekant jam visą kilnojamąjį turtą natūra, o jai iš jo priteisiant pusės šio turto vertės – 1 245 Eur piniginę kompensaciją. Sėjamoji (130 Eur vertės) ir pirkta (200 Eur), ir parduota (už 150 Eur) gyvenant santuokoje, todėl į dalintino turto balansą įtraukta nepagrįstai. Traktorius (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) m. gamybos. Jis jį pirko 2012 m. balandžio 23 d., t. y. iki santuokos įregistravimo, iš ūkininko A. A. už 3 800 Lt (1 100 Eur), iš kurių 2 400 Lt davė atsakovė. Tai yra jų bendras turtas, todėl dalintinas pusiau. Sutinka, kad viso dalintino turto vertė yra 2 360 Eur (minus sėjamosios vertė), kiekvienam priklausytų turto už 1180 Eur. Nesutinka su atsakovės siūlomu kilnojamojo turto dalinimo būdu, jam paliekant visą turtą natūra, o iš jo jai priteisiant piniginę kompensaciją. Šiuo atveju turtą galima padalinti natūra. Kadangi jis gyvena ūkiškai, turi žemės, jam skirtinas traktorius (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės, ir priekaba, 170 Eur vertės, viso už 1 170 Eur. Atsakovei skirtinas visas kitas jos dalintino turto balanse nurodytas turtas 1 190 Eur vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2026 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovo V. Š. ieškinį tenkino, atsakovės R. Š. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė, kad santuokos nutraukimas V. Š. ir R. Š. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo atsakovei R. Š. paliko santuokinę pavardę „Š.“, o ieškovui V. Š. - „Š.“. Ieškovui V. Š. priteisė: automobilį „Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini); savo gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai (duomenys neskelbtini) (be tapatumo numerio). Atsakovei R. Š. priteisė šiuos daiktus: didįjį stalą, miegamojo lovą, šaldytuvą, sofą, spintą, kieto kuro katilą, du karnizus. Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovui 1 422,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, įvertinęs ginčo šalių pozicijas, nustatė, kad įrodymų, patvirtinančių atsakovės arba ieškovo neištikimybės faktus, byloje nėra. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju abi šalys pažeidė sutuoktinių tarpusavio pasitikėjimą ir orumą (ieškovas – nepasitikėdamas atsakove nesant tam aiškaus pagrindo, bandydamas klausytis sutuoktinės pokalbių (jau po to, kai nebegyveno kartu); atsakovė – palikdama šeimą, nebandydama aiškintis nesutarimų priežasčių tuomet, kai, kaip nurodo ieškovas, jis tiesiog nesuprasdavo jos veiksmų, poelgių, nuotaikos svyravimų, tylėjimo, intymių santykių vengimo). Šalys po pirmojo R. Š. išėjimo iš bendrų namų bandė taikytis, gyveno kartu, tačiau nesugebėjo rasti kompromisinių sprendimų bei nesugebėjo išspręsti santuokoje iškilusių problemų.

Teismas nustatė, kad abi šalys prisidėjo prie santuokos ryšių nutrūkimo, abi šalys iš esmės nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidė savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas. Šiuo atveju būtent abiejų sutuoktinių veiksmais kilus nesutarimams nebuvo pasiektas tolimesnis lojalus bendravimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėjo, kad byloje konstatavus, jog abi šalys iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas, patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

Įvertinęs bylos duomenys teismas nustatė, kad ginčo šalys skirtingai nurodo jų nebegyvenimo kartu momentą, paminėdami 2019-2020 metus. Tačiau, nors ir nurodydamas 2019 m. sausio 1 d., ieškovas patvirtina, kad pirmą kartą atsakovė išėjo iš bendrų namų 2020 metais. Atsakovė iš namų išsikėlė gyventi į butą, o atsitiktinai susitikę 2022 m. pradėjo susitikinėti, bet bendro ūkio nebevedė. Atsakovė nurodo, kad iš bendrų su ieškovu namų į butą išsikraustė (duomenys neskelbtini). Vėliau 2020 m. liepos mėn. vėl artimai bendravo su ieškovu, o 2021-2022 m. žiemą apsigyveno kartu atsakovės numojamame bute.

Teismas nustatė, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, jos nustojo vesti bendrą ūkį, epizodiški susitikimai, laikinas pakartotinis apsigyvenimas vienoje vietoje, nekeičia bendro ūkio vedimo tarp ieškovo ir atsakovės sampratos ir įtakos šio reikalavimo tenkinimui nedaro. Duomenų, kad tuo laikotarpiu po atsakovės išsikraustymo juos būtų sieję turtiniai tarpusavio santykiai, nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jie po 2020 m. gyveno kaip meilužiai, atsakovė nurodo, kad ieškovas neprisidėjo prie jos buto išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys faktiškai nustojo kartu vesti bendrą ūkį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymo vienas kitam nepriteisė (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę, ir įvertinęs atsakovės patikslintu priešieškiniu prašymą po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – Š., o atsakovui – Š., bei tai, kad ieškovas prieštaravimų dėl šalių pavardžių nutraukus santuoką nepateikė ir sutiko, kad po santuokos nutraukimo būtų paliktos jiems santuokos metu turėtos pavardės, atsižvelgdamas į tai, nutraukus šalių santuoką, teismas sprendė atsakovei palikti santuokinę pavardę – Š., o atsakovui – Š.

