- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-2597-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02782-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- SIA „B2Kapital“
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SIA „B2Kapital“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „B2Kapital“ ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš atsakovės L. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovo SIA „B2Kapital“ Vilniaus regiono apylinkės teismui padavė ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės L. J. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Teismas Gyventojų registre nustatė, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad: teismingumą teismas turi aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas 44/2001) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Gyventojų registro duomenimis ieškovė deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje duomenų apie įdarbinimą Lietuvoje nėra. Nepateikta duomenų, kad atsakovė Lietuvoje turėtų turto ar kitų socialinių ir ekonominių interesų;
atsakovės su pradiniu kreditoriumi UAB „MCB Finance“ sudarytos 2011-04-23 vartojimo kredito sutarties 13.7. punktas numato, kad šalys susitarė dėl sutartinio teismingumo – paskolos davėjas turi teisę pareikšti ieškinius savo pasirinkimu: buveinės vietos teisme arba skolininko gyvenamosios vietos teisme, arba Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teisme (Vilniaus apygardos teisme). Kadangi sutartis sudaryta prisijungimo būdu, atsakovė buvo priversta sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, todėl sutarties 13.7. punktas įvertintas kaip nesąžininga sutarties sąlyga;
kadangi vartotojas gyvena ne Vilniaus regiono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, ginčo sprendimas Vilniaus regiono apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų nuostatoms. Byla turi būti pareikšta būtent kompetentingam Jungtinės Karalystės teismui pagal atsakovės gyvenamosios vietos adresą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Rėmėsi CK 2.17 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad, jeigu neįmanoma nustatyti fizinio asmens gyvenamosios vietos, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. CPK 30 straipsnio 2 dalis leidžia atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, ieškinį pareikšti pagal jo turto buvimo vietą arba paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Ieškovui žinoma paskutinė atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ši gyvenamoji vieta nurodyta ir UAB „MCB Finance“ sudarytos 2011-04-23 vartojimo kredito sutartyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kadangi atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę ir ex officio pripažinta negaliojančia vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo.Pradinis kreditorius UAB „MCB Finance“ su atsakove L. J. 2011-04-23 sudarė paskolos sutartį. Šio sutarties Bendrosios dalies 13.7 punkte nurodoma, kad šalys susitaria jog ginčuose dėl šios sutarties paskolos davėjas turi teisę pareikšti ieškinius (pareikšti prašymus dėl teismo įsakymo išdavimo) paskolos gavėjui savo pasirinkimu: buveinės vietos teisme arba skolininko gyvenamosios vietos teisme, arba Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teisme (o jei pagal dalyką ieškinys teismingas apygardų teismams – Vilniaus apygardos teisme). Paskolos gavėjas turi teisę kreiptis su ieškiniu į savo gyvenamosios vietos teismą. Tuo nustatyta sutartinio ginčo teismingumo sąlyga.
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog teismingumo klausimą teismas turi aiškintis savo iniciatyva ieškinio priėmimo metu. Tuo atveju, kada įtvirtinta sutartinio teismingumo taisyklė, ieškinys turi būti pareiškiamas pagal susitartą teismingumo vietą, vadovaujantis ne bendrąja CPK 29 straipsnio taisykle, pagal kurią ieškinys reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o CK 32 straipsnio tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje vertino ir pripažino negaliojančiomis sutarties nuostatas, pagal kurias nustatytos sutartinio teismingumo taisyklės. Su teismo pozicija, jog veikdamas ex officio teismas ieškinio priėmimo metu, neišklausęs šalių, turi teisę spręsti dėl sutarties nuostatų galiojimo, nesutiktina.
Teismingumo vartojimo sutartyse nustatymo taisyklės išdėstytos kasacinio teismo nutartyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 yra išaiškinta, jog vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, kad iš jos kylantys ginčai sprendžiami stipresniosios sutarties šalies buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą, įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikšti ieškinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismą kaštus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos, todėl tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga. Šis aiškinimas nurodo, kad aiškinantis vartojimo sutarties sąlygos dėl teismingumo sąžiningumą turi būti vertinama šios sąlygos įtaka vartotojo padėčiai, nustatoma, ar tokia sąlyga yra apsunkinama vartotojo padėtis.
CK 6.228-4 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktų nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. CK 6.228-4 straipsnio 2 dalyje pateikiamas pavyzdinis sąrašas vartojimo sutarčių, kurių nesąžiningumas preziumuojamas. Šiame sąraše nėra įtrauktos sąlygos dėl sutartinio teismingumo. Tai reiškia, jog sutartinio teismingumo nustatymo sąlygų sąžiningumas turi būti įrodinėjamas. Sutartinio teismingumo nustatymas savaime negali būti laikomas nesąžiningu, kol nėra žinoma kitos sutarties šalies vartotojo valia dėl teismingumo pasirinkimo. Teismingumo taisyklių keitimas teismo nuožiūra vartotojui gali sukelti daugiau painiavos, negu realios naudos. Atsisakius priimti ieškinį pagal vartojimo sutartyje pasirinktą teritorinį teismingumą ir iškėlus bylą vartotojo gyvenamosios vietos teisme, vartotojas gali pareikšti, kad jis nelaiko šios sąlygos nesąžininga, nes jam patogiau bylinėtis sutartyje pasirinktame teisme. Sudėtinga vertinti, kaip turėtų elgtis užsienio valstybės teismas, į kurį ne pagal sutartyje nustatytas teismingumo taisykles kreiptųsi ieškovas. Netinkamai sutartį vykdęs vartotojas gali tikėtis jog jam bus pareikštas ieškinys pagal sutartinio teismingumo taisyklę ir domėtis procesu sutartame teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 dėl teismingumo buvo nuspręsta išsiaiškinus kitas ginčo nagrinėjimui svarbias aplinkybes ir nustačius, jog vartotojui kiltų dideli nepatogumai bylinėtis užsienio valstybėje. Byloje nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, todėl jokių problemų dėl bylinėjimosi vietos nekyla.
