Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.2.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.10.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.; 3.2.6.1.

2024 m. rugsėjo 12 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų, su tuo susijusių, klausimų išsprendimo atsakovei R. M., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. M., ir atsakovės R. M. priešieškinį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo 1) panaikinti jo ir atsakovės R. M. bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pripažinti jo asmenine nuosavybe automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur vertės; 3) pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe automobilį Volkswagen – VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės ir priteisti jam visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė patikslinusi priešieškinio reikalavimus prašo 1) panaikinti šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), įtrauktos (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo R. M. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – „K.“, A. M. palikti pavardę „M.“; 2) nustatyti, kad buvo iš esmės pagerintas ieškovui priklausantis turtas – gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio 13/16 dalis priklauso asmeninės nuosavybės teise A. M., ir šį turtą pripažinti bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir padalinti šalims po ½ dalį; 3) padalinti santuokos metu įgytą turtą:

- priteisti ieškovui A. M. natūra 13/16 dalių gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 19 360 Eur vertės, naujai pastatytą statinį – lauko pavėsinę, rinkos kaina 2 294 Eur vertės, ir naujai pastatytus tvorą ir vartus, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 4 999 Eur, visų nekilnojamųjų daiktų rinkos kaina, 26 653 Eur;

- priteisti ieškovui A. M. natūra namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką: virtuvės baldus, orkaitę, kaitlentę, šviestuvą 400 Eur vertės; miegamojo baldus, 1 600 Eur vertės; svetainės sekciją 200 Eur vertės; staliuką svetainėje, 100 Eur vertės; kėdę, šviestuvą ir lovą svečių kambaryje, bendros 200 Eur vertės; romanetes trims langams ir dienines, naktines užuolaidas vienam langui, 600 Eur vertės; indus, virtuvės rakandus, staltieses, padėkliukus, bendros 300 Eur vertės; šaldytuvą 200 Eur vertės; mikrobanginę krosnelę, 100 Eur vertės; skalbimo mašiną, 200 Eur vertės; vonios spintelę, rankšluosčius, dvi dėžes skalbiniams, šiukšliadėžę, bendros 200 Eur vertės; visų daiktų vertė 4 100 Eur;

- priteisti ieškovui natūra automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 500 Eur;

- atsakovei priteisti automobilį Volkswagen VW, Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1 000 Eur, ir 16 127 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį, kompensaciją sumokant į ieškovės per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014 metais atsakovė su nepilnamete dukra R. atsikėlė gyventi į jo namus. Jis pats vienas augino nepilnametę dukrą E., planavo važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė atsakovei apsigyventi pas jį, jo išvykimo laikotarpiu prižiūrėti ir jo dukrą. Birželio mėnesį jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžo – rugpjūčio pabaigoje. Bendro šeimyninio gyvenimo neplanavo. 2016 m. pabaigoje atsakovė pradėjo įkalbinėti sudaryti santuoką. Nutarė pabandyti gyventi šeimoje, vesti bendrą ūkį. (Duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, tačiau iš esmės niekas nepasikeitė. Bendro biudžeto neturėjo, bendrų pirkinių neplanavo, buities reikalais rūpinosi atskirai, pagal poreikį. Laikui bėgant išryškėjo charakterių nesutapimai, skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, prasidėjo nesutarimai. Pastaruoju metu ryšių nepalaiko, santuoka faktiškai iširo. Santuokos metu bendro turto neįgijo, automobilius įsigijo kiekvienas iš savo asmeninių lėšų. Prievolių kreditoriams neturi. Nepilnamečių vaikų neturi.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atkurti jos galimybės nėra. Sutinka su ieškovo nurodyta automobilių verte ir kad šis turtas būtų padalintas šalims po vieną, kaip nurodo ieškovas. Santuokos metu buvo iš esmės pagerintas ieškovui, asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Už iš esmės pagerintą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jam atitenkančius namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką, jai turi būti priteisiama 36 000 Eur kompensacija. Kreditorių neturi.

5. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji nebenori ir nebegali gyventi santuokoje su ieškovu. Gyventi kartu pasidarė nebeįmanoma dėl sutuoktinio ir jo pilnametės dukters E. M. paskutiniu metu nuolat išsakomų priekaištų, kad atsakovė yra tinginė, nesitvarko namuose, nebegamina maisto, jais nesirūpina. Sutinka, kad jų šeimoje demonstruojama nepagarba vienas kitam, nei vienas sutuoktinis nebesistengia, kad šeima būtų išsaugota, vyrauja neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, dukras E. ir R. šalys yra „pasiskirstę” – viena yra ieškovo, kita – atsakovės, nebėra užuojautos vienas kitam, nėra bendro intereso dėl šeimos gerovės, dėl rimtų, o taip pat ir menkaverčių priežasčių kyla nuolatiniai konfliktai. 2023 m. vasarą ji išėjo kartu su savo dukra R. gyventi pas savo seserį ir šiuo metu gyvena atskirai. Mano, kad ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė, nes jis atsiribojo nuo bendrų šeimos reikalų, piniginius interesus iškėlė aukščiau už viską, atsakovė pripažįsta, kad laikui bėgant ji nustojo gerbti sutuoktinį, nejaučia iš jo palaikymo ir pagarbos. Be to, paskutiniu metu, ji turi rimtų sveikatos problemų – jos rankos nuo plaštakų iki alkūnių nusėtos žaizdomis, odos ligos priežastys yra nenustatytos, dėl to jai sunku dirbti namų ruošoje, gaminti valgį. Sutuoktinis, vietoj užuojautos, pagalbos, nuolat priekaištavo, kad ji tapo tingine, kad jis apsiriko ją vesdamas, kad jis norintis nutraukti santuoką, o ji su savo dukra turinti iš jo namų išeiti, nes jo ir E. namuose jai niekas nepriklauso. Taip pat nurodė, kad susipažino su ieškovu 2013 metų spalio mėn., ji su dukra R. gyveno nuomojamame name netoliese. Ieškovas pasikvietė ją gyventi pas save į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kartu šalys apsigyveno nuo 2014 m. sausio mėn. Sutarė, kad kartu gyvens ir kartu rūpinsis abiejų dukromis. Atsakovė, apsigyvenusi su ieškovu, rūpinosi abejomis mergaitėmis, taip pat jomis rūpinosi ir tuo metu, kai ieškovas 2014 metų vasarą buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) užsidirbti, o ji liko gyventi su dviem mergaitėmis. Šalys susitarė, kad ieškovo gaunamas uždarbis bus naudojamas gyvenamojo namo remontui, statyboms, naujo dėvėto automobilio pirkimui, o atsakovės darbo užmokestis bus naudojamas maisto produktų, namų apyvokos daiktų, šalių dukroms reikalingų daiktų pirkimui. 2014 m. atsakovė pritarė ieškovo pasiūlymui kapitališkai suremontuoti/rekonstruoti ieškovo ir jo dukros E. gyvenamąjį namą. Ji pasiūlė ieškovui namų valdos renovaciją pradėti ne nuo namo remonto, o nuo to, kad iš ieškovo turimos medienos žemės sklype, šalia namo būtų pastatytas statinys – medinė lauko pavėsinė. Būtent pavėsinė ir buvo pastatyta dar 2014 metų pavasarį. Atsakovė kartu su ieškovu, nesamdydami jokių darbininkų, abudu atliko visus pavėsinės statybos darbus – ieškovas išbetonavo pavėsinei pagrindą (po mediniais statramsčiais), abu supjovė ir sunešiojo lentas, sudėjo ir suveržė lentas medvarščiais, nupirko šiferio (bituminius banguotus) lakštus pavėsinės stogui uždengti, nupirko dažus ir nudažė medines konstrukcijas. Prieš pradedant namo renovaciją, ieškovas 2014­2016 metais kreipėsi į seniūniją ir užpildė dokumentus kompensacijai stogo šiferinės dangos pakeitimui gauti, bet kompensacijos jam gauti nepavyko, todėl darbai buvo pradėti vykdyti iš ieškovo ir atsakovės lėšų. 2015 metų rugpjūčio mėn. šalys pakeitė gyvenamojo namo stogo konstrukcijas ir stogo dangą naują, tuo metu buvo įdėtas ir plastikinis langelis palėpėje, šalims atlikti statybos darbus padėjo atsakovės sūnėnas J. S., atsakovės brolis R. K. ir kaimynas, kuris jau yra miręs. Atsakovė visai stogo keitimo darbus vykdančiai vyrų komandai kasdien gamino pietus, rūpinosi mergaitėmis. 2016 metų vasario pradžioje ieškovas pasipiršo atsakovei, padovanojo sužadėtuvių žiedą. 2016 metų pavasarį jie ėmėsi gyvenamojo namo šiltinimo darbų – apšiltino ir apkalė medinėmis lentelėmis beveik visą namą, išskyrus vieną namo kampą, esantį ties virtuve. Šią namo dalį šalys apšiltino ir pabaigė apkalti dailylentėmis 2017 metais. Visus sienų šiltinimo ir apdailos darbus atliko ieškovas kartu su atsakove tik dviese, jokios pagalbos iš šalies neprašydami. Ieškovas savo gaunamą darbo užmokestį skyrė statybinių ir apdailos medžiagų pirkimui, o atsakovė savo darbo užmokestį skyrė kasdieniniams jų ir šalių abiejų dukrų poreikiams tenkinti. Ieškovas savo vardu paėmė 2 000 Eur vartojimo kreditą, kuris buvo skirtas namo remontui reikalingoms medžiagoms pirkti. (Duomenys neskelbtini) šalys susituokė bažnyčioje. Tą pačią (duomenys neskelbtini) vasarą šalys atliko virtuvės remontą, buvo nuardyta sena sienų apdaila, ties virtuvės patalpomis sienos apšiltintos iš išorės, medinėmis dailylentėmis pabaigtas apkalti visas namas, buvo prisuktos gipso plokštės sienose ir lubose, kambariai išdažyti, sudėta nauja grindų danga, užsakyti ir nupirkti nauji baldai ir įmontuojama virtuvės technika – orkaitė, kaitlentė, nupirktas šaldytuvas, mikrobangų krosnelė. Šalys virtuvės įrengimui panaudojo vestuvių metu gautas dovanas – pinigus. 2021 m. birželio mėnesį šalys tęsė kapitalinio remonto darbus, miegamajame ir svetainėje buvo nuardyta sena sienų apdaila, išbetonuotas grindų pagrindas, sienos ir lubos apdailintos gipso plokštėmis, sienos ir lubos išdažytos, sudėtos naujos laminato grindys. 2022 m. šalys aptvėrė tvora visą sklypą, buvo užtverta tvora ten, kur jos iki tol nebuvo, įstatė vartus. Name liko nesuremontuoti tik vonios kambarys ir koridorius. Šalys turėjo planų suremontuoti ir tas patalpas, bet to nepadarė dėl prasidėjusios odos ligos.

6. Atsakovė patikslintu priešieškiniu taip pat prašo nustatyti, kad bendromis sutuoktinių lėšomis ir bendru darbu 2015­2021 metais buvo iš esmės pagerintas turtas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir kad šalys savo darbu ir lėšomis pastatė naujus statinius – 2015 metais pastatė lauko pavėsinę ir 2022 metais pastatė tvorą ir vartus, esančius tuo pačiu adresu. Teigia, ir tai yra patvirtinta (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizės aktu, kad šalims apsigyvenus kartu, o po to sudarius santuoką, šalys 2015­2021 metais statant ūkio būdu atliko gyvenamojo namo kapitalinį remontą – pakeitė stogo konstrukcijas ir stogo dangą, įrengė langus namo palėpėje, apšiltino ir apdailos dailylentėmis įrengė ir pakeitė namo fasadus, suremontavo verandą, pakeitė įėjimo duris, virtuvės patalpoje, miegamajame ir svetainėje atliko remonto darbus, pakeitė grindų dangą virtuvėje. Po atliktų statybos darbų (kapitalinio remonto) gyvenamasis namas buvo pagerintas iš esmės, todėl 13/16 namo dalis, priklausanti ieškovui, tapo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 13/16 namo dalys, panaikinant santuokos apskaitos įrašą, šalims turi būti padalintos pusiau, po ½ dalį turto. Ji reikalauja iš ieškovo piniginės kompensacijos. 13/16 dalių namo vertę santuokos apskaitos įrašo panaikinimo metu, ji grindžia MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023­09­11 konsultacine išvada dėl galimos turto pardavimo kainos: visas gyvenamasis namas vertas 27 970 Eur, 13/16 dalių yra vertos 22 726 Eur. Iš dabartinės namo vertės 27 970 Eur atėmus iki kapitalinio remonto buvusią namo vertę, kuri nurodyta VĮ RC duomenų išraše 4 142 Eur, gaunama 23 828 Eur suma. Kompensacijai apskaičiuoti nuo 23 828 Eur viso namo vertės, 13/16 dalių vertė sudaro 19 360 Eur, o ½ šios sumos sudaro 9 680 Eur, kuri turi būti priteista atsakovei kaip kompensacija už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šalys savo darbu ir lėšomis pastatė ūkio būdu naujus statinius – lauko pavėsinę ir dalį naujo kiemo aptvėrimo – tvorą ir vartus, atsakovė reikalauja kompensacijos už šiuos naujai pastatytus statinius ­ vietoje nebeegzistuojančio ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) naujai pastatytą statinį – lauko pavėsinę, pavėsinės rinkos kaina yra 2 294 Eur, ½ vertės sudaro 1 147 Eur, bei naujai pastatytą statinį tvorą ir vartus, rinkos kaina 4 999 Eur, o ½ sudaro 2 500 Eur. Kadangi ieškovas ir atsakovė naujai pastatė lauko pavėsinę ir kiemo aptvėrimą ten, kur aptvėrimo iki tol nebuvo, gyvenamojo namo bendraturtei E. M. jokia dalis, ieškovo ir atsakovės naujai pastatytų statinių ­ pavėsinės bei tvoros ir vartų, nepriklauso. Taigi, nekilnojamąjį turtą natūra priteisiant ieškovui, ji reikalauja priteisti iš ieškovo už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį 13 327 Eur (9 680 +1 147 + 2 500) piniginę kompensaciją. Be to, šalys kartu įgijo: namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką: virtuvės baldus, orkaitę, kaitlentę, šviestuvą, 400 Eur bendros vertės; miegamojo baldus, 1 600 Eur vertės; svetainės sekciją, 200 Eur vertės; staliuką svetainėje, 100 Eur vertės; kėdę, šviestuvą ir lovą svečių kambaryje, bendros 200 Eur vertės; romanetes trims langams ir dienines bei naktinės užuolaidas vienam langui, 600 Eur vertės; virtuvės rakandus, indus, staltieses, padėkliukus, bendros 300 Eur vertės; šaldytuvą, 200 Eur vertės, mikrobanginę krosnelę, 100 Eur vertės; skalbimo mašiną, 200 Eur vertės; vonios spintelę, rankšluosčius, dvi dėžes skalbiniams, šiukšliadėžę, bendros 200 Eur vertės, visų daiktų vertė 4 100 Eur. Be to, kilnojamuosius registruotinus daiktus – automobilį Audi A6, kurio vertė 2 500 Eur, ir Volkswagen VW, Golf, kurio vertė 1 000 Eur. Iš viso šalys santuokoje įgijo 34 253 Eur (26 653 + 4 100 + 2 500 + 1 000) vertės turto. Gyvendami kartu bendrų ar asmeninių kreditorių neįgijo. Nepilnamečių vaikų neturi. Susitaikyti galimybių nemato.

7. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad sutiko, kad santuokos apskaitos akto įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje būtų panaikintas dėl jų abiejų kaltės. Nesutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad kartu gyventi tapo nebeįmanoma dėl jo ir E. nuolat išsakomų priekaištų. Niekada neturėjo bendro biudžeto - nei atsakovei apsigyvenus pas mus, nei gyvenant santuokoje. Jis pirkdavo, kas reikalinga namams iš savo uždirbtų pinigų, mokėjau visus mokesčius, neprašydamas pinigų iš atsakovės, neklausdamas kaip ji disponuoja savo darbo užmokesčiu. Atsakovė teigia, kad ji pirkdavo maistą, daiktus reikalingus dukrų poreikiams tenkinti, tačiau ir jis iš savo darbo užmokesčio pirkdavo maistą ir kasdieninius produktus iš parduotuvių, rūpinosi E. poreikių patenkinimu. Kiekvienas disponavo savo gaunamomis pajamomis savo nuožiūra bei tenkindami savo poreikius. Dėjo pastangas išsaugoti šeimą. Atsakovei išeinant iš namų, atidavė jai keletą jos asmeninių daiktų (rūbų). Ji pasiėmė visus savo rūbus, iš vonios feną, plaukų tiesintuvą, visas higienos priemonės, indus, kavos aparatą, naujus stalo įrankius, virtuvės įrankius, stiklines, padėklus ir kitus smulkius buities daiktus. Nebuvo tokio susitarimo, kad jo gaunamas uždarbis bus naudojamas gyvenamojo namo remontui, statyboms, kito automobilio pirkimui, o atsakovės darbo užmokestis bus naudojamas maisto produktų, namų apyvokos daiktų, mūsų dukroms reikalingų daiktų pirkimui. Nesutinka su reikalavimais nustatyti, kad buvo iš esmės pagerintas jam priklausantis turtas - gyvenamasis namas. Lentas pavėsinei pagal jo projektą reikiamo ilgio ir pločio jau buvo supjautos 2013 m. žiemą ir pjauti jų nebereikėjo, vienas sudėjo ir sutvirtino lentas, tam pagalba nebuvo reikalinga (pavėsinės išorės matmenys 3x3 m), lentų sunešioti nereikėjo, nes jos buvo namo kieme šalia statomos pavėsinės, stogas uždengtas ne šiferio lakštais, o bitumine danga, kurios reikiamas kiekis buvo nupirktas dar 2013 metais, pavėsinę nedažiau dažais, o nutepė impregnantu su vašku, kuris buvo nupirktas kartu su bitumine danga. Pavėsinės pagrindas nebuvo betonuojamas, o tik padėtos senos šaligatvio plytelės. Kadangi su atsakove nebuvo planuojamas pavėsinės pastatymas, jos statyme atsakovė nedalyvavo, todėl jai ir nežinomos šios aplinkybės bei detalės. Atsižvelgiant į tai, kad pavėsinė pastatyta iki mano su atsakove santuokos sudarymo, 2013 metais ji buvo suprojektuota ir suplanuota statyti, medžiagos jos statybai buvo paruoštos ir įgytos už mano asmenines lėšas net iki atsakovei apsigyvenant mano namuose, nebuvo siekio ir sutarimo pavėsinę statyti kaip bendrą turtą, prie jos statybos savo darbu atsakovė neprisidėjo, nėra jokio pagrindo pavėsinę nei pripažinti bendrąja mano ir atsakovės nuosavybe, nei ją dalinti, nei priteisti atsakovei iš manęs kokio nors dydžio piniginę kompensaciją. Dėl gyvenamojo namo remonto darbų su atsakove taip pat nebuvo tartasi, jie buvo senai suplanuoti ir namas buvo palaipsniui remontuojamas nuo pat jo įsigijimo. Jo išvykimas į (duomenys neskelbtini) užsidirbti pinigų namo remontui buvo suplanuotas dar iki atsakovei apsigyvenant pas jį. 2014 m. birželio 18 d. - rugpjūčio 22 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir užsidirbo pinigų namo remontui. 2015 m. vasarą buvo pakeistas gyvenamojo namo stogas. Atsakovės teiginys, kad man negavus kompensacijos stogo šiferinės dangos pakeitimui, darbai buvo pradėti mano ir atsakovės lėšomis, neatitinka tikrovės. Stogo keitimas jau buvo suplanuotas ir jau 2013 metais mediena darbams mano asmeninėmis lėšomis buvo įsigyta, paruošta, atitinkamais matmenimis supjauta, o už uždirbtus (duomenys neskelbtini) pinigus buvo nupirkta stogo danga - beasbestiniai šiferio lakštai, sraigtai, latakai, keturi plastikiniai langai (atsakovė nurodė vieną langą). Atsakovės asmeninės lėšos nebuvo panaudotos, jokio susitarimo, kad jo ir dukters gyvenamojo namo suplanuoti remonto darbai bus atliekami turint tikslą, numatant, kad ir atsakovė įgytų dalį bendroje nuosavybėje nebuvo. Visus darbus atliko vienas, be atsakovės pagalbos, kuri nebuvo reikalinga atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį, jų apimtį. Vaikų ir miegamojo kambarių lauko sienos apšitinimo darbuose jam padėjo buvęs mano bendradarbis S. G., nes dėl sienų aukščio vienas atlikti visų darbų negalėjo, buvo būtina pagalba. Per vestuves dovanų gavo 1 200 Eur, kuriuos panaudojo virtuvės (5.63 kv.m ploto) einamajam vidaus remontui bei buitinei technikai įsigyti. Virtuvėje sienose buvo nusuktos medžio plaušo lentelės, sienos apšiltintos ir užsuktos gipso plokštės. Nebuvo atliekami jokie namo laikančiųjų konstrukcijų tvirtinimo metalo detalėmis darbai, kaip teigė atsakovė. Ant lubų irgi prisuktos gipso plokštės. Sienos ir lubos nudažytos. Virtuvės grindų pagrindas, kaip nurodė atsakovė, nebuvo betonuojamas, o buvo ant grindų užpiltas išlyginamasis cemento sluoksnis ir patiestas linoleumas. Po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) neaptverta dalis namo valdos buvo aptverta tvora, pastatyti vartai. Tvoros įrengimo darbuose man padėjo duktė E. ir jos draugas R. Darbai nesudėtingi, todėl mums abiem papildomos pagalbos neprireikė. Žemės sklypas nuo gatvės pusės buvo aptvertas įkasant metalinius stulpelius ir sudedant vielos segmentus, vartų rėmas suvirintas iš seno turėto metalo, prie jo prisuktos likusios namo išorės dailylentės, vartai pritvirtinti prie dviejų draugo atiduotų senų vamzdžių. Kita dalis tvoros įrengta įkasant stulpelius, kurie padaryti supjovus naudotus, senus iš „(duomenys neskelbtini)“ jo nupirktus vamzdžius, ištiesiant vielos tinklą, o varteliams taip pat panaudotas turėtas senas metalas bei vielos tinklas. Nesutinka su atsakovės nurodyta tvoros ir vartų verte - 4 999 Eur. Gyvenamojo namo rinkos vertė ne masinio vertinimo būdu niekada anksčiau nebuvo skaičiuojama. Taigi, iki 2011 metų buvo atlikta daug gyvenamojo namo remonto, gerinimo darbų, kurių atsakovė neneigia ir kurie iš esmės įtakoja namo vertės pasikeitimą. Taip pat, namo vertei nuo 2003 m. iki 2023 m. įtakos turėjo ir nekilnojamojo rinkos pokyčiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginiai dėl gyvenamojo namo esminio pagerinimo niekuo nepagrįsti. Automobilis „Audi A6“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 500 Eur, jo įsigytas už mano asmenines lėšas, t. y. dalį iki santuokos turėtų santaupų, dalį pasiskolintų lėšų. Skolą atidavė pardavęs savo iki santuokos turėtą automobilį „Audi, A6“. Šis automobilis yra asmeninė jo nuosavybė. Automobilis „Volkswagen VW, Golf,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 000 Eur, buvo pirktas atsakovės ir už jį pardavėjui pinigus sumokėjo atsakovė. Atsakovės nurodytas kilnojamasis turtas: miegamojo baldai 1 600 Eur vertės, svetainės sekcija „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur (pirkta 2021 m. už 195,36 Eur) buvo įsigyti už pinigus, gautus pardavus namų valdą, kurią aš paveldėjau po tėvo mirties, šaldytuvas - 200 Eur vertės, pirktas 2015 m. ir vertas 100 Eur, skalbimo mašina - 200 Eur vertės, pirkta 2015 m. už 250 Eur ir verta 50 Eur, t. y. įsigytas už asmenines jo lėšas ir nėra dalytinas turtas. Kitas kilnojamasis turtas: svetainės staliukas - 100 Eur vertės, kėdė, šviestuvas ir lova svečių kambaryje bendros 200 Eur vertės, baldai, buitinė technika: virtuvės baldai, orkaitė, kaitlentė, šviestuvas 400 Eur, romanetės trims langams ir dieninės bei naktinės užuolaidos vienam langui dabartinė vertė ne 600 Eur, o 500 Eur, jei bus priteistas jam asmeninės nuosavybės teise, sutinka sumokėti atsakovei už juos 400 Eur piniginę kompensaciją. Už virtuvės baldus, orkaitę, kaitlentę, mikrobangų krosnelę, ir šviestuvą kompensacija įtraukta į kompensaciją už vestuvėms mums dovanotus pinigus, kurie panaudoti šių daiktų įsigijimui ir virtuvės remontui. Nesutinka, kad jam būtų priteista - virtuvės rakandai, indai, staltiesės, padėkliukai bendros 300 Eur vertės (dalį šių daiktų atsakovė yra jau pasiėmusi, gali pasiimti ir likusius), vonios spintelės, rankšluosčiai, dvi dėžės skalbiniams, šiukšliadėžė, bendros 200 Eur vertės, viso turto 500 Eur vertės. Atitinkamai prašo, priteisus šiuos daiktus atsakovei, priteisti jam piniginę kompensaciją iš atsakovės - 250 Eur.

