- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-09
- Bylos Nr.
- 2K-398/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Jonas Prapiestis, Pranas Kuconis (pran.)
- Nuteistasis
- M. B., A. Š., M. D., D. V.
- Kategorijos
- 1.2.26.1Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
- 2.2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Prano Kuconio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B. ir A. Š. kasacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;
A. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2500 Lt) bauda.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, kuria nuteistųjų M. B. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmesti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. D. ir D. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio nuteistojo M. B. kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. ir A. Š. nuteisti už tai, kad kartu su M. D. ir D. V. 2004 m. balandžio 20 d. apie 16.10 val., viešoje vietoje, sporto klube „Extra Gym“, esančiame Šiauliuose, Aido g. 12, bendrai rankomis sudavė ne mažiau 10 smūgių R. P. į veidą ir galvą, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, S. G. bendrai rankomis sudavė ne mažiau 6 smūgių į veidą, o A. Š. metaliniu strypu sudavė S. G. į dešinės rankos dilbį, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. B. kasaciniu skundu prašo objektyviai peržiūrėti bylą ir panaikinti jo nuosprendį, nes yra nekaltas. Kasatorius cituoja BPK 1 straipsnį, 20 straipsnio 3 dalį bei 241 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad teismai buvo tendencingi ir šališki, nepaisė nekaltumo prezumpcijos principo, neprofesionaliai ištyrė bylos duomenis, neįvertindami įrodymų surinkimo byloje neteisėtumo, neatsižvelgė į tai, kad muštynės įvyko sporto klube, o ne viešoje vietoje, bei padarė neteisingas išvadas. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad jis yra kaltas. S. G. ir R. P. yra ne nusikaltimo aukos, o provokatoriai. Nuteistasis teigia, kad sporto klube įvyko tik konfliktas tarp sportuojančių asmenų, kurio metu jis tik gynęsis.
Nuteistasis A. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, nes nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, jis nepadarė, neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ir nusikaltimo vietoje nebuvo. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, nes netinkamai įvertino įrodymus, o vertindami faktinių aplinkybių visumą neteisingai argumentavo savo išvadas. Nuosprendyje įvertinti tik kaltinantys įrodymai – prieštaringi nukentėjusiųjų parodymai, kurie nepagrįstai nuosprendyje nurodyti kaip nuoseklūs, o teisinantys įrodymai neišanalizuoti ir neaptarti, pažeidžiant BPK 1 straipsnyje numatytus reikalavimus. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas neturinčiais įrodomosios galios duomenimis, gautais pažeidžiant BPK 191, 192 ir 194 straipsniuose numatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino apeliacinio skundo argumentus ir padarė neteisingas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų M. B. ir A. Š. kasaciniai skundai atmestini.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nuteistųjų M. B. ir A. Š. kasaciniuose skunduose yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, numatyti BPK 369 straipsnyje. Tačiau šiuose skunduose yra ir teiginių apie tai, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių: nuteistasis M. B. teigia, kad yra nekaltas, kad teismai neprofesionaliai ištyrė bylos duomenis, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, jog jis yra kaltas, kad nukentėjusieji yra ne nusikaltimo aukos, o provokatoriai, kad sporto klube įvyko tik konfliktas tarp sportuojančių asmenų, kurio metu jis tik gynęsis; nuteistasis A. Š. – kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, jis nepadarė, neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ir nusikaltimo vietoje nebuvo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas. Nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybėms nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl nurodyti kasacinių skundų argumentai nenagrinėjami.
BK 284 straipsnio 1 dalies taikymas
Nuteistasis M. B. kasaciniame skunde teigia, kad muštynės įvyko sporto klube, kuris nėra vieša vieta, ir tai buvo tik konfliktas tarp klube sportuojančių asmenų. Šie skundo argumentai rodo, kad kasatorius ginčija vieną iš BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių – vieša vieta. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikalstama tuo atveju, kai ji padaroma viešoje vietoje.
