Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ ir atsakovo K. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ patikslintą ieškinį atsakovams K. S., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos teisinių padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. S., D. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ameko konstrukcijos“, individuali įmonė „Gargždų dyzelių servisas“, uždaroji akcinė bendrovė „Dorvina“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų architektūra“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Argo ekspresas“ patikslintame ieškinyje prašė: 1) atnaujinti praleistą procesinį terminą skundui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pateikti; 2) panaikinti statytojui K. S. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2021 m. birželio 17 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstruoti į sandėliavimo paskirties pastatą (toliau – statybos leidimas); 3) įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gavus ieškovės sutikimą ir naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinį ar jo dalį pagal naujai parengtą statinio rekonstrukcijos projektą; neįgyvendinus šios pareigos, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesių terminą atstatyti statinį į buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastatas turi bendrą sieną (yra sublokuotas) su administraciniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis pastatas nuosavybės teise priklauso K. S. ir G. S.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovės direktorius J. C. (J. C.) 2021 m. sausio 27 d. gavo UAB „Ameko konstrukcijos“ gamybos technologo M. S. žinutę, jog UAB „Ameko kontrukcijos“ planuoja griauti administracinį pastatą, besiblokuojantį su ieškovės gamybiniu pastatu; 2021 m. vasario 1 d. buvo faktiškai pradėti vykdyti savavališki statinio griovimo darbai. Šie darbai buvo vykdomi be UAB „Argo Ekspresas“ kaip žemės sklypo nuomininkės ir besiblokuojančio statinio savininkės sutikimo. Iš Nacionalinės žemės tarnybos gavus rekonstruojamo statinio projektinę dokumentaciją ieškovei tapo žinoma, kad buvo pateikta projektinė dokumentacija su UAB „Argo Ekspresas“ direktoriaus parašu. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26831-21). Pateikus projektinę dokumentaciją su suklastotu besiblokuojančio pastato savininkės (ieškovės) direktoriaus parašu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, t. y. atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija statybą leidžiantį dokumentą išdavė suklaidinta neteisėtų D. S. veiksmų.

1.2. Apie neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ieškovei tapo žinoma tik 2021 m. lapkričio 6 d. susipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nors iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad prašomas panaikinti statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2021 m. birželio 17 d., tačiau šio dokumento nuginčijimo pagrindai atsirado ikiteisminio tyrimo metu nustačius ieškovės vadovo parašo suklastojimo faktą. Nors formaliai ieškinys yra pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą 1 mėnesio terminą, ieškovė prašė praleistą procesinį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

1.3. Suklastojus ieškovės vadovo parašą buvo ne tik pažeisti imperatyvūs statybos techninių reglamentų reikalavimai, tačiau ir ieškovės interesai. Vykdydamas administracinio pastato rekonstrukciją, atsakovas įrenginėja aikštelę sunkiasvorėms mašinoms, į kurią atvykusios transporto priemonės užblokuos vienintelį ieškovės privažiavimą prie jai priklausančio pastato, todėl atsakovo parengtas ir su ieškove nesuderintas rekonstrukcijos projektas pažeidžia ieškovės interesus. Atsakovas, parengęs projektinę statinio rekonstravimo dokumentaciją, joje nenumatė, nesuprojektavo ir neįrengė lietaus nuvedimo sistemų. Atsakovas, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, Savivaldybės administracijai deklaravo, kad jis administracinės paskirties pastatą siekia rekonstruoti į sandėliavimo paskirties pastatą. Atsižvelgiant į tai, buvo parengta projektinė dokumentacija, kuri atitiko reikalavimus, taikomus sandėliavimo paskirties pastatams. Faktiškai rekonstruojamose patalpose yra vykdoma ne sandėliavimo, o gamybinė veikla. Vizualiai apžiūrint patalpas pastebėta, kad rekonstruojamose patalpose yra įrengti 7 daugiatoniai kėlimo kranai, kurie yra potencialiai pavojingi įrenginiai. Ginčo statinyje taip pat įrengti ypač taršūs įrenginiai – metalo apdirbimo staklės, į lauką tiesiai priešais ieškovės langą atsakovas išvedė priverstinės dūmų ištraukimo įrangos, kuri yra taršos šaltinis, išmetamuosius vamzdžius. Statybą leidžiantis dokumentas atsakovui buvo išduotas išvengiant viešosios teisės reikalavimų pastatui rekonstruoti į gamybos paskirties pastatą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Argo ekspresas“ atsakovui K. S. 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš ieškovės UAB „Argo ekspresas“ trečiajam asmeniui UAB „Ameko konstrukcijos“ 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, jog, kaip nustatyta iš į bylą pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovė, parduodama administracinio pastato patalpas, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir rekonstruojamas pastatas), atsakovui K. S. ir G. S. suteikė teisę administracinį pastatą savo nuožiūra nugriauti ir (arba) rekonstruoti / perstatyti į gamybinės–sandėliavimo paskirties pastatą pagal parengtą projektą ir įsipareigojo šiems sprendiniams besąlygiškai pritarti. Iš pirkimo– pardavimo sutarties derinimo eigos matyti, kad sąlyga dėl sutikimo atlikti rekonstrukciją buvo individualiai suderinta; nors konkrečios projekto detalės iš esmės nebuvo aptartos, prie sutarties pridėta schema, įvardyta kaip įvažiavimo į pastatą schema. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo nesieja bendros nuosavybės teisiniai santykiai ir nėra kitų paminėtuose teisės aktuose nustatytų pagrindų, kurie sudarytų pagrindą taikyti normatyvinių atstumų nuo statinio iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos taisykles. Teismas, įvertinęs ikisutartinius šalių santykius, sutarties sąlygų derinimo aplinkybes, nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad projekto nesuderinimas su ieškove laikytinas teisės aktų pažeidimu.

