Šiaulių apylinkės teismo nutartis, eII-116-1131/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-13
Bylos Nr.: eII-116-1131/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-36-3-00025-2026-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Asta Benetytė
Nukentėjusysis: D. J.
Institucija: Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
21.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-116-1131/2026 Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00025-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.1.4 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 13 d. Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Gretai Globytei,

dalyvaujant skundą padavusiam nukentėjusiajam D. J. ir jo įgaliotajam atstovui advokatui Gintarui Keliauskui (nuotoliniu būdu),

I. J., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir jos įgaliotajai atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

nedalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiojo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. R. 2026 m. kovo 6 d. nutarimo ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. R. 2026 m. kovo 6 d. nutarimu ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad I. J. 2026 m. vasario 24 d. 15.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibdama prie nukentėjusiojo D. J. (toliau – ir Pareiškėjas), tyčiniais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad I. J. veiksmai atitiktų ANK 481 straipsnio 1 dalies požymius.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas D. J. skundu prašo panaikinti minėtą nutarimą ir įpareigoti instituciją jo pareiškimą išnagrinėti pakartotinai, sprendžiant, ar I. J. neturėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, arba baudžiamojon atsakomybėn. Skunde nurodoma, kad jis pareiškime policijai ė tokias įvykio aplinkybes: vasario 24 d. išėjo į lauką kasti sniego, kuris nukrito nuo stogo ant jo įvažiavimo į kiemą. Bekasant netikėtai prie jo priėjo kaimynė I. J. ir pradėjo rėkti: „ką jūs ten filmuojat, matau lemputę, tu mano vaikus nuogus filmuoji, kodėl atsidarinėjat langus“ ir pan. Ši kaimynė jau 4 metus puola ant jo ir jo draugės, kaltina nebūtais dalykais, šmeižia, žemina, nuteikinėja kitus kaimynus prieš juos. Dažnai rėkauja pamačiusi juos kieme, ant gatvės, o dabar rėkauja ir į pravirus langus. Ne tik viena rėkauja, bet ir būdama kartu su giminaičiais ar draugais. Vaikų filmavimu kaltina jau ne pirmą kartą. Visa tai prasidėjo po to, kai ji gavo baudą už katę. Jos išpuoliai vis dažnėja. Jie jaučiasi dėl to labai prastai ir nesaugiai, yra puolami savo pačių namuose. Nieko jai nedaro, neina į jokius kontaktus. Kai ji pradeda ant jo rėkti, jis, nerinkdamas žodžių, ją „pasiunčia“, nes jam tai sukelia didelį stresą. Nors Kelmės raj. PK pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimai padaryto nusižengimo, įtvirtinto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju mano, kad I. J. galimai padarė net ir nusikalstamą veiką. Nors konflikte dalyvavo 2 asmenys, bet tai buvo vieša vieta, nes I. J. šūkaliojo garsiai, jos rėkimą ir balsą tikrai galėjo girdėti aplinkinių namų gyventojai, praeiviai, vaikai. Tuo metu galėjo būti ar galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl I. J. neadekvataus ir keisto elgesio, veiksmų patirs (patyrė) nepatogumų, girdėdami visiškai neadekvačius jos šūkaliojimus pedofilijos terminais apie neva tai nuogų vaikų filmavimą ir t. t. Dėl to nesutinka su nutarime padaryta išvada, kad tai buvo dviejų asmenų konfliktas, nes I. J. taip elgiasi nuolat, tai buvo ne pirmas neadekvatus jos elgesys, komentarai, rėkavimai, inicijuotas konfliktas, nes akivaizdu, kad ji jaučiasi nebaudžiama, iš esmės policija, deja, ir šiuo atveju viską užglaisto, kad tai tiesiog smulkus buitinis konfliktas. I. J. jį šmeižia, žemina, įžeidinėja ir prieš jo ir jos šeimos narius, kaimynus, Kelmės gyventojus, taigi, tai jau tikrai nebe 2 žmonių konfliktas. Sąvoka „viešoji vieta“ yra svarbus terminas tiek vertinant ANK, tiek BK teisiniu reguliavimu. