- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-19
- Bylos Nr.
- e2-6713-1252/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00910-2026-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ernesta Mockutė (pran.)
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė, sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant ieškovei L. M. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
Nutraukti šalių įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoką dėl atsakovo R. M. kaltės.
Nustatyti santuokoje gimusių vaikų: dukters M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja.
Priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą jo vaikams M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), teikiant jį periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos ir baigiant kiekvienam vaikų sulaukus pilnametystės.
Paskirti ją išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Palikti po santuokos nutraukimo jai M. pavardę, nes šią pavardę turi santuokoje gimę vaikai.
Priteisti iš atsakovo valstybės naudai jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie dešimt metų su atsakovu gyveno neįregistravę santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį. Būdami kartu, sulaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. M., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M. Dar iki sūnaus gimimo nusprendė įregistruoti santuoką ir (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje buvo atliktas santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos įregistravimo atsakovo elgesys ėmė keistis. Kartu augino ne tik du bendrus vaikus, tačiau ir du jai anksčiau gimusius vaikus: E. Š. ir A. R. Atsakovas ėmė engti vyresniuosius jos vaikus ir į jos priekaištus nebereagavo. 2025 metais darbe ėmė girtauti ir lapkričio mėnesį buvo atleistas už pravaikštas. Dėl jo girtavimo kilo nesutarimai ir šeimoje, nes netekęs darbo nebeišlaikė šeimos. 2026 m. vasario mėnesį nesutarimų šeimoje metu ėmė vartoti smurtą jos atžvilgiu ir dėl jo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam pritaikyta kardomoji priemonė – gyventi atskirai nuo šeimos. Jam išsikėlus atmosfera šeimoje sunormalėjo ir vyresnieji vaikai nebenori daugiau atsakovo matyti šeimoje. Vaikų M. M. ir E. M. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Gyventi su atsakovu jiems būtų nesaugu, jis nesugebėtų užtikrinti normalių vaikų augimo ir vystymosi sąlygų, netinkamu elgesiu ir gyvenimo būdu galėtų daryti žalą jų emocinei ir psichinei būklei ar skatinti ydingą gyvenimo būdą. Vaikai pageidauja būti visi kartu ir jie neturėtų būti išskiriami, nes M. ir E. yra brolis ir sesuo, o šeimoje auga dar jų sesuo E. ir brolis A. Gyvenant santuokoje nėra įgyto jokio nekilnojamojo turto, kuris turėtų šeimos turto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Iki faktinio išsiskyrimo gyveno socialiniame būste, kuris priklauso valstybei ir yra nuomojamas. Šiuo metu ten gyvena viena kartu su vaikais. Bute yra tam tikri namų apyvokos daiktai: baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai, reikalingi kasdieniniame gyvenime ir buityje. Dalis baldų yra įgyta kartu su atsakovu, tačiau mano, kad jie yra reikalingi normalių vaikų gyvenimo sąlygų užtikrinimui.
