Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2026 m. birželio 2 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) AB „SEB bankas“ skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys I. D., Ž. D., ir n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

Antstolis Tomas Ubartas 2026 m. gegužės 7 d. patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S-26-136-22319 pareiškėjo AB „SEB bankas“ skundo netenkino bei nurodė, jog antstolio Tomo Ubarto gautame prašyme kaip skolininkas nurodytas tik Ž. D., todėl I. D. duomenys netikrinti. CPK 650 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdomuosius dokumentus antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko. Todėl antstolis vadovaujasi Antstolių informacinėje sistemoje gautame prašyme nurodytais duomenimis ir negali pridėti papildomų skolininkų, nes tokiais veiksmais būtų sutrikdoma vykdomųjų dokumentų paskirstymo tvarka. CPK 590 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo pateikiamas vykdyti: 1) antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji vieta; 2) kai skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, - antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko turto buvimo vieta; 3) kai skolininko turto buvimo vieta nežinoma, - antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko darbo vieta. Taigi įstatymas numato, ką privalo patikrinti antstolis spręsdamas, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir jis neturi remtis vien išieškotojo pateikiama informacija. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrino Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis ir nustatė, kad skolininkas Ž. D. gyvenamąją vietą nuo 2007 m. spalio 1 d. deklaravo (duomenys neskelbtini), taip pat nustatė, kad skolininkas nedirba, nekilnojamojo turto antstolio aptarnaujamoje teritorijoje neturi. Antstolis, nustatęs kliūtis vykdomajam dokumentui priimti ir vykdyti, 2026 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-26-136-16670 atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pažymėjo, kad skundžiamame patvarkyme buvo padaryta rašymo klaida ir nurodyta CPK 590 straipsnio 3 dalis, nors turėjo būti nurodyta CPK 590 straipsnio 1 dalis.

Suinteresuoti asmenys skolininkai I. D. ir Ž. D. nuomonės dėl išieškotojo skundo nepateikė, procesiniai dokumentai jiems išsiųsti paštu išieškotojos nurodytais adresais.

Pareiškėjas, antstolis, suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai

Faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotojas AB „SEB bankas“ 2026 m. kovo 26 d. kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu suskaitmeninti ir į Antstolių informacinę sistemą įkelti 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-10672) dėl 2 269,55 Eur likusios skolos ir procesinių palūkanų (išieškotojo skaičiavimu – 1 185,35 Eur) išieškojimo (solidariai) iš skolininkų Ž. D. ir I. D.. Papildomai nurodė, kad aukščiau minimas vykdomasis dokumentas buvo vykdomas antstolės J. Ž., kuri pardavusi iš varžytinių hipoteka įkeistą turtą, vykdomąjį dokumentą 2021 m. rugsėjo 20 d. grąžino išieškotojui. Išieškotojas rašte Lietuvos antstolių rūmams nurodė vykdomajame dokumente nurodytus adresus, taip pat išieškotojui žinomus skolininkų kontaktus ir paprašė patikrinti skolininkų turtinę padėtį bei teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti priverstinius vykdymo veiksmus skolai išieškoti, nepavykus įteikti jiems dokumentų, prašė antstolį savo nuožiūra priimti sprendimą dėl paieškos paskelbimo (b. l. 5). Iš išieškotojo kartu su prašymu pridėtų dokumentų matyti, kad antstolei J. Ž. nustačius, jog skolininkai nedirba, negauna pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, antstolės buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 20 d. Išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-21-161-7112 ir tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-21-161-7113 antstolė užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0161-15-03558 ir vykdomąjį dokumentą Nr. MK-10672 grąžino išieškotojui (b. l. 7, 8).

Taigi išieškotojui kreipusis su raštu 2026 m. kovo 26 d. į Lietuvos antstolių rūmus, antstolio Tomo Ubarto kontoroje per AIS 2026 m. balandžio 7 d. gautas prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo prašoma priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir skolininkas nurodomas – Ž. D., išieškotojas – Asociacija Lietuvos antstolių rūmai. Antstolis Tomas Ubartas 2026 m. balandžio 8 d. patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-26-136-16670 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad skolininko deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2007 m. spalio 1 d. yra (duomenys neskelbtini), skolininkas registruoto nekilnojamojo turto antstolio Tomo Ubarto veiklos teritorijoje neturi, todėl aukščiau nurodytas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas antstolio Tomo Ubarto aptarnaujamoje teritorijoje, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktu, CPK 590 straipsnio 3 dalimi, nutarė atsisakyti priimti vykdyti Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio 2015 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį įrašą Nr. MK-10672, kadangi jis pateiktas ne pagal teritorinę priklausomybę (b. l. 4). Nesutikdamas su šiuo patvarkymu, išieškotojas pateikė skundą, kuris nagrinėtinas šioje byloje. Pažymėtina, kad antstolis kartu su 2026 m. gegužės 7 d. patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S-26-136-22319 pateikė Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašą, iš kurio matyti, kad Ž. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Dėl vykdomosios bylos (ne)užvedimo solidarios skolininkės atžvilgiu

