Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Panevėžio apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. ir atsakovės R. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų, su tuo susijusių, klausimų išsprendimo bei atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo E. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. prašė dėl abiejų sutuoktinių kaltės panaikinti jo ir atsakovės R. M. bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje, (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje Nr. 41; pripažinti jo asmenine nuosavybe automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur vertės; pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. 2014 m. atsakovė su nepilnamete dukra atsikėlė gyventi į jo namus. Ieškovas augino nepilnametę dukrą, planavo važiuoti dirbti į Švediją, todėl pasiūlė atsakovei apsigyventi pas jį, jo išvykimo laikotarpiu prižiūrėti jo dukrą. Birželio mėn. atsakovas išvyko dirbti į Švediją, į Lietuvą grįžo rugpjūčio pabaigoje. Bendro šeimyninio gyvenimo neplanavo. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, tačiau bendro biudžeto neturėjo, bendrų pirkinių neplanavo, buities reikalais rūpinosi atskirai. Išryškėjo charakterių nesutapimas, prasidėjo nesutarimai. Pastaruoju metu ryšių nepalaiko, santuoka faktiškai iširo;

1.2. santuokos metu bendro turto neįgijo, automobilius įsigijo kiekvienas iš savo asmeninių lėšų. Prievolių kreditoriams neturi. Nepilnamečių vaikų neturi.

2. Atsakovė R. M. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutiko su ieškovo nurodyta automobilių verte ir kad šis turtas būtų padalintas šalims. Santuokos metu buvo iš esmės pagerintas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Už iš esmės pagerintą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, atitenkančius namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką, jai turi būti priteisiama 36 000 Eur kompensacija.

3.1. dėl abiejų sutuoktinių kaltės panaikinti šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), įtrauktos į apskaitą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, apskaitos akto įrašą Nr. 41. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „K.“, A. M. palikti pavardę „M.“;

3.2. nustatyti, kad buvo iš esmės pagerintas ieškovui priklausantis turtas – gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio 13/16 dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso A. M., ir šį turtą pripažinti bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir padalinti šalims po ½ dalį;

3.3.1. priteisti ieškovui A. M. natūra 13/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 19 360 Eur vertės, naujai pastatytą statinį – lauko pavėsinę, rinkos kaina 2 294 Eur, ir naujai pastatytus tvorą ir vartus, rinkos kaina 4 999 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), visų nekilnojamųjų daiktų rinkos kaina 26 653 Eur;

3.3.2. priteisti ieškovui A. M. natūra namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką: virtuvės baldus, orkaitę, kaitlentę, šviestuvą 400 Eur vertės; miegamojo baldus 1 600 Eur vertės; svetainės sekciją 200 Eur vertės; staliuką svetainėje 100 Eur vertės; kėdę, šviestuvą ir lovą svečių kambaryje, bendra vertė 200 Eur; romanetes trims langams ir dienines, naktines užuolaidas vienam langui 600 Eur vertės; indus, virtuvės rakandus, staltieses, padėkliukus, bendra vertė 300 Eur; šaldytuvą 200 Eur vertės; mikrobanginę krosnelę 100 Eur vertės; skalbimo mašiną, 200 Eur vertės; vonios spintelę, rankšluosčius, dvi dėžes skalbiniams, šiukšliadėžę, bendra vertė 200 Eur; visų daiktų vertė 4 100 Eur;

3.3.3. priteisti ieškovui natūra automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 500 Eur; atsakovei priteisti automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1 000 Eur ;

3.3.4. priteisti atsakovei 16 127 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį, kompensaciją sumokant per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4.1. atsakovė nenori gyventi santuokoje su ieškovu, šeimoje demonstruojama nepagarba, nėra intereso dėl šeimos gerovės. Nuo 2023 m. vasaros šalys gyvena atskirai. Ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė. Atsakovė laikui bėgant nustojo gerbti sutuoktinį. Paskutiniu metu atsakovė turi sveikatos problemų, sutuoktinis dėl to priekaištavo, sakė, kad nori nutraukti santuoką, kad atsakovė su savo dukra turi išeiti iš jo namų, kad namuose jai niekas nepriklauso;

4.2. šalys susitarė, kad ieškovo gaunamas uždarbis bus naudojamas gyvenamojo namo remontui, statyboms, automobilio pirkimui, o atsakovės darbo užmokestis bus naudojamas maisto produktų, namų apyvokos daiktų, šalių dukroms reikalingų daiktų pirkimui. 2014 m. atsakovė pritarė ieškovo pasiūlymui kapitaliai rekonstruoti ieškovo namą. 2014 m. pavasarį buvo pastatyta pavėsinė. Atsakovė ir ieškovas, nesamdydami darbininkų, atliko visus pavėsinės statybos darbus. 2015 m. rugpjūčio mėn. šalys pakeitė gyvenamojo namo stogo konstrukcijas ir stogo dangą, įdėjo plastikinį langą palėpėje. Atlikti statybos darbus padėjo atsakovės sūnėnas J. S., atsakovės brolis R. K. ir kaimynas, kuris jau miręs. Atsakovė kasdien gamino pietus stogo keitimo darbus vykdančiai vyrų komandai, rūpinosi mergaitėmis. 2016 m. pavasarį šalys ėmėsi gyvenamojo namo šiltinimo darbų, kuriuos pabaigė 2017 m. Sienų šiltinimo ir apdailos darbus atliko ieškovas ir atsakovė. Ieškovas savo darbo užmokestį skyrė statybinių ir apdailos medžiagų pirkimui, o atsakovė savo darbo užmokestį skyrė kasdieniniams jų ir šalių dukrų poreikiams tenkinti. Ieškovas savo vardu paėmė 2 000 Eur vartojimo kreditą, skirtą namo remontui reikalingoms medžiagoms pirkti. 2017 m. vasarą šalys atliko virtuvės remontą, buvo nupirkti nauji baldai ir įmontuojama virtuvės technika. Virtuvės įrengimui panaudojo vestuvių metu padovanotus pinigus. 2021 m. birželio mėn. tęsė kapitalinio remonto darbus miegamajame ir svetainėje. 2022 m. šalys aptvėrė visą sklypą tvora, įstatė vartus. Name liko nesuremontuotas tik vonios kambarys ir koridorius. Šalys turėjo planų suremontuoti ir tas patalpas, bet to nepadarė dėl prasidėjusios atsakovės odos ligos;