8. Ieškovas A. M. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, su priešieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nesutarimų dėl dukrų, tarpusavio priekaištų. Kartu gyventi negali. Su atsakove bendro turto neturi, jų piniginiai reikalai visada buvo tvarkomi atskirai. Didumą namo pagerinimų atliko 2007 m., gyvendamas su pirma žmona, išpirko kitą namo dalį iš ankstesnio savininko. Buvo atlikti kanalizacijos, vandentiekio įvedimo darbai, atnaujinti elektros instaliacija. 2013 m., dar nesant R., eigulys supjovė jam medieną, kurią vėliau naudojo pavėsinei statyti, stogo gegnėms. Tada atsakovės dar nebuvo. (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį atsakovė su dukra atsikraustė gyventi į jo namus. Reikėjo keisti namo stogą, todėl jis išvyko užsidirbti pinigų į (duomenys neskelbtini). Atsakovė liko gyventi jo namuose su mergaitėmis. Ji nei darbu, nei pinigais prie namo remonto darbų neprisidėjo. Jis vienas atliko visus vidaus ir išorės remonto darbus. Dėl nieko su R. nesitarė, nei darbų, nei spalvų kartu nederino, jis pats žinojo, kaip jam reikia. Didelės pagalbos nereikėjo, jeigu reikėjo – pasikviesdavo draugus, kaimyną, yra padėjęs atsakovės brolis. R. tik matė jį dirbant, o ne pati kartu dirbo, todėl nieko ir nežino. Nežino ir piniginių reikalų, kam ir kokie pinigai panaudoti. R. savo pinigus leido savo ir dukros R. reikmėms. Maistą pirko ir gamino tiek ji, tiek jis. 1 200 Eur gavo vestuvėms dovanų, tuos pinigus išleido – virtuvės sutvarkymui, baldams pirkti. 2018-2021 m. nieko nedarė, jokių remonto darbų neatliko. Po savo tėvo mirties pardavė paveldėtą jo namo dalį, iš tų pinigų sutvarkė du kambarius – miegamąjį ir svetainę. Iš tėvo palikimo liko dar 1 600 Eur suma, už kurią pirko miegamojo baldų komplektą, svetainės sekciją. Jeigu atsakovė kažką nupirkdavo, jis pinigus jai atiduodavo. Nesutinka su eksperto paskaičiuota tvoros verte. Tvora statyta iš senų vamzdžių, matyti virinimo žymės, vartelius suvirino draugo dėdė. Medžiagų kaina parduotuvėse – 500 – 700 Eur. Automobilį „Audi A6” jis pirko iš asmeninių iki santuokos turėtų santaupų, dalį pinigų pasiskolino. Automobilį „Wolkswagen Golf“ atsakovė įsigijo pati, gal iš brolio pinigų pasiskolino. Šaldytuvas įsigytas 2015 m., iki santuokos, vertas 100 Eur, nėra dalintinas turtas. Skalbimo mašina įsigyta 2015 m. už 250 Eur ir verta 50 Eur, taip pat nedalintina. Už romanetes trims langams ir užuolaidas sutinka sumokėti ieškovei 500 Eur kompensaciją. Vonios spintelę pirko atsakovė, gali ją pasiimti. Dalį virtuvės rakandų, indų, staltiesių, padėkliukų, rankšluosčių atsakovė yra jau pasiėmusi, gali pasiimti ir likusius. Už svetainės staliuką, kėdę, šviestuvą, lovą svečių kambaryje, virtuvės baldus, pirktus iš vestuvių dovanotų lėšų, sutinka sumokėti piniginę kompensaciją.