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, viralinė, tvartas, daržinės, malkinė, pirtis, sandėlis, kiemo statiniai), (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, asmeninės nuosavybės teise priklauso V. Š. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, todėl atsakovės minėtas nekilnojamasis turtas yra įgytas iki santuokos su ieškovu sudarymo ((duomenys neskelbtini)).

Teismas vertino atsakovės nurodytas aplinkybes, jog dar nebūdama santuokoje su V. Š. savo santaupomis prisidėjo prie viso turto įsigijimo. Teismas pažymėjo, kad galimoms investicijoms įsigyjant gyvenamąjį namą dar iki šalių santuokos sudarymo, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 3.90 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kurio viena iš kumuliatyvių taikymo sąlygų yra vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės pagerinimas būtent santuokos metu. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Ir nors atsakovės atstovė baigiamųjų kalbų metu užsiminė, kad tarp šalių akivaizdžiai susiklostė jungtinės veiklos santykiai, tačiau teismas, nustatęs, jog atsakovės priešieškiniu toks reikalavimas (dėl atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą) nebuvo reiškiamas, dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (kitą tuo pačiu adresu esantį nekilnojamąjį turtą) plačiau nepasisakė.

Teismas pažymėjo, kad kaip vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimas, taikant CK 3.90 straipsnio 1 dalies pasekmes, gali būti vertinami tik po santuokos sudarymo atlikti darbai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2946-580/2024). Teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Patikslintu priešieškiniu atsakovė santuokos metu atliktų nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbų ir jų atlikimo laiko detaliai nenurodė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad po santuokos daug darbų buvo padaryta: tapetavo, plyteles klijavo, dušą įrengė, virtuvinius baldus parvežė ieškovo sūnus, virtuvinis kampas pirktas jos, šaldytuvas pirktas jos, lizingu. Tuo tarpu ieškovas patvirtino, jog kiek atsimena, atsakovė pirko tapetus, vidaus patalpų gal dvejas duris, berods prisidėjo ir prie plytelių pirkimo; berods lizingu pirko dvigulę lovą, spintą, šaldytuvą, kažkokius indus, kitus smulkius daiktus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nurodė, kad tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų įgijimas nevertinamas kaip nekilnojamojo daikto pagerinimas.

Teismas vertino, kad atsakovės nurodyti darbai nelaikytini esminiais pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą, todėl pripažino šiuos darbus eiliniu remontu. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo priestatas, nors ir buvo atliekamas pagal rekonstrukcijos projektą, tačiau į bylą pateikti įrodymai (leidimas statyti, apmokėjimas už projektavimą, projektavimo užduotis, V. Š. išrašytos sąskaitos už statybines medžiagas, K. Š. banko sąskaitos išrašas) patvirtina ieškovo (taip pat ir liudytojos K. Ž.) nurodomas aplinkybes, jog 2014 m. sausio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) grįžus jo dukrai K. Ž. su sutuoktiniu ir vaikais, visus priestato projektavimo darbus tvarkė dukra savo piniginėmis lėšomis: pas architektę užsakė projektą, jį derino, už jį atsiskaitė; dukra pirko keramzitinius blokelius priestato sienoms, langus ir reikalingą medieną, iš esmės priestato statybą finansavo dukra ir žentas. Be to, ieškovas pateikė duomenis, jog 2013 m. rugpjūčio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) mokėjimo agentūros gavo paramą namo jau su priestatu stogo keitimui; stogo patikrą agentūra atliko 2014 m. spalio 29 d., kas įrodo, kad priestatas buvo baigtas ir stogas uždengtas 2014-2015 m. Teismas pažymėjo, kad ir pati ieškovė stogo keitimo neįvardija kaip vieno iš darbų, kuriais buvo pagerintas gyvenamasis namas.

Teismas, įvertinęs nustatytą atsakovės atliktų darbų indėlį į ginčo nekilnojamąjį turtą (liudytojų parodymais patvirtintą atsakovės pagalbą remontuojant, prisidėjimą prie bendrų šeimos reikmių ir pan.), taip pat ir tai, kad pati atsakovė tam tikrą laiko tarpą šiame name gyveno ir atliktais pagerinimais naudojosi, sprendė, jog atsakovės atlikti pagalbinio pobūdžio darbai negali būti laikomi tokios apimties, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog šalių santuokos metu atsakovės darbu ar/ir lėšomis buvo iš esmės pagerintas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo nekilnojamasis turtas santuokos metu būtų pagerintas abiejų šalių/atsakovės piniginėmis lėšomis ir/ar darbu tokia apimtimi, kad būtų pagrindas konstatuoti šalims sukūrus bendrąją jungtinę nuosavybę.

Teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių turto padalijimo būdo, atsižvelgdamas į sutuoktinių baigiamajame bylos nagrinėjimo etape išreikštus sutikimus, vertino nesant priežasčių, eliminuojančių galimybę taikyti prioritetinį sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo būdą ir kilnojamąjį turtą šalims nusprendė padalyti natūra pagal patikslintame priešieškinyje nurodytą kilnojamojo turto balansą (išskyrus sėjamąją), nenustatant kompensacijų. Ieškovui nuosavybes teise priteisė savo gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei - didįjį stalą, miegamojo lovą, šaldytuvą, sofą, spintą, kieto kuro katilą, du karnizus. Automobilį „Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tiek ieškiniu, tiek patikslintu priešieškiniu buvo prašoma priteisti ieškovui, todėl tokį reikalavimą tenkino.

Pažymėjo, kad į bylą pateiktais AB „Regitra“ duomenimis, R. Š. vardu 2019-2020 m. taip pat buvo registruotos ir perleistos dvi transporto priemonės. Ieškovas nurodė, jog pretenzijų į jas (ar kompensacijas) nereiškia. Teismas vertino, kad byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, jog pardavus sėjamąją gauta suma liko ieškovo nuosavybėje, nebuvo panaudota bendroms sutuoktinių reikmėms, sprendė, kad sėjamoji atsakovės į nutraukiant santuoką dalintino turto balansą įtraukta nepagrįstai. Todėl teismas, nutraukdamas santuoką, į dalintino turto balansą sėjamosios neįtraukė.

Teismas, ieškovo reikalavimus patenkinęs visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisė 42,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (už pažymas, išrašus) bei 2 500 Eur išlaidas už jam suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovės reikalavimus patenkinęs 30 procentų (du reikalavimai (dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės (ir neturtinės žalos priteisimo) bei dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe) atmesti, reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalijimo iš esmės patenkintas), atsakovei iš ieškovo priteisė 1 120,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 734x30 procentų). Atlikęs bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1 422,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo esmė

Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) R. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti atsakovės patikslintą priešieškinį pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentuoja tik nesant įrodymų dėl nei vienos iš šalių neištikimybės santuokos metu, kai atsakovė teismui pateikė aplinkybes apie žiaurų ieškovo elgesį, naudojamą psichologinį smurtą ir psichologinę prievartą bei paliktą pasiklausymo įrangą, ko ieškovas neginčijo. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, jog pats ieškovas pripažino, kad atsakovei trūko jo dėmesio, švelnumo, kas iš esmės patvirtina egzistavusi nepagarbų ieškovo elgesį atsakovės atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.

Apeliantės įsitikinimu, jos priešieškinyje ir teismo posėdžių metu akcentuotos aplinkybės dėl patiriamo psichologinio smurto ir prievartos, nors ir paminėtos pirmosios instancijos sprendime, tačiau nebuvo tinkamai nagrinėjamos. Iš tiesų santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo kaltės. Įrodymų, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, byloje nėra. Šeimos santykiai pradėjo blogėti dėl ieškovo elgesio savybių, nepagarbaus ir žeminančio elgesio su atsakove, prieš ją naudojamo psichologinio smurto, jos atžvilgiu keliamos įtampos. Į bylą buvo pateiktos ieškovo žinutės, žeminančios atsakovę, taip pat ieškovas buvo palikęs pasiklausymo įrenginį, kas vertintina netinkamu sutuoktinio elgesiu. Atsakovė buvo nuolat nepagrįstai kaltinama neištikimybe. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės yra pagrįstas, kaip ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kadangi atsakovė patyrė itin neigiamus išgyvenimus. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi savo pozicijos, jog santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė, prašydama nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe, išimtinai savo reikalavimą grindė CK 3.90 straipsniu, kai pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovė aiškiai pasisakė dėl tarp šalių buvusio susitarimo dėl jungtinės veiklos.