4.3. bendromis sutuoktinių lėšomis ir bendru darbu 2015–2021 m. buvo iš esmės pagerintas ieškovo gyvenamasis namas. 2024-04-25 teismo ekspertizės akte nustatyta, kad šalims apsigyvenus kartu, šalys 2015–2021 m. ūkio būdu atliko gyvenamojo namo kapitalinį remontą – pakeitė stogo konstrukcijas ir stogo dangą, įrengė langus namo palėpėje, apšiltino ir apkalė apdailos dailylentėmis, pakeitė namo fasadą, suremontavo verandą, pakeitė įėjimo duris, virtuvės patalpoje, miegamajame ir svetainėje atliko remonto darbus, pakeitė grindų dangą virtuvėje. Po atliktų statybos darbų (kapitalinio remonto) gyvenamasis namas buvo pagerintas iš esmės, todėl 13/16 namo dalis, priklausanti ieškovui, tapo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;

4.4. MB „Bonada“ 2023­09­11 konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad gyvenamasis namas vertas 27 970 Eur, 13/16 dalių vertos 22 726 Eur. Iš dabartinės namo vertės (27 970 Eur) atėmus iki kapitalinio remonto buvusią VĮ Registrų centro duomenų išraše nurodytą namo vertę (4 142 Eur), gaunama 23 828 Eur. Kompensacijai apskaičiuoti nuo 23 828 Eur viso namo vertės, 13/16 dalių vertė sudaro 19 360 Eur, o ½ sudaro 9 680 Eur. Tai priteistina atsakovei, kaip kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį;

4.5. atsakovė reikalauja kompensacijos už savo darbu ir lėšomis pastatytus naujus statinius. Vietoje nebeegzistuojančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta lauko pavėsinė, kurios rinkos kaina yra 2 294 Eur, ½ vertės sudaro 1 147 Eur, naujai pastatyta tvora ir vartai, kurių rinkos kaina 4 999 Eur, ½ sudaro 2 500 Eur. Kadangi ieškovas ir atsakovė naujai pastatė lauko pavėsinę ir aptvėrė kiemą, gyvenamojo namo bendraturtei E. M. jokia dalis pavėsinės, tvoros ir vartų nepriklauso. Nekilnojamąjį turtą natūra priteisiant ieškovui, atsakovei priteistina 13 327 Eur (9 680 + 1 147 + 2 500) kompensacija;

4.6. šalys kartu įgijo namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką: virtuvės baldus, orkaitę, kaitlentę, šviestuvą, kurių bendra vertė 400 Eur; miegamojo baldus 1 600 Eur vertės; svetainės sekciją 200 Eur vertės; staliuką svetainėje 100 Eur vertės; kėdę, šviestuvą ir lovą svečių kambaryje, kurių bendra vertė 200 Eur; romanetes trims langams ir dienines bei naktinės užuolaidas vienam langui 600 Eur vertės; virtuvės rakandus, indus, staltieses, padėkliukus, kurių bendra vertė 300 Eur; šaldytuvą 200 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 100 Eur vertės; skalbimo mašiną 200 Eur vertės; vonios spintelę, rankšluosčius, dvi dėžes skalbiniams, šiukšliadėžę, bendros 200 Eur vertės, visų daiktų vertė 4 100 Eur. Šalys įgijo automobilį „Audi A6“, kurio vertė 2 500 Eur, ir „Volkswagen Golf“, kurio vertė 1 000 Eur. Iš viso šalys santuokoje įgijo 34 253 Eur (26 653 + 4 100 + 2 500 + 1 000) vertės turto.

5.7. automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 500 Eur, įsigytas už ieškovo asmenines lėšas, t. y. dalį iki santuokos turėtų santaupų, dalį pasiskolintų lėšų. Skolą atidavė pardavęs savo iki santuokos turėtą automobilį „Audi A6“. Šis automobilis yra asmeninė jo nuosavybė. Automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 000 Eur, buvo pirktas atsakovės ir už jį pardavėjui pinigus sumokėjo atsakovė;