2.2. Teismas iš rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatė, kad privažiavimas prie ieškovei priklausančio pastato nebuvo panaikintas ar kitaip suvaržytas, o ieškovės nurodytos aplinkybės dėl apriboto privažiavimo prie pastato nėra pagrįstos ir nelaikytinos iš esmės pažeidžiančiomis jos teises.

2.3. Teismas taip pat nelaikė esminiu ieškovės interesų pažeidimu teismo posėdžių metu nurodytų argumentų dėl sienos, besiribojančios su ieškovės pastatu. Pagal byloje pateiktą informaciją, projekte buvo numatyti darbai, kad sienos stabilumas ir būklė nepablogėtų. Atliktų darbų akte Nr. AM/1 pateikta eiga, kaip buvo įvykdyti darbai, numatyti sienos vertinimo akte. Teismo vertinimu, nenustatyta, kad projekto sprendiniai iš esmės pažeistų ieškovės interesus. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl lango užtamsinimo ar uždengimo, nes pirkimo–pardavimo sutartyje 7.2.15 punkte ieškovė ir atsakovas individualiai susitarė dėl ieškovei priklausančio pastato langų uždengimo.

2.4. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog nesuprojektuotos lietaus nuvedimo sistemos. Ieškovės pateikti įrodymai ir paaiškinimai dėl bylos nagrinėjimo metu buvusios lietaus nubėgimo sistemos veikimo, teismo vertinimu, neįrodo ieškovės interesų pažeidimo, lietaus nubėgimo sistemos esminio pablogėjimo, taip pat neįrodo, kad ieškovės pastato būklė dėl to gali pablogėti. 2023 m. birželio 22 d. pateikta papildoma konsultacinė išvada patvirtina, kad ieškovei priklausančio pastato lietaus nuotekų sistema yra toliau nuo rekonstruojamo pastato, todėl rekonstrukcija negalėjo pažeisti ieškovės lietaus nuotekų sistemos.

2.5. Teismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu ieškovės nurodyti argumentai dėl buitinių nuotekų tinklų panaikinimo taip pat nelaikytini pagrindu panaikinti išduotą statybos leidimą. Pagal teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, rekonstrukcijos vykdymo metu ieškovė jau buvo įsirengusi kitus buitinių nuotekų tinklus, kuriuos naudojo. Duomenų apie tai, kad projekte suplanuotas demontuoti buitinių nuotekų tinklas būtų realiai eksploatuojamas ir būtų sudaryta sutartis dėl nuotekų priėmimo, nepateikta. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, šalių paaiškinimus, teismas atsakovo ir projektuotojo paaiškinimus, kad buitinių nuotekų tinklas buvo nenaudojamas, laikė labiau tikėtinais.

2.6. Teismas pažymėjo, kad ginčo dalykas šiuo atveju yra ginčo statybos leidimo išdavimas, ir ieškovės argumentai dėl atsakovo vykdomos veiklos negali būti vertinami kaip pagrindas panaikinti statybos leidimą. Taip pat nurodė, kad ieškovės argumentai dėl atsakovo veiklos iš esmės remiasi prielaidomis, todėl ieškovės argumentai dėl būsimos atsakovo veiklos, oro taršos ar pavojaus grėsmės vertintini kaip neįrodyti.

