Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Irmos Čuchraj ir Erikos Tamošaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ patikslintą ieškinį atsakovams ATS2 , Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos teisinių padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, TAR3 , TAR8 , Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ameko konstrukcijos“, individuali įmonė „Gargždų dyzelių servisas“, uždaroji akcinė bendrovė „Dorvina“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų architektūra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacijos objektas yra Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gamybinis pastatas). Atsakovui ATS2 ir jo sutuoktinei trečiajam asmeniui TAR3 nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (toliau – ir administracinis pastatas). Žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (kuriame yra gamybinis ir administraciniai pastatai), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (toliau – žemės sklypas). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, aptariamas žemės sklypas yra nuomojamas nuomininkų UAB „Argo ekspresas“, UAB „Dorvina“, individualios įmonės (toliau – IĮ) „Gargždų dyzelių servisas“, ATS2 , TAR3 , TAR8 ir R. S.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-121-502/2024 išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Argo ekspresas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Argo ekspresas“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir skundas buvo atmestas.

Klaipėdos apygardos teismui 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimą ir grąžinus civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė.

Dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo

Nagrinėjamu atveju vienas esminių apeliantės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų yra tai, jog, apeliantės teigimu, atsakovui įgyvendinant statytojo teises (gauti statybos leidimą), jam, vadovaujantis imperatyviomis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) nuostatomis (SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas), buvo būtina gauti ieškovės sutikimą, kadangi atsakovo vykdyto rekonstrukcijos projekto sprendiniai buvo susiję su ieškovei priklausančio statinio (gamybinio pastato) konstrukcijomis. Tvirtina, jog abiejų teismo ekspertų (R. U. ir prof. Dr. S. M.) išvados patvirtina, jog atsakovo rekonstruojamas gamybinis pastatas ir ieškovei priklausantis administracinis pastatas turėjo bendrą sieną, todėl ieškovės rašytinis sutikimas rekonstrukcijos projekto sprendiniams buvo būtinas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodytų ekspertų išvadas nepagrįstai atmetė, nepašalindamas bylose esančių prieštaravimų, ir rėmėsi naujai atlikta teismo ekspertize, kurią atlikęs ekspertas M. U. nustatė, jog statiniai bendros sienos neturi. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė sutikimą gamybinio pastato rekonstrukcijai suteikė dar 2020 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus apeliantės argumentus, taip pat įvertinusi tai, jog civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama antrą kartą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė į minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties išaiškinimus, būtent dėl šalis (ieškovę ir atsakovą) siejančių santykių su ginčo siena ir dėl sienos statuso, t. y. ar ieškovei priklausantis gamybinis pastatas ir atsakovui bei trečiajam asmeniui priklausantis administracinis pastatas turi / turėjo bendrą sieną, jos dalį.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Pagal statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. – ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu), statybą leidžiančiam dokumentui gauti būtina pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinio sutikimo ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją. Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas.

Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Statybos techninio reglamento (STR) 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte numatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sistemiškai analizuojant ir aiškinant minėtas Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatas, statytojas negali įgyvendinti statytojo teisės ir gauti statybą leidžiančio dokumento tuo atveju, jeigu negautas bendraturčio, besiribojančio žemės sklypo ir ant besiribojančio žemės sklypo esančio pastato savininko rašytinis sutikimas. Pažymėtina, nors STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte įtvirtinta, jog „rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m...>“, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma turi būti aiškinama kaip apimanti statytojo pareigą gauti ne tik besiribojančio žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimą, bet ir ant besiribojančio žemės sklypo esančio pastato savininko sutikimą (jeigu toks statinys yra ant besiribojančio žemės sklypo).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog ieškovė, 2020 m. rugsėjo 9 d. sudarydama su atsakovu ATS2 ir trečiuoju asmeniu TAR3 Sutartį, neprieštaravo, kad atsakovas administracinį pastatą nugriaus / rekonstruos, ir tokiu būdu iš esmės pritarė administracinio pastato rekonstrukcijos projektui (projektiniams pasiūlymams), kadangi aptariamos Sutarties 7.2.15 straipsniu šalys susitarė: „Pardavėjas duoda neatlygintiną, neterminuotą ir neatšaukiamą leidimą / sutikimą: 1) suteikia teisę Pirkėjui administracinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , savo nuožiūra nugriauti ir / ar rekonstruoti / perstatyti į gamybinės–sandėliavimo paskirties pastatą pagal parengtą projektą Pardavėjas įsipareigoja šiems sprendiniams besąlygiškai pritarti.“ Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovei priklausančio gamybinio pastato ir atsakovui bei trečiajam asmeniui priklausančio administracinio pastato sienos bendrumo, rėmėsi teismo eksperto atlikta ekspertize ir jos 2025 m. gegužės 19 d. ekspertizės akte Nr. 25/05-19 padarytomis išvadomis, jog atsakovui ATS2 nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas ir prie jo šalia esantis ieškovei priklausantis gamybinis pastatas neturi (neturėjo) bendros sienos ir kitų laikančiųjų konstrukcijų – administracinis pastatas tiek iki rekonstrukcijos, tiek po jos buvo ir yra priblokuotas prie gamybinio pastato, t. y. pastatai liečiasi konstrukcijomis, tačiau išlieka kaip atskiri statiniai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog tai, kad ieškovės pateiktų specialistų išvados nesutampa su teismo ekspertizės išvadomis, nesudaro pagrindo abejoti atlikta ekspertize. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, su minėtomis skundžiamo pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, ir Klaipėdos apygardos teismui 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus civilinę bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog byloje surinkti duomenys dėl sienos statuso ir su tuo susijusių projektavimo ir statybos leidimo išdavimo procesui taikytinų reikalavimų prieštaringi, tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą antrą kartą, pernelyg didelę reikšmę suteikė teismo eksperto M. U. ekspertizės aktui Nr. 25/05-19 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kurio išvadose, be kita ko, konstatuota, jog atsakovui K. S. nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas ir prie jo šalia esantis ieškovei UAB „Argo ekspresas“ priklausantis gamybinis pastatas neturi / neturėjo bendros sienos ir kitų laikančiųjų konstrukcijų, tinkamai neįvertinus ir nepašalinus byloje esančių įrodymų prieštaringumo, susijusių su ieškovės gamybinį pastatą ir atsakovo bei trečiojo asmens administracinį pastatą siejančios sienos bendrumu. Byloje esanti rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą padaryti priešingas išvadas, t. y. jog gamybinis ir administracinis pastatas turėjo bendrą sieną, todėl atsakovui, kaip statytojui, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti administracinį pastatą, buvo būtina gauti ieškovės, kaip besiribojančio žemės sklypo naudotojos (nuomininkės) ir ant šio naudojamo sklypo esančio pastato savininkės, sutikimą. Tokią išvadą sudaro pagrindą daryti toliau šioje nutartyje nurodytinos aplinkybės ir tai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančio teismo ekspertės R. U. 2023 m. vasario 2 d. tyrimo akto, kuriuo ekspertei, kaip specialių žinių turinčiai specialistei, buvo pavesta atsakyti, ar iki leidimo rekonstruoti pastatą išdavimo privalėjo būti gautas gamybinio pastato savininkės UAB „Argo ekspresas“ sutikimas / susitarimas dėl administracinio pastato rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą projekto sprendinių, matyti, jog ekspertė, be kita ko, padarė šias išvadas: 1) rekonstruojamas pastatas ir esamas pastatas (ieškovei priklausantis gamybinis pastatas) turi bendrą sienos dalį B ašyje; 2) rekonstruojamam pastatui suprojektuota nauja siena šalia bendros sienos ašyse B ir 4. Rekonstruojamo pastato nauja siena atsitraukusi nuo bendros sienos apie 30 cm; 3) rekonstruojamo pastato stogo konstrukcija jungiasi su esamo pastato siena ašyse B ir 4. Konstrukcijų jungimosi ir stogo konstrukcijos sprendiniai Projekte nepateikti. Reikalingas Esamo pastato savininko sutikimas dėl Rekonstruojamo pastato stogo konstrukcijos prijungimo prie esamo pastato konstrukcijų prie Projekto nepateiktas; 4) rekonstruojamo pastato laikančiosios konstrukcijos sujungtos metalo lakštais su Esamo pastato siena ašyse B ir 4. Projekto sprendiniuose nenurodytas esamo pastato sienos ir rekonstruojamo pastato naujos sienos jungimosi sprendinys. Rekonstruojamo pastato sprendiniai Projekte pateikti kaip atskirai stovinčio pastato. Rekonstruojamo pastato konstrukcijos sujungimą su esamo pastato mūro siena nuspręsta atlikti Sienos vertinimo priede Nr. 1 po leidimo rekonstruoti išdavimo, pastatų konstrukcijų sujungimo sprendiniai nepateikti. Reikalingas esamo pastato savininko sutikimas dėl esamo pastato sienos konstrukcijos ir rekonstruojamo pastato konstrukcijų sujungimo konstrukciniais elementais prie Projekto nepateiktas ir kt. Teismo ekspertė, apibendrindama padarytas išvadas, nurodė, jog rekonstruojamo pastato statybos darbams atlikti yra būtini esamo pastato savininko rašytiniai sutikimai iki teikiant prašymą į IS „Infostatyba“ leidimui gauti. Pateiktame projekte ir dokumentuose šių būtinų esamo pastato savininko, t. y. ieškovės UAB „Argo ekspresas“, sutikimų nėra.