5.8. kilnojamasis turtas: miegamojo baldai 1 600 Eur vertės, svetainės sekcija „Reno“ 200 Eur (pirkta 2021 m. už 195,36 Eur) buvo įsigyti už pinigus, gautus pardavus namų valdą, kurią ieškovas paveldėjo po tėvo mirties, šaldytuvas – 200 Eur vertės, pirktas 2015 m. ir vertas 100 Eur, skalbimo mašina – 200 Eur vertės, pirkta 2015 m. už 250 Eur ir verta 50 Eur, t. y. įsigytas už asmenines ieškovo lėšas ir nėra dalintinas turtas. Kitas kilnojamasis turtas: svetainės staliukas – 100 Eur vertės, kėdė, šviestuvas ir lova svečių kambaryje, bendra vertė 200 Eur, baldai, buitinė technika: virtuvės baldai, orkaitė, kaitlentė, šviestuvas 400 Eur, romanetės trims langams ir dieninės bei naktinės užuolaidos vienam langui dabartinė vertė ne 600 Eur, o 500 Eur, jei bus priteistas ieškovui asmeninės nuosavybės teise, sutinka sumokėti atsakovei už juos 400 Eur piniginę kompensaciją. Už virtuvės baldus, orkaitę, kaitlentę, mikrobangų krosnelę ir šviestuvą kompensacija įtraukta į kompensaciją už vestuvėms dovanotus pinigus, kurie panaudoti šių daiktų įsigijimui ir virtuvės remontui;

5.9. nesutinka, kad ieškovui būtų priteisti virtuvės rakandai, indai, staltiesės, padėkliukai, kurių bendra vertė 300 Eur (dalį šių daiktų atsakovė yra pasiėmusi, gali pasiimti ir likusius), vonios spintelės, rankšluosčiai, dvi dėžės skalbiniams, šiukšliadėžė, bendra vertė 200 Eur, viso turto 500 Eur vertės. Priteisus šiuos daiktus atsakovei, ieškovui priteistina 250 Eur piniginę kompensacija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10.3. nesutinka, kad dalis gyvenamojo namo remontui panaudotų statybinių medžiagų buvo skirtos ne tik ieškovo, kuris turi 13/16 namo dalių, bet ir trečiojo asmens (turi 3/16 dalis namo) turtui remontuoti, todėl iš atsakovei paskaičiuotos kompensacijos reikia atimti apeliaciniame skunde nurodytą sumą ir atsakovei priteistą kompensaciją sumažinti. Sprendimu visą ūkio būdu atliktų gyvenamojo namo remonto darbų nauda yra priskirta vien tik ieškovui ir trečiajam asmeniui, todėl atsakovei kompensacija neturėtų būti mažinama;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Dėl bendro ūkio vedimo ir bendro gyvenimo pasekmių vertinimo, dalijant turtą

Dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui, pirmiausia, nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – turi būti nustatomos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, visumą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaip ieškovo asmeninio turto pagerinimas, taikant CK 3.90 straipsnio 1 dalies pasekmes, gali būti vertinami tik po santuokos sudarymo atlikti darbai. Tokiais darbais yra: 2017 m. vasarą atlikti likę fasadų šiltinimo darbai (virtuvės kampas); 2017 m. vasarą atlikti virtuvės patalpos remonto darbai; 2021 m. vasarą atlikti miegamojo ir svetainės remonto darbai, grindų dangos pakeitimas virtuvėje. Teismo ekspertizės akte virtuvės remonto darbai, atliekant 2017 m. ūkio būdu, įvertinti 377,80 Eur, darbų kaina ekspertizės atlikimo dieną 1 757,66 Eur; miegamojo ir svetainės remonto darbai, atliekant 2017 m. ūkio būdu, įvertinti 1 721,33 Eur, darbų kaina ekspertizės atlikimo dieną 5 742,39 Eur. 2017 m. vasarą taip pat buvo apšiltintas ir apkaltas medinėmis lentelėmis namo kampas ties virtuve. 2024-03-19 ieškovo paaiškinimuose nurodyta, kad 2017 m. vasarą buvo baigta keisti namo senas išorės lenteles naujomis dailylentėmis, apšildant sienas akmens vata, dedant tašelius, uždengiant plėvele. Tai rytinė siena (patalpos 1-3, 1-4), šiaurinė siena (patalpos 1-4, 1-1). Analogiškai nurodyta atsakovės 2024-03-13 paaiškinimuose. Bendra fasado šiltinimo darbų kaina 2017 m. kainomis ūkio būdu 2 277,06 Eur (lokalinės sąmatos 1-5 pozicijos, akto 49 l.), darbų kaina ekspertizės atlikimo dieną 4 623,59 Eur (lokalinės sąmatos 1-5 pozicijos, akto 50 l.), dviejų virtuvės sienų remonto kaina neišskirta.

26. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau įstatyme pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Įvertinus santuokos metu atliktą ieškovo asmeninio turto pagerinimą – virtuvės, miegamojo, svetainės remontą bei namo kampo apšiltinimą, kurie atlikti po santuokos įregistravimo, nėra pagrindo spręsti, kad santuokos metu ieškovo asmeninis turtas – gyvenamasis namas, buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Apeliantės nurodomi stogo konstrukcijų keitimo darbai, su kurių atlikimu apeliaciniame skunde siejamas esminio pagerinimo faktas, yra atlikti iki santuokos įregistravimo, 2015 m. vasarą, po 2015-05-27 atlikti darbai yra paprasti patalpų remonto darbai, todėl nevertintini kaip esminis turto pagerinimas. Po santuokos sudarymo atlikti darbai neatitinka esminio turto pagerinimo sąlygų, todėl nėra pagrindo taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų.

