Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Autoskala“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Autoskala“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo nurodo, kad šiuo atveju ieškovo įsigytas daiktas – automobilis pagamintas 2010 m. ir buvo 15 m. eksploatuotas, turėjo ženklią 340 000 km ridą, kas reiškia, kad tai intensyviai naudotas daiktas. Teigia, kad pagal teismų praktiką naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas gali patirti trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, ir tai nereikš, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo. Nurodo, kad teismas turėjo vertinti automobilio gamybos metus, jo ridą ir tai, kad ieškovas turėjo suprasti, jog automobilis negalės atitikti reikalavimų, kurie keliami naujai transporto priemonei. Pažymi, kad pats ieškovas su automobiliu nuvažiavo 3 000 km, tai yra ieškovas automobilį pagal paskirtį naudojo pakankamą laiką. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino teismo eksperto išvados, kuris nurodė, jog labai tikėtina, kad esminis veiksnys, dėl kurio sugedo automobilio variklis, yra jo alkūninio veleno 2-o švaistiklinio kakliuko ir jo įdėklų didesnis sudilimas, susiformavęs automobilio eksploatacijos metu per apie 340 000 km. ridą.

Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismo eksperto išvadas dėl neva neveikiančios emisijos sistemos, nes teismo ekspertui atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad elektronikos sistemų diagnostikos duomenys nerodo, o iš jo variklio išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos nustatytų požymių taip pat nėra pagrindo teigti, kad ši sistema neveikia (jos teisingam veikimui turi būti tvarkingi suodžių (DPF) filtras ir išmetamųjų dujų recirkuliaciją valdantis EGR-vožtuvas; šių komponentų defektų nenustatyta), nurodo, kad transporto priemonės variklio klaidos buvo fiksuotos jau po gedimo, be to, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino teismo eksperto išvados, kad labiausiai tikėtina, kad gedimas įvyko dėl natūralaus nusidėvėjimo.

Dėl 1 829,70 Eur nuostolių nurodo, kad kategoriškai nesutinka, kad 766,50 Eur suma pagal uždarosios akcinės bendrovės „Autopretenzija“ 2025 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą yra išlaidos, atitinkančios CK 6.249 straipsnio 4 dalį. Pažymi, kad ieškovo išlaidos patirtos iki pretenzijos pareiškimo, todėl galima būtų laikyti, kad jos susijusios su siekiu ginčą išspręsti ikiteisminėje stadijoje. Visgi, 2025 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepimu į pretenziją atsakovei visiškai atmetus ieškovo reikalavimus, kas objektyviai užbaigė ikiteisminę ginčo sprendimo stadiją, ieškovas patyrė 766,50 Eur išlaidų pagal uždarosios akcinės bendrovės „Autopretenzija“ 2025 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą. Šioje sąskaitoje – faktūroje nurodytos analogiškos paslaugos Konsultacijos dėl transporto priemonės Mercedes Benz dėl pažeistų teisių gynimo (įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultavimas dėl defektavimo ir kt.). Iš deklaratyvaus ir paslaugų aprašymo nėra galimybės suprasti ir įvertinti kokio pobūdžio ir turinio tai paslaugos.