Iš byloje esančios teismo eksperto prof. dr. S. M. 2023 m. kovo 22 d. konsultacinės išvados Nr. 23-18 (toliau – ir konsultacinė išvada) matyti, kad teismo ekspertas, atsakydamas į pirmąjį klausimą, ar techninis projektas atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, be kita ko, nurodė, jog „techniniame Projekte yra numatyti gretimo pastato (ieškovei priklausančio gamybinio pastato) remonto darbai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, šių statybos darbų statytoju gali būti tik gretimo pastato savininkas – UAB „Argo ekspresas“. Todėl daroma išvada, kad Techninis Projektas neatitinka minėtų Statybos įstatymo nuostatų“. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama teismo eksperto išvada patvirtina, jog atsakovas ATS2 negalėjo įgyvendinti savo, kaip statytojo, teisės, kiek tai susiję su intervencija į ieškovei priklausantį gamybinį pastatą (SĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismo ekspertas M. U. 2025 m. gegužės 19 d. Ekspertizės akte, atsakydamas į pirmąjį jam užduotą klausimą, padarė išvadą, jog atsakovui K. S. nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir prie jo šalia esantis ieškovei UAB „Argo ekspresas“ priklausantis gamybinis pastatas neturi / neturėjo bendros sienos ir kitų laikančiųjų konstrukcijų – administracinis pastatas tiek iki rekonstrukcijos, tiek po jos buvo ir yra priblokuotas prie gamybinio pastato, t. y. pastatai liečiasi konstrukcijomis, tačiau išlieka kaip atskiri statiniai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog aptariamą išvadą pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime laikė vienu esminių įrodymų, sudariusiu pagrindą atmesti ieškovės argumentus, kad ieškovei priklausantis gamybinis pastatas ir atsakovui bei trečiajam asmeniui priklausantis administracinis pastatas turėjo bendrą sieną. Vertinant šią išvadą kartu su kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, o konkrečiai – lyginant ją su minėtomis ekspertės R. U. tyrimo akto išvadomis, matyti, kad jos iš esmės yra skirtingos, kadangi R. U. nurodė, jog rekonstruojamas pastatas (administracinis) ir esamas pastatas (ieškovei priklausantis gamybinis pastatas) turi bendrą sienos dalį B ašyje.