27. Nenustačius esminio asmeninės nuosavybės pagerinimo aplinkybės, apeliantės argumentai, kad teismas be pagrindo nesivadovavo MB „Bonada“ 2023-09-11 konsultacinėje išvadoje nurodyta gyvenamojo namo galima pardavimo kaina rinkoje – 27 970 Eur bei tuo pagrindu atsakovės atliktu kompensacijos paskaičiavimu, pripažintini nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018).

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto vertės skaičiavimo bei bendraturčio dalies vertinimo

28. CK 3.118 straipsnio 1 dalis nurodo, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Civilinėje byloje buvo dalinamas šis sutuoktinių turtas: gyvenamojo namo pagerinimo vertė, naujai pastatyti pavėsinė, tvora ir vartai, 2 automobiliai bei namų apyvokos reikmenys. Pirmosios instancijos teismas sprendė nelaikyti bendrąja jungtine nuosavybe 2021 m. vasarą atliktų darbų (miegamojo ir svetainės remonto darbų atlikimas, grindų dangos keitimas virtuvėje) vertės; pavėsinės; miegamojo baldų, svetainės sekcijos ir dalies namų apyvokos daiktų. Apeliacine tvarka ginčas yra kilęs dėl gyvenamojo namo pagerinimo vertės, miegamojo ir svetainės remonto darbų vertės, pavėsinės, tvoros ir vartų padalinimo.

30. CK 3.119 straipsnis nustato, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015).

31. Byloje buvo nustatyta ir neginčijama, kad visi darbai, kurių sukurtą vertę dalinasi sutuoktiniai, buvo atlikti ūkio būdu. Ekspertizės akte yra paskaičiuota: 1) rinkos kaina darbų atlikimo metu; 2) kaina darbų atlikimo metu, vertinant, kad darbai vykdomi ūkio būdu; 3) kaina ekspertizės atlikimo dieną esančiomis rinkos kainomis. Pirmosios instancijos teismas atliktų darbų vertę nustatė pagal 2 kainos poziciją. Apeliantės nuomone, turi būti vadovaujamasi 3 kainos pozicija.

32. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija sutinka, kadangi Ekspertizės akte nustatyta 3 kainos pozicija labiausiai artima CK 3.119 straipsnio nuostatoms, jog turtas dalinamas ne turto įsigijimo metu, o turto dalinimo metu esančia rinkos verte. Byloje nėra pateikta duomenų, kokiu būdu dėl atliktų darbų pakilo asmeninės nuosavybės teise ieškovo turimo namo vertė. Įvertinus bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, tai, kad turto vertės padidėjimo nustatymui reikalingų duomenų gavimas gali būti neproporcingas dalinamam turtui, sprendžiama, jog sutuoktinių turtas dalintinas vadovaujantis Ekspertizės akte nustatyta 3 kainos pozicija.

34. Byloje neginčijama, kad gyvenamasis namas pagerintas atsakovės ir ieškovo veiksmais, neatsižvelgiant į bendraturtei E. M. priklausančią dalį ir jos neišskiriant. Jokie reikalavimai trečiajam asmeniui nėra pareikšti, nereikalaujama kompensacijos už bendraturtei priklausančios 3/16 dalies namo pagerinimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad nėra duomenų, jog bylos šalys su trečiuoju asmeniu būtų sudarę susitarimus dėl gyvenamojo namo pagerinimo bei priklausinių statymo. Iki 2020 m. E. M. buvo nepilnametė, todėl jos galimybė sudaryti sandorius dėl darbų atlikimo buvo ribota. Esant šioms aplinkybėms, sprendžiama, kad nėra pagrindo atliktų darbų kainą dalinti, atėmus E. M. priklausančią 3/16 turto dalį.

Dėl svetainės ir miegamojo remonto

Dėl tvoros ir vartų

40. Pirmosios instancijos teismas po santuokos sudarymo 2022 m. pastatytą tvoros dalį ir vartus pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turtą padalino, jį natūra priteisdamas ieškovui, o atsakovei priteisdamas 967 Eur kompensaciją. Kompensacijos dydis apskaičiuotas remiantis Ekspertizės akte paskaičiuota kaina darbų atlikimo metu, darbus vykdant ūkio būdu (1 934 Eur / 2). Laikė, kad kaina atitinka faktinę bylos situaciją, ieškovo paaiškinimus dėl statyboms naudotų panaudotų medžiagų panaudojimo.

41. Apeliaciniame procese tvoros ir vartų priskyrimo dalintinam santuokoje įgytam turtui faktas nėra ginčijamas, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą šio turto vertę. Ieškovas prašė remtis atsakovės pirminiame priešieškinyje nurodyta 400 Eur verte. Nurodė, jog tvoros įrengimui panaudoti seni, naudoti vamzdžiai, vartai suvirinti iš ieškovo turėto seno metalo, ant vartų rėmo prisuktos nuo namo fasado apkalimo likusios dailylentės. Pažymėjo, kad ekspertas pripažino, jog skaičiuojant tvoros ir vartų įrengimo kainą, nebuvo atsižvelgiama į tai, kad naudoti seni, skirtingo diametro vamzdžiai, kaina buvo paskaičiuota, darbus atliekant naujomis medžiagomis. Atsakovė prašo kompensaciją skaičiuoti nuo 4 999 Eur sumos, kuri paskaičiuota kaip darbų kaina ekspertizės atlikimo dieną. Motyvais dėl atsakovės priešieškinyje nurodytos vartų ir tvoros žymiai mažesnės kainos, nei apskaičiavo ekspertas, negali būti vadovaujamasi, kadangi atsakovė nėra kompetentinga nustatyti daiktų statybinės vertės. Naujų statinių kaina šioje byloje yra nustatyta ekspertizės akto išvadomis.

