- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-16
- Bylos Nr.
- e2-6879-1252/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00935-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ernesta Mockutė (pran.)
- Ieškovas
- Ž. K.
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė, Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Galutinis sprendimas
institucijos, teikiančios byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Antanui Lukošiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovui R. D., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina Ž. K.; 2) Nustatyti atsakovo R. D. bendravimo su sūnumi D. D. tvarką: norint atsakovui pasimatyti su sūnumi, pasiimti jį iš jo gyvenamosios vietos, atsakovas R. D. turi iš anksto – prieš tris dienas įspėti ją apie tai, suderinti su ja vaiko paėmimo sąlygas, kad galėtų koreguoti savo bei sūnaus D. laisvalaikį; 3) Pakeisti 2013-07-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-390-284/2013 dėl vaikui išlaikymo priteisimo, ir priteisti iš atsakovo R. D. nepilnamečio sūnaus D. D. išlaikymui nuo 2026-02-01 po 400 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (iki 2030-02-11), išlaikymą mokant iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos, priteistas lėšas kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, skirtas sūnaus išlaikymui, naudos uzufrukto teise.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2013-07-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-390-284/2013 buvo tenkintas ieškinys ir teismas nusprendė: „Nuo 2013-05-01 priteisti iš atsakovo R. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt (56,50 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės 2030-02-11. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti Ž. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)“. Sūnaus D. poreikiai pasikeitė – sūnus paaugo, be to, pabrango maistas, paslaugos, rūbai, avalynė, todėl šiuo metu daugiau išleidžia pinigų maistui, drabužiams, vaistams ir nori, kad atsakovas skirtų sūnaus išlaikymui didesnę sumą. Tam, kad nors minimaliai būtų galima tenkinti augančio sūnaus D. būtinus poreikius, jo išlaikymui per mėnesį skiria apie 900 Eur. Šias išlaidas sudaro: maistui apie 250 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei, trikotažui apie 120 Eur, vitaminams, vaistams – apie 80 Eur, ugdymo priemonėms – apie 30 Eur, mokyklos reikmenims – apie 60 Eur, higienos, skalbimo priemonėms – apie 50 Eur, šildymui, elektrai, už vandenį, šiukšlių išvežimas – apie 100 Eur, laisvalaikiui – apie 70 Eur, už kompiuterį, telefoną, internetas – apie 70 Eur bei kitoms, nenumatytoms išlaidoms apie 70 Eur.
Ieškovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Dėl bendravimo tvarkos, atsakovas turėtų įspėti prieš tris dienas, kad planuoja su vaiku praleisti laiką. Gyvena tėvo sesers bute, kompensacijų negauna. Dėl patiriamų išlaidų vaikui, papildomai prisideda maitinimas mokykloje, kompiuteris, telefonas, kuriuos yra paėmusi išsimokėtinai, draudimas, internetas ir pan. Vaikui išlaikyti per mėnesį reikia virš 800 Eur. Patvirtino, kad ieškinyje nurodytų išlaidų skirtingoms sritims, kiekvieną mėnesį neišleidžia, išleidžia mažiau, tačiau likusius pinigus taupo vaiko ateičiai. Sunku nuspėti į ateitį, kiek bus išlaidų. Vien matematikos papildomos pamokos – 210 Eur. Nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Jeigu kur reikia važiuoti, veža vaiko senelis. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginamas apie 900 Eur atskaičius mokesčius. Gauna vaiko pinigus apie 120 Eur, juos taupo vaiko ateičiai, ketina už juos nupirkti vaikui automobilį, įgyti vairavimo teises.