Pasisakant dėl teismo ekspertizės įrodomosios reikšmės, pažymėtina, jog, pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog Ekspertizės akte padarytos išvados iš esmės yra prieštaringos kitiems byloje esantiems įrodymams ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šių prieštaravimų tinkamai neįvertino, jų nepašalino, prioritetą suteikdamas Ekspertizės aktui, nurodydamas, jog tai, kad ieškovės pateiktų specialistų išvados nesutampa su teismo ekspertizės išvadomis, nesudaro pagrindo abejoti atlikta ekspertize. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, jog iš Ekspertizės akto matyti, jog teismo ekspertas išvadą dėl bendros sienos neturėjimo padarė, įvertinęs abiejų – gamybinio ir administracinio – pastatų konstrukcinę dalį, nurodydamas, jog „abu pastatai baigti statyti 1978 m., tačiau sprendžiant pagal išorinių sienų prijungimą (žr. Pav. 40) bei administracinio pastato stogo parapeto įrengimą (žr. Pav. 41) šių pastatų statyba buvo vykdoma nuosekliai t. y. pirma buvo įrengtos gamybinio pastato konstrukcijos, vėliau prijungtas – priblokuotas administracinis pastatas. Montuojant administracinio pastato konstrukcijas t. y. kolonas ir rygelius bei ryšines sijas gamybinio pastato siena jau buvo įrengta ir minėtos karkaso konstrukcijos buvo sumontuotos priglaudžiant jas prie esamos gamybinio pastato sienos“. Teismo ekspertas išvadą apie bendros sienos neturėjimą padarė taip pat įvertindamas tai, jog „nustatytas administracinio pastato sienos storis, kuris ties kolona siekia 51 cm, o Pav. 46 užfiksuotas tarpas tarp išlikusios administracinio pastato kolonos ir gamybinio pastato sienos papildomai įrodo, kad abiejų pastatų laikančiosios konstrukcijos yra atskirai stovinčios. Gamybinio pastato siena šiuo atveju funkcionuoja kaip išorinė atitvara, prie kurios iš išorės buvo priglausti administracinio pastato karkaso elementai, bet ne kaip bendra laikančioji konstrukcija“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertas M. U. Ekspertizės akte išvadą, jog ieškovei ir atsakovui bei trečiajam asmeniui priklausantys pastatai neturi / neturėjo bendros sienos, padarė iš esmės vertindamas abiejų pastatų konstrukcinę dalį, tačiau neįvertindamas aptariamus abu pastatus siejančios sienos teisinės prasmės, t. y. nors administracinis pastatas ir yra priblokuotas prie gamybinio pastato (pastatai liečiasi konstrukcijomis), tačiau siena ašyje B, kaip 2023 m. vasario 2 d. tyrimo akte nurodė ekspertė R. U., yra bendra abiejų pastatų – gamybinio ir administracinio – savininkų. Pažymėtina, jog net paties UAB „Vakarų architektūra“ parengto „Esamo administracinio pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą“ projekto bendrosios dalies aiškinamosios dalies 4 punkte nurodyta, jog „Projektuojamas pastatas ašyse „B“ ir „4“ blokuojasi su esamu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)), sienos ties ašių „B“ ir „4“ susikirtimu (žr. pažymėjimą architektūrinės dalies pastato plano brėžinyje, taip pat sklypo plano brėžiniuose) detalų konstrukcijų vertinimą bei parengti sienos sutvirtinimo ir (ar) atstatymo darbų konstrukcinę dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ginčo, kad prie gamybinio pastato sienos buvo priblokuotos buvusio administracinio pastato (iki jo rekonstrukcijos) konstrukcijos, o tai patvirtina faktą, jog abu pastatai turėjo bendrą, bendrai naudojamą sieną. Tai, kad teismo ekspertas M. U. Ekspertizės akte nustatė, jog administracinio pastato sienos storis ties kolona siekia 51 cm, nepaneigia, kad gamybinį ir administracinį pastatus siejo bendra siena, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog, prie gamybinio pastato sienos sumontuojant buvusio administracinio pastato konstrukcijas / priglaudžiant karkaso elementus (kaip nurodyta Ekspertizės akte), prie gamybinio pastato sienos būtų buvusi priblokuota dar viena (papildoma) siena.