Apeliantė savo santaupomis prisidėjo prie viso turto įsigijimo dar nė nebūdama santuokoje su ieškovu, iš esmės gyvenamasis namas buvo pagerintas/suremontuotas naudojant tiek atsakovės asmenines, tiek jų bendras pinigines lėšas, kas neginčijamai padidino šio gyvenamojo namo vertę, be kita ko, per 16 metų bendro gyvenimo atsakovė prie minimo turto gerinimo prisidėjo ir savo darbu. Pažymi, kad atsakovei ir ieškovui gyvenant santuokoje, prie gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 100,84 m², buvo pristatytas priestatas, apie 40 m², kuris iki šiol nėra teisiškai įregistruotas, jį įregistravus ši namo dalis būtų laikoma jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė (pagrindas: statyba santuokos metu) bei padidintų viso gyvenamojo namo vertę. Be to, minėtam turtui galioja šeimos turto teisinis rėžimas. Todėl būtina nustatyti, kuriuo momentu turtas buvo baigtas gerinti iš esmės, ar iki santuokos sudarymo ar po santuokos sudarymo, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turėjo parinkti tinkamą atsakovės teisių gynimo būdą įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustačius faktines aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantė savo išlaidas grindžia tik grynaisiais pinigais, kai apeliantė priešieškinyje aiškiai išskyrė, jog išlaidos patirtos ne tik grynaisiais pinigais, tačiau ir atliktais bankiniais pavedimais ieškovui, kurių įrodymai pateikti į bylą, iš viso apeliantės pervesta pinigų suma yra 4 345 Eur ir 9 550 Lt. Pažymi, kad ieškovui yra perdavusi ženkliai didesnes pinigines sumas grynaisiais pinigais, tačiau neturi išsaugojusi pinigų perdavimo faktą įrodančių duomenų. Taip pat prie turto pagerinimo prisidėjo ne tik pervesdama pinigines lėšas į asmenines ieškovo sąskaitas, bet taip pat ir savo asmeninėmis lėšomis atsiskaitydama parduotuvėse, perkant remontams reikalingas prekes ir įvairias medžiagas.

Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsakovės nurodyti nekilnojamojo turto remonto darbai nėra laikomi esminiu nekilnojamojo turto pagerinimu, niekaip nedetalizavo, kokiais vertinamaisiais kriterijais rėmėsi prieidamas šios išvados, neaptarė atsakovės nurodytų darbų, kurių dalies neginčijo ir pats ieškovas. Ieškovas į bylą nepateikė konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįsti jo teiginius dėl namo pirkimo sumos, žemės sklypo pirkimo - pardavimo. Ieškovas į bylą taip pat nepateikė jokių namo remontų sumas pagrindžiančių duomenų (kvitų, banko išrašų, sąskaitų faktūrų ar pan.), į bylą taip pat nebuvo pateikti duomenys apie ieškovo asmenines lėšas, kurios, neva, investuotos į nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgta į tai, iš kokių lėšų ieškovas vienas galėjo įsigyti ir iš esmės pagerinti turtą ir dar pragyventi pats, kai gaudavo tik netekto darbingumo pensiją, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes dėmesio neatkreipė, jų nekvestionavo ir neteisingai ieškovo argumentus laikė pagrįstais bei atsakovės argumentus nepagrįstai atmetė.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad byloje nėra pateikti sėjamosios pardavimo dokumentai, kad sėjamoji buvo parduota šalims vis dar vedant bendrą ūkį, nes ji aiškiai nurodė, jog sėjamoji buvo parduota jau šalims nustojus vesti bendrą ūkį, t. y. „atsakovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jų santuokos turtiniai santykiai nutrūko 2020 m., tačiau jai išeinant iš ieškovo, sėjamoji dar buvo“. Todėl, apeliantės įsitikinimu, atsižvelgus į sėjamosios įgijimo pagrindą ir aplinkybes, įvertinus, kad sėjamąją asmeniškai naudojo ieškovas, bei turint omenyje tai, kad sėjamoji buvo parduota šalims jau nebevedant bendro ūkio, laikosi nuomonės, kad sėjamoji turi būti įtraukta į dalintino turto balansą.

Pažymi, kad santuoką nutraukus dėl ieškovo kaltės, apeliantės naudai priteistinas visų patirtų bylinėjimosi ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimas. Turto vertinimo išlaidos buvo būtinos siekiant nustatyti tikrąją nekilnojamojo turto vertę. Teismas netinkamai paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas.

Ieškovas V. Š. atsiliepimo į atsakovės R. Š. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