Kasacinio skundo teiginys apie tai, kad sporto klubas „Extra Gym“, kuriame įvyko muštynės, nėra viešoji vieta, yra nepagrįstas. Pagal Sporto terminų žodyną sporto klubas yra speciali patalpa, kurioje renkasi ribotas skaičius vienodo pomėgio žmonių, norinčių tobulinti savo meistriškumą arba turiningai leisti laisvalaikį. Tai reiškia, kad tai yra patalpa, atvira patekti kiekvienam asmeniui, turinčiam paminėtų pomėgių ar tikslų, todėl sporto klubas yra vieša vieta. Nuteistųjų veiksmai – be jokios priežasties dėl menkavertės dingsties sukeltas konfliktas ir sumušti bei sužaloti kiti klubo lankytojai – buvo padaryti žmonių akivaizdoje. Tokie veiksmai yra įžūlūs ir jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Tokiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, sutrikdyta klube sportavusių asmenų rimtis. Taigi M. B. ir A. Š. veika atitinka visus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
BPK 20 straipsnio taikymas
Tiek M. B., tiek A. Š. kasaciniuose skunduose BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimus motyvuoja tuo, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, kurie ne tik nepatvirtino nuteistųjų kaltės, bet buvo ir neteisėtai surinkti. Nuteistasis A. Š. teigia, kad jo parodymai atpažinti iš nuotraukų buvo atlikti neteisėtai, praėjus daug laiko nuo įvykio, pažeidžiant BPK 191, 192 bei 194 straipsnius, todėl asmens parodymo atpažinti protokolai neturi įrodomosios galios ir neatitinka BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymams keliamų reikalavimų. Šie kasacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti keli asmens parodymo atpažinti veiksmai. Asmenų parodymas atpažinti iš vaizdo kartotekos buvo atliktas iš karto po įvykio. Šio veiksmo metu nukentėjusieji S. G. ir R. P. atpažino M. B. ir A. Š. iš jiems pateiktų 2996 fotonuotraukų. Tiek S. G., tiek R. P. prieš parodymą atpažinti iš vaizdo įrašų kartotekos buvo apklausti apie aplinkybes, kuriomis jie matė atpažintinus asmenis, taip pat apie tuos asmenis. S. G. parodė, kad visus jį sumušusius vaikinus gali atpažinti, nes turėjo pakankamai laiko juos įsidėmėti. S. G. taip pat parodė, kad tamsaus gymio vaikinas metaliniu strypu jam sudavė per ranką. Parodymo atpažinti metu S. G. nurodė, kad atpažino A. Š. kaip asmenį, jam sudavusį metaliniu strypu. R. P. apklausos metu parodė, kad visus jį sumušusius vaikinus tikrai gali atpažinti, nes juos ne kartą matė sporto klube. Parodymo atpažinti metu R. P. parodė, kad jį sumušusius vaikinus atpažįsta iš veido bruožų.
S. G. ir R. P. apklausa prieš parodymą atpažinti iš kartotekų nevisiškai atitiko BPK 194 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, nes apie atpažintinus asmenis jie buvo apklausti tik bendrais bruožais ir nebuvo apklausti apie žymes ir ypatybes, pagal kurias gali atpažinti tuos asmenis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek nukentėjusiųjų apklausa, tiek parodymas atpažinti iš vaizdo įrašų kartotekos buvo atlikti iš karto po įvykio, kad nukentėjusieji, sportuodami klube, turėjo galimybę įsidėmėti ten buvusius ir juos sumušusius asmenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti BPK 194 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai ir nėra pagrindo abejoti parodymo atpažinti iš kartotekų rezultatų patikimumu.
Parodymas atpažinti iš nuotraukų, kurio metu iš 23 fotonuotraukų nukentėjusieji taip pat atpažino M. B. ir A. Š., buvo atliktas praėjus mėnesiui po įvykio. Tarnybiniu pranešimu konstatuota, kad dėl techninių kliūčių nuotraukos, kuriose užfiksuota atpažinimo eiga, nebuvo padarytos. Nuteistasis A. Š. kasaciniame skunde teigia, kad dėl to šio atpažinimo rezultatai neturi įrodomosios reikšmės.