Ieškovė teismo posėdyje ieškinyje nurodytus reikalavimus palaikė. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi įvyko smurtas – atsakovas jai trenkė į kairės pusės ausį iš delno. Tai buvo antras kartas, kada atsakovas naudojo smurtą prieš ją. Nori, kad vaikai nebegirdėtų atsakovo įžeidinėjimų. Atsakovas įžeidinėja tiek ją, tiek jos vaikus. Atsakovas dėl vaikų gyvenamosios vietos neprieštaravo. Šiuo metu atsakovas kartu nebegyvena. Ji nuomojasi iš savivaldybės socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo/kilnojamojo turto nei ji, nei atsakovas neturi. Dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaip individualios priežiūros darbuotoja, jos darbo užmokestis siekia apie 800 Eur. Gauna vaiko pinigus. Kiek jai yra žinoma, atsakovas yra atleistas iš darbo, kadangi turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Alkoholį atsakovas vartoja intensyviai. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), kol dirbo jo pajamos buvo įvairios nuo 600 Eur iki 2000 Eur. Išlaikymą sutinka mažinti iki 250 Eur kiekvienam vaikui. Šiuo metu atsakovas su vaikais nebendrauja visiškai, bendrauti su vaikais atsakovui nedraus.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad L. M. ir R. M. šeima yra žinoma, nes 2026-02-02 buvo fiksuotas vaiko teisių pažeidimas Nr. 6VTP-246, kadangi 2026-02-01 bute adresu (duomenys neskelbtini), R. M. smurtavo prieš neblaivią (1,85 prom.) žmoną L. M., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra trys gyvenamieji kambariai, visi patogumai, butas apstatytas visais buičiai reikalingais baldais. Butas šildomas centriniu šildymu. Visais nepilnamečių vaikų poreikiais rūpinasi ieškovė. Vaikus ji labai myli, ir vaikai ją taip pat. Ji yra VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ individualios priežiūros darbuotoja. Jos mėnesio pajamos yra apie 750 Eur. Vaikų tėvas nuo 2026 m. vasario mėn., pradžios gyvena atskirai. Nuo to laiko R. M. visiškai nesirūpina vaikų poreikiais bei jų išlaikymu. 2026-04-02 adresu (duomenys neskelbtini) buvo išklausyta nepilnametės M. M. nuomonė dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo. Pokalbio metu mergaitė nurodė, kad jos tėvai kartu negyvena nuo 2026 m. vasario mėn. pradžios. Su tėčiu R. ji bendrauja noriai, laukia susitikimų su juo, nori palaikyti santykius su tėčiu ir ateityje bei nori, kad jis dažniau ją aplankytu. Tėtis dabar gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su senoliu. Mergaitė norėtų gyventi kartu su mama, nes ji rūpinasi visa šeima, perka viską, myli juos. Mažamečio E. M. nuomonė išklausyta nebuvo, kadangi dėl mažo amžiaus vaikas dar nesugeba suformuluoti savo nuomonės ir pažiūrų. Duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais, kasdieniais vaikų poreikiais, ugdymu ar sveikata, negauta, todėl vaikams gyventi su mama yra saugu. Iš pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas su vaikais neturi labai artimo emocinio ryšio, todėl nustačius nepilnamečių M. M. ir E. M. gyvenamąją vietą su ieškove, vaikų interesai būtų užtikrinami geriausiai. Nėra pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui gyvenančiam su vaikais, juos auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdienius vaikų poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo atitinka vaiko interesus.
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių L. M. ir R. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys L. M. ir R. M. yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2026-02-24 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendis įsiteisėjęs.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinių pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai visiškai nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.62 str. 1 d.). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo elgesio jos ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Ieškovės teigimu, atsakovas ją nuolat įžeidinėjo, vaikų akivaizdoje demonstravo netinkamą elgesį, taip pat jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Fizinis smurtas prieš ieškovę konstatuotas įsiteisėjusiu 2026-02-24 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepareiškė savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio ir proceso metu išliko pasyvus.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas neprisiėmė atsakomybės gyvenant santuokinį gyvenimą, tinkamai nevykdė sutuoktinio pareigų, įžeidinėjo, naudojo fizinį smurtą, negerbė sutuoktinės, nesistengė santuoką išsaugoti, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).
Dėl sutuoktinių pavardžių
Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
Ieškovė išreiškė prašymą jai palikti santuokinę pavardę, atsakovas nuomonės nepateikė, todėl šalims paliktinos santuokinės pavardės: M., M.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, konstatuotina, kad atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Nenustačius, kad šalims būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei išlaikymo nereikalaujant, tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).