Pažymėtina, jog po Ekspertizės akto parengimo 2025 m. gegužės 19 d. bylai buvo pateiktas 2025 m. liepos 22 d. statinių techninės priežiūros vadovo A. B. (A. B.) vizualinis Statinio apžiūros aktas Nr. G-25-2, jame nustatyta, jog gamybinį pastatą ir administracinį pastatą atskirdavo bendra siena su praėjimu, bendros sienos storis 25 cm, siena yra išmūryta iš baltų silikatinių plytų, pamatai gelžbetoniniai įrengti tarp kolonų. Tokias pačias aplinkybes A. B. patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas. Dar daugiau, A. B. nustatytas aplinkybes, jog gamybinį ir administracinį pastatus siejo bendra 25 cm siena, patvirtinta ir 2025 m. spalio 8 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atlikta gamybinio pastato ginčo sienos apžiūra ir matavimai. Iš prie vietos apžiūros protokolo esančių fotonuotraukų matyti, jog, išmatavus ginčo sienos storį, nustatyta, kad jis yra 25 cm, t. y. tokio paties storio, kaip nustatyta ir minėtame 2025 m. liepos 22 d. A. B. Statinio apžiūros akte. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu taip pat išmatuotas ir durų angos, vedusios iš gamybinio pastato į buvusį administracinį pastatą, storis – 26 cm. Pažymėtina, jog teismo ekspertas M. U., rengdamas Ekspertizės aktą, aptariamos durų angos matavimų neatliko, tai patvirtino teismo posėdžio metu. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustačius naujas aplinkybes dėl ginčo sienos storio, 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirta papildoma ekspertizė ir ekspertui M. U. buvo pavesta atsakyti į klausimą, ar įvertinus naujas teismo nustatytas aplinkybes apie vidinės gamybinio ir buvusio administracinio pastato sienos storį, kuris yra 25 – 26 cm, keistųsi eksperto Ekspertizės akte padaryta išvada, jog gamybinis ir administracinis pastatas turi / turėjo bendrą sieną ir (ar) kitas laikančiąsias konstrukcijas, ar tai yra du statiniai su atskirais pamatais, sienomis ir kitomis atskiromis laikančiosiomis konstrukcijomis? Iš 2025 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akto Nr. 25/12-10 matyti, jog teismo ekspertas M. U., įvertinęs naujas teismo nustatytas aplinkybes apie vidinės gamybinio ir buvusio administracinio pastato sienos storį, kuris yra 25–26 cm, pirminiame Ekspertizės akte padarytos išvados nepaneigė ir konstatavo, jog administracinis pastatas ir prie jo šalia esantis gamybinis pastatas neturi / neturėjo bendros sienos ir kitų laikančiųjų konstrukcijų – administracinis pastatas tiek iki rekonstrukcijos, tiek po jos buvo ir yra priblokuotas prie gamybinio pastato, t. y. pastatai liečiasi konstrukcijomis, tačiau išlieka kaip atskiri statiniai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be jau anksčiau šioje nutartyje nustatytų aplinkybių, faktą, kad gamybinį ir buvusį administracinį pastatą siejo bendra siena, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Ieškovės atstovas 2024 m. spalio 3 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo DOK-46308, taip pat 2025 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo DOK-82880, prie jų buvo pridėtos fotonuotraukos, akivaizdžiai patvirtinančios, jog gamybinį ir administracinį (iki jo rekonstrukcijos) pastatus skyrusi siena buvo bendra. Pateiktose fotonuotraukose matyti, kad, nugriovus rekonstruojamą administracinį pastatą, ginčo siena administracinio pastato dalyje – pirmame aukšte – buvo nudažyta geltonos spalvos dažais, antrame aukšte išlikę ginčo sienos tapetų likučių. Pažymėtina, jog būtent ši siena ir buvo matuota išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, kurio metu konstatuotas 25 cm sienos storis. Minimose nuotraukose taip pat matomas ir buvęs praėjimas – durys – iš gamybinio į administracinį pastatą, kurios angos storis išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatytas 26 cm. Teisių kolegijos manymu, tai, jog, kaip Ekspertizės akte ir teismo posėdžio metu nurodė teismo ekspertas M. U., ginčo siena nebuvo abiejų pastatų laikančioji siena konstrukcine prasme, nepaneigia fakto, kad aptariama gamybinio ir buvusio administracinio pastato siena buvo bendra funkcine ir teisine prasme. Iki administracinio pastato rekonstrukcijos aptariama ginčo siena buvo kaip atitvara (atitvara – architektūrinis ir statybinis terminas, apimantis pastato išorinius ir vidinius konstrukcinius elementus, skirtus atitverti pastato vidų nuo išorės arba vienas patalpas nuo kitų), skirianti gamybinio ir administracinio pastatų patalpas. Rekonstravus administracinį pastatą aptariama atitvara – ginčo siena – tapo gamybinio pastato išorine siena. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančio gamybinio pastato ir rekonstruoto administracinio pastato priblokavimo schemos, rekonstruojamas administracinis pastatas ašyje B buvo atitrauktas 30 cm nuo gamybinio pastato sienos, sumontuojant naujus pamatus, metalines kolonas ir kt., t. y. gamybinio pastato ginčo siena, kuri atskirdavo gamybinį ir administracinį pastatus iki administracinio pastato rekonstrukcijos, išliko.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, jog iš byloje esančio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos R. P. rašto „Dėl informacijos pateikimo“, adresuoto Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (data nėra nurodyta), matyti, kad, vadovaujantis STR 7 priedo 4 punktu, statybos leidimui gauti yra privalomas besiribojančio žemės sklypo savininko ir blokuoto pastato, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko t. y. ieškovės, kaip gamybinio pastato savininkės, sutikimas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Klaipėdos rajono savivaldybės pozicija dėl to, ar šiuo atveju buvo reikalingas ieškovės sutikimas ginčijamo statybos leidimo išdavimui, nėra vieninga. Nors minėtame R. P. rašte nurodyta, kad UAB „Argo ekspresas“ sutikimas buvo privalomas, ir tokia pati pozicija buvo nurodyta Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, jo metu kaip liudytoja buvo apklausta Klaipėdos rajono savivaldybės paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė D. B., tačiau vėlesniuose parodymuose minėta specialistė pakeitė savo poziciją, tvirtindama, jog UAB „Argo ekspresas“ sutikimo / parašo, siekiant išduoti ginčijamą statybos leidimą, nereikėjo. To paties ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patarėja A.G.-D. nurodė, jog derinimo su besiblokuojančio pastato savininko nereikia.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau šioje nutartyje nustatytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktą, atsakovui ATS2 , kaip statytojui, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme buvo reikalinga gauti ieškovės, kaip bendraturtės, ant besiribojančio žemės sklypo naudotojos ir ant jo esančio gamybinio pastato savininkės sutikimą. Taip pat sutikimas dėl ginčijamo statybos leidimo išdavimo buvo reikalingas ir dėl to, kad gamybinį ir administracinį pastatus siejusi siena buvo bendra, skirianti gamybinio ir administracinio pastatų patalpas iki administracinio pastato rekonstrukcijos. Be to, kaip matyti iš rekonstrukcijos projekto, rekonstrukcija nebuvo galima be poveikio ieškovei priklausančiam pastatui. Ši aplinkybė tik sustiprina argumentus, kad visgi ieškovės sutikimas buvo reikalingas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadas, jog gamybinis ir administracinis pastatai bendros sienos neturėjo, iš esmės remdamasis teismo eksperto M. U. Ekspertizės akte padarytomis išvadomis, nepašalindamas byloje esančių prieštaringų įrodymų dėl abu pastatus siejusios sienos statuso ir jos bendrumo. Pirmosios instancijos teismas, suteikdamas prioritetą Ekspertizės aktui, iš esmės neanalizavo kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (teismo ekspertų R. U. tyrimo akto išvadų, prof. Dr. S. M. konsultacinėje išvadoje nurodytų aplinkybių, 2025 m. spalio 8 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių dėl ginčo sienos storio, byloje esančių fotonuotraukų, kuriose vizualiai užfiksuota ginčo siena administracinio pastato griovimo metu ir kt.), kurie liudijo, kad ginčo siena buvo bendra, kad jos atskirti nedarant poveikio ieškovei priklausančiam pastatui neįmanoma, iš esmės neįvertino gamybinį ir administracinį pastatus siejusios funkcinės prasmės, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog gamybinis ir administracinis pastatai bendros sienos neturėjo.

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovui ATS2, kaip statytojui, ginčijamam statybos leidimui gauti buvo reikalinga gauti ieškovės sutikimą, būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad tokį sutikimą ieškovė buvo išreiškusi dar 2020 m. rugsėjo 9 d. Sutarties 7.2.15 straipsnio pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023 22 punktą).

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalį, projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Projektiniai pasiūlymai arba statinio projektas yra skirti bendraturčiams apsispręsti, ar duoti sutikimą bendraturčio norimiems atlikti statybos darbams ir (arba) patalpų paskirties keitimui, ar tai nepažeis jų teisėtų interesų. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus, šią atitiktį tikrina savivaldybių administracija, prieš savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui priimant sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas, 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinęs civilinę bylą nagrinėti iš naujo, pabrėžė, jog prie Sutarties kaip priedas buvo pridėtas tik sklypo planas su įvažiavimo schema, kuriais iš esmės buvo išreikštas tik abstraktus ieškovės sutikimas su rekonstrukcija, o ne konkretus pritarimas konkretiems aiškaus turinio projektiniams pasiūlymams, todėl nėra pagrindo laikyti, jog, Sutartyje įtvirtinant nuostatas, susijusias su pritarimu rekonstrukcijai, buvo gautas rašytinis ieškovės pritarimas konkretiems projektiniams sprendiniams. Teismas akcentavo, jog priešingas vertinimas suponuotų ieškovei prievolę iš anksto sutikti su galimu savo teisių pažeidimu ateityje rekonstruojant statinį pagal parengtus sprendinius. Tuo tarpu skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą antrą kartą, iš esmės neatsižvelgė į minėtus apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl ieškovės Sutartimi išreikšto sutikimo, konstatuodamas, jog toks sutikimas yra tinkamas, kadangi „ieškovė, pasirašydama notarinę sutartį dėl administracinio pastato pardavimo, iš esmės sutiko su atsakovo iniciatyva į notarinę sutartį įtrauktomis sutarties nuostatomis dėl to, kad ieškovė neprieštaraus dėl atsakovės rekonstrukcijos administracinio pastato ar nugriovimo“.

