Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo IES2 pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys „PlusPlus Capital“ AS, SUA1, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, uždaroji akcinė bendrovė „Tamtamas“, uždaroji akcinė bendrovė „Daitrada“, SUA10, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolė Lina Pužienė, antstolė Vida Daugirdienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 2016 metais buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, o pareiškėjas buvo vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius. Iki 2016 metų pareiškėjas dirbo, vykdė ūkinę veiklą ir neturėjo skolų, tačiau po 2016 m. birželio 23 d. patirto (duomenys neskelbtini) jo darbingumas ir galimybės vadovauti įmonei reikšmingai sumažėjo. Tuo pačiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė su esminiais verslo sunkumais – Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikyta įmonei priklausiusi sunkiasvorė transporto priemonė, kuri buvo pagrindinė priemonė pajamoms gauti. Dėl to įmonė neteko galimybės vykdyti krovinių pervežimo veiklos, gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais, vėliau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1163-777/2018 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. 2018 m. lapkričio 30 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta tik 2016 metais ir neturėjo ilgos veiklos istorijos, sudarant lizingo ar išperkamosios nuomos sutartis dėl įmonės veiklai būtinų transporto priemonių, kreditoriai reikalavo, kad pareiškėjas, kaip vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas, laidavimo sutartimis asmeniškai užtikrintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių kreditoriams įvykdymą. Dėl šios priežasties sutartys, sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir jos veiklai vykdyti, buvo užtikrintos pareiškėjo asmeniniu laidavimu. Įmonės veiklai sutrikus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjo vykdyti užsakymų, generuoti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl pagal laidavimo sutartis atsakomybė už įmonės prievoles teko pareiškėjui asmeniškai. 2019 m. sausio 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-764-1025/2019 iš pareiškėjo priteista 7 903,91 Eur skolos, 2 251,19 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 458,80 Eur delspinigių, iš viso 10 613,90 Eur įsiskolinimas, nuo šios sumos skaičiuojant 5 procentus metinių palūkanų nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 45,60 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 6 649,22 Eur nuo 2018 m. spalio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 239 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei „PlusPlus Capital“ AS. Išieškojimas vykdomas antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01649. Vadovaujantis 2026 m. vasario 17 d. pažyma apie vykdomus išieškojimus, skolos su palūkanomis suma sudaro 36 880,92 Eur ir 1 486,86 Eur antstolio vykdymo išlaidos. 2018 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14045-1071/2018 patvirtinta pareiškėjo su „PlusPlus Capital“ AS sudaryta taikos sutartis. Kreditorius kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš pareiškėjo 1 562,33 Eur skolos, 21 procentą metinių mokėjimo palūkanų nuo 1 309,88 Eur, skaičiuojamų nuo 2018 m. spalio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Išieškojimas vykdomas antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/09500. Vadovaujantis 2026 m. vasario 17 d. pažyma apie vykdomus išieškojimus, skolos su palūkanomis suma sudaro 4 161,58 Eur ir 167,77 Eur antstolio vykdymo išlaidos. 