Išieškotojas pirmiausia akcentuoja, kad skundžiamajame Patvarkyme skolininku nurodomas tik skolininkas Ž. D., apie skolininkę I. D. jokios informacijos Patvarkyme nėra nurodyta. Tuo tarpu antstolis nurodė, kad antstolis vadovaujasi Antstolių informacinėje sistemoje gautame prašyme nurodytais duomenimis ir negali pridėti papildomų skolininkų, nes tokiais veiksmais būtų sutrikdoma vykdomųjų dokumentų paskirstymo tvarka.

Minėta, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje per AIS 2026 m. balandžio 7 d. gautame prašyme skolininkas nurodomas – Ž. D., išieškotojas – Asociacija Lietuvos antstolių rūmai. Teismui patikrinus Antstolių informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad pastaruoju metu solidarios skolininkės I. D. atžvilgiu būtų užvesta vykdomoji byloje dėl skolos išieškojimo išieškotojo AB „SEB bankas“ naudai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jos atžvilgiu būtų atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Pažymėtina, kad pagrindas antstoliui pradėti vykdymo veiksmus yra vykdomojo dokumento gavimas (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Norint pradėti priverstinį skolos išieškojimą su antstolio pagalba, išieškotojas ar jo atstovas privalo pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 650 straipsnis). Nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą (SVI 9 punktas). CPK 647 straipsnyje numatyta, kad jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Vykdymo procese ši įstatymo analogija taikoma ir notaro išduodamiems vykdomiesiems dokumentams, todėl, nagrinėjamu atveju, vykdomojo dokumento pagrindu gali būti užvedamos atskiros vykdomosios bylos kiekvieno skolininko atžvilgiu.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią vykdomuosius dokumentus antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko. Pagal naujai įsigaliojusią tvarką elektroniniai vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo turi būti keliami į VĮ Registrų centro administruojamą Antstolių informacinę sistemą, o rašytiniai pateikiami Lietuvos antstolių rūmams, ir visi jie automatiškai paskirstomi antstoliams pagal jų veiklos teritorijas, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (SVI 4.3 punktas).

Įvertinus tai, kad esant solidariems skolininkams gali būti užvedamos dvi vykdomosios bylos ir vykdomuosius dokumentus antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema, todėl antstolis Tomas Ubartas per Antstolių informacinę sistemą gavęs prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininkas buvo įvardintas tik vienas asmuo, negalėjo savo iniciatyva į šią vykdomąją bylą įtraukti solidarios skolininkės I. D. (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingas jo veikimas galėtų būti vertinamas kaip ultra vires, t. y. kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Todėl nagrinėjamu atveju vertinami antstolio Tomo Ubarto veiksmai tik skolininko Ž. D. atžvilgiu.

Dėl atsisakymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą teisėtumo

Pagal CPK 651 straipsnio nuostatas antstolis, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Šios normos tikslas – išskirti ne visus vykdomojo dokumento trūkumus, o nustatyti tik akivaizdžias kliūtis, kaip pagrįstą atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui pagrindą. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose, kur 2 punktas numato antstoliui pareigą patikrinti, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamu Patvarkymu ir buvo atsisakyta vykdomąjį dokumentą priimti motyvuojant tuo, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti ne pagal teritorinę priklausomybę, t. y. negali būti vykdomas antstolio Tomo Ubarto (CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3.1 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas priskiriamas veiklos teritorijai, kurioje yra vykdomojo dokumento vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma CPK 590 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka pagal vykdomajame dokumente ir išieškotojo prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodytus duomenis. Jeigu vykdomajame dokumente ir išieškotojo prašyme pateikti duomenys nesutampa, vykdymo vieta nustatoma pagal išieškotojo prašyme pateiktus duomenis.