Ginčo, kad dėl ginčijamo statybos leidimo išdavimo 2020 m. gruodžio 2 d. yra gautas sutikimas iš žemės sklypo, kuriame yra rekonstruotas administracinis pastatas, savininkės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, byloje nėra. 2020 m. rugsėjo 9 d. Sutarties, kuria atsakovas ir trečiasis asmuo įsigijo iš ieškovės administracinį pastatą, 7.2.1.5 straipsnio 1 punkto pagrindu šalys susitarė, jog ieškovė duoda neatlygintiną, neterminuotą ir neatšaukiamą leidimą / sutikimą suteikti teisę atsakovui administracinį pastatą savo nuožiūra nugriauti ir (ar) rekonstruoti / perstatyti į gamybinės – sandėliavimo paskirties pastatą pagal parengtą projektą, o ieškovė įsipareigoja šiems sprendiniams besąlygiškai pritarti. To paties straipsnio 4 punktu šalys susitarė, jog ieškovė pritaria pastato rekonstrukcijos projektiniam pasiūlymui su įvažiavimo į pastatą schema, kaip tai parodyta pridedamame žemės sklypo plane, ir duoda sutikimą atsakovui remontuoti ir (ar) pakloti įvažiavimo į pastatą kelio, einančio per ieškovės nuomojamą valstybinės žemės sklypą dalį su sąlyga, kad atsakovas nereikalaus iš ieškovės atlyginti išlaidas, patirtas remontuojant ir / ar paklojant kelio dangą.

Apeliantė apeliaciniame skunde kaip vieną ginčijamo statybos leidimo panaikinimo pagrindą nurodo tai, jog eismo organizavimo schemoje (M 1:500), kuri buvo Sutarties priedas, suklastotas ieškovės vadovo J. C. (J. C.) parašas. Pažymėtina, jog ant aptariamo dokumento esančio ieškovės direktoriaus parašo suklastojimo faktą patvirtina byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 23 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame dokumente „Administracinio pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai Sklypo planas M 1:500“ esančioje lentelėje pavadinimu „Besiblokuojančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų sutikimas“ grafoje UAB „Argo ekspresas“ ir tirti pateiktame dokumente „2021-03-03 sutikimas“ 6 punktu pažymėtoje grafoje UAB „Argo ekspresas“ rankraštinius įrašus įrašė ne J. C. (J. C.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, nors aptariamuose projektiniuose pasiūlymuose grafoje „Besiblokuojančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas UAB „Argo ekspresas“ vadovo parašas, tačiau pabrėžtina, kad bylai taip pat pateiktas ir analogiškas dokumentas (projektiniai pasiūlymai), juose esančios grafos „Sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomininkų sutikimas dėl esamo administracinio pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje pasirašė UAB „Argo ekspresas“ direktorius J. C. (J. C.) ir ginčo dėl šio parašo tikrumo byloje nėra. Taip pat ir minėtame (dėl parašo suklastojimo tirti pateiktame dokumente) esančioje analogiškoje grafoje „Sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomininkų sutikimas dėl esamo administracinio pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą“ pasirašė ieškovės direktorius ir dėl šio parašo tikrumo ginčo byloje nėra. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aptariamuose projektiniuose pasiūlymuose yra UAB „Argo ekspresas“ direktoriaus parašas, patvirtinantis žemės sklypo nuomininko sutikimą, tačiau šis sutikimas negali būti prilyginamas ieškovės, kaip besiblokuojančio pastato (besiribojančio žemės sklypo, ant kurio yra ieškovei priklausantis gamybinis pastatas, nuomininkės) savininkės sutikimui – pritarimui projektiniams pasiūlymams.

Visų pirma pažymėtina, jog iš administracinio pastato rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų sklypo plano M 1:500 (versijos, kuriose nėra ieškovės, kaip besiblokuojančio pastato savininkės, sutikimo), matyti, jog numatyti tokie rekonstruojamo administracinio pastato projektiniai pasiūlymai (parametrai): sandėlio tūris – 15 000 kub. m, aukštingumas – 1 a (7,6 m), naudingas plotas 1 853,16 kv. m., užstatymo plotas – 1 907,00 kv. m. Ginčo, kad būtent šie projektiniai pasiūlymai (su tokiais parametrais) buvo sudedamoji Sutarties dalis, byloje nėra. Kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės direktorius teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent šį projektinį pasiūlymą jis matė ir su juo sutiko, taip pat aiškino, kad šis pasiūlymas yra sudedamoji administracinio pastato pirkimo – pardavimo sutarties dalis. Aptariamuose projektiniuose pasiūlymuose taip pat kaip ir Sutartyje, nėra detalizuota, kokie bus atliekami konkretūs administracinio pastato rekonstrukcijos / griovimo darbai, juose taip pat nėra jokios nuorodos į tai, jog bus atliekami atitinkami rekonstrukcijos / griovimo / statybos darbai, kiek tai susiję su bendra abu – gamybinį ir administracinį – pastatus siejančia siena. Tuo tarpu byloje esančiame dokumente „Esamo administracinio pastato (un. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą, projektiniai pasiūlymai“ nurodyti tokie rekonstruojamo administracinio pastato parametrai: pastato tūris – 21 200 kub. m, aukštų skaičius – 1, pastato aukštis – 11,60 m. Aptariamuose projektiniuose pasiūlymuose taip pat nurodyta, jog „gauti sklypo savininkų ir nuomininkų sutikimai vykdyti esamo administracinio pastato rekonstravimą į sandėliavimo paskirties pastatą“, šiuose projektiniuose pasiūlymuose nurodyti kitokie rekonstruojamo administracinio pastato parametrai – padidintas pastato tūris, aukštingumas, ir byloje nėra duomenų, jog ieškovė UAB „Argo ekspresas“ būtų davusi sutikimą tokiems projektiniams pasiūlymams ar su jais susipažinusi. Ieškovės Sutartimi išreikštas sutikimas projektiniams pasiūlymams, kurie kaip priedas buvo pridėti prie Sutarties, buvo gautas dėl kitokių rekonstruojamo administracinio pastato parametrų, t. y. 15 000 kub. m tūrio ir 7,6 m aukštingumo. Iš bylai pateikto rekonstrukcijos projekto aiškinamojo rašto, papildomo laida A, matyti, kad statybos metu keičiami neesminiai sandėlio projekto sprendiniai: „pastate numatomos papildomos laikančios kolonos ašyse 1‘, 2‘, 3‘, 4‘; fasaduose A-I ir I-A pasikeitė langų skaičius ir jų altitudės; sandėlio vartai tarp ašių C-B perkelti tarp ašių B-A; pasikeitė pastato aukštis nuo žemės paviršiaus – nuo 11,05 m iki 11,89 m.“ Duomenų, kad ieškovė, kaip besiribojančiame žemės sklype esančio gamybinio pastato savininkė, būtų davusi sutikimą kitokiems projektiniam pasiūlymams, nei buvo nurodyti pirminiame jų variante, kurie buvo pridėti kaip priedas prie Sutarties, byloje nėra.

