Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, prašo panaikinti 2023-03-17 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir spręsti jo priėmimo klausimą iš naujo; antstolei imtis veiksmų ir vykdyti teismo nuosprendžio dalį dėl turtinio pobūdžio priverstinio išieškojimo, o nepavykus įvykdyti išieškojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, perduoti piniginės sankcijos vykdymą I. K..

2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. kovo 15 d. Lietuvos antstolių rūmams skirstyti pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl vykdomųjų veiksmų ir (arba) teikimo dėl piniginės sankcijos vykdymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teismui pateikimo“ (toliau – Prašymas). Prašyme buvo nurodyta, jog pagal teisinį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 3 punktą, kuriame nustatyta, kad esant duomenų, jog skolininkas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, antstolė yra laikytina išieškojimą vykdančia institucija. Tokią išvadą patvirtina ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartyje nurodyta argumentacija. Papildomai pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 4 d. antstolė I. E. priėmė išieškojimo negalimumo aktą, kadangi skolininkas buvo deklaravęs išvykimą į I. K., bei patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo grąžino procesinius dokumentus išieškotojui – Policijos departamentui. Vėliau, siekiant išieškoti priteistą sumą bei nematant galimybės išieškojimą vykdyti Lietuvos Respublikoje, Policijos departamentas teikė teismui teikimą dėl piniginės sankcijos vykdymo I. K., tačiau 2023 m. vasario 6 d. nutartimi buvo atsisakyta jį tenkinti, nes Policijos departamentas nėra tinkamas subjektas tokiam teikimui pateikti. Policijos departamentas papildytą teismui teikimą išsiuntė pakartotinai, tačiau 2023 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi teikimą buvo vėl atsisakyta tenkinti. Taigi, padarius išvadą, kad Policijos departamentas vykdymo procese yra tik išieškotojas, o išieškojimą vykdanti institucija antstolė, bei nesant kitų teisinių priemonių priverstinai vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį piniginės sankcijos išieškojimo dalyje, pareiškėjas prašo panaikinti 2023 m. kovo 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. 2023-03-22 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydama, kad Lietuvos Respublikoje visa priverstinio vykdymo sistema organizuota taip, kad asmenims, siekiantiems priverstinio teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento įvykdymo, kartu atsižvelgiant į skolininko interesus, būtų sudarytos galimybės pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal skolininko fizinio asmens gyvenamąją vietą arba jo darbo vietą, arba juridinio asmens buveinės ar jo turto buvimo vietą (CPK 590 straipsnio 1-2 dalis). Pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba darbo vietą. Pagal šio straipsnio 3 dalį antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Spręsdama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolė patikrino Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis ir nustatė, kad skolininkas D. J. gyvenamąją vietą nuo 2022-01-11 deklaravo Ispanijoje, taip pat nustatė, kad skolininkas nedirba, nekilnojamojo turto antstolės aptarnaujamoje teritorijoje neturi. Antstolė, nustačiusi kliūtis vykdomajam dokumentui priimti ir vykdyti, 2023-03-17 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Antstolė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš D. J., nes buvo nustatytos kliūtys, numatytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Skundas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisė laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu iš D. J. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai buvo priteista 1279,41 Eur proceso (ekstradicijos) išlaidų. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 5 d., o vykdomasis raštas išduotas 2019 m. birželio 10 d. (b. l. 13-34). Antstolė I. E. 2022-11-04 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui, kadangi buvo nustatyta, jog skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų (b. l. 44-45). Policijos departamentas teikimais kreipėsi į teismą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti I. K., tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-02-06 nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-03-06 nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teikimai buvo palikti nenagrinėtais (b. l. 38-40, 47-49). Nutartyse nurodyta, kad teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui gali pateikti tik piniginę sankciją vykdanti institucija, t. y. antstolis. Antstolė V. Š. 2023-03-17 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-06-10 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nurodyta, kad antstolė vykdymo veiksmus atlieka tik antstolės aptarnaujamoje teritorijoje pagal skolininko gyvenamąją, turto buvimo vietą arba darbo vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 590 str. 1 ir 3 d.). Kadangi skolininkas neturi turto, nedirba ir deklaravęs gyvenamąją vietą Ispanijoje, t. y. ne antstolės aptarnaujamojoje teritorijoje, - vykdomojo dokumento antstolė vykdymui priimti negali (CPK 651 str. 1 d. 2 d. 8 p.) (b. l. 7-10).