2018 m. lapkričio 7 d. buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas, pagal užprotestuotų arba neprotestuotinų vekselių ar čekių Nr. 11955 dėl 2 715,90 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo „PlusPlus Capital“ AS naudai. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/18/04291. Vadovaujantis 2026 m. vasario 17 d. pažyma apie vykdomus išieškojimus, skolos su palūkanomis suma sudaro 3 827,84 Eur ir 157,55 Eur antstolio vykdymo išlaidos. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/19/01250 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-8640-941/2018 dėl 1 023,54 Eur skolos, 5 procentų ir 16,50 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo „PlusPlus Capital“ AS naudai. Vadovaujantis 2026 m. vasario 17 d. pažyma apie vykdomus išieškojimus, skolos su palūkanomis suma sudaro 2 510 Eur ir 101,19 Eur antstolio vykdymo išlaidos. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/19/01251 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-8638-941/2018 dėl 5 047,06 Eur skolos, 5 procentų ir 17,50 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo „PlusPlus Capital“ AS naudai. Tauragės rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2203-799/2017 solidariai iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo ieškovei UAB „Daitrada“ priteista 2 347,73 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos už priteistų sumų nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 487 Eur bylinėjimosi išlaidos. Išieškojimas vykdomas antstolės Linos Pužienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00439. Vadovaujantis 2026 m. vasario 5 d. pranešimu skolos suma šioje byloje sudaro 3 827,53 Eur. Antstolės Linos Pužienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0109/20/00348 dėl 2 599 Eur skolos išieškojimo išieškotojo UAB „B2 Impact“ naudai. Vadovaujantis 2026 m. vasario 5 d. pranešimu skolos suma su palūkanomis šioje byloje sudaro 3 370,75 Eur. Vykdymo išlaidos antstolės Linos Pužienės kontoroje vykdomosiose bylose Nr. 0109/19/00439 ir Nr. 0109/20/00348 sudaro 899,81 Eur. Antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos Nr. 0004/20/00547 ir Nr. 0004/20/00112 išieškotojo SUA1 naudai. Skolos ir palūkanų suma išieškotojo SUA1 sudaro 24 639,54 Eur ir 2 314,19 Eur vykdymo išlaidų. Antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0075/19/00451 išieškotojo UAB „Tamtamas“ naudai. Skolos ir palūkanų suma išieškotojui byloje sudaro 3 721 Eur skola ir 646,64 Eur vykdymo išlaidos. Pareiškėjas nurodo, jog 2016–2017 metais iš SUA10 buvo pasiskolinęs 15 000 Eur sumą. Pažymi, kad asmens nemokumo situacija susidarė dėl pareiškėjo sveikatos būklės sutrikimų, objektyvaus verslo nepasisekimo, sustojusios įmonės veiklos ir ūkinės-komercinės rizikos, o ne dėl pareiškėjo nesąžiningo, aplaidaus ar kreditorių interesus sąmoningai pažeidžiančio elgesio. Pareiškėjo turimų nepadengtų kreditorinių įsipareigojimų suma kreditoriams bei nepadengtų vykdymo išlaidų suma siekia 118 760,23 Eur. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, įmonių akcijų, dalių, pajų, nėra individualių įmonių savininkas. Pareiškėjo vardu registruota transporto priemonė „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas sutinka, jog transporto priemonė būtų realizuota kreditoriniams įsipareigojimams dengti. Šiuo metu pareiškėjas su sutuoktine I. G., su kuria nuo 2019 m. birželio 13 d. yra sudaręs vedybų (povedybinę) sutartį, gyvena jai priklausančiame bute. Paaiškino, kad dėl 2016 m. birželio 23 d. patirto (duomenys neskelbtini), vėliau 2023 metais nustatyto (duomenys neskelbtini) ir jų liekamųjų reiškinių pareiškėjo darbingumas išlieka reikšmingai apribotas. Pareiškėjas yra įgijęs profesinį išsilavinimą, tačiau dirbti pagal profesiją dėl sveikatos būklės negali. Taip pat pareiškėjui bandant atlikti bet kokį fizinį darbą jo sveikatos būklė nuolat blogėja, pareiškėjas yra priverstas dažnai lankytis gydymo įstaigose, galimybės dirbti yra labai ribotos. Pareiškėjas teigia, kad nėra pajėgus įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, pareiškėjas laiko, kad yra nemokus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas IES2 pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad viskas prasidėjo 2015 metais, kai jis turėjo prižiūrėti sutuoktinę po jai atliktos (duomenys neskelbtini). Paskui 2016 metais jį ištiko (duomenys neskelbtini), buvo dedami (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) dirbo užsienyje, buvo įsigijęs namą, automobilį. Pareiškėjas 2016 metais įkūrė įmonę, nusprendė nusipirkti krovininį automobilį. Įmonės veikla buvo krovinių pervežimas, kuris vykdytas vieninteliu įmonės turimu automobiliu. Vėliau šį automobilį ir priekabą Anglijoje areštavo. Tam, kad būtų galėjęs atsiimti tą automobilį iš Jungtinės Karalystės, jam reikėjo piniginių lėšų samdyti ten teisininkus, tačiau jis tokių didelių pinigų tada neturėjo. Automobilis buvo įsigytas lizingo būdu, priekaba nuomojama. Po to dėl patirto streso pareiškėjui pablogėjo sveikata. Skolos atsirado, kai jis neatsiskaitė už priekabą. Skolos pradėjo ženkliai augti dėl skaičiuojamų palūkanų. Priverstinio vykdymo procese buvo parduotas turėtas gyvenamasis namas. 2023 metais jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kas 3-4 mėnesius turi (duomenys neskelbtini). Dirbti pareiškėjas neturi jėgų, jam einant svaigsta galva, turi galvos skausmus. Pareiškėją išlaiko, jam padeda sutuoktinė, vaikai, tėvai, kiek kas gali. Pareiškėjas pradėjo dirbti sutuoktinės įmonėje, dirba administracinį darbą. Tik tokį darbą dirbti gali, nes turi problemų su regėjimu ir klausa: viena ausimi beveik nebegirdi, suprastėjo regėjimas. Jo specialybė – suvirintojas, bet juo dirbti negalėtų. Vairuotoju taip pat dirbti dėl sveikatos būklės negalėtų. Buvo nuvykęs į darbingumo nustatyto tarnybą, bet jam pasakė, kad jo nedarbingumo lygis gali siekti apie 40 procentų, tačiau nurodė, kad tiek procentų nėra pakankamai, kad mokėtų neįgalumo išmoką. Artimieji padės mokėti kreditoriams ir dengti bankroto administravimo išlaidas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo IES2 atstovė advokatė Eglė Morkūnienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pagal pateiktus byloje duomenis matyti, kad pareiškėjas yra įgijęs suvirintojo su elektra specialybę, šia veikla užsiėmė iki sveikatos pablogėjimo. Iki tol jis dirbo užsienyje. Taip pat išplaukdavo į jūrą, tačiau 2015 metais sunegalavus žmonai, jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini), apie metus ji buvo nedarbinga, jis turėjo ja rūpintis. 