Dėl 1 829,70 Eur nuostolių nurodo, kad pirmosios instancijos sprendimo 39 punkte padarytas techninis vienos sąskaitos faktūros sumos perrašymo netikslumas (766,50 Eur vietoje 786,50 Eur), tačiau bendra pirmosios instancijos teismo sprendimu suma apskaičiuota ir priteista teisingai. 2025 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje paslaugos aiškiai įvardytos kaip konsultacijos dėl konkretaus automobilio ir pažeistų teisių gynimo, įskaitant pretenzijų, duomenų bei įrodymų rinkimą ir konsultavimą dėl defektavimo. Teigia, kad ieškinio ar jo projekto rengimas šiame dokumente nenurodytas. Pažymi, kad sąskaitos išrašymą ir joje nurodytos 786,50 Eur sumos sumokėjimą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovo teigimu, atsakovė bando pakeisti minėtos sąskaitos turinį. Ieškovui pateikus sąskaitą, joje nurodytų paslaugų aprašymą ir apmokėjimo įrodymą, atsakovė savo priešingą teiginį apie kitokią tikrąją paslaugų paskirtį privalėjo pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 17 d. sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas ir į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovės (pardavėjos) atsakomybės už parduoto naudoto automobilio kokybės trūkumus. Ieškovas reikalavimą reiškė bendrųjų pirkimo - pardavimo taisyklių pagrindu, prašė taikyti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintą netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynybos būdą – nutraukti pirkimo sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą, priteisiant ir ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, pirmiausia nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tai yra, kad ieškovo įsigytas automobilis yra 15 metų senumo ir įsigijimo momentu jo rida siekė 340 000 km, dėl ko, atsakovės vertinimu, defektai atsirado dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ekspertizės išvadas, neatsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatė, kad atsakovė - naudotų transporto priemonių pardavėja, interneto tinklalapyje www.autoplius.lt. paskelbė skelbimą dėl automobilio Mercedes Benz pardavimo už 9 900 Eur kainą. Su internetiniu skelbimu buvo patalpintos automobilio nuotraukos ir skelbimo aprašymas. Skelbime nurodoma, kad automobilis be defektų, automobilio aprašyme nėra pateikta informacija apie automobilio defektus/trūkumus, siūloma pirkėjui pasitikrinti automobilį. Ieškovas ir atsakovė sudarė automobilio Mercedes Benz pirkimo – pardavimo sutartį ir 2025 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitos - faktūros pagrindu ieškovas automobilį iš atsakovės įsigijo už 9 400 Eur kainą. Automobilio rida pardavimo dieną - 340 000 km. Atsakovė, pardavusi automobilį ieškovui, suteikė 2 000 km arba vieno mėnesio garantiją. Po automobilio įsigijimo ieškovas automobilį įregistravo 2025 m. gegužės 23 d. ir automobilio eksploatacijos metu, po vieno mėnesio laikotarpio, tai yra 2025 m. birželio 26 d. automobilis sugedo – tą pačią dieną automobilis pristatytas į autoservisą.

Uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2025 m. birželio 26 d. defektiniame akte nurodyta, kad ieškovo įsigyto automobilio variklis yra sugedęs, nuėmus variklio apsaugas pastebėta, kad variklio cilindrų blokas yra pažeistas mechaniškai, matosi pramušta skylė bloko sienelėje, nurodyta, kad variklio konstrukciniai elementai atsiskyrė nuo tvirtinimo vietų ir pasklido variklio viduje bei išorėje. Per skylę variklio bloke matosi pagrindinis alkūninio velenas, kuris turi stiprius paviršinius pažeidimus, todėl variklis ir nustojo suktis, pažymėta, kad tikrinant transporto priemonės elektronikos sistemas, buvo nustatyta, kad dauguma transporto priemonės valdymo sistemų fiksuoja neteisingo veikimo klaidas. Uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ defektiniame akte nurodytos ieškovo įsigytos transporto priemonės remonto kainos: variklio remontas nuo 7 000 Eur; emisijos sistemos remontas nuo 1 500 Eur; valdymo modulių klaidų šalinimas nuo 300 Eur. Ieškovo ir atsakovės elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas kreipėsi su pretenziją į atsakovę dėl defektų šalinimo, taip pat ieškovas 2025 m. birželio 23 d. informavo atsakovę apie atliekamą automobilio defektų nustatymą. Atsakovė netenkino ieškovo pretenzijų, nurodė, kad jos suteikta 1 mėnesio / 2000 km. garantija yra pasibaigusi, o apie automobilio EGR ir DPF filtrus, koreguotą galią, ieškovas buvo informuotas prieš transporto priemonės pirkimą.

Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šalių santykius kvalifikavo kaip vartojimo pirkimo - pardavimo teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas automobilį įsigijo asmeninėms reikmėms, o atsakovė automobilį pardavė veikdama verslo tikslais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo tinkamai, todėl šiuo atveju be bendrųjų CK XXIII skyriuje nurodytų pirkimą pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos ir vartojimo pirkimo pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos (CK 6.350 – 6.370 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo - pardavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-611/2026). CK 6.363 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį; pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. CK 6.363 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.