Ieškinys yra paduotas pagal skolininko buvimo vietą, todėl paskolos sutarties 13.7 punkto galiojimo klausimas iš viso nėra aktualus, nes sutartinis teismingumas sutampa su nustatytu CPK 29 straipsnyje. Nustatydamas atsakovės gyvenamąją vietą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovės gyvenamąja vieta laikytina (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė yra deklaravusi išvykimą į šią valstybę, valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis nedirba, neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. CK 2.12 straipsnio 1 dalimi fizinio asmens gyvenamoji vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar teritorijos dalį savo asmeninių socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Civilinio proceso tvarka gyvenamoji vieta suprantama kaip vieta, kurioje gali būti įteikiami procesiniai dokumentai. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas įpareigoja besikreipiančius asmenis nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąsias vietas, kitus žinomus dokumentų įteikimo adresus. Šio nurodymo tikslas yra galimybės įteikti procesinius dokumentus sudarymas. Gyvenamosios vietos nurodymas vien tik valstybės pavadinimu nesudaro galimybių atlikti tolimesnių procesinių veiksmų ir tolesnis procesas tampa negalimas. Pastebėtina ir tai, kad išvykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina tik faktą, jog asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau negarantuoja, jog asmuo gyvena toje užsienio valstybėje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis įpareigoja asmenį, išvykstantį iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę apie tai pranešti Lietuvos institucijoms. Nesant papildomų duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, toks įrašas nelaikytinas asmens gyvenamąja vieta.
Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog jis nežino kitos atsakovės gyvenamosios vietos, nei nurodyta sutartyje – (duomenys neskelbtini). Sutiktina, jog šiuo atveju taikytina CK 2.17 straipsnio 2 dalies taisyklė, kad esant nežinomai fizinio asmens gyvenamajai vietai, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta.
Asmens gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimai negali riboti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą, tačiau negali imtis veiksmų, kuriais realiai kreipimosi teisminės gynybos teisė būtų paneigiama. Teismui patvirtinus, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, ieškovas turėtų kreiptis į kitos šalies teismus, prašyti dokumentų dėl atsakovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) deklaravimo. Jeigu atsakovė nebūtų deklaravusi gyvenamosios vietos ar išvykusi į kitą užsienio valstybę, teismo procesas būtų sunkiai įmanomas. Paskolos sutarties 13.8 punktas numato Lietuvos teisės taikymą, tai sudarytų dar vieną kliūtį kreiptis į teismą.
Apylinkės teismas nutartyje kaip precedentais remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimis, tačiau šios nutartys priimtos nustačius kitokias aplinkybes ar priimtos anksčiau. Vilniaus apygardos teismo 2011-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2-275/2011 ieškinys buvo paduotas ne pagal atsakovės gyvenamąją vietą; Vilniaus apygardos teismo 2013-03-18 nutartyje Nr. 2S-615-656/2013 teismingumo klausimas išspręstas pagal atsakovo reikalavimą, kai šis prieštaravimuose pareiškė, jog jis yra atsisakęs Lietuvos Respublikos pilietybės, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir nurodė gyvenamosios vietos adresą; Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-332-232/2016 yra ankstesnė nei Vilniaus apygardos teismo 2018-03-29 nutartis Nr. e2S-1366-450/2018, kurioje pateikiamas analogiškas, kaip ir šioje nutartyje, teisės aiškinimas.
Jeigu priėmus ieškinį pagal sutartinio teritorinio teismingumo taisykles konkretus atsakovas, kuris yra vartotojas, prieštarautų bylos nagrinėjimui ne jo gyvenamosios vietos teisme, remdamasis sutarties sąlygos dėl ginčų teismingumo nesąžiningumu, teismas, išsiaiškinęs šiam klausimui išspręsti reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes bei pripažinęs tokią sutarties sąlygą nesąžininga, galėtų perduoti bylą atsakovo (vartotojo) gyvenamosios vietos teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Tuo būdu būtų įvykdyta Reglamento 44/2001 16 straipsnio 2 dalies taisyklė. Laikoma, kad tol. kol kita gyvenamoji vieta užsienio valstybėje nėra nustatyta, ieškinio pareiškimas pagal atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą atitinka Reglamento 44/2001 nuostatas.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje civilinio proceso stadijoje netinkamai taikė sutartinį teritorinį bylos teismingumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 32 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas – skundžiama nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Ieškovo SIA „B2Kapital“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.