2016 metais pareiškėjo sveikata suprastėjo, jį ištiko (duomenys neskelbtini), buvo hospitalizuotas du kartus, neteko dalies darbingumo. Nors oficialiai dėl dalyvumo lygio nustatymo pareiškėjas nesikreipė, tačiau tos diagnozės yra kritinės ir dirbti darbą pagal savo specialybę pareiškėjas negali. Siekdamas geriau organizuoti savo darbo laiką, jausdamasis geriau, pareiškėjas įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiiminėjo pervežimo paslaugomis. Įmonės veiklos tikslais, tam, kad būtų įsigytas sunkvežimis, priekaba, buvo skolintasi pinigų tiek iš fizinių asmenų, tiek iš kredito kompanijų. Visos skolos susidarė dėl įmonės veiklos. Kadangi įmonė buvo jauna, buvo prašoma laiduoti. Pareiškėjas laidavo už paskolas, o įmonės veiklai nutrūkus, tada, kada buvo konfiskuotas vienintelis įmonės turimas sunkvežimis dėl vežamos kontrabandos, dėl kurios pareiškėjas nebuvo atsakingas. Automobilyje buvo pakrautos neleistinos prekės, pareiškėjui nebuvo iškelta byla, nebuvo pateikti įtarimai ar kaltinimai. Tačiau sunkvežimis buvo konfiskuotas Jungtinėje Karalystėje. Sunkvežimio nebesusigrąžino, kadangi trūko pinigų, samdytis teisinę pagalbą Jungtinėje Karalystėje buvo per brangu. Įmonės veikla sustojo, nebeuždirbo pajamų, kreditoriai kreipėsi į teismus dėl skolų priteisimo. Dalis bylų baigtos taikos sutartimis, skolas pripažįstant. Didžiąją dalį skolų sudaro priteistos palūkanos ir ta skolos suma šiuo metu yra išaugusi daugiau nei iki 118 000 Eur. Pareiškėjas kiek galėjo grąžino skolas. Buvo realizuotas visas jo turimas turtas, skolas dengė sutuoktinė, kiek pats galėjo dengė skolas. Tačiau 2023 metais pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nors šiuo metu sveikata yra šiek tiek pagerėjusi, tačiau pareiškėjas yra nuolat stebimas, nuolat daromi tyrimai, yra tikimybė, kad liga gali kartotis. Taip pat yra liekamieji reiškiniai, kaip (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjo galimybės dirbti yra ribotos. Pareiškėjas nėra pajėgus grąžinti tokio dydžio įsiskolinimo. Yra įsidarbinęs sutuoktinės įmonėje, kad galėtų lanksčiai derinti darbo grafiką, atsižvelgiant į savo savijautą, sveikatos būklę, galėtų gauti pajamų, dirba administracinį darbą. Fizinio darbo dirbti negali, gauti didesnį atlyginimą, neturint administracinio darbo patirties, nepavyktų. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad neturi žalingų įpročių, nėra teistas, nėra juridinių asmenų dalyvis, neturi išlaikytinių, todėl visas pajamas, kurios nėra būtinos jo pragyvenimui, sutinka skirti kreditorinių reikalavimų dengimui. Pareiškėjas gaus minimalų atlyginimą, byloje pateiktos būtinosios išlaidos, kurios reikalingos pragyvenimui ir yra absoliučiai minimalios – maistas, ryšio paslaugos, sveikatos priežiūra, apranga. Kreditoriai iš esmės neginčija šių išlaidų pagrįstumo, jos sudarytų 520 Eur per mėnesį, kas yra tik būtinieji asmens poreikiai. Pareiškėjas nurodo, kad su savo artimųjų pagalba jis galės skirti lėšas kreditoriams ir bankroto administratoriui. Nesutinka su suinteresuoto asmens nuomone, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas ar nesiekė uždirbti pajamų ir grąžinti kreditų. Pats pareiškėjas grąžino skolas tiek, kiek galėjo, šiai dienai jo sveikatos būklė neleidžia jam dirbti taip, kad galėtų grąžinti didesnėmis dalimis šias skolas. Atsižvelgiant į tai, prašo tenkinti prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Suinteresuoti asmenys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuotų asmenų prašymų negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas išnagrinėtas suinteresuotiems asmenims (jų atstovams) nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas, iškeltina fizinio asmens bankroto byla.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Dėl fizinio asmens nemokumo

FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

Iš Lietuvos antstolių rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. pažymos dėl informacijos pateikimo Nr. S-3933-3096 matyti, jog priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjo vykdo antstoliai Aleksandras Selezniovas, Asta Rimaitė Žičkuvienė, Lina Pužienė ir Vida Daugirdienė.

Iš antstolio Aleksandro Selezniovo 2026 m. vasario 17 d. pažymos Nr. S1J26-3780 matyti, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/04291 (pagal 2018 m. lapkričio 7 d. išduotą Notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotų arbą neprotestuotinų vekselių ar čekių Nr. 11955 dėl 2 715,90 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų; likusi išieškoti suma 3 827,84 Eur (su palūkanomis iki 2026 m. vasario 17 d.), vykdymo išlaidos 157,55 Eur) vykdo išieškojimą kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01250 (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-8640-941/2018 dėl 1 023,54 Eur skolos, 5 procentų ir 16,50 procentų metinių palūkanų; likusi išieškoti suma 2 510 Eur (su palūkanomis iki 2026 m. vasario 17 d.), vykdymo išlaidos 101,19 Eur) vykdo išieškojimą kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01251 (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-8638-941/2018 dėl 5 047,06 Eur skolos, 5 procentų ir 17,50 procentų metinių palūkanų; likusi išieškoti suma 0 Eur (su palūkanomis iki 2026 m. vasario 17 d.), vykdymo išlaidos 0 Eur) vykdo išieškojimą kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01649 (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-764-1025/2019 dėl 10 852,90 Eur skolos, 5 procentų ir 45,60 procentų metinių palūkanų; likusi išieškoti suma 36 880,92 Eur (su palūkanomis iki 2026 m. vasario 17 d.), vykdymo išlaidos 1 486,86 Eur) vykdo išieškojimą kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/09500 (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-14045-1071/2018 dėl 1 571,08 Eur skolos, 5 procentų ir 21 procentų metinių palūkanų; likusi išieškoti suma 4 161,58 Eur (su palūkanomis iki 2026 m. vasario 17 d.), vykdymo išlaidos 167,77 Eur) vykdo išieškojimą kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS naudai. Iš antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2026 m. vasario 4 d. pranešimo dėl informacijos Nr. S-26-75-2797 matyti, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00451 (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2499-867/2019 dėl 2 445,18 Eur skolos, 857,82 Eur palūkanų, 418 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusi išieškoti suma 3 721 Eur, 646,64 Eur vykdymo išlaidų) vykdo išieškojimą kreditorės UAB „Tamtamas“ naudai. Iš antstolės Linos Pužienės kontoros 2026 m. vasario 5 d. elektroninio laiško matyti, kad antstolės kontoroje pareiškėjo atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos, vykdomojoje byloje Nr. 0109/20/00348 (įsiskolinimas sudaro 3 370,75 Eur) vykdo išieškojimą kreditorės UAB „B2 Impact“ naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00439 (įsiskolinimas sudaro 3 827,53 Eur) vykdo išieškojimą kreditorės UAB „Daitrada“ naudai; nesumokėtos antstolės vykdymo išlaidos abiejose vykdomosiose bylose sudaro 899,81 Eur. Iš Lietuvos antstolių rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. pažymos dėl informacijos pateikimo Nr. S-3933-3096 matyti, jog antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje pareiškėjo atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos Nr. 0004/20/00547 ir Nr. 0004/20/00112 kreditoriaus SUA1 naudai. Iš antstolės Vidos Daugirdienės kontoros 2026 m. vasario 18 d. elektroninio laiško matyti, kad šiose vykdomosiose bylose skolos ir palūkanų likučiai per abi bylas sudaro 24 639,54 Eur, vykdymo išlaidos antstoliui 2 314,19 Eur. Pareiškėjas nurodo, jog 2016–2017 metais iš SUA10 buvo pasiskolinęs 15 000 Eur sumą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių pareiškėjas negali įvykdyti, viršija 25 MMA dydį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt.).

Iš byloje esančių valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateikiamų duomenų iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto neturi. Iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ 2026 m. balandžio 30 d. pažymoje pateikiamų duomenų matyti, kad pareiškėjo vardu yra registruota transporto priemonė „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio (2026 m. rugpjūčio 28 d.) metu pareiškėjas nurodė, kad 2016 metais jį ištiko (duomenys neskelbtini), o 2023 metais jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai – sveikatos būklės išrašai, iš kurių matyti, kad 2016 m. birželio 23 d. pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini); 2021 m. balandžio 6 d. jam diagnozuota (duomenys neskelbtini); 2023 m. kovo 24 d. jam paskirtas (duomenys neskelbtini), amnezėje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jam nėra nustatytas netekto dalyvumo lygis, nes dėl jo nustatymo nesikreipė, kadangi nematė tokio poreikio dėl to, kad vis tiek neturėtų teisės į socialinio draudimo negalios pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys rodo, kad pareiškėjas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 18 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2026 m. rugpjūčio 7 d. vėl pradėjo dirbti toje pačioje įmonėje administratoriaus pareigose. Iš pareiškėjo pateikiamo diplomo Nr. 517364 matyti, jog pareiškėjas yra įgijęs suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją. Pareiškėjo teigimu dirbti pagal specialybę – suvirintoju, ar vairuoju, negalėtų dėl sveikatos būklės. Pareiškėjo banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis (2026 m. gegužės 5 d.) sudaro 0,00 Eur.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų, kadangi pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma yra didelė, ženkliai viršija 25 MMA sumą, tokių įsipareigojimų pagal turimą turtą ir gaunamas pajamas pareiškėjas per protingą terminą negali įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo turto ir gaunamų pajamų nepakaktų per protingą laiką padengti skolinius įsipareigojimus. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas IES2 yra nemokus.

Dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo

Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Minėta, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl: (i) CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo; (ii) tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus; (iii) tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; (iv) sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą, net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas). Taigi asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

Taip pat pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434/686/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Kreditorius „PlusPlus Capital“ AS atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, nes vengė atsiskaityti su kreditoriais, taip pat teigė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl sveikatos būklės per pastaruosius trejus metus jis galėjo dirbti tik tris mėnesius, nėra patvirtintos pateiktais medicininiais dokumentais, kadangi juose nurodytos tik pareiškėjui diagnozuotos ligos ir taikytas gydymas. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų pripažintas nedarbingu (dalinai darbingu). Be to, pareiškime nenurodyta informacija apie pareiškėjo dalyvavimą antrosios pensijų pakopos kaupimo sistemoje ir sukauptas lėšas. Pareiškėjui šiuo metu negaunant pajamų, kreditoriaus teigimu, nėra galimybės realiai vykdyti mokumo atkūrimo plano ir pasiekti bankroto proceso tikslų.

Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas, veikdamas kartu su savo atstove, bendradarbiavo su teismu, teikė visus įrodymus bei paaiškinimus, susijusius su įsipareigojimais kreditoriams bei pareiškėjo turtine padėtimi, tarp jų ir banko sąskaitos išrašus, sveikatos būklės išrašus, dalyvavo teismo posėdyje.

Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjui nėra nustatytas netektas dalyvumo lygis, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo sveikatos būklė neriboja darbinės veiklos galimybių ir, kad jis gali dirbti bet kokį darbą bei gauti pajamas. Šiuo atveju pareiškėjo galimybės gauti pajamas turi būti vertinamos kompleksiškai, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, jam diagnozuotas ligas, jų sukeliamus sveikatos sutrikimus, profesinę kvalifikaciją ir faktines galimybes dirbti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 metais pareiškėjas patyrė (duomenys neskelbtini), 2023 metais jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl ligų diagnozių ir liekamųjų reiškinių jam yra (duomenys neskelbtini). Nors ne visi pareiškėjo nurodyti simptomai medicininiuose dokumentuose yra atskirai konstatuoti, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjui diagnozuotas ligas ir jų pobūdį, neturi pagrindo abejoti, kad nurodomi sveikatos sutrikimai gali būti šių ligų padariniai ir riboti pareiškėjo galimybes dirbti tam tikrus darbus. Kita vertus, byloje nustatyta, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas yra įsidarbinęs ir siekia gauti pajamas pagal savo faktines galimybes. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tyčia vengtų dirbti, sąmoningai mažintų gaunamas pajamas, slėptų savo pajamas ar turėtų realias galimybes gauti iš esmės didesnes pajamas, tačiau jų sąmoningai nesiektų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių kreditoriaus teiginį apie pareiškėjo nesąžiningumą dėl jo dalyvavimo antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Priešingai, pareiškėjas pateikė „Sodros“ duomenis, patvirtinančius, kad antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje jis nedalyvauja.