CPK 590 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje vykdymo vietą, numatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo pateikiamas vykdyti: 1) antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji vieta; 2) kai skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, – antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko turto buvimo vieta; 3) kai skolininko turto buvimo vieta nežinoma, – antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko darbo vieta. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka savo veiklos teritorijoje. Taigi įstatymas numato tris alternatyvius vykdomojo dokumento vykdymo vietos kriterijus: skolininko gyvenamoji vieta, turto buvimo vieta arba darbo vieta.

Minėta, kad antstolis Tomas Ubartas, patikrinęs Gyventojų registro duomenis, kur nurodyta, kad skolininko deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nustatęs, kad skolininkas antstolio Tomo Ubarto veiklos teritorijoje registruoto nekilnojamojo turto neturi, sprendė, kad vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas antstolio Tomo Ubarto aptarnaujamoje teritorijoje. Antstolis savo 2026 m. gegužės 7 d. patvarkyme dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S-26-136-22319 papildomai nurodė, kad skolininkas ne tik savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neturi nekilnojamojo turto antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, tačiau taip pat nustatė, kad skolininkas nedirba.

Išieškotojas ginčydamas antstolio atsisakymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti iš esmės nurodė, kad vykdomasis dokumentas buvo priskirtas antstoliui Tomui Ubartui būtent pagal teritorinį priklausomumą, vykdomajame dokumente nurodytas paskutinis žinomas skolininkų adresas Lietuvos Respublikoje, išieškotojo prašyme papildomai buvo nurodęs dar vieną galimą skolininkės I. D. gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikoje, šiame proceso etape nėra numatyta pareiga antstoliui tikrinti skolininko adresą registruose, nesant papildomų duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę nelaikytinas asmens gyvenamąja vieta. Tuo tarpu antstolis teigė, kad įstatymas numato, ką privalo patikrinti antstolis spręsdamas, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, ir jis neturi remtis vien išieškotojo pateikiama informacija.

Išduotame notaro vykdomajame įraše nurodyta, kad skolininko hipotekos lakšte nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad skolininkas yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Antstolis taip pat pateikė teismui duomenis, kur nurodyta, kad Ž. D. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti, nėra žinomas tikslus skolininko gyvenamosios ar darbo vietos adresas (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje pažymima, kad nesant papildomų duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę nelaikytinas asmens gyvenamąja vieta (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1511-603/2018; 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2597-580/2018, 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-704-614/2019, 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-421-852/2020; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-1248-567/2020; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1740-656/2021). Aplinkybė, kad Ž. D. gyvenamoji vieta gali būti kita, nei nurodyta vykdomajame įraše, nenustatyta ir nepaneigta, antstolis minėtu adresu Lietuvoje Ž. D. procesinių dokumentų nesiuntė, jie antstoliui su neįteikimo žyma nebuvo grąžinti. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-397-1042/2023.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pavyzdžiui, užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

Minėta, kad vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente ir išieškotojo prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodytus duomenis, o, jeigu vykdomajame dokumente ir išieškotojo prašyme pateikti duomenys nesutampa, vykdymo vieta nustatoma pagal išieškotojo prašyme pateiktus duomenis (SVI 4.3.1 punktas).

Pagal nutarties 19, 20 punktuose aptartą teisinį reguliavimą vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje antstoliui nėra numatytos pareigos tikrinti skolininko adresą registruose (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 2S-826-569/2025), kaip ir atlikti užklausas dėl skolininko turto, vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente ir išieškotojo prašyme nurodytus duomenis. Nagrinėjamu atveju skolininko adresas Lietuvoje buvo nurodytas notaro išduotame vykdomajame dokumente, taip pat toks pat adresas nurodytas išieškotojo prašyme Lietuvos antstolių rūmams priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl teismo vertinimu, antstolis nepagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato, jog vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti klausimus sprendžia antstolis (CPK XLV skyrius). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, gali pripažinti jo veiksmus arba neveikimą neteisėtais, tačiau negali priimti sprendimo, kuris įstatymu yra priskirtas tik antstolio kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, panaikintinas antstolio Tomo Ubarto 2026 m. balandžio 8 d. patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-26-136-16670 ir vykdomojo dokumento priėmimo klausimas turi būti spręstinas iš naujo (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Patenkinti pareiškėjo AB „SEB banko“, juridinio asmens kodas 112021238, skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų. Panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2026 m. balandžio 8 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-26-136-16670. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.