- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- 2S-397-1042/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01411-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Pareiškėjas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir spręsti jo priėmimo klausimą iš naujo; antstolei imtis veiksmų ir vykdyti teismo nuosprendžio dalį dėl turtinio pobūdžio priverstinio išieškojimo, o nepavykus įvykdyti išieškojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, perduoti piniginės sankcijos vykdymą (duomenys neskelbtini).
2. Antstolė V. Š. (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi tenkino pareiškėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų vykdymo procese. Panaikino antstolės V. Š. (duomenys neskelbtini) priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir įpareigojo antstolę spręsti vykdomojo dokumento priėmimo klausimą iš naujo.
4. Teismas vertino, kad antstolė nepagrįstai (duomenys neskelbtini) patvarkyme nurodė priežastis, kodėl negali priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir įpareigojo spręsti jo priėmimo klausimą iš naujo.
5. Teismas pažymėjo, kad nors antstolė patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti formaliai tinkamai taikė CPK 590 straipsnio 1 ir 3-4 dalių nuostatas, kuriomis reglamentuojama vykdomojo dokumento vykdymo vieta, bei formaliai tinkamai taikė CPK 651 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, tačiau pareiškėjui neturint kitų teisinių priemonių priverstinai vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio dalį dėl piniginės sankcijos, nesant tokios situacijos tiesioginio reglamentavimo, teismas sprendė, kad siekiant apginti pareiškėjo interesus, turėtų būti vadovaujamasi bendraisiais teisės principais.
6. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, antstolė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, spręsdama dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, turėjo sistemiškai įvertinti CPK vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas, Taisyklių 3 straipsnį, numatantį, kad kreiptis dėl piniginės sankcijos perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei turi piniginę sankciją vykdanti institucija, bei teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad piniginę sankciją vykdanti institucija suprantama ne kaip išieškotojas, o kaip antstolis.
7. Teismas vertino, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos teikimai dėl piniginės sankcijos perdavimo (duomenys neskelbtini), buvo palikti nenagrinėtais. Nutartyse teismas pažymėjo, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nėra priverstinį išieškojimą vykdantis subjektas ir teisės aktai, reglamentuojantys paskirtos piniginės sankcijos vykdymo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei, nesuteikia šiai institucijai įgaliojimų pateikti teismui teikimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei. Atsižvelgdamas į nurodytas bylos aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas nurodė, kad teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui gali pateikti tik piniginę sankciją vykdanti institucija, t. y. antstolis. Teismas pažymėjo, kad šios nutartys yra įsiteisėjusios, todėl vykdytinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Iš teismo nutarties turinio darytina išvada, kad antstolė tinkamai laikėsi CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, todėl teisėtai priimtas antstolės patvarkymas negali būti pripažintas neteisėtu bei naikintinas.
8.2. Vykdomasis dokumentas pareiškėjo jau buvo teiktas vykdymui ir vykdytas antstolės I. E.. Antstolė I. E. priėmė išieškojimo negalimumo aktą, kadangi skolininkas buvo deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), bei patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo grąžino procesinius dokumentus išieškotojui - Policijos departamentui. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise apskųsti šio antstolės I. E. priimto procesinio sprendimo, taip pat nesinaudojo teise kreiptis į antstolę I. E., kaip į sprendimą vykdančią instituciją, su prašymu kreiptis į teismą su teikimu dėl piniginės sankcijos vykdymo (duomenys neskelbtini). Šių išieškotojų veiksmų (neveikimo) rezultatas tiesiogiai sukėlė teisines pasekmes, dėl kurių yra teikiamas atskirasis skundas.
8.3. Teismas taip pat įpareigojo antstolę spręsti vykdomojo dokumento priėmimo klausimą iš naujo. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.2. punktu, elektroninis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Antstolių informacinėje sistemoje antstoliui inicijavus funkciją „Atsisakyti priimti“ bei priėmus Patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, Antstolių informacinė sistema sugeneruoja antstolio patvarkymą, bei, minimą patvarkymą patvirtinus antstoliui, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Antstolis, kuriam buvo teikiamas grąžintas vykdomasis dokumentas, Antstolių informacinėje sistemoje prieigos prie šio vykdomojo dokumento būsenos bei jo redagavimo nebetenka nuo Patvarkymo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti patvirtinimo momento, t. y. antstolio atsisakytas priimti vykdomasis dokumentas sistemos yra patalpinamas į antstolio atsisakytų priimti vykdomųjų dokumentų sąrašą be sistemos funkcionalumo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei užvesti vykdomąją bylą vykdomojo dokumento pagrindu.