9. Atsakovė R. M. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad 2013 m. spalį susipažino su ieškovu. 2014 m. sausį ji atsikraustė pas ieškovą, pervežė jos daiktus, pradėjo kartu gyventi. 2014 m. pavasarį kartu statė pavėsinę, kartu planavo stogo keitimo darbus. Ji pati po darbo padėdavo, prisidėjo jos sūnėnas ir brolis, kaimynas. Jiems pradėjus gyventi kartu buvo susitarimas, kad remontai daromi iš jo pajamų, maistas ir kas reikalinga buičiai – perka ji. 2016 m. per jos trisdešimtą gimtadienį ieškovas pasipiršo, (duomenys neskelbtini) susituokė. Atliekant visus remonto darbus ji prisidėjo, ieškovas su ja tarėsi, jie viską sprendė kartu. Pabaigus remontus prasidėjo pykčiai, nesutarimai, ieškovas nuteikinėjo savo dukrą prieš ją. Priešieškinyje nurodytus kilnojamus daiktus prašo palikti ieškovui, kad jo neprimintų.

10. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M. atsiliepimų į ieškinį, priešieškinį neteikė. Teismo posėdžio metu palaikė ieškovo reikalavimus ir nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kai atsirado R. Ji buvo savarankiška, jos prižiūrėti nereikėjo. Tėtis, išvykdamas dirbti į (duomenys neskelbtini), paliko pinigų jos išlaikymui, mokesčiams. Be to, ja rūpinosi močiutė, teta L. M.. Kiek mokėjo, pavalgydavo pati, jei nemokėjo – padarydavo R. Avalyne, rūbais, ją aprūpindavo tėtis. Tėtis tarėsi su ja, nėra girdėjusi, kad tėtis tartųsi su R. Jis viską darė pats, savarankiškai. Jos našlaitės pašalpos pinigai taip pat ėjo į namų ūkį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

11. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. M. ir R. M. ( pavardė iki santuokos sudarymo – K.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (1 t., b. l. 6). (duomenys neskelbtini) jų santuoka įtraukta į apskaitą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

13. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo, kad abu pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, gerbti, mylėti, remti vienas kitą, būti lojaliam. Ieškovas teigia, kad atsakovė neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, rūpinosi iš esmės savimi ir dukra. Atsakovė nurodo, kad ieškovas vadino ją tingine, nebuvo jautrus turint sveikatos problemų, pinginius interesus iškėlė aukščiau už kitus, nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti šeimą, nutraukė šeimos psichologo konsultaciją, pasitaikė piktnaudžiavimo alkoholiu atveju. Abu sutuoktiniai pripažino, kad jie nedėjo pakankamų pastangų išspręsti tarpusavio nesutarimus bendro gyvenimo, buities, kiekvieno atskirai turimų vaikų, auklėjimo klausimais, dėl ko bendras jų gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Iš šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė 2023 m. birželio 9 d. paliko šeimos namus ir su ieškovu kartu negyvena. Šalys santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda ir nei vienas iš jų nemato galimybių ir nenori atkurti santuokos.

14. Teismui nekyla jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai daugiau nei metus negyvena kartu, nepalaiko šeiminių santykių, netvarko jokių bendrų finansinių reikalų, iš esmės turi visiškai skirtingus gyvenimus (CK 3.53 straipsnis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

15. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką/panaikinus jos teisinę registraciją sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).

16. Ieškovui paliktina pavardė – M., atsakovei jos pageidavimu paliktina iki santuokos registracijos buvusi pavardė – K. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl reikalavimo gyvenamojo namo dalį pripažinti bendrąja daline nuosavybe

17. Atsakovė priešieškiniu nurodo, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį buvo iš esmės pagerintas ieškovui priklausantis turtas – 13/16 dalių gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 19 360 Eur vertės, ir prašo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir padalinti šalims po ½ dalį, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisiant šį turtą natūra ieškovui, jai priteisiant piniginę kompensaciją.

18. Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutinka teigdamas, kad esminiai gyvenamojo namo pagerinimai buvo atlikti 2007 m. jam gyvenant su pirma žmona. 2013 m. dar nesant santykių su atsakove, įsigijo medieną, kurią vėliau naudojo pavėsinei statyti, stogo gegnėms. Ieškovo teigimo, nei šalims apsigyvenus kartu, nei po santuokos sudarymo, jie bendro ūkio nevedė, finansinius reikalus sprendė atskirai. Atsakovė nei darbu, nei lėšomis prie namo pagerinimo darbų neprisidėjo ir tikslo kurti bendrą nuosavybę su atsakove, jis niekada neturėjo.

19. Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo, su trimis ūkiniais pastatais, viraline, kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), 13/16 dalių asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui A. M. 2003-07-23 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-01-04 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 3/16 dalys šios turto asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui E. M. 2011-10-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

20. Taip pat nustatyta, kad 2014 m. kovo mėnesį atsakovė su savo nepilnamete dukra R. (iš ankstesnių santykių) ir daiktais atsikraustė gyventi į ieškovo ir jo tuo metu nepilnametės dukros E. namus, kur gyveno ir po santuokos sudarymo, iki 2023 m. birželio mėnesio.

21. Šalims gyvenant kartu 2014 m. pavasarį vietoje ūkinio pastato buvo pastatytas naujas statinys – lauko pavėsinė. 2015 m. buvo atlikti gyvenamojo namo stogo konstrukcijų ir dangos keitimo darbai. 2017 m. – virtuvės remontas, pirkti virtuvės baldai. 2021 m. birželį – remonto darbai miegamajame ir svetainėje. 2022 m. – sumontuoti vartai, užtverta tvoros dalis.