CK 6.327 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, sprendžiant klausimą dėl pardavėjo atsakomybės pardavus netinkamos kokybės daiktą, nurodytos CK 6.333 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Pagal minėtą teisinį reguliavimą, esant garantijai pagal įstatymą, pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą ir aplinkybę, kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Tačiau tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje tiesiogiai numatyta, kad pardavėjo pareiga yra garantuoti pirkėjui, kad daiktas atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų trūkumų, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

Pažymėtina, kad pardavėjos pareiga garantuoti daikto kokybę nėra absoliuti ir neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba buvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas įsigydamas automobilį galėjo jį apžiūrėti ir įvertinti, tačiau galimi variklio trūkumai nebuvo akivaizdūs ir jų nebuvo galima vizualiai pastebėti neardant automobilio (nuimant tepalo filtrą). Pažymėtina, kad pardavėjas gali paneigti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę įtvirtintą prezumpciją, bet tam turi įrodyti, kad daiktų trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Pažymėtina, kad šalys susitarė dėl vieno mėnesio 2 000 km garantijos. CK 6.364 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio (nei dveji metai nuo prekės pristatymo) (CK 6.364 straipsnio 1 dalis) pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai. Be to, pažymėtina ir tai, kad CK 6.364 straipsnio 3 dalis nustato, kad prekės trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu.

Byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovo 2025 m. gegužės 20 d. įsigytas automobilis sugedo 2025 m. birželio 26 d., tai yra praėjus vienam mėnesio laikotarpiui po automobilio įsigijimo. Per šį laikotarpį automobilio rida padidėjo apie 3 600 km.. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tai yra jog ieškovo įsigytas automobilis yra naudotas, 15 metų senumo, kurio rida siekė 340 000 km., mano, kad šiuo atveju byloje nebuvo tinkamai įvertintos teismo eksperto išvados, kurios pagrindžia, jog automobilis iš tiesų sugedo dėl natūralaus nusidėvėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas, kas įtakojo automobilio gedimą, ar gedimo pirminė priežastis buvo atsiradusi iki daikto perdavimo, pažymėtina, kad Lietuvos civiliniame procese taikytinas ne didesnės tikimybės, o pagrįsto įsitikinimo įrodinėjimo standartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-933/2026). Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-403/2026). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – nuotraukas, nustatė, kad po 2025 m. birželio 26 d. gedimo ieškovo įsigyto automobilio variklio bloke buvo pramušta skylė, užfiksuotose nuotraukose matyti pabirusios detalės – švaistiklis, varžtai, smulkios metalinės detalės. Ieškovas, įrodinėdamas, jog gedimas įvyko ne dėl natūralaus nusidėvėjimo pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2025 m. birželio 26 d. defektinį aktą, kuriame iš esmės pateikiamos šios išvados: 1) variklio cilindrų blokas yra pažeistas mechaniškai, matosi pramušta skylė bloko sienelėje; 2) konstrukciniai elementai atsiskyrė nuo tvirtinimo vietų ir pasklido variklio viduje bei išorėje; 3) per skylę variklio bloke matosi pagrindinis alkūninio velenas, kuris turi stiprius paviršinius pažeidimus, todėl variklis nustojo suktis; 4) automobiliui ne gamykliniu būdu atjungtos emisijos mažinimo sistemos, kietųjų dalelių šalinimo, išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos; 5) variklio valdymo modulis savo parengties valdymo sistemose neturi įdiegtos EGR sistemos bei kietųjų dalelių šalinimo valdymo programų; 6) automobilio variklio valdymo sistemų programos ir informacija buvo koreguotos ne gamykliniu būdu, siekiant deklaruojamą automobilio būklę pagerinti ir sudaryti tvarkingesnio automobilio vaizdą; 8) deklaruojama 343 602 km rida gali būti didesnė, nei deklaruojama, nes galima teigti, kad toks variklio sugadinimas ir tokie trūkumai gali atsirasti tik esant žymiai didesnei automobilio ridai.

Byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paskirta teismo ekspertizė ir teismo ekspertas V. M. 2026 m. balandžio 22 d. teismo ekspertizės akte nurodė, kad tokių, kaip tiriamasis, variklių resursas esant tinkamai techninei priežiūrai įprastai būna ne mažesnis kaip 500 000 km automobilio ridos, pažymėta, kad sugadinimų pirminis veiksnys buvo tepimo sutrikimas trinties poroje „2-o švaistiklinio kakliuko darbinis paviršius – jo įdėklai“. Sutrikus tepimui šioje tepimo poroje, staigiai kilo šio kakliuko ir jo įdėklų temperatūra, dėl to jų darbiniai paviršiai susigadino (susiraitė ir perkaito). Tolesnėje eigoje šio kakliuko įdėklai buvo išplakti ir atsiradus didesniam tarpui tarp 2-o ir 5- o švaistiklių apatinių dangtelių ir šio alkūninio veleno kakliuko, įvyko šių švaistiklių apatinių dalių konstruktyviai nenumatyti kontaktai su variklio cilindrų bloko sienelėmis (taip pat 5- o cilindro stūmoklio su vožtuvais), kas lėmė ir tolesnius variklio detalių (stūmoklių, ir jų pirštų, cilindrų darbinių paviršių, švaistiklių ir kt.) kritinio pobūdžio sugadinimus; nuimant tiriamojo variklio dugninę buvo nustatyta, kad jos ir karterio paviršių sandūra buvo sandarinta su hermetiku. Sprendžiant iš vizualiai matomų požymių (perteklinis hermetiko kiekis ir kt.), ekspertas darė išvadą, kad labai tikėtina, jog hermetikas buvo užteptas ne variklio surinkimo metu gamykloje, o techniniu požiūriu, šio hermetiko atplaiša, atitrūkusi nuo dugninės ar karterio vidinių paviršių, galėjo patekti į variklio tepimo sistemą bei toliau į alkūninio veleno 2-o švaistiklinio kakliuko tepimo kanalą bei jį užkimšti, tačiau, tokio veiksnio tikimybė yra labai maža.

Byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2026 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje teismo ekspertas papildomai paaiškino, kad ieškovo įsigytos transporto priemonės variklis turi kritinio pobūdžio ir esminius sugadinimus ir su esamais trūkumais variklis neveikia. Pažymėjo, kad pradinis defektas/pirminė priežastis, dėl kurio išsivystė kiti sugadinimai, buvo alkūninio veleno 2-o švaistiklinio kakliuko defektai, tai yra dėl šio defekto išsivystė visi sekantys gedimai, kurie buvo nustatyti ekspertizės akte. Į teisėjos klausimą, ar minėtas defektas buvo susiformavęs prieš automobilio pirkimą, teismo ekspertas nurodė, kad nusidėvėjimas susiformavo dėl eksploatacijos ir pirminiai požymiai turėjo būti matomi kai buvo paskutinį kartą keičiama variklinė alyva, esant jo ridai 339 074 km., pažymėjo, kad buvusiam automobilio savininkui buvo tikslinga variklį remontuoti arba jį parduoti, nes jau prasidėjus minėtam nusidėvėjimui, minėtas kritinis gedimas būtų pasireiškęs. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad minėtas aplinkybes dėl pradinės gedimo priežasties buvo galima patikrinti ir pastebėti patikrinus tepalo filtrą (pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 19 – 21 min.). Dėl variklio modifikacijos (galios padidinimo) nurodė, kad šiuo atveju atlikus ekspertizę, tokių požymių nenustatyta, nenustatyti papildomi išoriniai įrenginiai įtakojantys variklio galios padidinimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nesutinka su atsakove, kad šiuo atveju kritiniai variklio gedimai, pasireiškė išimtinai tik dėl automobilio amžiaus/ridos. Pirmiausia, teismo ekspertas tiek ekspertizės išvadoje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad tokių, kaip tiriamasis, variklių resursas esant tinkamai techninei priežiūrai paprastai būna ne mažesnis kaip 500 000 km. automobilio ridos, kai šiuo atveju kritiniai automobilio gedimai pasireiškė automobiliui pasiekus 340 000 km. ridą. Vertinant ar šiuo konkrečiu atveju minėto automobilio variklis buvo tinkamai prižiūrimas, ekspertas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (17 psl.), nurodė, kad labiau tikėtina, jog automobiliui buvo tinkamai atlikti techninės priežiūros bei remonto darbai. Kadangi priešingų įrodymų byloje nėra, šalys nepageidavo skirti papildomos ekspertizės, teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo eksperto išvadomis, kuris įvertino ginčo variklio būklę (CPK 185 straipsnis).