Atsakovė (apeliantė) R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti atsakovės patikslintą priešieškinį pilna apimtimi: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovės R. Š. ir ieškovo V. Š., nutraukti dėl kito sutuoktinio ieškovo V. Š. kaltės; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) neskirti termino sutuoktiniams sutaikyti; 4) nutraukus santuoką atsakovei palikti santuokinę „Š.“ pavardę, ieškovui po santuokos nutraukimo palikti ,,Š.“ pavardę; 5) pripažinti ieškovo vardu registruotą turtą: (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v, pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine atsakovės ir ieškovo sutuoktinių nuosavybe bei po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, ieškovui išmokant atsakovei 12 500 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį natūra; 6) po santuokos nutraukimo kilnojamąjį turtą: didįjį stalą, vertė 100 Eur, miegamojo lovą, vertė 170 Eur, šaldytuvą, vertė 200 Eur, sofą, vertė 160 Eur, spintą, vertė 170 Eur, kieto kuro katilą, vertė 350 Eur, du karnizus, vertė 40 Eur, traktorių, vertė 1 000 Eur, sėjamąją, vertė 130 Eur, ir priekabą, vertė 170 Eur, priteisti asmeninėn ieškovo nuosavybėn, ieškovui išmokant atsakovei 1 245 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; 7) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: savo gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN), automobilį OPEL ANTARA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini); 8) ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmesti visiškai; 8) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 9) atsakovės naudai iš ieškovo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė, apeliacinio skundo baigiamojoje dalyje teikdama prašymą, pakartojo visus pateikto patikslinto priešieškinio reikalavimus, tačiau įvertinus apeliantės apeliacinio skundo argumentus spręstina, jog iš esmės ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta abiejų sutuoktinių kalte dėl santuokos nutraukimo, to pasėkoje nepriteista neturtine žala, asmeninio ieškovo turto nepripažinimu bendrąja sutuoktinių nuosavybe bei prašomos kompensacijos nepriteisimu ir sėjamosios neįtraukimu į dalintino turto balansą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl kaltės nutrūkus santuokai

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl sutuoktinio V. Š. kaltės bei priteisti jai iš ieškovo 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliantė nesutikimą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai padarė išvadą, kad apeliantė taip pat pažeidinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinio (-ės) pareigas: būti lojaliu, pagarbiai bendrauti, bendradarbiauti, dėl ko teismas konstatavo, kad santuoka iširo būtent dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas neįvertino apeliantės nurodytų aplinkybių, kad šeimos santykiai pradėjo blogėti dėl ieškovo elgesio savybių, nepagarbaus ir žeminančio elgesio su atsakove, prieš ją naudojamo psichologinio smurto, jos atžvilgiu keliamos įtampos. Į bylą buvo pateiktos ieškovo žinutės, žeminančios apeliantę, taip pat ieškovas buvo palikęs pasiklausymo įrenginį, kas vertintina netinkamu sutuoktinio elgesiu. Apeliantė buvo nuolat nepagrįstai kaltinama neištikimybe.

Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020), arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto, sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo, kaip sutuoktinio, pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė teigė, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės, jo žiauraus elgesio, naudojamo psichologinio smurto ir psichologinės prievartos bei paliktos pasiklausymo įrangos, ko ieškovas pats neginčijo. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, jog pats ieškovas pripažino, kad apeliantei trūko jo dėmesio, švelnumo, kas iš esmės patvirtina egzistavus nepagarbų ieškovo elgesį apeliantės atžvilgiu.

Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad jiems santuoką reikėjo nutraukti jau seniai, t. y. po pirmojo atsakovės išėjimo, bet galimai abu tikėjosi, jog viskas susitvarkys, o jų tarpusavio santykiai taip ir nepasikeitė. Skiriasi jų požiūris į gyvenimą ir materialines vertybes. Nors ieškovas nežino, kuo pasireiškia jo kaltė, bet mano, kad ir jis kažkur kaltas, nes laikėsi nuomonės, jog jeigu pora skiriasi, tai vieno kalto nebūna, gal atsakovei trūko jo dėmesio, švelnumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių nurodytas aplinkybes, nustatė, kad abi šalys prisidėjo prie santuokos ryšių nutrūkimo, abi šalys iš esmės nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidė savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apeliantės (atsakovės), tiek ieškovo išdėstytas pozicijas dėl santuokos nutrūkimo priežasčių, byloje esančius duomenis dėl šalių tarpusavio santykių, pažymi, jog įrodymų, patvirtinančių ieškovo žiauraus elgesio faktą, psichologinį smurtą ar prievartą, byloje nėra. Vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai, kad, jos vertinimu, ieškovas jos atžvilgiu žiauriai elgėsi, naudojo psichologinį smurtą ir psichologinę prievartą, yra nepakankami santuokai dėl ieškovo kaltės nutraukti. Apeliantė nepateikė jokių duomenų ar paaiškinimų, kokiu elgesiu pasireiškė ieškovo žiaurumas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas sistemingai naudojo prieš apeliantę psichologinį smurtą, kad ji patyrė ir patiria po tokio ieškovo elgesio kažkokias neigiamas pasekmes, kaip tai atsiliepė ar atsiliepia jos psichologinei sveikatai. Apeliantė taip pat nepateikė jokių duomenų, ar patirdama, kaip ji teigia, žiaurių ieškovo elgesį, kreipėsi pagalbos, bendravo su psichologais ar kitais specialistais, ar šeimos nariais, t. y. kokiais kitais būdais bandė spręsti santuokoje tokio pobūdžio iškilusias problemas.

Priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, ką taip pat patvirtina ir bylos duomenys, kad šiuo atveju abi šalys pažeidė sutuoktinių tarpusavio pasitikėjimą ir orumą (ieškovas – nepasitikėdamas apeliante nesant tam aiškaus pagrindo, bandydamas klausytis sutuoktinės pokalbių (jau po to, kai nebegyveno kartu); apeliantė – palikdama šeimą, nebandydama aiškintis nesutarimų priežasčių tuomet, kai, kaip nurodo ieškovas, jis tiesiog nesuprasdavo jos veiksmų, poelgių, nuotaikos svyravimų, tylėjimo, intymių santykių vengimo), abi šalys po pirmojo apeliantės išėjimo iš bendrų namų bandė taikytis, gyveno kartu, tačiau nesugebėjo rasti kompromisinių sprendimų bei nesugebėjo išspręsti santuokoje iškilusių problemų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abi šalys prisidėjo prie santuokos ryšių nutrūkimo, abi šalys iš esmės nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidė savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju būtent abiejų sutuoktinių veiksmais nebuvo pasiektas ilgalaikis ir lojalus bendravimas.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog abi šalys iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas, apeliantės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

Dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė, prašydama nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe, išimtinai savo reikalavimą grindė CK 3.90 straipsniu. Apeliantė nurodo, kad savo santaupomis prisidėjo prie viso turto įsigijimo dar nė nebūdama santuokoje su ieškovu, iš esmės gyvenamasis namas buvo pagerintas/suremontuotas naudojant tiek apeliantės asmenines, tiek jų bendras pinigines lėšas, kas neginčijamai padidino šio gyvenamojo namo vertę, be kita ko, per 16 metų bendro gyvenimo apeliantė prie minimo turto gerinimo prisidėjo ir savo darbu.

Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CK 3.90 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-781/2026).

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, visumą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-781/2026).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su statiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ginčo šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atlikti remonto darbai.

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantė savo išlaidas grindžia tik grynaisiais pinigais, kai apeliantė priešieškinyje aiškiai išskyrė, jog išlaidos patirtos ne tik grynaisiais pinigais, tačiau ir atliktais bankiniais pavedimais ieškovui, kurių įrodymai pateikti į bylą, iš viso apeliantės pervesta pinigų suma yra 4 345 Eur ir 9 550 Lt. Pažymi, kad ieškovui yra perdavusi ženkliai didesnes pinigines sumas grynaisiais pinigais, tačiau neturi išsaugojusi pinigų perdavimo faktą įrodančių duomenų. Taip pat prie turto pagerinimo prisidėjo ne tik pervesdama pinigines lėšas į asmenines ieškovo sąskaitas, bet taip pat ir savo asmeninėmis lėšomis atsiskaitydama parduotuvėse, perkant remontams reikalingas prekes ir įvairias medžiagas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog šalys santuokos metu atliko remontą ginčo name ir įsigijo tam tikrų daiktų (tapetavo, plyteles klijavo, dušą įrengė; virtuvinius baldus parvežė ieškovo sūnus, virtuvinis kampas pirktas apeliantės, šaldytuvas pirktas apeliantės, lizingu), tačiau, kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika, apeliantės nurodyti remonto darbai priskirtini statinio paprastajam remontui, o ne kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad tokie darbai nepakeitė nekilnojamojo turto paskirties, jo laikančiųjų konstrukcijų ar bendrojo ploto, todėl negali būti laikomi esminiu pagerinimu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių namo remontų sumas pagrindžiančių duomenų (kvitų, banko išrašų, sąskaitų faktūrų ar pan.), kad į bylą taip pat nebuvo pateikti duomenys apie ieškovo asmenines lėšas, kurios, neva, investuotos į nekilnojamąjį turtą. Priešingai nei teigia apeliantė, į bylą pateikti įrodymai (leidimas statyti, apmokėjimas už projektavimą, projektavimo užduotis, V. Š. (ieškovui) išrašytos sąskaitos už statybines medžiagas, K. Š. banko sąskaitos išrašas) patvirtina ieškovo (taip pat ir liudytojos K. Ž.) nurodomas aplinkybes, jog 2014 m. sausio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) grįžus jo dukrai K. Ž. su sutuoktiniu ir vaikais, visus priestato projektavimo darbus tvarkė dukra savo piniginėmis lėšomis: pas architektę užsakė projektą, jį derino, už jį atsiskaitė; dukra pirko keramzitinius blokelius priestato sienoms, langus ir reikalingą medieną, iš esmės priestato statybą finansavo dukra ir žentas. Be to, ieškovas pateikė duomenis, jog 2013 m. rugpjūčio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) mokėjimo agentūros gavo paramą namo jau su priestatu stogo keitimui; stogo patikrą agentūra atliko 2014 m. spalio 29 d., kas įrodo, kad priestatas buvo baigtas ir stogas uždengtas 2014-2015 m. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šie minėti namo esminiai pagerinimo darbai buvo atliki iki santuokos su apeliante sudarymo (2016 m.). Todėl minėti apeliantės argumentai laikytini nepagrįsti ir neturintys esminės reikšmės kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog bendro gyvenimo metu ginčo turto vertė dėl atliktų remonto darbų yra išaugusi. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus ir byloje turimus duomenis spręstina, jog nėra pagrindo išvadai, kad ginčo turto vertė būtų padidėjusi būtent dėl apeliantės minimų atliktų darbų ir/ar skirtų lėšų vertinant tai, jog buvo atliktas paprastas remontas, pagerintos buities sąlygos, kuo naudojosi ir pati apeliantė, gyvendama kartu su ieškovu. Be to, esminė namo rekonstrukcija, kuri galėtų turėti įtakos turto vertei, atlikta ieškovo dukters lėšomis, o ir ginčo nekilnojamojo turto vertės padidėjimą įtakojo per pastarąjį laikotarpį įvykę esminiai pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje.