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos (šiuo atveju ir ANK pažeidimo) padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 670/2002). Taigi viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 159/2009), namo kiemai ir laiptinės. Net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241/2009, 2K-53-693/2018), pripažįstami kaip atlikti viešoje vietoje. Nutarime yra užfiksuota, kad I. J. apklausos metu pasakė jam tokius žodžius: „ar jūs filmuojant mane ir mano vaikus nuogus, kai jie būna namuose“. Taip jam iš esmės buvo mesti kaltinimai pedofilija, vaikų pornografija, neva jis filmuoja nuogus vaikus, kas yra nusikalstama veika ir tai gali būti kvalifikuojama net ne pagal vieną BK straipsnį (pvz., BK 162 str. – vaiko išnaudojimas pornografijai; 309 str. – disponavimas pornografinio turinio dalykais; 167 straipsnis – neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas). Taigi, nėra aišku, kodėl Kelmės raj. PK taip atsainiai pažiūrėjo į tokias I. J. kalbamas nesąmones, jam metamus kaltinimus, šmeižtą, tai darant viešoje vietoje, tikėtina, kad girdint pašaliniams asmenims (kaimynams, praeiviams, vaikams ir pan.). Šiuo metu jau neįmanoma nustatyti, ar įvykio metu buvo praeivių, ar kas iš kaimynų girdėjo tokius žodžius, nutarime nurodyti asmenys teigė, kad konflikto negirdėjo, bet įvykio vietoje galėjo būti praeivių, vaikų, kurie nėra nustatyti. Nutarime konstatuota, kad „I. J. neigia vartojusi necenzūrinius žodžius D. J. atžvilgiu“. Iš esmės I. J. jau geriau galėjo pavartoti kelis necenzūrinius žodžius, negu viešai rėkauti visiškas nesąmones apie tai, kad jis filmuoja ją ir jos vaikus nuogus, mesti jam kaltinimus pedofilija. I. J. tikėtina turi psichologinių ar net psichinių problemų, todėl nebaudžiama ji ateityje gali prikalbėti dar didesnių nesąmonių, jo šmeižimas, žeminimas, įžeidinėjimas toliau tęsis. Jei ji kalba tokius dalykus viešai, jam net sunku įsivaizduoti, ką ji kalba privačiuose pokalbiuose su kaimynais, draugais, Kelmės gyventojais ir pan. Joks sveiko proto žmogus policijos pareigūnams nekalbėtų kaip tikėtiną faktą tokių nesąmonių apie neva filmuojamus nuogus vaikus, kažkokias kameros šviečiančias lemputes, jai įtarimus keliančius prožektorius, kitus prietaisus. Iš tikrųjų jis turėtų dar labiau sunerimti, nes I. J. atvirai policijos pareigūnams pripažino, kad nuolat stebi jo namus, šeimą, mato „mistinius“ prožektorius, vaizdo kameras, kažkokius prietaisus ir pan. Ne kartą buvo fiksuotų atvejų, kai uždelsus asmenį patraukti atsakomybėn, asmuo pajaučia nebaudžiamumą ir gali pereiti prie dar didesnių ir pavojingesnių teisės aktų pažeidimo. Tiek ANK 481 straipsnio 1 dalis, tiek teismų praktikoje nurodytas nebaigtinis elgesio, žodžių, veiksmų, gestų ir pan. sąrašas, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar asmuo pažeidė ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina įvertinti ir tokį kriterijų, kaip: kokia buvo asmens reakcija į įžeidžiamą kibimą ar kitą tyčinį veiksmą, kokie kilo padariniai ir veikos padarymo vietos specifika ir kt. Taigi, nėra aišku, kodėl Kelmės raj. PK nevertino, kad jam mesti kaltinimai neva filmuojant nuogus kaimynę ir jos vaikus, kad kaimynė atvirai prisipažino, jog nuolat stebi jo namus ir mato tik jai vienai matomas (įsivaizduojamas) vaizdo kameras, prožektorius, kitus aparatus, nebuvo nuspręsta, kad tai buvo įžeidžiamas kibimas prie jo ar kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kadangi I. J. pati policijos pareigūnams prisipažino, ką ji jam sakė, ką ji apie jį galvoja, ką ji ten mato jo namuose (čia labiau tiktų žodis „kas I. J. vaidenasi jo namuose“), Kelmės raj. PK turėjo įvertinti ir pasisakyti, ar I. J. atžvilgiu neturėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, nes rašydamas pareiškimą policijai jis ir tikėjosi, kad jos atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK straipsnius. Ji turėtų būti patraukta atsakomybėn už šmeižimą (BK 154 straipsnis), nes jis viešoje vietoje buvo apšmeižtas, kad neva padarė tyčinį nusikaltimą, arba pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnį, 167 straipsnį. Kažkada būnant lauke netyčia nugirdo pokalbį tarp I. J. ir jos vyro. I. J. savo vyrui skundėsi, kad neva matė, kad jis filmuoja nuogus I. J. vaikus. Jos vyras paklausė I., o kam jam tai daryti. I. atsakė maždaug taip: „na ten gal pardavinėja, pelnosi, čia gi vaikų pedofilai“. Taigi tai įrodo, kad I. J. ne tik jam pasakė, kad jis neva filmuoja jos nuogus vaikus, bet tai pasakoja ir kitiems, be to, netgi sugalvojo ir motyvą. I. J. veiksmai visiškai atitinka sąvoką „neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą“, nes jo namai yra privati erdvė, jam ir jo šeimos nariams nėra malonu žinoti, jausti, matyti, kad yra nuolat stebimi, jie yra privatūs asmenys ir nori privatumo. Yra 100 proc. tikras, kad I. J. yra surinkusi ir daugiau privačios informacijos neteisėtai stebėdama jo namus, nei lyginant su tuo, ką ji pasakė policijos pareigūnams.