42. Šalys pripažįsta, kad tvora 2022 m. buvo įrengta nepilnai, o tik toje dalyje, kurioje jos nebuvo. Ieškovas 2024-03-19 paaiškinimuose nurodė, kad 2022 m. sklypas nuo gatvės pusės buvo aptvertas – įbetonuoti 5 metaliniai stulpeliai ir sudėti 4 tvoros segmentai, įbetonuoti du metaliniai vamzdžiai ir įstatyti vartai, suvirinti iš seno metalo, prie kurio prisuktos likusios namo išorės dailylentės. Žemės sklypo šiaurinė ir rytinė ribos aptvertos metaliniu tinklu, tvirtintu prie į žemę įkastų stulpelių, kurie padaryti, supjausčius naudotus vamzdžius. Nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė tvoros ir vartų statybai reikalingų medžiagų pirkimo dokumentų. Kaip matyti iš atsakovės pirminio priešieškinio, atsakovė savo nuožiūra tvorą ir vartus vertino 400 Eur suma, poziciją pakeitė tik tada, kai buvo pateiktas Ekspertizės aktas, kuriame skaičiuojama didesnė atliktų tvoros ir vartų statymo darbų vertė.

44. Kaip jau minėta, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ekspertizės akte paskaičiuotos kainos: 4 547,11 Eur (rinkos kaina darbų atlikimo metu 2022 m.), 1 934,03 Eur (rinkos kaina darbų atlikimo metu ūkio būdu), 4 998,92 Eur (rinkos kaina ekspertizės atlikimo metu). Nesant byloje duomenų, jog buvo pirktos naujos medžiagos tvorai ir vartams, vadovaujamasi ieškovo aiškinimu, kad buvo naudojamos senos turimos medžiagos. Tai iš esmės atitinka ir atsakovės poziciją, kai ji priešieškinyje tvorą ir vartus įvertino 400 Eur. Kadangi Ekspertizės akte yra skaičiuojama darbų kaina, naudojant naujas medžiagas, tai nėra pagrįsta tokią kainą taikyti be korekcijos. Esant ypač dideliam neatitikimui tarp ieškovo prašomos nustatyti 400 Eur vertės ir Ekspertizės akte nustatytos vertės 4 999 Eur, kas patvirtina, jog 400 Eur kaina yra akivaizdžiai per maža, taip pat nepagrįsta taikyti ir 400 Eur vertę. Teismo sprendimo panaikinimas dėl negalimumo tinkamai įvertinti tvoros ir vartų rinkos kainą, atsižvelgus į turto vertę, neatitinka civilinio proceso principų. Apeliaciniame procese nepateikus duomenų, kuriais remiantis būtų galima tinkamai nustatyti tvoros ir vartų vertę turto dalinimo laikotarpiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog paliktina pirmosios instancijos teismo nustatyta darbų kaina.

Dėl virtuvės kampo apkalimo

45. Byloje yra nustatyta, kad 2017 m. vasarą, po santuokos sudarymo buvo baigtas gyvenamojo namo apšiltinimas, apkalimas dailylentėmis. Ieškovas 2024-03-19 paaiškinimuose pripažino, kad 2017 m. vasarą buvo baigta keisti namo senas išorės lenteles naujomis dailylentėmis, apšildant sienas akmens vata, dedant tašelius, uždengiant plėvele. Tai rytinė siena (patalpos 1-3, 1-4), šiaurinė siena (patalpos 1-4, 1-1).

46. Ekspertizės akte dviejų virtuvės sienų remonto kaina neišskirta. Iš Ekspertizės akte pateikto gyvenamojo namo plano matyti, kad abiejų sienų ilgis yra 11,13 m (513 ir 600), aukštis 3 m, t. y. sudarytų 33,39 kv. m. Ekspertas apskaičiavo, kad bendras 2016-2017 m. atliktų apšiltinimo darbų kiekis yra 49,5 kv. m, fasadų apdailinimo medinėmis dailylentėmis kiekis yra 108 kv. m. Bendra fasado šiltinimo darbų kaina ekspertizės atlikimo dieną yra 4 623,59 Eur (lokalinės sąmatos 1-5 pozicijos, akto 50 l.). Įvertinus ieškovo nurodytų sienų plotą bei bendrą darbų plotą, sprendžiama, kad 2017 m. vasarą atlikti darbai sudaro 1/3 dalį (33,39 kv. m ir 108 kv. m) visų darbų. Tuo remiantis kompensacija skaičiuotina proporcingai, t. y. nuo 1 541,20 Eur (4 623,59 / 3).

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo

48. Be to, į priteistą kompensaciją už ieškovo asmeninio turto pagerinimą įskaičiavo 377,80 Eur virtuvės remonto darbų vertę. Ekspertizės akte paskaičiuotos kainos: 1 146,68 Eur (rinkos kaina darbų atlikimo metu 2022 m.), 377,80 Eur (rinkos kaina darbų atlikimo metu ūkio būdu), 1 757,66 Eur (rinkos kaina ekspertizės atlikimo metu). Remiantis anksčiau pateikta taisykle, kad labiausiai CK 3.119 straipsnio 1 dalį atitinka rėmimasis rinkos kaina ekspertizės atlikimo metu, sprendžiama, jog nustatant virtuvės remonto darbų kainą, reikalinga vadovautis 1 757,66 Eur suma.