8.4. Antstolė pažymėjo, kad vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti iš naujo klausimas yra nespręstinas, nes Antstolių informacinė sistema techniškai nesuteikia antstolei tokios galimybės ir procesiškai vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti iš naujo klausimo sprendimas yra negalimas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje išimtinai skolininko gyvenamoji vieta negalėjo būti laikoma akivaizdžia kliūtimi, lėmusia atsisakymą priimti vykdomąjį dokumentą.
9.2. CPK 590 str. 1 dalyje numatyta, jog vykdymo veiksmai yra vykdomi pagal skolininko gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Šios aplinkybės paprastai yra nustatomos iš atitinkamų valstybinių duomenų bazių, o norint jas nustatyti, reikalinga nurodyti paieškos teisinį pagrindą. Pažymėjo, kad visi numatyti ir galimi antstolio veiksmai gali būti realizuojami tik priėmus vykdomąjį dokumentą, užvedus vykdomąją bylą ir tik tuomet atlikus paieškas duomenų bazėse.
9.3. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - Taisyklės), 3 p. numatyta, kad Jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje“.
9.4. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas numato, kad priverstinio vykdymo veiksmai, atliktini kitoje Europos Sąjungos valstybės narėje yra inicijuojami pinigines sankcijos vykdančios institucijos, t. y. antstolio ir tik antstolis gali užtikrinti tolimesnį sprendimo vykdymą kitoje Europos Sąjungos valstybės narėje teikimu kreipiantis į atitinkamą teismą.
9.5. Antstolė negalėjo skolininko gyvenamąją vietą laikyti akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą, todėl nepagrįstai priėmė patvarkymą „atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“, dėl ko atskirasis skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisė laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu iš D. J. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai buvo priteista 1279,41 Eur proceso (ekstradicijos) išlaidų. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), o vykdomasis raštas išduotas (duomenys neskelbtini). Antstolė I. E. 2022-11-04 patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui, kadangi buvo nustatyta, jog skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Policijos departamentas teikimais kreipėsi į teismą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti (duomenys neskelbtini), tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-02-06 nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-03-06 nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teikimai buvo palikti nenagrinėtais. Nutartyse nurodyta, kad teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui gali pateikti tik piniginę sankciją vykdanti institucija, t. y. antstolis. Antstolė V. Š. (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nurodyta, kad antstolė vykdymo veiksmus atlieka tik antstolės aptarnaujamoje teritorijoje pagal skolininko gyvenamąją, turto buvimo vietą arba darbo vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 590 str. 1 ir 3 d.). Kadangi skolininkas neturi turto, nedirba ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), t. y. ne antstolės aptarnaujamojoje teritorijoje, - vykdomojo dokumento antstolė vykdymui priimti negali (CPK 651 str. 1 d. 2 d. 8 p.).
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
13. Pagal CPK 651 straipsnio nuostatas antstolis, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Šios normos tikslas – išskirti ne visus vykdomojo dokumento trūkumus, o nustatyti tik akivaizdžias kliūtis, kaip pagrįstą atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui pagrindą. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje, t. y.: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją; intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.
15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. CPK 590 straipsnio 1 dalyje, nustatančią vykdymo vietą, numatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi įstatymas numato tris alternatyvius vykdomojo dokumento vykdymo vietos kriterijus: skolininko gyvenamoji vieta, turto buvimo vieta arba darbo vieta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.).
16. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1279,41 Eur ekstradicijos išlaidų išieškojimo iš D. J. išieškotojo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai. Išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad D. J. adresas (nuolatinė ar paskutinė gyvenamoji vieta) yra (duomenys neskelbtini). Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su antstolės argumentu, kad D. J. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Antstolė pateikė teismui D. J. asmens duomenis, kur nurodyta, kad D. J. nuo (duomenys neskelbtini) išvyko į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad tai būtų jo nuolatinė gyvenamoji ar darbo vieta nėra, taip pat nėra žinomas tikslus jo gyvenamosios ar darbo vietos adresas (duomenys neskelbtini), ar duomenys apie tai, kad pats skolininkas savo nuolatinę gyvenamąją vietą nurodytų užsienio valstybėje. Tačiau teismo išduotame vykdomajame rašte skolininko adresas (nuolatinė ar paskutinė gyvenamoji vieta) yra nurodyta (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad D. J. gyvenamoji vieta gali būti kita, ne (duomenys neskelbtini), nenustatyta ir nepaneigta, antstolė minėtu adresu D. J. procesinių dokumentų nesiuntė, jie antstolei su neįteikimo žyma nebuvo grąžinti.
17. Antstolė neteisingai nustatė skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, dėl ko neteisėtai nepriėmė vykdomojo dokumento ir nepradėjo vykdymo veiksmų nesant CPK 651 straipsnyje numatytų kliūčių, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė nepriėmė vykdyti vykdomojo dokumento savo veiklos teritorijoje pažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą tenkino, panaikino antstolės priimtą patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, įpareigodamas antstolę spręsti vykdomojo dokumento priėmimo klausimą iš naujo.
18. Teismas nustatė, kad vykdomasis dokumentas pareiškėjo jau buvo teiktas vykdymui ir vykdytas antstolės I. E.. Antstolė I. E. priėmė išieškojimo negalimumo aktą, kadangi skolininkas buvo deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), bei patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo grąžino procesinius dokumentus išieškotojui - Policijos departamentui. Antstolės V. Š. argumentai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise apskųsti šio antstolės I. E. priimto procesinio sprendimo, taip pat nesinaudojo teise kreiptis į antstolę I. E., kaip į sprendimą vykdančią instituciją, su prašymu kreiptis į teismą su teikimu dėl piniginės sankcijos vykdymo (duomenys neskelbtini), o šių išieškotojo veiksmų (neveikimo) rezultatas tiesiogiai sukėlė teisines pasekmes, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas pažymi, kad pareiškėjas teikti skundą dėl antstolio veiksmų turi teisę, bet ne pareigą, todėl apeliacinės instancijos teismas antstolės teiginį, kad išieškotojo veiksmų (neveikimo) rezultatas tiesiogiai sukėlė teisines pasekmes atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
19. Antstolė nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2023-04-28 nutartimi įpareigojo antstolę spręsti vykdomojo dokumento priėmimo klausimą iš naujo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.2. punktu, elektroninis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Antstolių informacinėje sistemoje antstoliui inicijavus funkciją „Atsisakyti priimti“ bei priėmus Patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, Antstolių informacinė sistema sugeneruoja antstolio patvarkymą, bei, minimą patvarkymą patvirtinus antstoliui, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Antstolis, kuriam buvo teikiamas grąžintas vykdomasis dokumentas, Antstolių informacinėje sistemoje prieigos prie šio vykdomojo dokumento būsenos bei jo redagavimo nebetenka nuo Patvarkymo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti patvirtinimo momento, t. y. antstolio atsisakytas priimti vykdomasis dokumentas sistemos yra patalpinamas į antstolio atsisakytų priimti vykdomųjų dokumentų sąrašą be sistemos funkcionalumo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei užvesti vykdomąją bylą vykdomojo dokumento pagrindu. Todėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti iš naujo klausimas yra nespręstinas, nes Antstolių informacinė sistema techniškai nesuteikia antstolei tokios galimybės ir procesiškai vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti iš naujo klausimo sprendimas yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad tokie antstolės paaiškinimai dėl Antstolių informacinės sistemos techninių galimybių yra nepagrįsti, nes antstolė, bendradarbiaudama tiek su išieškotoju, tiek su Antstolių informacinės sistemos administratoriumi turi galimybę visas kilusias technines kliūtis išspręsti ir taip atlikti antstoliui įstatymo pavestas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl įpareigojimo antstolę spręsti vykdomojo dokumento priėmimo klausimą iš naujo būtų neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.