Ieškovės atstovas advokatas Anatolij Šichovcov teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, kadangi praeitu teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatytas vaiko išlaikymas, nebuvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka. Patikslino, kad išlaikymą prašo priteisti ne nuo 2026-02-01, kaip nurodyta ieškinyje, o nuo 2026-03-27.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nes dėl to niekuomet nekilo jokio ginčo. Sutinka nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, tačiau toks reikalavimas, kokį reiškia ieškovė, nėra sąžiningas ir reikalingas, neatitinka geriausių šalių vaiko interesų, bendravimo tvarka turėtų būti laisvesnė ir mažiau įpareigoti šalis bei jų sūnų. Jis nuolat remia sūnų, todėl be pagrindo nurodoma tik teismo procesiniu sprendimu nustatyta išlaikymo suma. Sutinka, kad sūnaus poreikiai nuo teismo sprendimo priėmimo išaugo, tačiau nesutinka su ieškovės reikalaujamu išlaikymo dydžiu. Sutiktų mokėti išlaikymą po 230 Eur – 250 Eur kas mėnesį, tačiau tokiu atveju nebeturėtų galimybės remti sūnaus taip, kaip tai darė iki šiol. Ieškovė nurodo, kad sūnaus laisvalaikiui kas mėnesį išleidžia 70 Eur. Išlaikymo suma nedetalizuota, todėl neaišku, kam vaikas išleidžia 70 Eur kas mėnesį, ypač atsižvelgiant į šalių sūnaus gyvenamąją vietą (Linkuva), mokymosi vietą (Linkuva) ir laisvalaikio leidimo galimybes bei formas. Dar 80 Eur ieškovė nurodo išleidžianti vaistams, vitaminams. Tai būtų sąlyginai didelė suma net ligotam vyresniojo amžiaus asmeniui ir labai didelė nepilnamečiam vaikui, kurio gydymo išlaidos įprastai yra kompensuojamos ir apmokamos iš valstybinės ligonių kasos lėšų. Kiek jam yra žinoma, sūnus jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų neturi. Mokyklos reikmenims kas mėnesį ieškovė nurodo išleidžianti po 60 Eur. Ši suma taip pat turėtų būti detalizuota: per metus susidarytų 720 Eur, tačiau tokią sumą išleisti pratyboms, rašymo priemonėms nėra būtina. Maistui ieškovė nurodo skirianti 250 Eur kas mėnesį. Ši suma akivaizdžiai per didelė net suaugusiam žmogui. Neabejotinai tokią sumą (virš 8 Eur per dieną) galima išleisti tuo atveju, jeigu šalių sūnus maitinasi visuomeninio maitinimo įstaigose, tačiau tai nebūtų pateisinama dėl abiejų šalių turtinės padėties, nes šalių sūnus yra pakankamo amžiaus, kad galėtų bent pasišildyti mamos pagamintą maistą namuose; mamos (ieškovės) darbovietėje yra galimybė įsigyti pakankamai daug kasdieniniams maistui reikalingų produktų protingomis kainomis; gaminantis maistą namuose ir perkant produktus jų gamybai tokia pinigų suma vargu ar susidarytų. VĮ Registrų centro NTR išrašas patvirtina, kad ieškovė gyvena 3 kambarių bute, priklausančiame asmenins, nesantiems šios bylos dalyviais. NTR išrašas patvirtina, kad bute įrengtas krosninis šildymas. Ieškovė, kurios turtinė padėtis leidžia prašyti socialinės paramos, galimai gauna paramą dėl patiriamų komunalinių patarnavimų. Jis pats dirba, tačiau dažnai vyksta į komandiruotes užsienyje, todėl dalis jo pajamų yra pragyvenimui užsienyje komandiruotės metu skirtini dienpinigiai. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi, išskyrus sūnų D. Jis išlaiko dar vieną mažametį sūnų N., todėl negali skirti visų pajamų D.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos neatitinka vaiko interesų, bendravimas turėtų vykti ir neįspėjant prieš tris dienas ir pagal vaiko norą. Atsakovas remia vaiką finansiškai. Atsakovas moka 250 Eur per mėnesį. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, atsakovas yra dirbantis, jo darbo užmokestis siekia apie 1200 Eur, ne sezonu metu negauna jokių pajamų. Vidutinis atsakovo darbo užmokestis apie 900 Eur, kitų pajamų neturi. Atsakovas turi butą Pakruojyje, tačiau yra numatyta buto renovacija, bus papildomos išlaidos, todėl dėl buto išlaikymo išlaidos padidės dar 200 Eur suma. Daugiau nekilnojamojo turto neturi. Pagal ieškovės parodymus, vaikui ji išleidžia apie 400 Eur per mėnesį. Valstybės skiriama parama vaikui, turėtų būti protingai panaudojama vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovo mokama 250 Eur suma vaiko išlaikymui per mėnesį yra pagrįsta ir pakankama. Sutinka su ieškovės reikalavimu dėl gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos taip pat sutinka, tik prašo laisvesnės ir labiau vaiko poreikius atitinkančios tvarkos nustatymo, išlaikymo dydį prašo sumažinti iki 250 Eur.