49. Atsakovei priteistina 7 027,63 Eur kompensacija, kuri skaičiuojama: (750 Eur (už automobilius) + 967 Eur (už tvorą ir vartus) + 600 Eur (už virtuvės įrangą) + 90 Eur (už buitinę techniką) + 100 Eur (už namų apyvokos reikmenis) + 2 871,20 Eur (už miegamąjį ir svetainę) + 878,83 Eur (už virtuvės remontą) + 770,60 Eur (už virtuvės kampo apkalimą).

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės

50. Atsakovė R. M. prašė teismo padalinti turtą, kuris buvo įgytas dar iki santuokos įregistravimo. Ankstesniame skyriuje teisėjų kolegija konstatavo, kad iki santuokos įregistravimo įgytas turtas gali būti dalinamas ne kaip santuokoje įgytas turtas, o kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas turtas, jeigu yra nustatomos tam būtinos sąlygos. Nagrinėjamu atveju, byloje turi būti išspręstas klausimas dėl šio turto: pavėsinės, pastatytos 2014 m. kovo mėn., šalims jau gyvenant kartu, bei gyvenamojo namo remonto darbų atlikimo, o būtent: 2015 m. vasarą atliktų gyvenamojo namo stogo konstrukcijų ir dangos keitimo darbų; 2016 m. vasarą įrengtų langų palėpėje; iki (duomenys neskelbtini) atliktų fasadų šiltinimo, apdailos dailylentėmis įrengimo ir keitimo, verandos remonto, įėjimo durų pakeitimo darbų.

51. CK 6.969 straipsnio 1 dalis numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. CK 6.970 straipsnis įtvirtina, jog partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu.

52. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Be to, aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

53. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

54. Bylos duomenys patvirtina, jog viso proceso metu šalys skirtingai aiškino bendro gyvenimo pradžios bei susitarimo dėl turto įsigijimo ir gerinimo aplinkybes. Ieškovas A. M. aiškino, jog 2014 m. atsakovę pakvietė apsigyventi jam priklausančiame name, kad ji prižiūrėtų nepilnametę ieškovo dukterį, kai jis išvyks dirbti į Švediją, neigė tarimąsi dėl bendro turto įgijimo, pažymėjo, jog turto įsigijimas buvo planuojamas iki apsigyvenant kartu, ieškovas nuo gyvenamojo namo įsigijimo dienos tvarkė namą, 2013 m. įsigijo ir paruošė medieną, atsakovė prie darbų neprisidėjo. Atsakovė R. M. teigia, kad nuo 2014 m. kovo mėn. šalys gyveno kaip šeima, bendrai rūpinosi abiem šalių mergaitėmis, vedė bendrą ūkį, kartu atliko naujų statinių statybos ir namo kapitalinio remonto darbus. Tarp šalių buvo susitarimas dėl gaunamų pajamų pasiskirstymo ir jų panaudojimo, atsakovė prisidėjo savo darbu.

55. Byloje nesant rašytinio susitarimo įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise bei šalims skirtingai aiškinant aplinkybes dėl susitarimo buvimo, turi būti vertinami kiti netiesioginiai įrodymai, nustatomas šalių indėlis į sukurtą turtą. Apeliantas A. M. pažymi, to neginčija ir atsakovė, kad pavėsinei bei gyvenamojo namo remonto darbams atlikti panaudotą medieną ieškovas įsigijo ir paruošė 2013 m. Byloje nėra duomenų, kad mediena buvo perkama papildomai. Apeliantas pagal Ekspertizės akte nurodytas pozicijas skaičiavo, kad iš viso mediena vertintina 1 109,62 Eur. Ekspertizės akte apibendrinta, kad pateiktos medžiagų darbams įsigijimą patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros, pirkimo čekiai, kad 2015–2016 metais buvo įsigyti tokie statybos produktai: 2015 m. kovo mėn. – cementas, tinklas mūrui, kitos smulkios statybinės medžiagos; 2015 m. rugpjūčio mėn. – OSB plokštės, kitos smulkios statybinės medžiagos; 2015 m. rugsėjo mėn. – profiliai karkasui, dažyvė, kitos smulkios statybinės medžiagos; 2016 m. balandžio mėn. – vata PAROC UNS-37, kitos smulkios statybinės medžiagos; 2016 m. birželio mėn. – 4 vnt. PVC langų; 2016 m. rugsėjo mėn. – durys, dailylentės išorės apdailai. Pateikti duomenys patvirtina, kad statybinės medžiagos pirktos iki santuokos sudarymo.

56. Apeliantas taip pat nurodo, jog remontui buvo panaudoti pinigai, ieškovo uždirbti Švedijoje, to neginčija ir atsakovė. Ieškovo darbo Švedijoje metu 2014-06-18 – 2014-08-22 gauti pinigai iki santuokos sudarymo, todėl nėra pagrindo šių lėšų laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, o turi būti vertinama kaip asmeninės ieškovo lėšos, o iš asmeninių lėšų perkamos statybinės medžiagos yra asmeninis ieškovo indėlis. Ieškovas pateikė banko sąskaitos išrašą už 2014 m., iš kurio matyti, kad 2014 m. ieškovas gavo lėšas Švedijos kronomis ir išgrynino dideles pinigų sumas.