Papildomai pažymėtina, jog klausimai dėl fizinio asmens galimybių vykdyti (iš dalies vykdyti) įsipareigojimus kreditoriams bei šių galimybių ribos sprendžiamos tvirtinant mokumo atkūrimo planą, taigi iškėlus fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592). Atitinkamai ir kreditoriaus abejonės dėl pareiškėjo sąžiningumo, gali būti pašalintos pareiškėjui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, rengiant pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo nemokumą galėjo lemti jo žalingi įpročiai (piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniai lošimai ir kt.). Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis pareiškėjas per 5 metų laikotarpį nesikreipė konsultavimui ar (ir) gydymui (2026 m. gegužės 5 d. pažyma). Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2026 m. gegužės 27 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nėra registruotas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2026 m. gegužės 11 d. duomenimis pareiškėjas neteistas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo nemokumą galėjo lemti per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pareiškėjo sudaryti jo kreditorių interesus pažeidžiantys sandoriai. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų. Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėjas, bankroto byla.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių, apibrėžtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, tenkinti pareiškėjo prašymą ir iškelti jam bankroto bylą.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui IES2 bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir objektyviai nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai.

Dėl bankroto administratoriaus skyrimo

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratore prašo skirti MB „Nemokumo era“, pasiūlymų dėl kitų kandidatūrų negauta, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreikšta. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti MB „Nemokumo era“ bankroto administratore, nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas MB „Nemokumo era“ sutikimas atlikti fizinio asmens IES2 bankroto procedūras, deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, teismui pateiktas nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, bankroto administratorės parengtas lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimas. Atsižvelgęs į tai, teismas bankroto administratore skiria MB „Nemokumo era“.

Pareiškėjas prašo patvirtinti 200 Eur lėšų sumą, reikalingą bankroto administratorei pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Įvertinus FABĮ 22 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, tai, kad iškėlus pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą bankroto administratorė turės tvarkyti duomenis apie pareiškėjo lėšas ir jų panaudojimą, rinkti duomenis apie pareiškėjo kreditorius, šaukti kreditorių susirinkimus ir vykdyti kitas FABĮ įtvirtintas pareigas (FABĮ 12 straipsnis), laikytina, jog nurodyta 200 Eur suma yra pagrįsta, todėl nustatytina 200 Eur suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Dėl lėšų sumos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti

Pareiškėjas prašo patvirtinti 520 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas nurodo, jog sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro 250 Eur maistui, 20 Eur telefonui, 100 Eur sveikatos priežiūrai ir gydymui, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 100 Eur kitoms išlaidoms.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, tai yra negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025 m. spalio 16 d nutarimu Nr. 700 „2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ yra patvirtinusi 2026 metais taikomą 1 153 Eur minimalią mėnesinę algą neatskaičius mokesčių, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 846 Eur.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-730 „Dėl 2026 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ patvirtintas minimalių vartojimo poreikių dydis 468 Eur, kuris taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d.

FABĮ 7 straipsnio 3 dalis numato, jog fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju neabejotina, jog pareiškėjas patiria būtinąsias išlaidas maistui, sveikatos priežiūrai ir kt. Taip pat įvertinus byloje esančius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę ir dėl to tikėtina patiriamas didesnes išlaidas, pareiškėjo prašoma nustatyti suma jo būtiniesiems poreikiams tenkinti šioje stadijoje laikytina tikėtinai pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, nustatoma 520 Eur per mėnesį suma, reikalinga pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti, yra nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7 ir 8 straipsniai). Asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatoma ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape.

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, teismas

nutaria:

Iškelti IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti IES2 bankroto administratore MB „Nemokumo era“, juridinio asmens kodas 305991091, adresas korespondencijai: Sviliškių g. 16-78, Vilnius, sąrašo N-JA0297, tel. +37065638123, el. paštas – nemokumoera@gmail.com.

Nustatyti 30 (trisdešimt) dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 200 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė MB „Nemokumo era“ turi teisę naudoti IES2 bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 520 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo IES2 būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims bei paskirtai bankroto administratorei MB „Nemokumo era“.

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išieškojimą vykdantiems antstoliams Aleksandrui Selezniovui, Astai Rimaitei Žičkuvienei, Linai Pužienei ir Vidai Daugirdienei, kredito įstaigai, kurioje yra fizinio asmens vardu atidaryta piniginių lėšų sąskaita – AB SEB bankas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.