Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Tamtamas“ ieškinį atsakovui A. G. dėl įmonės bankroto administratoriaus atlyginimo bei patirtų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka bei viešo paskelbimo būdu. Atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Argrida“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi BUAB „Argrida“ direktoriui A. G. skirta 500,00 Eur bauda dėl teismo nutartimi paskirto įpareigojimo - perduoti bankroto administratoriui įmonės trutą ir dokumentus, nevykdymo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB „Argrida“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 9 368,30 Eur sumai. 2018 m. rugsėjo 25 d. BUAB „Argrida“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1, 4 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta BUAB „Argrida“ administravimo išlaidų sąmata, kurią sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas, kurio dydis 6 minimalios mėnesinės algos (2 400,00 Eur (6 x 400,00 Eur)), kitoms administravimo išlaidoms, kartu su nustatytu atlyginimu, skirta ne daugiau kaip 25 minimalių mėnesinių atlyginimų suma. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi BUAB „Argrida“ buvo pripažinta bakrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, nes įmonė neturi turto, veiklos nevykdo, jos likvidavimo procedūros yra baigtos, įmonės skolos negali būti padengtos. Iš 2018 m. birželio 20 d. ir 2018 m. spalio 12 d. PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad ieškovė patyrė bendroje sumoje 45,18 Eur išlaidas dėl UAB „Argrida“ teisinio statuso registravimo bei duomenų pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre. Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad UAB „Argrida“ direktorius nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. birželio 15 d. buvo A. G..

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos ir kreditorių reikalavimai padengti iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos.

Atsakovas, kaip bankrutuojančios įmonės savininkas ir vadovas, nevykdė teisės aktais jam nustatytų pareigų, nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti pats neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo valdomai įmonei. Bankroto bylos iškėlimo įmonei A. G. neginčijo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog jau 2017 m. gruodžio 13 d. įmonės kreditinis įsiskolinimas sudarė 1 642,41 Eur (be įsiskolinimo VSDFV ir VMI), VSDFV įmokų atsakovas nemokėjo jau nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jau nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio bankrutavusi įmonė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą valdomai įmonei, įsiskolinimas ir toliau didėjo, bankroto administratorius patyrė žalą, nes bankroto byla iškelta tik 2018 m. birželio 4 d. kreditoriaus pareiškimu. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir bankroto administratoriui atsiradusios turtinės žalos. Atsakovui laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, be to, nebūtų didėję ir kreditoriniai įmonės įsipareigojimai. Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, jokių savo civilinę atsakomybę dėl žalos atsiradimo eliminuojančių įrodymų nepateikė, dėl ko konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl 2 445,18 Eur bankroto administratoriui nesumokėto atlyginimo bei kitų patirtų išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Kadangi atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovo ieškovei yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už visą priteistą 2 445,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. sausio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo dydį, ieškovei iš atsakovo priteistina 55,00 Eur žyminio mokesčio ir 363,00 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 418,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, 2 445,18 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis Eur ir 18 ct) bankroto administratoriui nesumokėto atlyginimo bei patirtų išlaidų, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 418,00 Eur (keturis šimtus aštuoniolika Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tamtamas“, įmonės kodas 152696631, buveinės adresas Smilčių g. 6, Klaipėda, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė DNB bankas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.