2.7. Apibendrindamas teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, jog atsakovo užsakymu parengtas projektas ir išduotas statybos leidimas iš esmės pažeidė ieškovės teises. Taigi galima pagrįstai teigti, jog ieškovė neįrodė ginčo statybos leidimo išdavimo įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškovei neįrodžius šios sąlygos, taip pat neturint teisės ginti viešąjį interesą, ieškovė laikytina neturinčia teisės ginčyti statybą leidžiantį dokumentą.

2.8. Pasisakydamas dėl termino statybos leidimui apskųsti pradžios ir jo atnaujinimo, teismas pažymėjo, kad ieškovė apie rekonstrukcijos darbų atlikimą žinojo nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, apie rengiamą projektą buvo viešai paskelbta, dar 2021 m. vasario 1 d. buvo faktiškai pradėti vykdyti griovimo darbai. Ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas 2021 m. birželio 17 d., tačiau į teismą ieškovė kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 2 d. Pagal atsakovo pateiktus paaiškinimus, tuo metu darbai pagal statybos leidimą buvo beveik užbaigti. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis ir nepaaiškina, kodėl ieškovė nuo sužinojimo apie vykdomus darbus ir išduotą statybos leidimą momento iki ieškovės nurodomo sužinojimo apie teisių pažeidimą (2021 m. lapkričio 6 d.) momento kaip protingas, atidus ir rūpestingas asmuo nesiėmė pakankamų priemonių savo teisėms apginti. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas ieškovės nurodytų priežasčių, dėl kurių praleistas terminas statybos leidimui apskųsti, nelaikė objektyviomis ir sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą, ir nurodė, kad tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Ieškovė pažymi, kad statytojas parengta projektine dokumentacija ne tik pažeidė imperatyvius statybos techninių reglamentų reikalavimus, kurie numato pareigą gauti ieškovės sutikimą ginčo statinio rekonstrukcijai, tačiau ginčo statinio rekonstrukcija buvo pažeisti ir ieškovės kaip savininkės interesai.

3.2. Atsižvelgdama į tai, kad statytojo parengtame projekte yra numatyti besiblokuojančios sienos sustiprinimo darbai, t. y. statybos darbai, susiję su ieškovei priklausančiu statiniu, ieškovės sutikimas dėl rekonstrukcijos projekto buvo būtinas, o statytojas neturėjo teisės įgyvendinti rekonstrukcijos projekto, kurio sprendiniai susiję su jam nepriklausančio statinio konstrukcijomis. Taigi teismo sprendimo išvada, kad esą ieškovės sutikimas projektinei dokumentacijai parengti buvo nereikalingas, yra iš esmės neteisinga.

3.3. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta pridedant projektinį pasiūlymą (schemą), kuris buvo neatsiejama pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Statytojas vienašališkai pakeitė projektinius sprendinius (schemą), kurie buvo suderinti su ieškove pirkimo– pardavimo sutarties pasirašymo metu. Statytojas vienašališkai, suklastodamas ieškovės vadovo parašą pakeitė transporto eismo schemą, taip apribodamas ieškovei galimybę patekti transportu prie jai priklausančio statinio. Vykdydamas administracinio pastato rekonstrukciją atsakovas įrengė aikštelę sunkiasvorėms mašinoms. Įrengus šią aikštelę, atvykusios transporto priemonės užblokuoja vienintelį ieškovės privažiavimą prie jai priklausančio pastato, todėl atsakovo parengtas ir su ieškove nesuderintas rekonstrukcijos projektas pažeidžia ieškovės interesus.

3.4. Statytojas nukrypdamas nuo su ieškove suderintų projektinių pasiūlymų parengtu projektu iš esmės padidino rekonstruojamo statinio tūrį nuo 15 000 m³ iki 21 217 m³, statinio aukštį padidino nuo 7,6 m iki 11,32 m, o užstatymo plotas buvo padidintas daugiau nei 100 m². Taigi statytojas iš esmės pakeitė statinio rekonstrukcijos apimties sprendinius, su kuriais ieškovė sutikusi nebūtų.

3.5. Statytojas faktiškai savavališkai atliko šalims priklausančios bendros sienos kapitalinį remontą be ieškovės sutikimo. Demontavus bendros sienos laikančiąsias konstrukcijas statytojas sukėlė pavojų ieškovei priklausančiam statiniui.