Atsiliepimas

3. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. R. 2026 m. kovo 6 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34 ir 617–619 straipsniais, todėl su Pareiškėjo D. J. skundo reikalavimais nesutinka. Kaip teisingai buvo konstatuota skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog I. J. pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2026 m. vasario 24 d. apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, kuriame gyvena pareiškėjas, kieme tyčia iš chuliganiškų paskatų įžeidžiančiais žodžiais kibo prie pareiškėjo, siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagrįstai ir motyvuotai vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Tyrimo metu apklausta I. J. neneigė, jog 2026 m. vasario 24 d. buvo priėjusi prie kaimyno D. J., kuris savo kieme kasė sniegą, siekiant pasiaiškinti jo naudojamų įrenginių aplinkybes, taip pat neneigė, kad klausinėjo minėto kaimyno dėl šių įrenginių naudojimo tikslingumo, tačiau nurodė, jog tai darė mandagiai, nenorėdama nei įžeisti kaimyno, nei pažeisti viešosios tvarkos. Tyrimo metu taip pat buvo apklausti kiti, šalia gyvenantys kaimynai, kurie nurodė, kad jokio triukšmo ar šūkavimo minėtu laiku negirdėjo ir jokio konflikto nematė. Šiuo atveju, akivaizdu, jog I. J. veiksmai, pasireiškę noru išsiaiškinti su kaimynu, ar jo naudojamos techninės priemonės nepažeidžia jos privataus gyvenimo neliečiamumo, buvo nukreipti ne į siekį pažeisti viešąją tvarką, o į siekį išsiaiškinti kilusį interesų konfliktą. Taigi, ištyrus įvykio, apie kurį pranešė pareiškėjas, aplinkybes, pagrįstai bei teisingai buvo nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir I. J. įvyko privataus pobūdžio konfliktas nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, todėl nebuvo pagrindo daryti priešingą nustatytoms aplinkybėms išvadą dėl I. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Nors konfliktas nėra etiškas ir priimtinas elgesys, tačiau ne kiekvienas etikos reikalavimų neatitinkantis asmens elgesys užtraukia administracinę atsakomybę ir poreikį valstybės vardu asmeniui taikyti įstatyme numatytas sankcijas. Asmuo, manydamas, kad jį įžeidė ir jaučiasi pažemintas, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje nurodoma, kad esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, administracinės atsakomybės klausimas neturėtų būti svarstomas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-144-348/2022). Taigi, šiuo atveju pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad jo teisės buvo pažeistos, jį įžeidžiant, ir siekdamas apginti šias savo galimai pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo iš jį įžeidusio ir galimai neturtinę žalą padariusio asmens.