Pažymėtina, jog tai, kad rekonstruojant administracinį pastatą, gali būti padaryta įtaka gamybinio pastato konstrukcijoms, ir dėl to akivaizdu, kad ginčijamam statybos leidimui gauti, buvo reikalingas ieškovės sutikimas, kadangi abu pastatus siejo bendra ginčo siena, patvirtina ne tik tai, jog rekonstrukcijos projekte buvo numatyta, kad „dėl besiblokuojančio gamybinio pastato un.nr. (duomenys neskelbtini) tie projektuojamo pastato ašimis „B“ ir „4“ būtina atlikti išsamius statybinius-konstrukcinius tyrimus, parengti konstrukcinės dalies sprendinius ir griovimo darbų sprendinius“, bet ir byloje esantis 2021 m. kovo 26 d. atsakovo raštas, adresuotas ieškovei, jame nurodyta, jog administracinio pastato viena siena ribojasi su gamybinio pastato siena, todėl projektuotojai norėtų įvertinti gamybinio pastato būklę ir priimti atitinkamus konstrukcinius sprendimus, kad rekonstrukcijos metu būtų išlaikytos gamybinio pastato konstrukcinės savybės. Pažymėtina, nors rekonstrukcijos projekto aiškinamojoje dalyje nurodyta, jog dėl esamo (administracinio) pastato projektavimo gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimai, taip pat gretimų pastatų savininkų sutikimai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada padaryta dėl to, kad Sutarties 7.2.15 straipsnio pagrindu ieškovė buvo sutikusi dėl administracinio pastato rekonstrukcijos / griovimo, taip pat dėl to, jog pirminiuose projektiniuose pasiūlymuose, kurie buvo Sutarties priedas, buvo ieškovės, kaip žemės sklypo nuomininkės, sutikimas, tačiau toks sutikimas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negali būti laikomas tinkamu. Aptariamu sutikimu (išreikštu Sutartyje) ieškovė davė sutikimą itin abstraktiems projektiniams pasiūlymams, kurie nebuvo detalizuoti ir konkretizuoti, pačiai rekonstrukcijos idėjai, juo labiau įvertinus tai, jog rekonstrukcijos projekto metu pirminiai projektiniai pasiūlymai keitėsi – kito rekonstruojamo administracinio pastato parametrai.

Dar daugiau, kaip ekspertė R. U. nurodė 2023 m. vasario 2 d. tyrimo išvadoje, „rekonstruojamo pastato stogo konstrukcija jungiasi su Esamo pastato siena ašyse B ir 4. Konstrukcijų jungimosi ir stogo konstrukcijos sprendiniai Projekte nepateikti. Reikalingas Esamo pastato savininko sutikimas dėl Rekonstruojamo pastato stogo konstrukcijos prijungimo prie Esamo pastato konstrukcijų Projekto sudėtyje nepateiktas; Rekonstruojamo pastato laikančiosios konstrukcijos sujungtos metalo lakštais su Esamo pastato siena ašyse B ir 4. Projekto sprendiniuose nenurodytas Esamo pastato sienos ir Rekonstruojamo pastato naujos sienos jungimosi sprendinys. Rekonstruojamo pastato sprendiniai Projekte pateikti kaip atskirai stovinčio pastato. Rekonstruojamo pastato konstrukcijos sujungimą su Esamo pastato mūro siena nuspręsta atlikti Sienos vertinimo priede Nr. 1 po leidimo rekonstruoti išdavimo, pastatų konstrukcijų sujungimo sprendiniai nepateikti. Reikalingas Esamo pastato savininko sutikimas dėl Esamo pastato sienos konstrukcijos ir Rekonstruojamo pastato konstrukcijų sujungimo konstrukciniais elementais Projekto sudėtyje nepateiktas“. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią rašytinę medžiagą, su nurodytomis ekspertės išvadomis negali nesutikti. Nors, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, rekonstruojant administracinį pastatą, jo siena įrengta atitraukiant ją 30 cm nuo ieškovei priklausančio gamybinio pastato, tačiau iš byloje esančio 2021 m. spalio 30 d. Atliktų darbų akto Nr. AM/1, byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog gamybinio ir rekonstruojamo / rekonstruoto administracinio pastato stogo konstrukcijos liečiasi, todėl akivaizdu, jog rekonstruojant administracinį pastatą statybos darbai negalėjo būti atlikti be ieškovės sutikimo Taip pat, kaip jau anksčiau minėta šioje nutartyje, paties administracinio pastato rekonstrukcijos projekto aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, jog dėl besiblokuojančio gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ties projektuojamo pastato ašimis „B“ ir „4“ būtina atlikti išsamius statybinius konstrukcinius tyrimus, parengti konstrukcinės dalies sprendinius ir griovimo darbų sprendinius; numatomo proceso aprašymas pateiktas bendrosios dalies aiškinamojo rašo 4 skyriuje. Jame nurodyta, jog dėl esamo pastato projektavimo gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimai, taip pat gretimų pastatų savininkų sutikimai. Sienos įvertinimą 2021 m. liepos 30 d. pagal nurodytą pastabą atliko specialistas, kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Pateiktame sienos vertinimo priede Nr. 1 nurodyta, jog pastatai neturi bendros sienos – administracinis pastatas yra surenkamojo gelžbetonio karkasas, o priblokuotas pastatas turi mūrinę sieną, tačiau demontuojant administracinio pastato konstrukcijas rekomenduota atpjauti besiribojančią mūro sieną, metalo lakštais įrėminant pjūvio vietą, nedemontuoti laikančiųjų konstrukcijų, apšiltinti mūro sieną, įrengti metalinį nelaikantį karkasą ir uždengti skardos lakštais, atlikti stogo hidroizoliacijos įrengimo darbus, kad būtų užkirstas kelias vandeniui prasiskverbti pro galbūt nesandarius parapetus. Minėtame 2021 m. spalio 30 d. Atliktų darbų akte Nr. AM/1 nurodyta, jog „visi tikslai įgyvendinti, kaip buvo numatyta 2021-07-30 atliktame vertinimo dokumente. Nukrypimų neužfiksuota“. Šios nustatytos aplinkybės dar kartą patvirtina, jog atsakovui, vykdant administracinio pastato rekonstrukciją, buvo reikalinga intervencija į bendrą gamybinį ir administracinį pastatus siejusią ginčo sieną. Tuo tarpu bylos rašytinė medžiaga neabejotinai pagrindžia, jog detalūs projektiniai pasiūlymai ieškovei nebuvo atskleisti ir UAB „Argo ekspresas“ su jais nebuvo tinkamai supažindinta. Sutartyje ir projektiniuose pasiūlymuose nebuvo nurodyta ir atskleista, jog administracinis pastatas, su kuriuo blokavosi gamybinis pastatas, (juos siejo bendra siena), bus griaunamas, kad, jį griaunant, ties abu pastatus siejusia bendra siena bus įrengta nauja siena (ją 30 cm atitraukus nuo gamybinio pastato) su atitinkamomis jos konstrukcijomis, kad rekonstruojant administracinį pastatą prie esamo gamybinio pastato bus prijungtos rekonstruojamo administracinio pastato stogo konstrukcijos, todėl ieškovė neturėjo realios galimybės išsamiai, visapusiškai įvertinti galimos kilti grėsmės, rizikos jai priklausančio gamybinio pastato konstrukcijoms, jų vientisumui, galimam pastato pažeidimui. Pabrėžtina, jog prof. Dr. S. M. konsultacinėje išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog „Techniniame Projekte yra numatyti Gretimo Pastato remonto darbai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis šių statybos darbų statytoju gali būti tik Gretimo Pastato savininkas – UAB „Argo ekspresas“. Todėl daroma išvada, kad Techninis Projektas neatitinka minėtų Statybos įstatymo nuostatų.“