22. Ieškovas savo paaiškinimuose neigė bendro ūkio vedimą su atsakove, bendrus tikslus, santykius su atsakove bandė pateikti kaip draugiškus, „patogius“ dviem žmonėms rūpinantis nepilnametėmis dukromis iš ankstesnių santykių ir pan., tačiau tokius ieškovo paaiškinimus paneigia abiejų šalių veiksmai, kiti bylos faktiniai duomenys. 2014 m. vasarą, ieškovui išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini), atsakovė rūpinosi jo, tuo metu (duomenys neskelbtini) metų, dukrą E., ją prižiūrėjo. Ieškovui grįžus į Lietuvą, šalys palaipsniui remontavo ir atnaujino gyvenamąjį namą, gerino savo buitį, tvarkėsi aplinką. Atliekant remonto darbus į pagalbą kvietėsi ir atsakovės giminaičius – brolį R. K., sūnėną J. S.. Šalia namo atsakovė sodino gėles, augino daržoves. Šalys bendrai rūpinosi vaikais, šventė šventes, lankė gimines, rūpinosi kapais. Tai patvirtina šalių, liudytojų O. R., V. S., J. S., R. K. paaiškinimai, fotonuotraukos (1 t., b. l. 44, 2 t., b. l. 76). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti šalių kaimynai R. B., L. U., V. U. taip pat nurodė, kad šalys kartu dirbo prie namo, tvarkė aplinką, ėjo į renginius, leido laisvalaikį.

23. Atsakovės paaiškinimus, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog jos pajamos skiriamos maistui, kasdienėms išlaidoms, buities, higienos priežiūros reikmėms, o ieškovo pajamos – namo remontui, statyboms, patvirtina atsakovės pateikti banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad ji nuolat apsipirkdavo maisto, buities prekių parduotuvėse (1 t., b. l. 120-204). Taip pat šie duomenys atitinka ieškovo pateiktus dokumentus, kad būtent jis 2015-2016 metais mokėjo už statybinių prekių įsigijimą (2 t., b. l. 57-59).

24. Į bylą pateikti įrodymai – šalių paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir teisme, fotonuotraukos, banko sąskaitų išrašai, liudytojų parodymai teisme neabejotinai patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) kovo mėnesio šalis siejo bendras gyvenimas kartu, bendra buitis, nors nebuvo įregistravę santuokos, šalių santykiai iš esmės atitiko santuokinius. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šalys turėjo tikslą ne tik bendrai gyventi, bet kryptingai kūrė planus tiek dėl savo santykių įteisinimo, tiek dėl gyvenimo sąlygų gerinimo, ką patvirtina tolesni jų veiksmai.

25. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.).

26. Statybos, remonto darbų pobūdžiui ir jų vertei nustatyti byloje buvo atlikta ekspertizė. 2024-04-25 teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados, kad 2014-2022 m. gyvenamajame name atlikti darbai priskirtini statinio kapitalinio remonto rūšiai, lauko pavėsinės, tvoros ir vartų statybos darbai – naujo statinio statybos rūšiai. Gyvenamojo namo remonto darbų – stogo konstrukcijų ir stogo dangos keitimas (2015 m. vasara), langų įrengimas palėpėje (2016 m. vasara), fasadų šiltinimo, apdailos dailylentėmis įrengimo, keitimo verandos remonto, įėjimo durų pakeitimo darbai (2016-2017 m. vasara), virtuvės patalpos remonto darbai (2017 m. vasara), miegamojo ir svetainės remonto darbai, grindų dangos pakeitimas virtuvėje (2021 m. vasara) – kaina atlikimo metu, kartu su statybinėmis ir įrengimo medžiagomis, jų atlikimo metu, įvertinus, kad darbai vykdomi ūkio būdu, sudarė 9 838,47 Eur. Ekspertizės išvadas, skaičiavimus, kurie atlikti pagal registruotus kainynus („(duomenys neskelbtini)“), teismo ekspertas S. M. patvirtino teismo posėdžio metu.

27. Teismo posėdžio metu ekspertas S. M. nurodė, kad išvadą, jog buvo atlikti gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbai lėmė tai, jog buvo pašalintos ir pakeistos stogo laikančiosios konstrukcijos – gegnės, kiti darbai priskirtini remonto darbams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad kapitalinio remonto darbai buvo atlikti nedidelei laikančiųjų konstrukcijų daliai, gyvenamasis namas nebuvo padidintas, kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalims (duomenys neskelbtini) gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį atlikti gyvenamojo namo remonto ir atnaujinimų darbai, nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo asmeninį ieškovo turtą – gyvenamojo namo dalį, pripažinti bendru sutuoktinių turtu (CPK 185 straipsnis).

28. Atsakovė argumentus, kad dėl atliktų kapitalinio remonto darbų ieškovui priklausančio gyvenamojo namo dalių vertė iš esmės pasikeitė grindžia MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-09-11 konsultacinėje išvadoje dėl galimos turto pardavimo kainos bei Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytos turto vidutinės rinkos vertės pokyčiu (1 t., b. l. 30-32, 67-80). Išvadoje nurodoma, kad 2023-09-11 gyvenamojo namo pardavimo kaina galėtų būti 27 970 Eur, atitinkamai 13/16 dalių – 22 726 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė nustatyta 2011-09-28 4 142 Eur, atitinkamai 13/16 dalių – 3 365 Eur.

29. Teismo nuomone, tokie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo faktinės situacijos vertinti kitaip. 2011 m. atliekant masinį vertinimą įregistruota turto vertė neatitinka gyvenamojo namo vertės ir jo būklės šalims pradėjus gyventi kartu 2014 m. Ieškovas neatnaujino kadastrinių matavimų duomenų, nefiksuota, jog gyvenamajame name buvo įvesta kanalizacija, vandentiekis, nuo 2007 m. atlikti kiti pagerinimai, kuriuos ieškovas detaliai nurodė procesiniuose dokumentuose, teikdamas paaiškinimus, jų neneigė ir atsakovė. Pažymėtina ir tai, kad pačioje išvadoje nurodyta, kad ši išvada neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos, ją rengiant nesivadovauta Lietuvos Respublikos turto vertinimo ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Be to, pateiktos išvados dėl gyvenamojo namo vertės pokyčių viršija pateiktus duomenis apie darbams panaudotas lėšas ir darbų vertę, juolab, šalių, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų A. B., S. G., J. S. ir kt. parodymais, pateiktais mokėjimų kvitais, išrašais, byloje neginčitinai įrodyta, kad gyvenamojo namo remonto darbai buvo atlikti ūkio būdu, savo pačių darbu bei draugų, giminaičių pagalba (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

30. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. vasarą miegamojo ir svetainės remonto darbų atlikimui, grindų dangos keitimui virtuvėje buvo panaudotos jo, 2021-06-30 pardavus pavedėtą turtą, gautos lėšos. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai - 2023-06-30 pirkimo – pardavimo sutartis, banko sąskaitos išrašai (2 t., b. l. 23-28, 3 t., b. l. 16), jų iš esmės neginčijo ir atsakovė. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai yra pakankami spręsti, kad ieškovas šių darbų atlikimui investavo ir asmenines lėšas.