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. J. palaikė savo skunde nurodytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad gyvena kaimynystėje su I. J. Jis kasė sniegą, ji grįžo namo, pamatė, kad jis yra kieme, išlipo iš mašinos, priėjo prie jo ir pradėjo rėkti, kokia ten lemputė, ką ten filmuoji, ko ten langus darinėjat. Toks ir buvo visas dialogas, ji kriokė garsiai. Jis, kai ji paklausė, kokia ten lemputė, tylėjo, nežinojo, ką jai atsakyti, o paskui, kai ji pasakė, kad jam patinka nuogus vaikus filmuoti, jis pasakė, kad ji gydytųsi. Ji toliau žviegė, nuėjo į kitą namo galą, girdėjo, kaip toliau ji kriokė, ji dar viena pati stovėdama šaukė, kad policijai praneš. Jis nei vaikus filmuoja, nei ją filmuoja, ji jam neįdomi, tiesiog žmogus jo nekenčia ir nori sukelti problemas. Jis negali apsiginti nuo jos. Tokie jų santykiai yra nuo tada, kai jis paprašė, kad ji uždėtų katinui skambutį ant kaklo, nuo 2023 m. žiemos. Jos katinas gaudė paukščius, nunešė jai nupirkęs skambutį, bet ji nenorėjo šios problemos taip spręsti. Kai ji atsisakė skambučio, katinas toliau gaudė paukščius, jis kreipėsi į savivaldybę, uždėjo baudą jai. Kai baigėsi problemos su katinu, prasidėjo kitos problemos, jai pradėjo viskas užkliūti – konteineris su kompostu, tujos. Tada ir prasidėjo kaltinimas filmavimais. Vasario 24 d. lange buvo pakrovėjas įrankiams krauti, pasistatė pakrovėją, nes prie lango yra rozetė, ten švietė pakrovėjas. Nori, kad policija pakartotinai išnagrinėtų jo skundą, viską iš naujo ištirtų, nes ji neatsakė į jo argumentus dėl kaltinimų pedofilija. Pati I. J. neneigė, kad ji taip sakė apie nuogų vaikų filmavimą. Tai ne buitinis konfliktas. Ji taip pat necenzūrinius žodžius vartojo – pedofilu jį išvadino, jis kaltinimą vaikų filmavimu prilygina pedofilijai, todėl ir sako, kad ji jį apkaltino pedofilija. Buvo pas jį apsilankę pareigūnai, langa apžiūrėjo ir nustatė, kad niekas nieko nefilmavo. Jis nevartojo necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu, jis buvo piktas ir sakė ,,eik gydytis, beprote“. ,,(necenzūriniai žodžiai)“ jis nesakė. Nebuvo jokio pokalbio ir dialogo, buvo jos kriokimas ir žviegimas, tai nėra normalu, tai buvo jos sąmoningas noras sukelti skandalą.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo D. J. įgaliotasis atstovas advokatas Gintaras Keliauskas paaiškino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog I. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėties požymiai. D. J. labai aiškiai išdėstė, kad jis dirbo savo kieme, valė sniegą, prie jo priėjo būtent I. J. ir sukėlė ANK numatyto straipsnio dispozicijoje numatytus veiksmus. Nenuneigtas faktas, kad D. J. buvo įžeidinėjamas pakankamai garsiu tembru, iškoliotas visokia forma, baigiant pedofilo forma, ir galimai girdėjo aplinkiniai asmenys. I. J. turi būti nubausta, o Institucijos nutarimas – panaikintas, priteistos bylinėjimosi išlaidos iš I. J.