Teisėjų kolegijos manymu, vertinant, ar Sutartyje išreikštas ieškovės sutikimas administracinio pastato rekonstrukcijai / griovimui ir ieškovei pateikti projektiniai pasiūlymai yra pakankamas pagrindas nuspręsti, jog tokiu būdu UAB „Argo ekspresas“ pritarė administracinio pastato rekonstrukcijai, svarbiu įrodymu laikytina ir teismo eksperto M. U. Ekspertizės akte padaryta išvada: „Administracinio pastato (Unik. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlymai sklypo planas M1:500)” dokumentas vertinamas kaip nepakankamos apimties, kurį vertinti kaip visavertį projektinių pasiūlymų rinkinį nėra pagrindo. Asmenys, pasirašydami šį dokumentą, neturėjo galimybės pilna apimtimi susipažinti su pastato architektūros sprendinių koncepcija, konstrukciniais ir medžiagų parinkimo motyvais. Pastarieji aspektai yra esminė projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto dalis, be kurios projekto sprendinių visuma lieka neišsamiai atskleista.“

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog tiek iš byloje esančio sienos vertinimo priedo Nr. 1, tiek iš 2021 m. liepos 2 d. sienos vertinimo prieš griovimo darbus, 2021 m. liepos 30 d. sienos vertinimo po administracinio pastato griovimo, matyti, kad juos patvirtino M. D. (2021 m. liepos 2 d. ir 2021 m. liepos 30 d. vertinimus atliko R. S.), kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Tuo tarpu, pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, esamų statinių tyrimus (konstrukcijų, statinio inžinerinių sistemų tyrimus, matavimus) turi teisę atlikti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, nurodyti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog būti statinio projektuotoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; 2) Lietuvos Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija; 3) užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimu; 4) architektas ar statybos inžinierius. Tuo tarpu duomenų, kad M. D. turi Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikiamą kvalifikaciją atlikti statybinius tyrimus (parengti minėtą sienos vertinimo aktą ir kt.), byloje nėra. Šios nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą abejoti, ar nurodytų vertinimų metu buvo tinkamai įvertina gamybinį ir administracinį pastatus siejusios ginčo sienos būklė, atliekant administracinio pastato rekonstrukciją.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, nors 2022 m. vasario 2 d. tyrimo aktas, kurį atliko teismo ekspertė R. U. ir 2022 m. kovo 22 d. konsultacinė išvada, kurią atliko prof. Dr. S. M., nelaikytini ekspertizėmis, kadangi aptariamus dokumentus pateikė ieškovė, tokiu būdu įrodinėdama ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tačiau pabrėžtina, jog tiek R. U., tiek prof. Dr. S. M. yra kvalifikuoti specialistai, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, todėl pagrindo abejoti jų išvadų teisingumu nėra, juo labiau kad jų išvadas patvirtina ir kita bylos rašytinė medžiaga. Nurodytų ekspertų išvadų teisingumo nagrinėjamu atveju nepaneigė ir atsakovas ATS2 (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu Ekspertizės akto išvados, padarytos dėl gamybinį ir administracinį pastatus siejusios sienos bendrumo, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, laikytinos prieštaringomis, jų iš esmės nepagrindžia kita rašytinė bylos medžiaga, todėl apeliacinės instancijos teismas jas vertina kritiškai.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 36 punktą). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 55 punktą).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai ir nepakankamai išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl gamybinį ir administracinį pastatus siejusios sienos bendrumo, nepagrįstai prioritetą suteikė teismo eksperto M. U. Ekspertizė akto išvadai ir dėl to padarė neteisingą išvadą, jog gamybinis ir administracinis pastatai bendros sienos neturi / neturėjo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės Sutartyje išreikšto sutikimo dėl administracinio pastato rekonstravimo / griovimo ir aplinkybės, jog ieškovė buvo supažindinta su pirminiais projektiniais pasiūlymais, iš esmės neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartyje (kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir civilinė perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo) pateiktus išaiškinimus, jog Sutartyje buvo išreikštas abstraktus ieškovės sutikimas su rekonstrukcija, o ne konkretus pritarimas konkretiems aiškaus turinio projektiniams pasiūlymams, todėl nepagrįstai konstatavo, kad Sutartimi ir savo parašu projektiniuose pasiūlymuose ieškovė išreiškė pritarimą administracinio pastato rekonstrukcijai / griovimui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog tiek Sutartyje išreikštas ieškovės sutikimas, tiek aptariamuose projektiniuose pasiūlymuose esantis ieškovės UAB „Argo ekspresas“, kaip žemės sklypo nuomininkės, direktoriaus parašas negali būti laikomi tinkamu bendraturčio ir ant besiribojančio žemės sklypo esančio pastato savininko, sutikimu Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto ir STR 1.02.01:2017 7 priedo 4 punkto prasme.

