Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovo IES1 prašymas dėl nutarties vykdymo atidėjimo ar išdėstymo dalimis civilinėje byloje Nr. e2-844-534/2025 pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovėms ATS2 ir ATS1 dėl paramos vaikams, sulaukusiems pilnametystės, teikimo nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-844-534/2025 pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovėms ATS1 ir ATS2 dėl paramos vaikams, sulaukusiems pilnametystės, teikimo nutraukimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas pateikė pirmosios instancijos teismui argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtina teiginius dėl to, kad jis dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių negali sumokėti iš karto 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi priteistos 3 339,60 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos. Tačiau teismas nepagrįstai šiuos argumentus atmetė.

Įstatymuose nėra pateiktas išsamus sąrašas įrodymų, pagrindžiančių sunkią turtinę padėtį asmens, prašančio atidėti ar išdėstyti bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą. Atsakovas pateikė teismui tuos įrodymus ir argumentus, kurie, jo nuomone, būtent ir pagrindžia jo blogą turtinę padėtį ir negalėjimą iš karto sumokėti visos priteistos sumos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą ir tuo motyvu, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį.

Pažymėjo, kad atsakovių ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos padidėjo ne tik dėl ieškovo kaltės. Išlaidos padidėjo dėl užsitęsusio civilinio proceso. Tai yra dar vienas pagrindas, dėl ko turėtų būti atidėtas ar išdėstytas bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas.

Tiek ieškovo (skolininko) prašymas išdėstyti ar atidėti įsiteisėjusios nutarties įvykdymą, tiek atskirasis skundas pagrįstas iš esmės vienu argumentu – kad jis dviejose darbovietėse gauna vidutiniškai tik 484,71 Eur per mėnesį darbo užmokestį, todėl neturi galimybių vykdydamas išlaikymo (paramos) prievoles iš karto sumokėti ir teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau asmens konkrečiu momentu iš darbo teisinių santykių gaunamos pajamos ir konkrečiu momentu valdomas turtas, gaunamos pajamos nėra tapatu tik tokio asmens gaunamam darbo užmokesčiui.

Skolininkas nei su prašymu išdėstyti ar atidėti įsiteisėjusios apeliacinės instancijos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties įvykdymą, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie jo šiuo metu valdomą kilnojamąjį turtą – juvelyrinius dirbinius, vertybinius popierius, kitą neregistruotiną vertingą kilnojamąjį turtą, bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose turimas pinigines lėšas, santaupas grynaisiais pinigais ir kitų reikšmingų įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų jo tariamą finansinį nepajėgumą sumokėti atsakovėms ir trečiajam asmeniui (toliau kartu tekste – išieškotojos) priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Skolininko prašyme nurodomas gaunamas darbo užmokestis, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis (dokumentus), akivaizdu, kad nėra vienintelis ar pagrindinis rodiklis jo turtinei padėčiai įvertinti. Civilinėje byloje yra surinkti įrodymai apie skolininko šeimos valdomus verslus (įmones), jo šeimos verslų (įmonių) gaunamas didžiules pajamas, reikšmingą verslų pelningumą bei nepaskirstytą pelną įmonėse, taip pat ir skolininko asmeninės nuosavybės teise valdomą didelės vertės nekilnojamąjį turtą ir iš jo gaunamas nuomos pajamas, kurių skolininkas neatskleidžia, tai sudaro pagrindą remtis ir contra spoliatorem (liet. „prieš pažeidėją“) taisykle, t. y. prezumpcija, kad, šaliai atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę.

2026 m. spalio 13 d. papildomai informavo, kad visas bylinėjimosi išlaidas ieškovas po atskirojo skundo pateikimo yra atlyginęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas teismo sprendimo (nutarties) vykdymą atidėti ar išdėstyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 21 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovėms ATS1 ir ATS2 dėl paramos vaikams, sulaukusiems pilnametystės, teikimo nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1, ir ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-115-544/2026) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas: iš ieškovo priteisė atsakovėms ATS1 ir ATS2 po 1 476,20 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat iš ieškovo trečiajam asmeniui TAR1 priteisė 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios isntancijos teisme. Iš ieškovo valstybei priteisė 14,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti Panevėžio apygardos teismo nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą. Skundžiama 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, dėl ko būtų nepajėgus įvykdyti teismo procesinį sprendimą.

Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka iš esmės motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad nusprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Nuspręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Tokias pat aplinkybes teismas turi vertinti ir spręsdamas klausimus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-823-933/2024, 25 punktas).

Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), todėl procesinė pareiga įrodyti reikšmingas aplinkybes tenka tai šaliai, kuri reiškia atitinkamą procesinį prašymą.

Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024).

Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą atidėti ar išdėstyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymą grindė aplinkybėmis, jog dėl objektyvių priežasčių neturi galimybių iš karto sumokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų, jo darbo užmokestis iš dviejų darboviečių sudaro vidutiniškai 484,71 Eur, ieškovas augina dar 2 mažamečius vaikus, turi nekilnojamojo turto (pastatą – valgyklą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini)), kurio būklė bloga, todėl galimybės gauti pajamas iš šio turto yra labai ribotos. Tai yra ieškovas prašymą grindė aplinkybėmis apie sunkią jo turtinę padėtį. Kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė pažymas iš darboviečių apie jose ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Jokių kitų duomenų sunkiai savo turtinei padėčiai pagrįsti ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad ieškovas neįrodė sunkios savo turtinės padėties, dėl ko būtų nepajėgus sumokėti apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Nors apeliantas teigia, kad įstatymuose nėra pateiktas išsamus sąrašas įrodymų, pagrindžiančių sunkią turtinę padėtį asmens, prašančio atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, o ieškovas pateikė tuos įrodymus ir argumentus, kurie, jo manymu, būtent ir pagrindžia jo blogą turtinę padėtį ir negalėjimą iš karto sumokėti visos priteistos sumos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024, 28 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Informacija apie asmens gaunamas pajamas iš darbo teisinių santykių yra tik vienas iš kriterijų vertinant asmens turtinę padėtį. Sunkią asmens, prašančio atidėti ar išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą, turtinę padėtį gali pagrįsti išsamūs duomenys apie viso jam nuosavybės teise priklausančio turto ir turtinių įsipareigojimų struktūrą ir sudėtį. Šiuo atveju tokių duomenų teismui pateikta nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino apelianto pateiktus argumentus ir duomenis, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo išdėstymo poreikį. Aplinkybė, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024) ar manyti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės ATS2 ir ATS1 bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1 atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti joms 290,40 Eur (po 96,80 Eur kiekvienai) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą. Kartu su atsiliepimu yra pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą pagrindžiantys įrodymai. Atskirojo skundo netenkinus, iš ieškovo atsakovėms ir trečiajam asmeniui lygiomis dalimis priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (290,40 Eur) po 96,80 Eur kiekvienai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei ATS2 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, TAR1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.