Vertinant teismo eksperto išvadas ir jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, būtina pažymėti, jog eksperto teigimu, pirminio gedimo/pirminės gedimo priežasties atsiradimas atsirado iki automobilio perleidimo ieškovui momento ir jį buvo galima pastebėti, tai yra nuėmus variklio tepalo filtrą iš tiesų buvo galima pastebėti kritinio gedimo pradžios momentą - metalo drožles tepalo filtre. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad kompiuterinė diagnostika patvirtino, jog esant automobilio ridai 339 074 km. buvo atliktas automobilio aptarnavimas (angl.– „General maintenance“) ir alyvos keitimo metu, buvo galima pastebėti pirminio gedimo pradžią, kai automobilis ieškovui buvo parduotas esant 340 000 km. ridai. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ši išvada grindžiama prielaida, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neprašė skirti tepalo ekspertizės, tokio prašymo nepateikė ir su apeliaciniu skundu, be kita ko pažymint, jog ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad ginčo automobilio panaudotas tepalas yra išsaugotas ir esant poreikiui gali būti atlikta šios alyvos savybių ekspertizė. Vertinant teismo ekspertizės akto išvadas, negalima neatkreipti dėmesio ir į teismo eksperto nustatytą aplinkybę, jog variklio dugno ir karterio paviršių sandūra buvo sandarinta su hermetiku ir sprendžiant iš vizualiai matomų požymių (perteklinis hermetiko kiekis ir kt.), eksperto vertinimu labai tikėtina, jog hermetikas buvo užteptas ne variklio surinkimo metu gamykloje. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad praeitam automobilio valdytojui sužinojus apie variklio pastebimo susidėvėjimo požymius, buvo tikslinga remontuoti variklį (kas susieta su didesnėmis išlaidomis), arba parduoti ginčo automobilį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra vartotojas, o atsakovė yra profesionali verslininkė, naudotų transporto priemonių pardavėja, atsakovė, kaip šios verslo srities profesionalė, turėjo galimybę įvertinti ir nustatyti, jog 1) variklio dugno ir karterio paviršių sandūra buvo sandarinta su hermetiku, kas eksperto vertinimu labai tikėtina yra ne gamyklinis sandarinimas; 2) įvertinti variklio tepalo/tepalo filtro būklę, kas eksperto vertinimu būtų sudarę galimybę nustatyti pirminę priežastį, lėmusius vėlesnius kritinius variklio gedimus, prieš transporto priemonę parduodant ieškovui – vartotojui, tai yra atsakovė, kaip verslininkė parduodama naudotą automobilį veikė savo rizika. Šiuo atveju ieškovui įsigijus automobilį iš atsakovės per trumpą, vieno mėnesio laiko tarpą pasireiškė kritiniai variklio gedimai, dėl ko automobilis tapo netinkamas naudoti. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, sprendžiant klausimą dėl pardavėjo atsakomybės pardavus netinkamos kokybės daiktą, nurodytos CK 6.333 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šiuo atveju teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad minėto alkūninio veleno 2-o švaistiklinio kakliuko nusidėvėjimas buvo pirminė priežastis, kuri eksperto vertinimu iš tiesų galėjo būti pastebėta/nustatyta nuėmus tepalo filtrą, dėl ko praeitas automobilio valdytojas turėjo remontuoti variklį arba jį (automobilį) parduoti. Pažymėtina, kad ekspertas teismo ekspertizės akto išvadose taip pat nustatė, kad minėtų gedimų pradžia/pirminė priežastis, lėmusius kritinius tolimesnius gedimus, prasidėjo/atsirado iki ieškovui įsigyjant automobilį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo automobilis jo pardavimo ieškovui metu turėjo tokių trūkumų, dėl kurių automobilis per ganėtinai trumpą laiko tarpą tapo iš esmės neeksploatuojamas.