6. CPK 651 straipsnio nuostatos įpareigoja antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Šios normos tikslas – išskirti ne visus vykdomojo dokumento trūkumus, o nustatyti tik akivaizdžias kliūtis, kaip pagrįstą atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui pagrindą. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją; intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.

7. Antstolė V. Š. 2023-03-17 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti vykdyti Policijos departamento pateiktą vykdomąjį dokumentą vadovaudamasi CPK 590 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą, 3-4 dalimis, numatančiomis, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio veiklos teritorijoje, o jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui, 651 straipsnio 1 dalimi, įpareigojančia antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2 dalies 8 punktu, kuriame numatyta, kad antstolis patikrina, ar, be 2 dalies 1-7 punktuose nurodytų atvejų, nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė priėmė nustačiusi, kad skolininkas Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto, Lietuvos Respublikoje nedirba, deklaravo gyvenamąją vietą Ispanijoje, todėl vertino, kad negali vykdyti vykdomojo dokumento nei pagal šio asmens gyvenamąją vietą, nei jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą.

8. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte įtvirtinta, kad jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos CPK 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo (toliau – nubaustas asmuo) ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Šių taisyklių 5 punkte pažymėta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.

9. Minėta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-02-06 nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-03-06 nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos teikimai dėl piniginės sankcijos perdavimo I. K., buvo palikti nenagrinėtais (b. l. 38-40, 47-49). Nutartyse teismas pažymėjo, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nėra priverstinį išieškojimą vykdantis subjektas ir teisės aktai, reglamentuojantys paskirtos piniginės sankcijos vykdymo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei, nesuteikia šiai institucijai įgaliojimų pateikti teismui teikimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei. Atsižvelgdamas į nurodytas bylos aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas nurodė, kad teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui gali pateikti tik piniginę sankciją vykdanti institucija, t. y. antstolis. Šios nutartys yra įsiteisėjusios, todėl vykdytinos.

10. Nagrinėjamu atveju susiklostė dviprasmiška situacija, kadangi pareiškėjas (išieškotojas) negali kreiptis dėl piniginės sankcijos perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei, nes nėra piniginę sankciją vykdanti institucija, o antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi skolininkas Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto, Lietuvos Respublikoje nedirba, deklaravo gyvenamąją vietą Ispanijoje, todėl vertino, kad negali vykdyti vykdomojo dokumento nei pagal šio asmens gyvenamąją vietą, nei jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Taigi, įvertinus teismo priimtose nutartyse pateiktus argumentus, bei antstolės nurodytas vykdomojo dokumento atsisakymo priimti priežastis, matyti, kad pareiškėjos situacija yra iš esmės be išeities.

11. Nors antstolė patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti formaliai tinkamai taikė CPK 590 straipsnio 1 ir 3-4 dalių nuostatas, kuriomis reglamentuojama vykdomojo dokumento vykdymo vieta, bei formaliai tinkamai taikė CPK 651 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, tačiau pareiškėjui neturint kitų teisinių priemonių priverstinai vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio dalį dėl piniginės sankcijos, nesant tokios situacijos tiesioginio reglamentavimo, darytina išvada, kad siekiant apginti pareiškėjo interesus, turėtų būti vadovaujamasi bendraisiais teisės principais. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, antstolė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, spręsdama dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, turėjo sistemiškai įvertinti CPK vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas, Taisyklių 3 straipsnį, numatantį, kad kreiptis dėl piniginės sankcijos perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei turi piniginę sankciją vykdanti institucija, bei teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad piniginę sankciją vykdanti institucija suprantama ne kaip išieškotojas, o kaip antstolis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. 1S-61-870/2022, 13 punktas; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. T-56-768/2022).

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas naikinti antstolės V. Š. 2023-03-17 priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir įpareigoti spręsti jo priėmimo klausimą iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą.

Panaikinti antstolės V. Š. 2023-03-17 priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir įpareigoti antstolę spręsti vykdomojo dokumento priėmimo klausimą iš naujo.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.