31. Atsižvelgiant į tai, teismas spręsdamas dėl atsakovei priteistinos kompensacijos už ieškovo gyvenamojo namo pagerinimą atliktų gyvenamojo namo darbų (ūkio būdu) vertę mažina 2021 m. vasara atliktų darbų (miegamojo ir svetainės remonto darbų atlikimas, grindų dangos keitimas virtuvėje) verte ir laiko, kad bendru šalių darbu ir lėšomis buvo atlikti 8 117,14 Eur vertės pagerinimai (9 838,47 Eur – 1 721,33 Eur = 8 117,14 Eur), kurių vertės ½ dalį panaikinant santuokos sudarymo įrašą atsakovei turi kompensuoti ieškovas. Todėl atsakovei priteisiama 4 058,57 Eur kompensacija iš ieškovo už jo asmeninio turto pagerinimą.

32. Atsakovė, po teismo ekspertizės atlikimo, 2024-05-24 patikslinusi priešieškinio reikalavimus, reikalavimo pripažinti 2014 m. pavasarį statytą pavėsinę šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nebereiškė, tačiau šį turtą priskyrė prie šalių dalintino turto.

33. Byloje nustatyta, kad pavėsinė buvo pastatyta vietoje ūkinio pastato, šalims jau gyvenant kartu, iš ieškovo dar iki jų bendro gyvenimo pradžios įsigytos ir supjautos medienos, šalių darbu, pavėsinės grindiniui panaudojant senas šaligatvio plyteles. Atsakovei nebereiškiant reikalavimo šį turtą pripažinti bendru turtu, sukurtu bendros jungtinės veiklos pagrindu, šis turtas laikytinas ieškovo asmeniniu, neįtrauktinas į bendro turto balansą ir naikinant santuokos sudarymo įrašą nedalintinas.

Dėl reikalavimų santuokoje įgytus automobilius pripažinti asmeniniu turtu

34. Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

35. Ieškovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur vertės, o atsakovės asmenine nuosavybe pripažinti automobilį „Volkswagen – VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės.

36. Byloje nustatyta, kad automobilis „Audi A6“, kuris registruotas ieškovo vardu, įsigytas 2018-05-11 (1 t., b. l. 9). Automobilis „Volkswagen – VW Golf“, 2000-12-18 registruotas atsakovės vardu (1 t., b. l. 10). Abu automobiliai įsigyti santuokos metu, šalys vedybų sutarties sudarę nebuvo, todėl šis turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tarp sutuoktinių ginčo dėl automobilių vertės nėra, jų vertę savo procesiniuose dokumentuose šalys nurodo vienodai.

37. Ieškovo teiginius dėl bendro ūkio su atsakove nebuvimo, visiškai atskirų finansų paneigia byloje esantys faktiniai duomenys, kurie aptarti aukščiau nutartyje ir papildomai nekartojami. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šiam turtui įsigyti buvo panaudotos asmeninės lėšos ar lėšos, gautos realizavus asmeninį turtą, šalys aiškiai išreiškė valią šį turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Bylos duomenimis, šiam turtui įsigyti sutuoktiniai naudojo jau gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį ir po santuokos sudarymo gautas pajamas, kurios pagal įstatymų nustatytą sutuoktinių turto režimą priskiriamos prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Aplinkybės, jog ieškovas rūpinosi automobilio „Audi A6“ įsigijimu, šį turtą registravo savo vardu, juo naudojosi, analogiškai atsakovė pati išsirinko automobilį „Volkswagen – VW Golf“, kurį vėliau pirko, registravo savo vardu ir naudojosi, nepaneigia sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Įvertinus tai, ieškovo reikalavimas pripažinti santuokos metu įgytus automobilius kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl turto padalinimo

38. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

39. Kaip jau minėta, santuokos metu šalys įsigijo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė, jų bendru sutarimu, yra 2 500 Eur, ir automobilį „Volkswagen – VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės. Iš šalių procesinio elgesio ir pateiktų dokumentų sprendžiama, kad šalys dėl šio turto padalinimo ir jo vertės sutaria. Atsakovės siūlomas bendro turto padalinimo būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ar teisėtų interesų, atitinka įstatymo nuostatas. Dėl šių aplinkybių bendras šalių turtas padalinamas priešieškinyje nurodyta tvarka - ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisiant automobilį „Audi A6“ natūra, o atsakovei priteisiant automobilį „Volkswagen – VW Golf“ natūra ir 750 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą (CK 3.116, 3.117, 3.127 straipsniai).

40. Atsakovė taip pat prašo santuokos metu 2022 m. naujai pastatytus tvorą ir vartus priteisti ieškovui natūra, priteisiant jai kompensaciją už šį turtą pagal ekspertizės atlikimo dieną esančias rinkos kainas. 2024-04-25 teismo ekspertizės metu nustatyta, kad atliktų darbų atlikimo metu, įvertinus, jog jie buvo vykdomi ūkio būdu, yra 1 934,03 Eur, rinkos kaina – 4 998,92 Eur. Šiuo atveju aptvėrimo ir tvoros montavimo darbai buvo atlikti ūkio būdu paties ieškovo, nesamdant rangovų, panaudojant dalį jau turimų medžiagų, todėl ekspertizės akte paskaičiuota ūkio būdu atliktų darbų kaina 1 934,03 Eur atitinka faktinę bylos situaciją, ieškovo paaiškinimus dėl statyboms naudotų panaudotų medžiagų panaudojimo.

41. Ekspertas atliktų darbų kiekį nustatė apžiūros metu, atlikęs matavimus vartų, metalinio tinklo segmentų, stulpų, vartelių matavimus, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose. Eksperto atliktais skaičiavimais netikėti ir jais nesiremti teismas pagrindo nenustatė. Būtent eksperto atliktus skaičiavimus teismas laiko objektyvesniais, patikimesniais duomenimis, nei ieškovo paaiškinimus, kad vartų įrengimo kaina statant ūkio būdu sudaro 600-800 Eur, ir būtent eksperto paskaičiavimais vadovaujasi.

42. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, santuokos metu sutuoktinių naujai pastatytas aptvėrimas ir tvora, prie kurio pastatymo žemės klypo ir namų valdos bendraturtė E. M. neprisidėjo, lieka ieškovui, atsakovei už šį turtą priteisiant iš jo 967 Eur kompensaciją (1 934 Eur / 2) kompensaciją (CK 3.116, 3.117, 3.127 straipsniai).