Dėl sutuoktinių turto padalijimo
Spręsdamas teismas nutraukti santuoką privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
CK 3.88 straipsnyje reglamentuojama, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o 3.89 straipsnyje – koks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji taisyklė yra tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Iš Nekilnojamojo turto registrų išrašų nustatyta, kad šalys, gyvendami santuokoje, nekilnojamojo turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl nekilnojamojo turto dalinimo ir kompensacijos priteisimo klausimai šiuo sprendimu nespręstini.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dalis namų apyvokos daiktų buvo įgyti kartu su atsakovu, tačiau jų padalijimo neprašo, kadangi šie daiktai yra būtini nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams ir tinkamoms gyvenimo sąlygoms užtikrinti. Teismas pažymi, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl namų apyvokos daiktai, naudojami vaikų poreikiams tenkinti ir jų gyvenimo sąlygoms užtikrinti, turi likti vaikų gyvenamojoje aplinkoje. Atsakovas savo pozicijos neišreiškė, prieštaravimų nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu išliko pasyvus. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis nepilnamečių vaikų interesų prioriteto principu, teismas sprendžia, kad šalių santuokos metu įgyti namų apyvokos daiktai nėra dalijami, paliekant juos ieškovės žinioje nepilnamečių vaikų interesams ir poreikiams užtikrinti.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Nagrinėjamos bylos duomenimis, vaikai M. M. ir E. M. gyvena kartu su ieškove, vaiko motina. Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, kadangi gyventi su atsakovu jiems būtų nesaugu, jis nesugebėtų užtikrinti normalių vaikų augimo ir vystymosi sąlygų. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jokių prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė. Institucija teikianti išvadą nurodė, jog neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes toks vaikų gyvenamosios vietos nustatymas atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams
Ieškovė prašo iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdžio metu sutiko išlaikymą sumažinti iki 250 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 str. 3 d.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro darbo užmokestis vidutiniškai apie 800 Eur bei vaiko pinigai. Ieškovė be M. M. ir E. M. augina dar du nepilnamečius vaikus. Iš Sodros informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos apie 1500 Eur. Atsakovas savo turtinės padėties ir gaunamų pajamų neįrodinėjo. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Duomenų apie atsakovo sveikatos problemas ar kitas nuo jo valios nepriklausančias priežastis, kurios ribotų jo galimybes dirbti ir gauti pajamų, apie kitus atsakovo išlaikytinius, byloje nėra.
Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025-10-16 nutarimu Nr. 700 nustatyta minimali mėnesinė alga nuo 2026 m. yra 1 153 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 846 Eur (atskaičius mokesčius), kas sudarytų po 423 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių tenkinimui reikia apie 600 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko pamažinti išlaikymo dydį ir iš atsakovo reikalauja priteisti 250 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo metu nedirba, yra atleistas iš darbo. Atsakovas visą teisminį procesą išliko pasyvus, neišreiškė jokios savo pozicijos. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera. Be to, akcentuotina, kad dalį vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų padengia valstybė, mokėdama išmoką vienam vaikui 129,50 Eur. Įvertinęs vaikų amžių ir jų poreikius, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį bei ieškovės išreikštą poziciją teismo posėdžio metu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas sprendžia, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas toks, kuris, viena vertus, užtikrintų nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, o kita vertus – atitiktų realias atsakovo galimybes vykdyti išlaikymo pareigą. Teismo vertinimu, pernelyg didelio išlaikymo dydžio nustatymas, neatitinkantis atsakovo turtinės padėties, galėtų apsunkinti sprendimo vykdymą ir lemti tai, kad išlaikymas faktiškai nebūtų teikiamas. Todėl, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistina po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194, 3.196, 3.208 str.).
Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Ieškinį tenkinus iš dalies, tačiau įvertinant, kad iš esmės ieškovės reikalavimai patenkinti, civilinė byla buvo pradėta ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo valstybei priteistinas 135 Eur žyminis mokestis (paskaičiuotas už priteistas sumas), kuris buvo apskaičiuotas tokia tvarka: ((250 Eur + 250 Eur = 500 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 135 Eur, taip pat 119 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei 119 Eur už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 373 Eur. Taip pat susidarė 16,18 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 80, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 270 ir 385, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – M., M.
Nustatyti nepilnamečių vaikų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam nepilnamečiam vaikui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2026-03-25 iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti ieškovę L. M. nepilnamečių vaikų M. M. ir E. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 373 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 16,18 Eur (šešiolikos eurų 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai įstaigai.