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2026-04-02 telefoninio pokalbio metu ieškovė Ž. K. nurodė, kad ji su nepilnamečiu sūnumi D. D. gyvena jos tetai D. V. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butą sudaro 3 gyvenamieji kambariai, virtuvė, koridorius. Ji su sūnumi naudojasi 2 gyvenamaisiais kambariais bei virtuve. Bute yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Sūnus D. turi savo atskirą kambarį, kuriame mokosi bei ilsisi. Sūnus D. lanko (duomenys neskelbtini) 7 klasę. Ji dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pakuotojos pareigose. Jos mėnesinės pajamos apie 1000 Eur. Tarnyba neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui gyvenančiam kartu su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdienius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Antanas Lukošiūnas teismo posėdyje nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės parodymus teismo posėdyje, išlaikymo dydis turėtų būti sumažinimas iki 300 Eur.
Ieškinys tenkintinas iš dalies Byloje nustatyta, kad šalys Ž. K. ir R. D. yra D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos 2026-03-19 pažymos matyti, kad Ž. K. gyvena (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos šeimą sudaro D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mokosi (duomenys neskelbtini) 7 klasėje. 2013-07-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-390-284/2013 nuo 2013-05-01 iš atsakovo R. D. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiam sūnui D. D., gimusiam 2012-02-11, mokant po 200 Lt (56,50 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirta Ž. K. Atsakovas teikia 250 Eur išlaikymą.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Motyvuojamoji dalis
CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Nagrinėjamos bylos duomenimis, vaikas D. D. gyvena kartu su ieškove, vaiko motina. Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė, su šiuo reikalavimu sutiko. Institucijos teikiančios išvadą atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes toks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 str. 3 d.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025-10-16 nutarimu Nr. 700 nustatyta minimali mėnesinė alga nuo 2026 m. yra 1 153 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 846 Eur (atskaičius mokesčius), kas sudarytų po 423 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Kaip nurodė pati ieškovė, jai kas mėnesį yra mokama apie 120 Eur išmoka vaikui už sūnų D. D. Teismo pastebėjimu, nuo 2026-01-01 kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 129,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.
Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 400 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skiria apie 900 Eur.
Suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas pastebi, jog teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo konkrečiai įvardinti šiai dienai realiai patiriamų išlaidų vaiko poreikių patenkinimui. Nors ieškinyje buvo nurodytos didesnės išlaidų sumos, detaliai nagrinėjant kiekvieną išlaidų kategoriją teismo posėdžio metu ieškovė savo pirminius skaičiavimus mažino ir pripažino, kad dalies ieškinyje nurodytų sumų kiekvieną mėnesį faktiškai neišleidžia. Ieškovė paaiškino, kad tam tikros lėšos yra kaupiamos vaiko ateities poreikiams ar didesniems planuojamiems pirkiniams. Vis dėlto išlaikymo instituto paskirtis yra užtikrinti vaiko einamųjų, konkrečiu laikotarpiu ir kiekvieną mėnesį egzistuojančių poreikių tenkinimą, todėl nustatant išlaikymo dydį turi būti vertinamos pirmiausia realiai ir reguliariai patiriamos išlaidos, o ne ateityje galinčios atsirasti išlaidos. Dėl šių priežasčių teismas kritiškai vertina ieškinyje nurodytų išlaidų dydį ir jo atitiktį faktinėms vaiko išlaikymo sąnaudoms. Ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ieškovės nurodyta 900,00 Eur suma laikytina per didele ir nepagrįstai užaukštinta (CPK 178, 185 str.).
Pažymėtina ir tai, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 45 punktas).
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvena savo tėvo sesers bute, transporto priemonių neturi, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro darbo užmokestis apie 900 Eur, gauna vaiko pinigus apie 129 Eur. Atsakovas dirbantis, jo pajamas išdalinus, sudaro apie 900 Eur per mėnesį. Nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi transporto priemonę, turi kitų išlaikytinių – nepilnametį sūnų N. D., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių sūnus sveikatos problemų, dėl kurių būtų patiriamos papildomos didesnės išlaidos, neturi, specialiųjų poreikių neturi. Atsakovas iš esmės neginčija pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad daugiausiai vaiko išlaikymui galėtų skirti 250 Eur.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Byloje nėra oficialių duomenų, jog atsakovas turėtų fizinės ar psichinės sveikatos problemų, dėl kurių jis negalėtų dirbti. Pastebėtina, kad atsakovas pagal savo galimybes turi dėti pakankamas pastangas siekiant rasti jo fizines ir psichologines galimybes atitinkantį darbą, kad gautų pakankamas pajamas, reikalingas ne tik jo paties išsilaikymui, tačiau ir savo nepilnamečiam vaikui išlaikyti (CPK 178, 185 str.). Pabrėžtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti. Tuo atveju, jeigu jis galimybių neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu (CPK 178, 185 str.).