6. Teismo posėdžio metu I. J., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, paaiškino, kad su kaimynu D. J. stengiasi neturėti nieko bendro, atsiriboti nuo jo. Tačiau kaimynui ir nuolat kažkas užkliūna, pavyzdžiui, kad jos katė ateina į jo sklypą, nuolat rašo ant jos skundus, šmeižia ją. Įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir kaimyno D. J. dėl prietaisų ant kaimyno lango, kurie yra atsukti į jos langus. Tie prietaisai jai pasirodė kaip kameros, stovėjo jau kurį laiką ant palangės, aiškiai matomoje vietoje, lyg specialiai padėtas, todėl nusprendė jo paklausti. Ji mandagiai kreipėsi į D. J., kad jis paaiškintų, kas tai per prietaisai, rašė dėl to ir pareiškimą policijai, policija nutraukė tyrimą. Gavo atsakymą iš policijos, kad jie patikrino, kas tai per prietaisai ir nustatė, kad tai nėra kameros. Tai ne pirmas kartas, kai kaimynas pasideda prietaisus lange, anksčiau irgi yra užkalbinus jį, tada kaimynas krovė prožektorių, jis sakė, kad stebi, jo sugyventinė taip pat yra filmavusi. Ji stovėjo savo kieme, D. J. kasė sniegą, ji kalbėjo iš savo kiemo dėl tų prietaisų ant lango, pasisveikino su kaimynu, o jis ją visaip iškoliojo (,,(necenzūrinis žodis), atsibodai, tu psiche), buvo tik necenzūriniai žodžiai iš jo pusės. Juos skyrė apie 10 metrų, ji kalbėjo garsesniu tonu. Ji necenzūrinių žodžių D. J. atžvilgiu nevartojo. Žmonių aplink nebuvo, buvo šalta. Nuosavas namas jos ir nukentėjusiojo namas yra nuosavas, jie gyvena nuosavų namų kvartale. Konflikto metu jos name daugiau suaugusių žmonių nebuvo. Po to, kai policija ištyrė, kad tie prietaisai nėra kameros, ji daugiau pretenzijų neturėjo. Tikslo sukonfliktuoti su kaimynu ji neturėjo, pats kaimynas skunde yra nurodęs, kad ji jo atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo. Ji nenorėjo įžeisti D. J., ji yra mama ir galimai įtardama, saugodama savo vaikų privatumą, ir inicijavo tokį pokalbį, ji neturėjo tikslo kažkaip žeminti.

7. Teismo posėdžio metu I. J., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, įgaliotoji atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė paaiškino, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, D. J. skundas turi būti atmestas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teisine prasme nėra aplinkybių, dėl kurių reikia bausti I. J. administracine ar baudžiamąja tvarka. Nutarime teisingai nurodyta, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka. Dėl įžeidimo asmuo gali kreiptis civilinio proceso tvarka į teismą. D. J. nenurodė, kad I. J. pavadino jį pedofilu, ji tiesiog klausė jo, ar jis nefilmuoja jos vaikų ir tokio klausimo negali vertinti kaip kaltinimo pedofilija. Tai buvo dėl asmeninių priežasčių įvykęs pokalbis privačiuose kiemuose.

8. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdžius neatvyko, jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką. Esant šioms aplinkybėms, taip pat pakankamai duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 630¹ straipsnio 5 punktas).

9. Iš 2026 m. vasario 24 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad pareiškėjas D. J. nurodė, kad 2026 m. vasario 24 d. 15.30 val. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su I. J. Jis išėjo į lauką kasti sniego, kuris nukrito nuo stogo ant jo įvažiavimo į kiemą. Bekasant netikėtai prie jo priėjo kaimynė ir pradėjo rėkti: ,,ką jūs ten filmuojat, matau lemputę, tu mano vaikus nuogus filmuoji, kodėl atsidarinėjat langus“ ir pan. Ši kaimynė jau 4 metus puola ant jo ir jo draugės, kaltina nebūtais dalykais, šmeižia, žemina, nuteikinėja kitus kaimynus prieš juos, dažnai rėkauja, pamačiusi juos kieme, ant gatvės, o dabar rėkauja ir į pravirus langus. Ne tik viena rėkauja, bet ir būdama kartu su giminaičiais ar draugais. Vaikų filmavimu kaltina jau ne pirmą kartą. Visa tai prasidėjo po to, kai ji gavo baudą už katę. Jos išpuoliai vis dažnėja. Jie jaučiasi dėl to labai prastai ir nesaugiai, yra puolami savo pačių namuose. Nieko jai nedaro, neina į jokius kontaktus. Kai ji pradeda ant jo rėkti, jis nerinkdamas žodžių ją ,,pasiunčia“, nes jam tai sukelia didelį stresą.

10. Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato I. J. 2026 m. vasario 25 d. apklausos protokolo matyti, kad 2022-2023 m., tikslaus laiko pasakyti negali, su kaimynais gyvenančiais (duomenys neskelbtini), vyksta nuolatiniai konfliktai, policija ne vieną kartą ją jau yra apklaususi dėl kaimynų rašytų pareiškimų. 2026 m. vasario 24 d. apie 15.30 val. grįžo namo ir pamatė, kad kaimynas D. J. savo kieme kasą sniegą. Su kaimynu pasisveikino ir jo pradėjo klausti, kodėl jie yra prisidėję įvairių prietaisų ant savo gyvenamojo namo lango, kurie yra atsukti į jos privačią namų teritoriją, bei pasakė ,,ar jūs filmuojat mane ir mano vaikus nuogus, kai jie būna namuose“, kadangi anksčiau kaimynas yra sakęs, kad stebi per savo palėpės langą, nes yra matęs, kaip ji kieme sėdi ant suoliuko ir rūko, tai mano, jis stebi jos privatų gyvenimą jau ne pirmą kartą. Šiuo metu ant kaimynų namų palangės yra padėtas veidrodis, kuris yra atsuktas į jos namus, bei šiuo metu prie veidrodžio pastatytas aparatas, mano, kad tai galėtų būti vaizdo stebėjimo kamera, nes mirksi lemputė pastoviai, jis taip pat pastatytas į jos privatų namą, kur yra jos miegamasis ir vaikų kambariai. Minėtas aparatas yra padėtas nuo 2025 m. gruodžio vidurio, tikslios dienos nepamena. Dar bandė išsiaiškinti, ar tai yra privati kamera, ar jie tik imituoja filmavimą su įvairiais prietaisais, nes jau vieną kartą buvo pasidėję prožektorių, kurį kraudavo 24/7 per parą, ir šviesdavo lemputė, kurį jau panaikino, bet šiuo metu yra kitas aparatas ar vaizdo stebėjimo kamera. Kaimyno nepuolė, tik paklausė gražiai, jokių necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu nenaudojo. Ją minėtas kaimynas D., būdamas savo namų kieme, išvadino įvairiais žodžiais, po jos aukščiau pasakytų žodžių. Kaimynas D. J. sakė ,,padla, atsibodai, ko čia (necenzūrinis žodis)“ bei kitus žodžius, kurių nepamena. Ji tik kaimyno gražiai paprašė, kad patrauktų minėtus daiktus nuo palangės. Dėl šio įvykusio konflikto kreipėsi į policiją, 2026 m. vasario 25 d. per epolicija parašė pareiškimą.

11. Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2026 m. vasario 26 d. apie 15.50 val. buvo bendrauta su asmenimis Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), N. R., gim. (duomenys neskelbtini), sūnumi V. R., gyv. (duomenys neskelbtini), V. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau jie nurodė, kad 2026 m. vasario 24 d. apie 15.30 val. jokio konflikto, triukšmo ar šaukimo tarp kaimynų iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negirdėjo.

12. Byloje I. J., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, pateikė tris nuotraukas, kurios teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtos.

Motyvuojamoji dalis

13. Skundas atmestinas.

14. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

15. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

16. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

17. Teismas, įvertinęs D. J. skundo argumentus ir skundžiamą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. R. 2026 m. kovo 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį I. J., daro išvadą, kad Institucija administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo išsamiai ir įrodymus įvertino, vadovaujantis įstatymu; spręsdama, ar I. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, padarė pagrįstą išvadą, kad I. J. veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, konfliktas tarp D. J. ir I. J. kilo dėl tarpusavio nesutarimų.

18. Nukentėjusysis tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu ir kituose jo pateiktuose dokumentuose nurodo ne tik su 2026 m. vasario 24 d. įvykiu susijusias aplinkybes, bet ir kitus įvykius ir situacijas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas nagrinėja tik 2026 m. vasario 24 d. įvykį, įvykusį tarp D. J. ir I. J., ir pasisako tik dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. kovo 6 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Visos kitos su minėtu įvykiu nesusijusios aplinkybės, įvykiai, situacijos teismo bus vertinamos tik tiek, kiek jos atspindi D. J. ir I. J. santykius.

19. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad liudytojų, mačiusių/girdėjusių, vaizdo/garso kamerų, užfiksavusių galimą 2026 m. vasario 24 d. įvykį, nėra. Dėl to teismas vertina D. J. ir I. J. paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, to neneigia ir D. J., ir I. J., kad tarp jų, t. y. kaimynų, nuo 2023 m. vyksta konfliktai, nesusikalbėjimai, nesusipratimai ir pan. Taigi, kaip matyti, D. J. ir I. J. – kaimynai, jų santykiai – įtempti ir emocionalūs. Teismas pažymi, kad visų šių bylos aplinkybių kontekste, nors ir jos nėra tiesiogiai susijusios su 2026 m. vasario 24 d. įvykiu, teismas turi labai įdėmiai ir itin atsargiai vertinti kiekvieno iš proceso dalyvių parodymus, nes tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją ir kiekvieną įvykio aplinkybę suvokti itin subjektyviai.

21. Ginčo byloje dėl to, jog 2026 m. vasario 24 d. 15.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tarp I. J. ir D. J. įvyko žodinis konfliktas dėl D. J. lange matomų prietaisų, kurie atsukti į I. J. langus ir galimai filmuoja ją ir jos vaikus, nėra. I. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. J. atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, tą iš esmės tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė ir D. J., tačiau taip pat kartu teigė, kad I. J. jam mestus kaltinimus pedofilija jis laiko necenzūriniais žodžiais. D. J. nurodė, kad I. J. rėkė, kriokė, jis I. J. atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, tik pasakė, kad ji gydytųsi, tuo tarpu I. J. nurodė, kad ji mandagiai pasiteiravo D. J. dėl prietaisų jo lange, po jos klausimo jis ją visaip iškoliojo (,,(necenzūrinis žodis), atsibodai, tu psiche), buvo tik necenzūriniai žodžiai iš jo pusės. Taigi, iš šių D. J. ir I. J. paaiškinimų matyti, kad jų nurodomos tam tikros įvykio aplinkybės, pasakyti žodžiai ir būdas (kaip tai buvo daroma) nesutampa ir vieni kitiems prieštarauja. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių D. J. teiginius, kad I. J. rėkė, kriokė, šaukė. I. J. paaiškinimai, kad ji mandagiai teiravosi D. J. dėl jo lange esančių prietaisų ir filmavimo byloje nepaneigti.

22. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Tokio pobūdžio bylose, kai kaimynų santykiai yra itin konfliktiški, vidinis įsitikinimas dėl asmens kaltės turi būti paremtas konkrečiais ir neabejotinais įrodymais, o ne prielaidomis (Panevėžio apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-350/2018). Taigi, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados buvus D. J. nurodomas aplinkybes apie I. J. garsų toną, šaukimą, rėkimą ir pan.

23. Ginčas taip pat šioje byloje kyla dėl to, kaip kvalifikuoti I. J. veiksmus – t. y. ar I. J. veiksmai atitinka nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo požymius, nustatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

24. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį asmens veiksmai kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, tada kai asmuo necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šis administracinis nusižengimas padaromas, veikiant tyčia, todėl būtina įrodyti tai, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais jis siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėjo taip veikti. Nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu gali būti laikomos tik tos veikos, kurios turi viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų konfliktai, įvykę nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus.