Kasacinis teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-611/2026 nurodė, kad CK 6.364¹ - 6.364³ straipsniuose įtvirtinta vartotojų pažeistų teisių, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, gynimo sistema yra tokia: pirma, vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties esant nedideliam neatitikimui — tai, kad neatitiktis nedidelė, įrodinėja pardavėjas; antra, vartotojas pirmiausia turi suteikti galimybę sutartį įvykdyti tinkamai prekę pataisant arba pakeičiant nauja; trečia, vartotojas įgyja teisę nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį arba prašyti sumažinti kainą tik CK 6.364¹ straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais. Kaip jau minėta, ieškovas prašė nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir grąžinti už automobilį sumokėtą kainą. Aiškinant CK 6.364¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodomą esminio prekės trūkumo sąvoką, kasacinio teismo praktikoje daikto trūkumai vertinami kaip esminiai, kai jie yra tokie reikšmingi, kad pateisina sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-403/2024).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 9 400 Eur vertės automobilio kritinių gedimų remonto sąmata yra didelė - uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ defektiniame akte nurodyta, kad variklio remonto kaina yra nuo 7 000 Eur; emisijos sistemos remonto kaina yra nuo 1 500 Eur; valdymo modulių klaidų šalinimo kaina yra nuo 300 Eur. Byloje taip pat pateikta variklio skelbimo ištrauka, kurioje nurodyta, jog naudoto variklio kaina yra 2 900 Eur (220 000 km. ridos). Kitokių įrodymų, apie esančių kritinių defektų kainą, nei ieškovas, nei atsakovė teismui nepateikė, neprašė skirti papildomos ekspertizės defektų šalinimo kainai nustatyti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad 1) tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai; 2) ieškovo - vartotojo įsigyta prekė – naudota transporto priemonė negali būti naudojama pagal paskirtį dėl kritinių gedimų; 2) bylos duomenimis kritinių defektų šalinimo kaina yra artima prekės – naudotos transporto priemonės vertei; 3) atsakovė atsisako pašalinti kritinius gedimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį.

Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo praktikos panašaus pobūdžio bylose. Atsakovė nurodo, jog Panevėžio apygardos teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-37-940/2025 nurodė, kad jog pirkėjas įsigijęs 9 metų eksploatuotą automobilį, kurio rida 294 000 km, turėjo ir galėjo suprasti, kad automobilio remontui bus reikalingos investicijos ir nėra jokių garantijų, kad automobilis nesuges bent vienerius metus nuo jo įsigijimo, tačiau įvertinus minėtoje nutartyje nurodytas aplinkybes nustatyta, kad viena vertus, minėtoje byloje transporto priemonė sugedo po dvigubai ilgesnio, tai yra dviejų mėnesių laikotarpio, kai automobiliu buvo nuvažiuota 5 600 km, kita vertus, minėtoje teismo nutartyje nurodyta, kad nei vienu eksperto nurodytu būdu automobilio variklio gedimas nebuvo nustatytas, kas sudarytų pagrindą spręsti, kad nustatytas automobilio gedimas egzistavo jau jo pirkimo - pardavimo metu. Šioje byloje susiklostė priešinga situacija – teismo ekspertas teismo ekspertizės akte nurodė, tiek pirminę priežastį dėl kurios kilo vėlesni kritiniai transporto priemonės variklio gedimai, tiek ir nustatė, kad pirminės priežastys, įtakojusios vėlesnius kritinius defektus, jau buvo egzistuojančios iki ieškovui parduodant transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 8 – 24 punktuose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, tenkinant ieškovo ieškinio reikalavimus yra pagrįstas, priimtas tinkamai nustačius ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius) dėl ko apeliacinės instancijos teismas nutaria pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuostolių

Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškovo nuostoliais jo patirtas išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „Autopretenzija“. Nurodo, kad ieškovas naudojosi minėtos bendrovės konsultacinėmis paslaugomis, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų – paslaugų aprašymo nėra galimybių nustatyti, kokio pobūdžio ir turinio paslaugos buvo suteiktos, be kita ko, ieškovui su ieškiniu nepateikiant naujų įrodymų, kurie buvo pateikti su 2025 m. liepos 31 d. pretenzija. Mano, kad PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. AUT21579 yra paslėptas ieškinio projekto rengimo apmokėjimas, kadangi: 1) ieškinys pareikštas po minimos sąskaitos apmokėjimo; 2) ieškovas nesinaudojo ieškinio projekto rengimui profesionaliu teisininku; 3) ieškinio formuluotės, dokumento struktūra tapati 2025 m. liepos 31 d. pretenzijai. Pažymi, kad kitose bylose, kur uždaroji akcinė bendrovė „Autopretenzija“ savo sąskaitose nurodydavo, kad rengė ieškinio projektą, tokiu išlaidų teismai nepripažindavo nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies prasme, todėl mano, kad minėta bendrovė pradėjo tokias paslaugas slėpti po deklaratyviais paslaugų aprašymais.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui ieškinį pateikė 2025 m. rugsėjo 18 d., kuris teisėjos rezoliucija priimtas 2025 m. rugsėjo 19 d.. Ieškinį, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenimis pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė pats ieškovas. Įvertinus su ieškiniu pateiktus įrodymus, ieškinio turinį, atsakovės argumentai jog galbūt ieškinį iš tiesų parengė ne ieškovas, o uždaroji akcinė bendrovė „Autopretenzija“ įtraukiant šias išlaidas į PVM sąskaitas – faktūras, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi: 1) atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes; 2) tokios išlaidos nėra nurodytos uždarosios akcinės bendrovės „Autopretenzija“ PVM sąskaitose – faktūrose. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų ir nenurodė jokių konkrečių faktų (pavyzdžiui elektroninių dokumentų metaduomenų ir ar pan.), kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškinį iš tiesų parengė minėta bendrovė ir ji suteikė tokio pobūdžio teisines paslaugas, atsakovės nurodyti argumentai vertinti kaip vienpusiška ir deklaratyvi bylos aplinkybių interpretacija (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas pateikė įrodymus, jog uždaroji akcinė bendrovė „Autopretenzija“ parengė 2025 m. liepos 31 d. pretenziją, kuri buvo išsiųsta atsakovei. Remiantis 2025 m. liepos 10 d. PVM sąskaita – faktūra nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Autopretenzija“ suteikė ieškovui konsultacinės paslaugas dėl pažeistų teisių gynimo, įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultaciją dėl defektavimo bendrai 393,25 Eur sumai. Byloje pateiktas 2025 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog minėta sąskaita ieškovo buvo sumokėta. Remiantis 2025 m. liepos 21 d. PVM sąskaita – faktūra nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Autopretenzija“ suteikė transporto skelbimų duomenų pateikimo paslaugą ieškovui už 30,25 Eur sumą. Byloje pateiktas 2025 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog minėta sąskaita ieškovo buvo sumokėta. Remiantis 2025 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita – faktūrą nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Autopretenzija“ suteikė ieškovui konsultacinės paslaugas dėl pažeistų teisių gynimo, įskaitant pretenzijų, duomenų ir įrodymų surinkimą, konsultaciją dėl defektavimo bendrai 786,50 Eur sumai. Byloje pateiktas 2025 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog minėta sąskaita ieškovo buvo sumokėta.

Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Taigi civilinei atsakomybei taikyti, be kitų sąlygų, turi būti nustatytas nuostolių dydis, kurį įrodyti turi ieškovas.

Ieškovas įrodė, kad visos sumokėtos sumos uždarajai akcinei bendrovei „Autopretenzija“ žalos įvertinimui ir išieškojimui ne teismine tvarka yra susietos su jo, kaip vartotojo, teisių gynimu. Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog minėta bendrovė paslaugų nesuteikė. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad pretenzija buvo parengta ir išsiųsta atsakovei, o vien tai, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės iš esmės yra panašios, nesudaro pagrindo spręsti, jog minėta bendrovė, be kita ko, suteikė ieškovui ieškinio parengimo paslaugą, tokių aplinkybių atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė minėtas išlaidas priteisti, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CK 6.245-6.249 straipsniai). Pažymėtina, ir tai, kad tokios praktikos laikomasi ir panašaus pobūdžio bylose, kuriose uždaroji akcinė bendrovė „Autopretenzija“ teikė paslaugas naudotų transporto priemonių pirkėjams/vartotojams (Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-803/2026; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-523-803/2026; Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-12-440/2026).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės normas, priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atsakovės argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 2 032,80 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, ieškovui iš atsakovės priteisiamos jo patirtos 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui IES1 2 032,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės mažosios bendrijos „Autoskala“.