- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1740-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13566-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- J. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. R. 396,10 Eur negrąžinto kredito, 35,65 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas ir „Swedbank“ AB sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 17-011518-RK pagal kurią Bankas įsipareigojo atsakovui atidaryti kredito limito sąskaitą ir suteikti Sutartyje numatyto dydžio kredito limitą, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti. Bankas išsiuntė atsakovui pretenziją, kuriuo informavo, kad prievolės įvykdymo terminas suėjo 2020-06-16 ir ragino padengti įsiskolinimą, atsiradusį dėl atsakovo tinkamai neįvykdomų sutartinių įsipareigojimų. 2018-10-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank“, AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2019-01-07 Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
4. Nurodė, kad remiantis Reglamento Briuselis I 18 str. 2 d., kita sutarties šalis gali pareikšti ieškinį vartotojui tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.
5. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2020-09-02 prejudiciniame sprendime, byloje Nr. C-98/20, detalizavo sąvoką „vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta“ bei nurodė, kad 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 18 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta“ turi būti aiškinama kaip vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta ieškinio pareiškimo dieną.
6. Teismas iš Gyventojų registro išrašo nustatė, kad atsakovas ieškinio pateikimo dienai buvo deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Ieškinio reikalavimai kildinami iš Lanksčių įmokų kredito kortelės sutarties, minėti teisiniai santykiai patenka į reglamento Briuselis I reguliavimo sritį (17-18 str.), todėl, teismo vertinimu, ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui bei kitiems Lietuvos teismams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Ieškinys pareikštas pagal ieškovui žinomą atsakovo gyvenamąją vietą. Deklaravęs išvykimą, atsakovas privalėjo pranešti kreditoriui (pradiniam kreditoriui, o po reikalavimo perleidimo - ieškovui) apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tačiau atsakovas neįvykdė CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti kreditorių apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nenurodė konkretaus gyvenamosios vietos ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso užsienio valstybėje. Skolininkui nepranešus kreditoriui apie gyvenamosios vietos adreso ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso pasikeitimą, kreditoriui išlieka ne tik teisė siųsti dokumentus pagal paskutinį žinomą skolininko gyvenamosios vietos adresą, bet ir kreiptis į teismą, į kurio aptarnaujamą teritoriją patenka skolininko paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas.
7.2. Išvykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina faktą, kad asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau tai nereiškia, jog asmuo gyvena toje užsienio valstybėje. Įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę, apie tai pranešti Lietuvos institucijoms. Bylos yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Kadangi ginčas kilo iš Lietuvoje sudarytų sutarčių, todėl ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams, konkrečiu atveju – Vilniaus miesto apylinkės teismui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
11. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta yra nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).
12. Ieškinys nagrinėjamu atveju pareikštas atsakovui, atsakovo skolą kildinant iš vartojimo kredito santykių. Iš bylos duomenų spręstina, kad pradinio kreditoriaus, kurio teises yra perėmęs ieškovas, ir atsakovo sudarytoje 2017-02-27 Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartyje Nr. 17-011518-RK atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Bankas pretenziją atsakovui siuntė paskutiniu atsakovo deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau konkretaus gyvenamosios vietos adreso nėra nurodęs.
13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Gyventojų registro duomenis apie atsakovo deklaruotą išvykimą į Jungtinę Karalystę, sprendė, kad ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo metu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.
14. Remiantis teismų praktika, išvykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina tik faktą, jog asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau negarantuoja, kad asmuo gyvena toje užsienio valstybėje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis įpareigoja asmenį, išvykstantį iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę, apie tai pranešti Lietuvos institucijoms. Nesant papildomų duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę nelaikytinas asmens gyvenamąja vieta (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1511-603/2018; 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2597-580/2018, 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-704-614/2019, 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-421-852/2020; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-1248-567/2020).
15. Sprendžiant klausimą dėl ginčo teismingumo pagal asmens gyvenamąją vietą, aktuali CK 2.17 straipsnio 3 dalies norma, kuri įtvirtina, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, skolininkui nepranešus kreditoriui apie gyvenamosios vietos adreso (ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso) pasikeitimą, kreditoriui išlieka ne tik teisė siųsti dokumentus pagal paskutinį žinomą skolininko gyvenamosios vietos adresą, bet ir kreiptis į teismą, kurio aptarnaujamuje teritorijoje patenka skolininko paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-1248-567/2020).
16. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą (ar pradinį kreditorių) apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat nėra nurodęs konkretaus gyvenamosios vietos ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso Jungtinėje Karalystėje.
17. Nesant duomenų apie konkrečią atsakovo gyvenamąją vietą, pripažintina, kad pagal CK 2.17 straipsnio nuostatas atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl atsakovo gyvenamąją vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), kuri patenka į Vilniaus miesto apylinkės teismo aptarnaujamą teritoriją.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.