- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-704-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00524-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- I. I.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.5Sutartinis teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovei I. I. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. I. dėl skolos priteisimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog paskutinė žinoma atsakovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovės UAB Legal Balance ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės I. I. atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
3. Gyventojų registro tarnybos duomenimis teismas nustatė, jog atsakovė deklaravo išvykimą į Graikiją. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, jog Lietuvoje atsakovė turi turto, o Sodra duomenų bazėje duomenų apie atsakovės įdarbinimą Lietuvoje nėra. t. y., byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė turėtų Lietuvoje socialinių ir ekonominių interesų.
4. Ieškovė pateikė ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui pagal atsakovės su pradiniu kreditoriumi UAB „Ferratum“ sudarytą 2008 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 7078, kurios 13.8 punktas numato, kad šalys susitarė dėl sutartinio teismingumo – ginčai, sprendžiami atitinkame teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl atsakovės kaip vartotojos netinkamo sutartinių teisių įgyvendinimo.
5. Teismas sprendė, kad šalių sudarytos sutarties 13.8 punkto nuostatos, pagal kurias ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, laikytinos nesąžiningomis (Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktas), o ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovės-vartotojos gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Atsakovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį 2008 m. liepos 28 d. kreditoriui pateikė būtent šį savo adresą. Ir tik po sutarties sudarymo, 2013 m. rugsėjo 23 d., deklaravo išvykimą į Graikiją. Apie savo išvykimą ir gyvenamosios vietos pasikeitimą atsakovė kreditoriaus neinformavo.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovė, siekdama pakeisti sandorio sudarymo metu nurodytą informaciją apie savo gyvenamąją vietą, turėjo tai padaryti raštu, nes tokie pakeitimai reikšmingi prievolių vykdymui, ginčų sprendimui ir kitiems iš sandorių atsirandantiems padariniams. Šių veiksmų atsakovei neatlikus, apeliantas pagrįstai kreipėsi į Lietuvos teismą, vadovaudamasis sandoryje nurodytu Atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Atsakovei neinformavus savo kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, būtent jai tenka su tuo susijusių neigiamų pasekmių rizika.
6.3. Atsakovės gyvenamoji vieta Graikijoje yra nežinoma, atsakovė deklaravo tik išvykimą į užsienio valstybę, tačiau nedeklaravo ten savo gyvenamosios vietos. Kadangi nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo atveju yra nežinoma, laikytina, kad ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Ieškovė pateikė ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui pagal atsakovės su pradiniu kreditoriumi UAB „Ferratum“ sudarytą 2008 m. liepos 28 vartojimo kredito sutartį Nr. 7078, kurios 13.8 punktu šalys susitarė dėl sutartinio teismingumo – ginčai, sprendžiami atitinkame teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra vartotojas, todėl sutarties laisvės principas turėtų būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas, todėl atsakovės interesai turėtų būti ginami teismo iniciatyva. Teismas konstatavo, kad šalių sudarytos sutarties 13.8 punkto nuostatos, pagal kurias ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, laikytinos nesąžiningomis, todėl sprendė, kad ieškinys turi būti pareikštas teismui pagal atsakovės gyvenamąją vietą Graikijoje.
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Graikiją, tačiau apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą Graikijoje duomenų byloje nėra.
12. Pagal CPK 29 straipsnio nuostatas ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, sudarytus sandorius ir pan. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymas reglamentuoja, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog nagrinėjamu atveju atsakovės gyvenamoji vieta Graikijoje nėra žinoma. Gyvenamosios vietos nurodymas vien tik valstybės pavadinimu nesudaro galimybių atlikti tolimesnių procesinių veiksmų ir tolesnis procesas tampa negalimas. Pastebėtina ir tai, kad išvykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina tik faktą, jog asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau negarantuoja, jog asmuo gyvena toje užsienio valstybėje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis įpareigoja asmenį, išvykstantį iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę apie tai pranešti Lietuvos institucijoms.
14. Pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Ieškovė, remdamasi Vartojimo kredito sutartimi, kurioje pati atsakovė nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodė atsakovės paskutinę žinomą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas kildinamas iš atsakovės su pradiniu kreditoriumi UAB „Ferratum“ sudarytis 2008 m. liepos 28 vartojimo kredito sutarties. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė laikytina vartotoja, sprendė, jog šalių sudarytos sutarties 13.8 punkto nuostatos, pagal kurias ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, laikytinos nesąžiningomis. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nežinoma, ar konkretus vartotojas, sudarydamas sutartį prisijungimo būdu, tinkamai suprato šią sąlygą, ar pats vartotojas mano, kad sutarties sąlyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises ir pan. Ieškinio priėmimo stadijoje sutarties sąlygą dėl teismingumo a priori vertinti kaip nesąžiningą bet kurio vartotojo atžvilgiu būtų neprotinga ir neatsakinga dėl to, jog, atsisakius priimti ieškinį pagal vartojimo sutartyje pasirinktą teritorinį teismingumą ir iškėlus bylą vartotojo gyvenamosios vietos teisme, vartotojas gali pareikšti, kad jis nelaiko šios sąlygos nesąžininga, nes jam patogiau bylinėtis ne gyvenamosios vietos, bet sutartyje pasirinktame teisme, ir būtent dėl to į sutartį buvo įrašyta sąlyga dėl kitokio teritorinio teismingumo. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje konstatavo, kad šalių sudarytos sutarties 13.8 punkto nuostatos, pagal kurias ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, laikytinos nesąžiningomis.
16. Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, kad ieškovės ieškinys yra teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui. Dėl nurodytų motyvų skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.