57. Atsakovė įrodinėjo buvus šalių susitarimą, kad ji savo lėšas skirs šeimos poreikių tenkinimui, o ieškovas pirks statybines medžiagas. Atsakovės banko sąskaitos išraše, pateiktame nuo 2014-01-01, matyti, kad iš atsakovės lėšų buvo perkamas maistas bei namų ūkio prekės. Taip pat ieškovė įrodinėjo, jog ji prisidėjo savo darbu, pavyzdžiui, atliekant stogo remonto darbus, gamino maistą dirbantiesiems. Nustatant jungtinės veiklos buvimo faktą, svarbu, kad būtų nustatyta, jog šalių veiksmais ir indėliu buvo siekiama sukurti bendrą nuosavybę. Atsakovės nurodomas prisidėjimo pobūdis, kad ji už savo pajamas pirko šeimos gyvenimui reikalingas prekes bei gamino maistą, nepatvirtina, jog tarp šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis.

58. Atsakovės įrodinėjamas susitarimas reikštų, jog jau nuo 2014 m. šalys susitarė, kad ieškovui priklausančiame gyvenamajame name bus kuriamas bendras turtas, tačiau nėra duomenų, jog tuo metu šalys buvo apsisprendę dėl santuokos sudarymo ir tolesnio bendro gyvenimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtino šalių gyvenimo kartu faktą ir laikotarpį, bet ne šių asmenų tarpusavio susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos sąlygas. Liudytojais apklausti asmenys nėra partnerių tarpusavio susitarimo šalys, negali perteikti tokio susitarimo turinio, o tik pateikia savo nuomonę dėl tam tikrų aplinkybių buvimo, susiformavusią ir iš bylos šalies perteiktos informacijos apie susitarimo buvimą ir jo sąlygas. Dėl to liudytojų parodymai nėra pakankamas įrodymas konstatuoti šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos bei tokio susitarimo sąlygas.

59. Neįrodžius susitarimo dėl jungtinės veiklos kaip bendrosios dalinės nuosavybės pagrindo, iki santuokos sudarymo atlikti gyvenamojo namo remonto bei pavėsinės statybos darbai pripažintini asmenine ieškovo nuosavybė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog šalys buvo sudarę bendros jungtinės veiklos sutartį ir jos vykdymo eigoje įgijo bendrą turtą.

Dėl pavėsinės

60. Šalims tik pradėjus gyventi kartu 2014 m. pavasarį ieškovo namų valdoje buvo pastatyta pavėsinė. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė patikslintu priešieškiniu nereiškė reikalavimo pripažinti 2014 m. pavasarį statytą pavėsinę šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turtas, dėl ko atsižvelgęs į tai, jog pavėsinė pastatyta vietoje ūkinio pastato, iš ieškovo dar iki bendro gyvenimo pradžios įsigytos ir supjautos medienos, grindiniui panaudojant senas šaligatvio plyteles, laikė pavėsinę ieškovo asmeniniu turtu ir neįtraukė į bendro turto balansą.

61. Apeliantė R. M. nesutinka su teismo vertinimu, kad naujai pastatyta pavėsinė neįtrauktina į bendro turto balansą. Pažymi, kad patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti, kad bendromis sutuoktinių lėšomis ir ieškovo bei atsakovės darbu 2015–2021 m. buvo iš esmės pagerintas gyvenamasis namas, bei šalys pastatė naujus statinius – 2015 m. lauko pavėsinę ir 2022 m. tvorą ir vartus. Be to, aiškino, jog kartu su ieškovu, nesamdydami jokių darbininkų, abudu atliko visus pavėsinės statybos darbus – ieškovas išbetonavo pavėsinei pagrindą, abu supjovė ir sunešiojo lentas, sudėjo ir suveržė lentas medvaržčiais, nupirko šiferio (bituminius banguotus) lakštus pavėsinės stogui uždengti, nupirko dažus ir nudažė medines konstrukcijas. Ieškovas nurodo, kad lauko pavėsinė suplanuota ieškovo statyti, mediena ir kitos medžiagos jos statybai įsigytos už ieškovo asmenines lėšas ir paruoštos dar 2013 m. Kitos medžiagos – bituminė danga stogui, impregnantas su vašku medienai, buvo įsigytos dar iki atsakovės apsigyvenimo, darbu atsakovė prie pavėsinės statymo neprisidėjo.

62. Iš atsakovės priešieškinio dėstymo matyti, jog atsakovė siekė kompensacijos už 2014 m. pastatytą pavėsinę, kurios dydį skaičiavo pagal Ekspertizės akte nurodytą atliktų darbų kainą, todėl sprendimu turėjo būti sprendžiamas šio turto dalinimo klausimas. Nors pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pavėsinės nėra tikslūs, tačiau padarytos išvados dėl pavėsinės vertinimo kaip ieškovo asmeninės nuosavybės, yra teisingos. Atsakovės aiškinimas, jog vos tik atsakovei atsikėlus gyventi į ieškovui priklausančią namų valdą, šalys susitarė bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti naujai statomą pavėsinę, niekuo nepagrįstos. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų pirkusi bent kokias pavėsinės statymui reikalingas medžiagas. Atsakovės nurodomas jos prisidėjimas darbu nepagrindžia susitarimo dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo buvimo.