Apeliantė savo reikalavimą grindė į bylą teikdama savo banko sąskaitos išrašus apie iš savo asmeninės sąskaitos į ieškovo sąskaitą pervestus pinigus, kurie, ieškovės teigimu, ir buvo panaudoti atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimui. Iš minėtų išrašų nustatyta, jog: 2010 m. lapkričio 12 d. pervesta 2 300 Lt suma; 2010 m. gruodžio 14 d. pervesta 650 Lt suma; 2011 m. sausio 12 d. pervesta 650 Lt suma; 2011 m. sausio 17 d. pervesta 850 Lt suma; 2011 m. sausio 17 d. pervesta 750 Lt suma; 2011 m. vasario 14 d. pervesta 650 Lt suma; 2011 m. rugsėjo 12 d. pervesta 650 Lt suma; 2012 m. balandžio 23 d. pervesta 2 400 Lt suma; 2016 m. rugsėjo 20 d. pervesta 200 Eur suma; 2016 m. rugsėjo 29 d. pervesta 40 Eur suma; 2016 m. spalio 17 d. pervesta 300 Eur suma; 2016 m. lapkričio 18 d. pervesta 185 Eur suma; 2016 m. gruodžio 20 d. pervesta 350 Eur suma; 2017 m. sausio 18 d. pervesta 350 Eur suma; 2017 m. vasario 20 d. pervesta 300 Eur suma; 2017 m. kovo 24 d. pervesta 150 Eur suma; 2017 m. balandžio 18 d. pervesta 280 Eur suma; 2017 m. gegužės 5 d. pervesta 200 Eur suma; 2017 m. gegužės 19 d. pervesta 350 Eur suma; 2017 m. liepos 28 d. pervesta 540 Eur suma; 2017 m. rugpjūčio 3 d. pervesta 200 Eur suma; 2017 m. rugpjūčio 28 d. pervesta 200 Eur suma; 2017 m. rugpjūčio 29 d. pervesta 700 Eur suma; nurodė, jog viso jos pervesta pinigų suma yra 4 345 Eur ir 9 550 Lt.

Kitų tiesioginių įrodymų (sutarčių, sąskaitų faktūrų, mokėjimo kvitų ir/ar pan.), patvirtinančių ieškovės nurodyto dydžio lėšų investavimą į atsakovo namo pagerinimą, byloje nėra.

Kaip jau nustatyta anksčiau, namo pagerinimai atlikti iki šalims sudarant santuoką, 2014-2015 metais, todėl ginčui gali būti aktualūs iki to laiko atlikti pavedimai, t. y.: 2010 m. lapkričio 12 d. pervesta 2 300 Lt suma; 2010 m. gruodžio 14 d. pervesta 650 Lt suma; 2011 m. sausio 12 d. pervesta 650 Lt suma; 2011 m. sausio 17 d. pervesta 850 Lt suma; 2011 m. sausio 17 d. pervesta 750 Lt suma; 2011 m. vasario 14 d. pervesta 650 Lt suma; 2011 m. rugsėjo 12 d. pervesta 650 Lt suma; 2012 m. balandžio 23 d. pervesta 2 400 Lt suma, t. y. bendroje sumoje 8 900 Lt (o ne 9 550 Lt kaip nurodo apeliantė). Tačiau šių apeliantės teikiamų bankinių pavedimų nėra galimybės tiesiogiai susieti su išlaidomis namo remontui. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. balandžio 23 d. šalys įsigijo traktorių (duomenys neskelbtini), dėl kurio padalijimo ginčo nėra, dalį piniginių lėšų traktoriaus įsigijimui, t. y. 2 400 Lt, apeliantė davė ieškovui, ką šalys taip pat patvirtina. Taigi, tikėtina, jog 2012 m. balandžio 23 d. apeliantės į ieškovo sąskaitą pervesta 2 400 Lt suma būtent ir buvo skirta traktoriaus įsigijimui, o ne kitiems tikslams. Vertinant kitas pervestas sumas, pastebėtina, jog apeliantė taip ir nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ji neturėjo bankinės kortelės, todėl pinigus pervesdavo į ieškovo sąskaitą, kuris, juos išgryninęs, grąžindavo apeliantei. Be to, nebuvo pateikti ir duomenys apie apeliantės pajamų kilmę, dėl ko nėra galimybės įvertinti, kokiomis pajamomis ji disponavo, ar jos pajamų galėjo pakakti asmeniniams poreikiams patenkinti ir pan., kadangi apeliantė neneigė, jog nagrinėjamu laikotarpiu niekur nedirbo, ieškovas buvo sakęs, kad ją išlaikys.