43. Atsakovė priešieškiniu prašo padalinti šalims gyvenant bendrai įsigytus namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką: virtuvės baldus, orkaitę, kaitlentę, šviestuvą, 400 Eur vertės; miegamojo baldus, 1 600 Eur vertės; svetainės sekciją, 200 Eur vertės; staliuką svetainėje, 100 Eur vertės; kėdę, šviestuvą ir lovą svečių kambaryje, bendros 200 Eur vertės; romanetes trims langams ir dienines ir naktines užuolaidas vienam langui, 600 Eur vertės; indus, virtuvės rakandus, staltieses, padėkliukus, bendros 300 Eur vertės; šaldytuvą, 200 Eur vertės; mikrobanginę krosnelę, 100 Eur vertės; skalbimo mašiną, 200 Eur vertės; vonios spintelę, rankšluosčius, dvi dėžes skalbiniams, šiukšliadėžę, bendros 200 Eur vertės, visų daiktus natūra, bendros 4 100 Eur vertės, priteisiant ieškovui, o jai priteisiant kompensaciją.

44. Ieškovo paaiškinimai, jog 1 600 Eur vertės miegamojo baldus ir 200 Eur vertės svetainės sekciją, jis įsigijo panaudodamas, po tėvo mirties pardavus paveldėtą turtą, gautas lėšas, atitinka jo pateiktus rašytinius įrodymus, neprieštarauja paaiškinimams ir duomenims apie 2021 m. miegamojo ir svetainės remontui išleistas lėšas. Atsižvelgiant į tai šis turtas po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paliekamas ieškovui, atsakovei už šį turtą nepriteisiant kompensacijos.

45. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad virtuvės baldai, įranga buvo įsigyti už vestuvėms jiems dovanotas lėšas, kurių gavo 1 200 Eur. Ieškovas sutinka, kad virtuvės baldai, orkaitė, kaitlentė, šviestuvas, 400 Eur vertės; staliukas svetainėje, 100 Eur vertės; kėdė, šviestuvas ir lova svečių kambaryje, bendros 200 Eur vertės; romanetės trims langams ir dienines, naktinės užuolaidos vienam langui, kurių vertę nurodo 500 Eur, liktų jam, atsakovei priteisiant kompensaciją.

46. Šaldytuvą, įsigytą 2015 m., ieškovas vertina 100 Eur suma, skalbimo mašiną, įsigytą 2015 m., vertina 50 Eur, mikrobanginę krosnelę 30 Eur ir laiko asmeniniu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas įsigytas šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, šis turtas po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dalintinas, šį turtą natūra paliekant ieškovui, atsakovei priteisiant kompensaciją, įvertinus ieškovo argumentus dėl ilgo turto naudojimo laikotarpio ir nusidėvėjimo, kuriuos teismas laiko pagrįstais.

47. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu indus, virtuvės rakandus, staltieses, padėkliukus, bendros 300 Eur vertės; vonios spintelę, rankšluosčius, dvi dėžes skalbiniams, šiukšliadėžę, bendros 200 Eur vertės; po santuokos apskaitos įrašo naikinimo palikti jam, atsakovei priteisiant kompensaciją, siūlo ši turtą natūra palikti atsakovei. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dalį šio turto atsakovė išsivežė išsikraustydama, tačiau sutiko, kad namuose yra likę skalbinių dėžės, šiukšliadėžė, vonios spintelė. Pastarieji daiktai yra įsigyti juos pritaikant prie ieškovo namo vonios išmatavimų, todėl šis turtas, po santuokos apskaitos įrašo naikinimo, natūra paliekamas ieškovui, atsakovei už šį turtą priteisiant 100 Eur kompensaciją.

48. Iš šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nustatyta, jog dalį indų, virtuvės rakandų, staltiesių, padėkliukų ir kitų bendro ūkio daiktų atsakovė išsikraustydama yra pasiėmusi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad buities, smulkius namų apyvokos daiktus šalys yra pasidalinę ir šis turtas, juolab atsakovės aiškiai neindentifikuotas, teismo sprendimu nedalijamas.

49. Už ieškovui natūrą atitenkantį turtą, kurį šalys pastatė, įgijo gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, atsakovei priteisiama 2 507 Eur (750 Eur + 967 Eur + 600 Eur +90 Eur+100 Eur) kompensacija, kurią kartu su už ieškovo asmeninio turto pagerinimus atsakovei priteisiama suma, ieškovas įpareigojamas sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51. Byloje susidarė 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

52. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 221 Eur žyminis mokestis, 2 000 Eur išlaidos advokatei (300 Eur už ieškinio parengimą, 1 000 Eur atstovavimą teismo posėdžių metu, 500 Eur atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 200 Eur atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą), 300 Eur už eksperto S. M. apklausą teisme. Atsakovė patyrė 1 450 Eur išlaidas advokatei už procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio, patikslinto priešieškinio) rengimą ir atstovavimą teisme, 2 420 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, 279,99 Eur išlaidas už MB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą turto vertinimą, 494 Eur žyminio mokesčio išlaidas.

53. Atsakovės patirtos išlaidos už MB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą turto vertinimą paliktinos atsakovei, kadangi teismas šiuo dokumentu nesirėmė, atsakovė neįrodė juo įrodinėtų aplinkybių. Kitas byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas teismas paskirto proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai.

54. Ieškovo reikalavimai patenkinti 33 proc., atsakovės priešieškinio reikalavimai patenkinti 63 proc. Atsižvelgiant į tai, atsakovė ieškovui turi atlyginti 831,93 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį, ieškovas atsakovei turi atlyginti 2 749,32 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį. Atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovo teismo sprendimu priteisiama 1 917,39 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis. Taip pat proporcingai iš šalių priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) registracijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos registracijos įrašo panaikinimo A. M. palikti pavardę „M.“, R. M. palikti iki santuokos registracijos buvusią pavardę - „K.“.

Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 058,57 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt aštuonis eurus 57 ct) kompensaciją už jo asmeninio turto pagerinimą atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Padalinti šalių bendrą turtą ir ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti:

- automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur vertės,

- naujai pastatytus tvorą ir vartus, adresu (duomenys neskelbtini) 1 934,03 Eur vertės;

- namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką: virtuvės baldus, orkaitę, kaitlentę, šviestuvą 400 Eur vertės; staliuką svetainėje, 100 Eur vertės; kėdę, šviestuvą ir lovą svečių kambaryje, bendros 200 Eur vertės; romanetes trims langams ir dienines, naktines užuolaidas vienam langui, 500 Eur vertės; šaldytuvą, 100 Eur vertės; mikrobanginę krosnelę, 30 Eur vertės; skalbimo mašiną, 50 Eur vertės; vonios spintelę, dvi dėžes skalbiniams, šiukšliadėžę, bendros 100 Eur vertės.

- miegamojo baldus, 1 600 Eur vertės, svetainės sekciją, 200 Eur vertės.

Padalinti šalių bendrą turtą ir atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti automobilį „Volkswagen – VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 507 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septynis eurus) kompensaciją, už jam atitenkančią natūrą didesnę bendro turto dalį, atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad ieškovas A. M. priteistas kompensacijas atsakovei R. M. turi sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 917,39 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniolika eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų dalį atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,80 Eur (septyniolika eurų 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5662.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,76 Eur (aštuonis eurus 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5662.

Santuokos apskaitos įrašas laikomas panaikintu nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo panaikinti santuokos apskaitos įrašą įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir Vedybų sutarčių registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.