63. Apibendrinant išdėstytą, spręstina, jog ieškovo A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, kadangi yra pakeičiama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės apimtis. Atsakovės R. M. apeliacinis skundas taip pat tenkinamas iš dalies, kadangi pakeista sprendimo dalis dėl vertės nustatymo bei miegamojo ir svetainės padalinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl šioje nutartyje nurodytų pagrindų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

64. Apeliantės R. M. vertinimu, teismas nepagrįstai 280 Eur išlaidų už MB „Bonada“ paslaugas – 2023-09-11 konsultacinę išvadą dėl gyvenamojo namo galimos pardavimo rinkoje kainos, nepripažino su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis. Teismas netinkamai taikė CPK 88 straipsnio normą. Ieškovo vertinimu, teismas pagrįstai ir motyvuotai pasisakė, kad teismas šiuo dokumentų nesirėmė, atsakovė neįrodė juo įrodinėtų aplinkybių. MB „Bonada“ 2023-09-11 konsultacinė išvada neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos.

65. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės patirtos išlaidos už MB „Bonada“ atliktą turto vertinimą paliktinos atsakovei, kadangi teismas šiuo dokumentu nesirėmė, atsakovė neįrodė juo įrodinėtų aplinkybių.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidos įrodymų rinkimui gali būti priteisiamos pagal CPK 88 straipsnio 10 punktą kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

67. Civilinio proceso normos bylinėjimosi išlaidų už pateiktus įrodymus priteisimo nesieja su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad remiantis MB „Bonada“ konsultacine išvada nebuvo įrodytos atsakovės įrodinėtinos aplinkybės. MB „Bonada“ konsultacine išvada atsakovė grindė priešieškinio reikalavimą, šiuo dokumentu rėmėsi ir apeliaciniame procese, nė ra reglamentuota, kad reikalavimas turi būti grindžiamas tik turto vertinimo reikalavimus atitinkančiu dokumentu. Taigi, atsakovės 280 Eur išlaidos už MB „Bonada“ paslaugas turi būti įtrauktos į bylinėjimosi išlaidas.

68. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 2 521 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė patyrė 4 643,99 Eur išlaidas, įskaitant 279,99 Eur išlaidas už MB „Bonada“ atliktą turto vertinimą. Byloje susidarė 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

69. Apeliantė nurodo, kad teismas ieškovo reikalavimus tenkino 33 proc., atsakovės priešieškinio reikalavimus tenkino 63 proc. Matematiškai sudėjus sprendime nurodytus skaičius, gaunama, kad teismas įvertino tik 96 proc. reikalavimų (turėjo vertinti 100 proc.). Ši matematinė klaida taisytina atitinkamai perskirstant šalims bylinėjimosi išlaidas ir šalių mokėtinas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

70. Kadangi ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, skirstant bylinėjimosi išlaidas, reikalinga nustatyti tenkinimo procentą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys reiškė ir turtinius ir neturtinius reikalavimus, tenkinimo procentas negali būti apskaičiuojamas vien tik kaip turtinio reikalavimo tenkinimo procentas. Kita vertus, nėra įmanoma tiksliai įvertinti ieškinio tenkinimo procentą ir dėl to, kad ieškovas prašė dalinti iš esmės mažesnį turtą, nei nurodyta priešieškinyje ir teismas sprendė dėl didesnės apimties turto padalinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 33 proc., atsakovės priešieškinio reikalavimai patenkinti 63 proc., tačiau nepaaiškino, kaip padarė tokią išvadą, todėl šios sprendimo dalies negalima suprasti.

71. Įvertinus išdėstytą, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas reikalingas dalinti, taikant proporciją 50:50 (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72. Ieškovas A. M. pateikė įrodymus, kad patyrė 146 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

73. Atsakovė R. M. su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad patyrė 209 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 400 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

74. Kadangi abu apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies, tiksli tenkinimo proporcija negali būti išvedama, bylinėjimosi išlaidos skirstytinos lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 2 dalies).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovės R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl turto padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti tokiu būdu:

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei R. M. 7 027,63 Eur (septynis tūkstančius dvidešimt septynis eurus 63 ct) kompensaciją už jai atitenkančią natūra didesnę bendro turto dalį.

Padalinti šalių bendrą turtą ir ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti:

- automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur vertės,

- naujai pastatytus tvorą ir vartus, adresu (duomenys neskelbtini), 1 934,03 Eur vertės;

- namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką: virtuvės baldus, orkaitę, kaitlentę, šviestuvą 400 Eur vertės; staliuką svetainėje, 100 Eur vertės; kėdę, šviestuvą ir lovą svečių kambaryje, bendros 200 Eur vertės; romanetes trims langams ir dienines, naktines užuolaidas vienam langui, 500 Eur vertės; šaldytuvą, 100 Eur vertės; mikrobanginę krosnelę, 30 Eur vertės; skalbimo mašiną, 50 Eur vertės; vonios spintelę, dvi dėžes skalbiniams, šiukšliadėžę, bendros 100 Eur vertės.

Asmenine ieškovo A. M. nuosavybe laikyti pavėsinę, gyvenamojo namo pagerinimus bei miegamojo baldus, 1 600 Eur vertės, svetainės sekciją, 200 Eur vertės.

Padalinti šalių bendrą turtą ir atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės.

Nustatyti, kad ieškovas A. M. priteistą kompensaciją atsakovei R. M. turi sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei R. M. 2 322 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. M. ieškovui A. M. 1 260,50 Eur (tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. M. ir atsakovės R. M. po 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei R. M. 454,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės R. M. ieškovui A. M. 298 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.