Vertinant M. B. ir A. Š. parodymą atpažinti iš nuotraukų, konstatuotina, kad pakartotinis asmens parodymas atpažinti neturi procesinės prasmės, o tuo pačiu ir savarankiškos įrodomosios reikšmės, nes tokiu atveju neįmanoma nustatyti ką asmuo atpažino: ar nusikaltimo metu, ar pirmojo atpažinimo metu matytą asmenį. Ta aplinkybė, kad byloje toks veiksmas buvo atliktas ir kad jo rezultatais grindžiamas nuosprendis, nereiškia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, nes nuosprendžio pagrįstumui pilnai užteko nuteistųjų atpažinimo iš vaizdo įrašų kartotekos rezultatų.
Nuteistojo A. Š. kasacinio skundo argumentai apie tai, kad, nesant atpažinimo pagal nuotraukas eigos nuotraukų, toks veiksmas neturi įrodomosios reikšmės yra nepagrįsti. BPK 192 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama parodomų asmenų grupė. Tokio parodomų asmenų užfiksavimo tikslas yra sudaryti galimybę proceso dalyviams ir kitiems asmenims įsitikinti, kad parodant atpažinti asmenis buvo įvykdyti BPK 192 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai, t. y. kad atpažinimui buvo parinkti tos pačios lyties asmenys, pagal išorę kuo panašesni į atpažintiną. Parodymas atpažinti iš nuotraukų reglamentuotas BPK 192 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad parodymas atpažinti iš nuotraukų BPK 192 straipsnyje reglamentuotas po reikalavimo nufotografuoti ar kitaip vizualiai užfiksuoti parodomų asmenų grupę, darytina išvada, kad BPK nereikalauja fotografuoti ar kitaip vizualiai fiksuoti parodymo atpažinti iš nuotraukų eigos. Be to, parodant atpažinti iš nuotraukų, BPK 192 straipsnyje numatytų reikalavimų įvykdymas gali būti nustatytas pagal pateiktas nuotraukas ir nėra jokio reikalo parodomas nuotraukas fotografuoti.
Kasacinių skundų argumentai apie tendencingą įrodymų vertinimą, kasatorių siejamą su jų neteisingu nubaudimu ir tuo padarytu BPK 1 straipsnio pažeidimu, neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ištyrė visus byloje esančius įrodymus: visų nuteistųjų, abiejų nukentėjusiųjų, liudytojų I. K., T. Č., V. V., R. V., T. V., Z. Š. parodymus bei rašytinius įrodymus. Dalis paminėtų asmenų liudijo nuteistųjų naudai, kiti patvirtino kaltininkų padarytą nusikalstamą veiką. Nuosprendyje įvertintas įrodymų visetas ir motyvuotai išdėstyta, kodėl teismas vadovavosi R. P., S. G., T. Č. parodymais, specialistų išvadomis, ir kritiškai vertino bei atmetė M. B., D. V., M. D., A. Š. parodymus, nenuoseklius nuteistųjų pažįstamų R. V., V. V. ir T. V. parodymus, A. Š. pateiktą pažymą iš darbovietės bei netikslų sporto klubo lankytojų sąrašą. A. Š. kasaciniame skunde išvardino neatitikimus nukentėjusiųjų bei liudytojo T. Č. parodymuose, ką buvo taip pat nurodęs ir Šiaulių apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai atsakyta į A. Š. argumentus, išanalizuojant ir įvertinant R. P., S. G. bei T. Č. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai tendencingai vadovavosi vien kaltinančiais įrodymais, nepaisant jų prieštaringumo, ir visiškai netyrė kitų bylos duomenų.
Taigi nuosprendyje yra įvertinti visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai ir nurodyta, kuriais iš jų grindžiamas nuosprendis, o kurie iš jų atmetami. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl kai kurie teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra atmetami. Įrodymų vertinimo teisingumą patikrino apeliacinės instancijos teismas ir konstatavo, kad įrodymai buvo įvertinti teisingai. Kasaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai neduoda pagrindo konstatuoti, kad teisėjų vidinis įsitikinimas, pagal kurį jie vertino įrodymus, nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir kad teisėjai, vertindami įrodymus, nesivadovavo įstatymu. Tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyti reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų M. B. ir A. Š. kasacinius skundus atmesti.