Galiausiai, pažymėtina, jog esant atitinkamam įrodinėjimui ir pareikštam reikalavimui, apeliantė galimai galėjo tikėtis gauti (prisiteisti) piniginę kompensaciją už prisidėjimą gerinant ieškovui priklausantį turtą, į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, tačiau toks reikalavimas nebuvo nei pareikštas, nei nagrinėjamas.

Apibendrinant, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo nekilnojamasis turtas santuokos metu būtų pagerintas abiejų šalių/atsakovės piniginėmis lėšomis ir/ar darbu tokia apimtimi, kad būtų pagrindas konstatuoti šalims sukūrus bendrąją jungtinę nuosavybę, ir apeliantės indėlis vertintinas kaip pagalbinis, buitį ir ūkinius poreikius tenkinančio pobūdžio prisidėjimas, kuris nesudaro teisinio pagrindo pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisės atsiradimo. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs įrodymus, kuriais apeliantė grindė savo reikalavimą. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.

Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

Vadovaujantis pirmiau nurodyta įrodinėjimo taisykle, jeigu byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

Dėl sėjamosios įtraukimo į dalintino turto balansą

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neįtraukti sėjamosios į dalintino turto balansą. Pažymi, jog aiškiai nurodė, kad sėjamoji buvo parduota jau šalims nustojus vesti bendrą ūkį, t. y. „atsakovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jų santuokos turtiniai santykiai nutrūko 2020 m., tačiau jai išeinant iš ieškovo sėjamoji dar buvo“. Todėl, apeliantės įsitikinimu, atsižvelgus į sėjamosios įgijimo pagrindą ir aplinkybes, įvertinus, kad sėjamąją asmeniškai naudojo ieškovas, bei turint omenyje tai, jog sėjamoji buvo parduota šalims jau nebevedant bendro ūkio, laikosi nuomonės, kad sėjamoji turi būti įtraukta į dalintino turto balansą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių pateiktus duomenis, nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų apie sėjamąją. Ieškovas nurodė, kad sėjamoji buvo parduota dar iki to, kai šalys nutraukė bendrą gyvenimą 2020 m., atsakovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jų santuokos turtiniai santykiai nutrūko 2020 m., tačiau jai išeinant iš ieškovo sėjamoji dar buvo. Tikslių duomenų apie jos pardavimo sandorį byloje taip pat nėra, pažymėjo, kad į bylą pateiktais AB „Regitra“ duomenimis, R. Š. vardu 2019-2020 m. taip pat buvo registruotos ir perleistos dvi transporto priemonės; ieškovas nurodė, jog pretenzijų į jas (ar kompensacijas) nereiškia. Teismas vertino, kad byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, jog pardavus sėjamąją gauta suma liko ieškovo nuosavybėje, nebuvo panaudota bendroms sutuoktinių reikmėms, sprendė, kad sėjamoji atsakovės į nutraukiant santuoką dalintino turto balansą įtraukta nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantės prašymas į dalintino turto masę įtraukti sėjamąją, stokoja pagrįstumo.

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad minėta sėjamoji bendro šalių gyvenimo pabaigoje išvis buvo, kad ji nebuvo parduota gerokai anksčiau, dar šalims vedant bendrą ūkį. Šį reikalavimą apeliantė įrodinėjo tik savo paaiškinimu, kuo grindžia ir apeliacinį skundą, jog ji aiškiai nurodė teismui, kad sėjamoji buvo parduota jau šalims nustojus vesti bendrą ūkį. Ieškovas gi teigė, jog sėjamoji (130 Eur vertės) ir pirkta (už 200 Eur), ir parduota (už 150 Eur) gyvenant santuokoje, todėl į dalintino turto balansą įtraukta nepagrįstai. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pardavus sėjamąją gauta suma liko ieškovo nuosavybėje, nebuvo panaudota bendroms sutuoktinių reikmėms, sėjamoji nepagrįstai įtraukta į dalintino turto balansą.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai aiškino bei taikė procesines bei materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą ir su juo susijusius klausimus, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis), o ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą neteikė ir bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.