- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-615-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15338-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy, veikiančio struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinys atsakovui A. R. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas yra atsisakęs Lietuvos Respublikos pilietybės, jo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi jis neteismingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
Atsiliepimas
Teismas nurodė, kad priėmus ieškinį ir iškėlus bylą, paaiškėjo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime bei atsakovo atstovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog byla būtų nagrinėjama Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje karalystėje bei tai, kad atsakovas nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Atskirojo skundo argumentai:
1. Nurodė, jog atsakovas ieškinio padavimo metu nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos adreso, todėl ieškovas, nepažeisdamas CPK 30 straipsnyje nustatytų taisyklių, ieškinį pareiškė pagal paskutinę jam žinomą atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). CPK 34 str. 1 d. nustato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pažeidė CPK 34 str. normą.
2. Teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą remiantis CPK 296 str. l d. 12 p. numatytu pagrindu.
3. Tai, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, o ne bylos iškėlimo teisme metu, tuo tarpu Reglamento Nr. 44/2011 16 str. 2 d. gali būti taikoma tik bylos iškėlimo stadijoje. Atsakovo vengimas deklaruoti savo gyvenamąją vietą reiškia, kad atsakovas yra išvykęs laikinai, todėl nėra pagrindo laikyti, kad nuolatinė atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.
4. Atsakovas buvo atstovaujamas advokato, o remiantis CPK 51 str. atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Teismui palikus ieškinį nenagrinėtu buvo pažeistas CPK 7 str. įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.).
Tačiau 2000 m. gruodžio 22 d. Reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001, Reglamentas) yra nustatytos specialios taisyklės, reglamentuojančios bylų, susijusių su vartotojų sutartimis, teismingumą. Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.
Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl atsakovo, kaip vartotojo, netinkamo sutartinių teisių įgyvendinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui priėmus ieškinį paaiškėjo, kad atsakovas jau ieškinio priėmimo metu gyveno Jungtinėje Karalystėje. LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio l dalies l punktas nustato, kad gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau nei 183 dienas per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Nors atsakovas gyvendamas kitoje šalyje ilgiau kaip šešis mėnesius savo išvykimo nėra nedeklaravęs, tačiau nesutiktina su apelianto argumentu, kad dėl pastarojo įstatymo pažeidimo nagrinėjamu atveju netaikytinos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-420-599/2010 nustatyta (šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje), kad atsakovo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – registracija buvo panaikinta 2009-12-30 (b.l. 40), o pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2004/38/EB direktyvą 2010-01-27 jam Jungtinėje Karalystėje išduotas gyvenamosios vietos dokumentas (b.l. 32, 33).
Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta, reiškiančia asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, laikytina toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Iš Registrų centro išrašo spręstina, kad atsakovas Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi, taip pat nenustatyta, kad atsakovas turėtų Lietuvoje socialinių ir ekonominių interesų. Atsižvelgiant į aptartą bei vadovaujantis CK 2.12 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo nuolatine gyvenamąja vieta pripažino Jungtinę Karalystę.
Taip pat atmestinas apelianto motyvas, kad Reglamento Nr. 44/2001 16 straipsnio 2 dalis taikytina tik bylos iškėlimo stadijoje, o pagal CPK 34 straipsnio normą priėmus ieškinį, jis turi būti išnagrinėtas iš esmės Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 siekiama užtikrinti silpnesniajai šaliai palankesnę apsaugą, kurios jai nesuteikia bendrosios jurisdikcijos taisyklės (preambulės 13 konstatuojamoji dalis). Išskirtinis tokių sutarčių požymis – būtinybė apsaugoti silpnesniąją šalį. Apskritai silpnesniajai šaliai (vartotojui) bylos gali būti keliamos tik valstybėje narėje, kurioje jie nuolat gyvena. Todėl Reglamento normos taikytinos ne tik ieškinio priėmimo, bet vėlesnėje stadijoje, nes priešingu atveju būtų pažeistos atsakovo kaip vartotojo teisės. Be to, CPK 782 straispnio norma nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas (ieškinys) paliekamas nenagrinėtas.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui A. R. priėmė, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria ieškinį paliko nenagrinėtą. Konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamą nutartį panaikinti ar pakeisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.