25. Kaip jau minėta, teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, jog tarp I. J. ir D. J. įvyko žodinis konfliktas dėl D. J. lange matomų prietaisų, kurie atsukti į I. J. langus ir galimai filmuoja ją ir jos vaikus. Iš byloje esančių įrodymų matyti ir tai, kad I. J. galėjo sukelti tam tikrų įtarimų D. J. lange matoma švieselė/daiktai ar jų dalys, todėl nėra pagrindo teigti, jog I. J. nepagrįstai ar visiškai be priežasties dėl to teiravosi D. J. Tiek I. J., tiek D. J. patvirtino, kad policija lankėsi pas D. J. ir ištyrė, kad tie prietaisai nėra kameros, po to I. J. D. J. daugiau pretenzijų dėl to neturėjo. Taigi, kaip matyti, tokie I. J. veiksmai buvo nukreipti ne į siekį pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o į siekį išsiaiškinti kilusį interesų konfliktą. I. J. teismo posėdžio metu patvirtino ir tai, kad tikslo sukonfliktuoti su kaimynu ar jį įžeisti ji neturėjo, ji yra mama ir galimai įtardama, saugodama savo vaikų privatumą, ir inicijavo tokį pokalbį, ji neturėjo tikslo kažkaip žeminti D. J. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad I. J. veiksmai D. J. atžvilgiu buvo nukreipti ne asmeninio konflikto išsiaiškinimui, bet viešosios tvarkos ar žmonių rimties pažeidimui, o jos veiksmų pobūdis būtų peržengęs asmeninio konflikto aiškinimosi ribas, nepaisant to, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje. Taigi, priešingai nei nurodoma D. J. skunde, vien tai, kad asmuo sukonfliktavo viešoje vietoje dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių dar savaime nereiškia, kad asmuo padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą; turi būti nustatytas asmenis siekis ir tyčia tokiais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip jau minėta, teismas pagal byloje esančius įrodymus tokio siekio, t. y. kad I. J., sukonfliktavusi su D. J., siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėjo taip veikti, I. J.veiksmuose nenustatė.

26. Ne kiekvienas etikos reikalavimų neatitinkantis asmens elgesys užtraukia administracinę atsakomybę ir poreikį valstybės vardu asmeniui taikyti įstatyme numatytas sankcijas. Pabrėžtina, jog asmuo manydamas, kad jį įžeidė ir jaučiasi pažemintas, jei padaryta žala jo garbei ir orumui, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, administracinės atsakomybės klausimas neturėtų būti svarstomas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-348/2022). Taigi, šiuo atveju nukentėjusysis, manydamas, kad teisės buvo pažeistos ir siekdamas apginti šias savo galimai pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, kad byloje, be D. J. paaiškinimų, nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog I. J. pasakytais žodžiais siekė D. J. apšmeižti, apkaltino pornografija, pedofilija ar neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu.

27. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nukentėjusiojo D. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. R. 2026 m. kovo 6 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną I. J. atžvilgiu paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, <...> proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Teismo posėdžio metu I. J., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, įgaliotoji atstovė advokatė V. Pluščiauskienė pateikė prašymą dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir sąskaitą faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, kad I. J. advokatei V. Pluščiauskienei sumokėjo 200 Eur už konsultaciją, susipažinimą su byla ir atstovavimą teisme.

30. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad I. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, todėl ji turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, kurios neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, nurodytų atlygintinų išlaidų dydžių, taip pat, teismo vertinimu, buvo reikalingos ir nėra per didelės, atsižvelgiant į byloje vykusių posėdžių kiekį bei trukmę, bei atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Atsižvelgiant į tai, prašymas tenkintinas ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidos I. J. priteistinos iš valstybės.

31. Nukentėjusiojo D. J. įgaliotasis atstovas advokatas G. Keliauskas prašo priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32. Minėta, kad pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas būtų išieškotas iš nuteistojo. Šiuo atveju I. J. nėra patraukta administracinėn atsakomybėn, jai Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, pagrįstai, o procesą inicijavusiam asmeniui įstatymas nenustato galimybės atlyginti jo patirtas proceso išlaidas dėl atstovavimo iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-1214/2024). Dėl to, konstatavus, kad Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas, o nukentėjusiojo skundas dėl Institucijos nutarimo atmestinas, prašymas priteisti D. J. patirtas išlaidas už atstovavimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

Netenkinti nukentėjusiojo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo ir palikti nepakeistą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. R. 2026 m. kovo 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną I. J. atžvilgiu. Nukentėjusiojo D. J. įgaliotojo atstovo advokato Gintaro Keliausko prašymo priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkinti. Priteisti I. J.200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš valstybės. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.

Teisėja Asta Benetytė