Nustatydamas teiktino išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Valstybė taip pat prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo – kiekvienam vaikui skiriama išmoka, kuri nuo 2026-01-01 siekia 129,50 Eur per mėnesį. Įvertinęs vaiko amžių ir jo poreikius, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas toks, kuris, viena vertus, užtikrintų nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, o kita vertus – atitiktų realias atsakovo galimybes vykdyti išlaikymo pareigą. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-07-08 teismo sprendimas dėl priteisto išlaikymo dydžio keistinas ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194, 3.196, 3.201, 3.208 str.).
Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi D. D. tvarką: norint atsakovui pasimatyti su sūnumi, atsakovas turi iš anksto – prieš tris dienas įspėti ją apie tai, suderinti su ja vaiko paėmimo sąlygas, kad galėtų koreguoti jos bei sūnaus D. laisvalaikį. Atsakovas iš esmės neprieštaravo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui, tačiau nurodė, kad trijų dienų išankstinio įspėjimo terminas yra pernelyg formalus ir ribojantis. Todėl prašė laisvesnės ir labiau vaiko poreikius atitinkančios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovės siūlomas trijų dienų išankstinio informavimo terminas nepagrįstai ribotų atsakovo galimybes bendrauti su vaiku ar prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Teismo vertinimu, reikalavimas apie planuojamą susitikimą su vaiku pranešti prieš tris dienas yra protingas, proporcingas ir atitinkantis šalių bei nepilnamečio vaiko interesų pusiausvyrą. Sutiktina, kad toks terminas suteikia galimybę ieškovei tinkamai planuoti vaiko užimtumą, ugdymo, laisvalaikio ir kitas veiklas, o pačiam vaikui – iš anksto žinoti apie būsimą susitikimą su tėvu. Be to, išankstinis susitikimų derinimas mažina galimų konfliktinių situacijų tarp tėvų tikimybę bei prisideda prie sklandesnio tėvo ir sūnaus bendravimo. Atsižvelgiant į tai, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. 75 proc.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 66 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas tokia tvarka: (300 Eur – 56,50 Eur = 243,50 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 66 Eur, taip pat 119 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinį reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką, iš viso 185 Eur (CPK 79 str., 80 str.).
Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 316,67 Eur. Atsižvelgiant į ieškinio patenkintą dalį 75 proc., iš atsakovo R. D. valstybės naudai priteistinos 237,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).
Atsakovas pateikė prašymą dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas priteisimo iš ieškovės, ir prašė jį spręsti atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iš esmės beveik nebuvo ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškinys dėl šių klausimų pareikštas nepagrįstai ir buvo galima sudaryti taikos sutartį tarp šalių supaprastinto proceso tvarka.
Teismas, vertindamas šį atsakovo prašymą, pažymi, kad ieškovė neturėjo pareigos sudaryti taikos sutarties dėl dalies ieškinio reikalavimų. Be to, ir pats atsakovas nesutiko su ieškovės siūlomu išlaikymo dydžiu, todėl šalims nepavyko sudaryti taikos sutartį. Vien tai, kad tam tikroje reikalavimų dalyje šalių pozicijos buvo panašios, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmeta kaip nepagrįstą ir priteisia bylinėjimosi išlaidas pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Atsakovas patyrė 1452 Eur išlaidų dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų, todėl atsižvelgiant į ieškovės nepatenkintų reikalavimų dalį, t. y. 25 proc., iš ieškovės atsakovo naudai priteista 363 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263, 265, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:
- norint atsakovui pasimatyti su sūnumi, pasiimti jį iš jo gyvenamosios vietos, atsakovas R. D. turi iš anksto – prieš tris dienas įspėti ieškovę Ž. K., suderinti su Ž. K. vaiko paėmimo sąlygas, kad ji galėtų koreguoti savo bei vaiko laisvalaikį.
Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-390-284/2013 iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2026-03-27 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę Ž. K. nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 185 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 237,50 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630).
Priteisti iš ieškovės Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.