Pažymėtina, kad bent vieno iš statinio ar (ir) žemės sklypo bendraturčių sutikimo atlikti statybos darbus nebuvimas, kai būtina gauti visų bendraturčių sutikimus, yra pakankamas pagrindas statybos leidimą pripažinti neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822–885/2009). Vadinasi, nesant bendraturčių sutikimo, statybos leidimas negali būti išduodamas.

Teisėjų kolegija nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas 2021 m. birželio 17 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas pažeidžiant imperatyvias Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto, STR 1.02.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatas, kadangi statybos leidimas išduotas nesant ieškovės sutikimo, todėl yra teisinis pagrindas jį panaikinti.

Dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo

Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 273 straipsnio 2 dalį, teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, sprendžiant neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą, taikomos teisės normos, galiojančios savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).

Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai nustato, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus ieškovės sutikimą ir naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį ar jo dalį pagal naujai parengtą statinio rekonstrukcijos projektą; neįgyvendinus šios pareigos, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesių terminą atstatyti statinį į jo buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę.

Pažymėtina, jog tiek įstatymo leidėjas pripažįsta, tiek kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad statinio nugriovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog, panaikinus ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, yra pagrindas taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą pasekmes ir įpareigoti atsakovą K. S. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus ieškovės sutikimą ir naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį ar jo dalį pagal naujai parengtą statinio rekonstrukcijos projektą; atsakovui šios pareigos neįgyvendinus, atsakovas įpareigotinas savo lėšomis per 3 mėnesių terminą atstatyti statinį į jo buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju konstatuota, jog yra pagrindas panaikinti ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, nes jis išduotas pažeidus imperatyvius normatyvinių teisės aktų reikalavimus, ir taikyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, todėl šioje byloje nebėra teisinio pagrindo vertinti kitus apeliantės nurodytus jos teisių pažeidimus, susijusius su administracinio pastato rekonstrukcija.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai išsamiai įvertino bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, ginčui aktualias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės patikslintą ieškinį. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti – panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį pagal UAB „Vakarų architektūra“ 2021 m. parengtą „Esamo administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą projektą“ Nr. VA-2020-572-TP ir įpareigoti atsakovą K. S. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus ieškovės sutikimą ir naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį ar jo dalį pagal naujai parengtą statinio rekonstrukcijos projektą; atsakovui šios pareigos neįgyvendinus, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesių terminą atstatyti statinį į jo buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, ieškovė UAB „Argo ekspresas“ patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: už pateiktą ieškinį sumokėjo 213 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 4 899,13 Eur (600,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjos Vilmos Valančienės pagalbą + 4 299,13 Eur išlaidos už advokato Roberto Skėrio pagalbą) išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 218,00 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinio skundo parengimą – 2 420,00 Eur. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme antrą kartą UAB „Argo ekspresas“ patyrė šias išlaidas: sumokėjo 108 Eur žyminį mokestį, už klausimų, atliekant teismo paskirtą ekspertizę, ekspertui uždavimą – 605,00 Eur (70,00 Eur + 535,00 Eur), už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje – 272,25 Eur (225,00 Eur + 47,25) Eur, už papildomos ekspertizės atlikimą – 1 089,00, už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje – 151,25 Eur, o už advokato suteiktas teisines paslaugas – 7 078,50 Eur. Už apeliacinį skundą UAB „Argo ekspresas“ patyrė 230,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 3 025,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Iš viso ieškovė patyrė 20 309,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą atsakovas ATS2 patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 43,00 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 7 499,45 Eur už teisines paslaugas. Nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą atsakovas patyrė 2 057,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas, o nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme antrą kartą, atsakovas ATS2 pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas sumokėjo 2 516,80 Eur, o už ekspertizės atlikimą – 3 872,00 Eur. Taip pat nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas advokatui sumokėjo 3 025,00 Eur, iš viso atsakovo K. S. bylinėjimosi išlaidos siekia 19 013,25 Eur.

Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą trečiasis asmuo UAB „Ameko konstrukcijos“ pateikė teismui duomenis, jog patyrė 4 633,29 Eur išlaidas už advokato paslaugas, o nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme pirmą, UAB „Ameko konstrukcijos“ patyrė 968,00 Eur išlaidas už advokato paslaugas, iš viso 5 601,29 Eur.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikino skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visiškai, todėl yra teisinis pagrindas ieškovei UAB „Argo ekspresas“ iš atsakovų K. S. ir Klaipėdos rajono savivaldybės lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu.

Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovų K. S. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis priteistini 20 309,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 10 154,56 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas visiškai, taip pat atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo UAB „Ameko konstrukcijos“ civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo atsakovo K. S. pusėje, todėl atsakovo K. S. ir trečiojo asmens UAB „Ameko konstrukcijos“ patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos.

Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 219,00 Eur. Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovų K. S. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis priteistini 219,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 109,50 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ ieškinį tenkinti. Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį pagal UAB „Vakarų architektūra“ 2021 m. parengtą „Esamo administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą projektą“ Nr. VA-2020-572-TP. Įpareigoti atsakovą K. S. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus ieškovės sutikimą ir naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį ar jo dalį pagal naujai parengtą statinio rekonstrukcijos projektą; atsakovui šios pareigos neįgyvendinus, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesių terminą atstatyti statinį į jo buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Argo ekspresas“, juridinio asmens kodas 140519858, iš atsakovo (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188773688, lygiomis dalimis 20 309,13 Eur (dvidešimt tūkstančių tris šimtus devynis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 10 154,56 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 56 ct). Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188773688, lygiomis dalimis 219,00 Eur (du šimtus devyniolika eurų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 109,50 Eur (vieną šimtą devynis eurus 50 ct). Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant įmokos kodą 2222 (iki 2026 m. birželio 29 d. buvęs įmokos kodas 5662).