3.6. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, jog atsakovas (statytojas) projekte numatė darbus, kad sienos stabilumas ir būklė nepablogėtų. Iš byloje pateiktos projektinės dokumentacijos matyti, kad statytojas prieš pradėdamas administracinio pastato demontavimą ir naujų pastato dalių statybos darbus numatė atlikti ieškovei priklausančio besiblokuojančio pastato detalų konstrukcijų vertinimą ir parengti sienos sutvirtinimo ir (ar) atstatymo darbų konstrukcinę dalį, atlikti konstrukcinius statybinius tyrimus, susijusius su sienos ties projektuojamo pastato ašimis „B“ ir „4“ įvertinimu. Teismas neįvertino, ar statytojas tinkamai įvykdė šiuos projektinėje dokumentacijoje nurodytus įsipareigojimus, tik formaliai nurodė, jog atsakovas (statytojas) projekte numatė darbus, kad sienos stabilumas ir būklė nepablogėtų, nors iš projektinės dokumentacijos turinio matyti, kad jokie konkretūs darbai numatyti nebuvo.

3.7. Kaip matyti iš byloje pateikto M. D. kvalifikacijos atestato, jam nėra suteikta teisė būti statinio projektuotojui. Taigi M. D. parengtas sienos įvertinimo aktas yra niekinis dokumentas, kuris negali būti kvalifikuojamas esamų statinių tyrimo ataskaita. Konstatuotina, kad atsakovas (statytojas) neįrodė, kad vykdydamas statinio rekonstrukciją tinkamai įvertino besiblokuojančios sienos būklę ir tinkamai atliko jos sutvirtinimo darbus. Taigi atsakovas, vykdydamas statinio rekonstrukciją, pažeidė ieškovės kaip besiblokuojančio statinio savininkės teises. Besiribojanti bendra sienos dalis šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, taigi visi su bendros sienos statyba susiję klausimai turėjo būti sprendžiami šalių sutarimu.

3.8. Ekspertės R. U. parengtoje tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad statytojas demontavo rekonstruojamo pastato ir ieškovei priklausančio pastato bendros sienos laikančiąsias konstrukcijas iš rekonstruojamo pastato pusės be ieškovės sutikimo, taip sukeldamas pavojų ieškovei priklausančio statinio vientisumui, mechaniniam atsparumui ir pastovumui. Taip iš esmės buvo pažeistos ieškovės kaip besiblokuojančio statinio savininkės teisės ir sukeltas pavojus ieškovei priklausančio statinio vientisumui. Be to, statytojas uždengė besiblokuojančią sieną, taip iš esmės apribodamas ieškovės galimybes prieiti prie statinio sienos.

3.9. Statytojui rengiant projektinę dokumentaciją buvo būtinas ieškovės kaip inžinerinių tinklų bendraturtės rašytinis sutikimas inžineriniams tinklams demontuoti. Taigi savavališkas buitinių nuotekų tinklų demontavimas pažeidė ieškovės kaip šių tinklų bendraturtės teises.

3.10. Bylos nagrinėjimo metu statytojas deklaravo, kad lietaus nuvedimo nuo rekonstruojamo statinio sistema buvo įrengta taip, jog lietaus vanduo nuo rekonstruojamo statinio tekėtų į Statybininkų gatvę. Tačiau ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad lietaus vanduo nuo rekonstruojamo statinio užlieja ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį ir ieškovei priklausančio statinio pamatus. Taigi statytojo įrengta lietaus nuotekų sistema pažeidžia Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies l punkto reikalavimus ir STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 33.5 punktą, numatantį, kad vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai.

3.11. Žemės sklypui, kuriame vykdoma statyba, nėra galiojančio ar parengto detaliojo plano. Atsižvelgiant į tai, kad rekonstravimo projektu statytojas pakeitė teritorijos užstatymo plotą, kartu ir tankį, statytojas negalėjo parengti techninio projekto neparengęs ir nepatvirtinęs detaliojo teritorijos plano. Taigi Klaipėdos rajono savivaldybės administracija statybą leidžiančio dokumento statytojui išduoti negalėjo.

3.12. Statytojas rekonstruojamame statinyje faktiškai vykdo metalo apdirbimo veiklą, nors projekte buvo numatytas administracinio pastato rekonstravimas į sandėliavimo patalpas. Statytojui priklausanti oro ištraukimo sistemos įranga sumontuota priešais ieškovės langus, taigi išmetamosios dujos, susidariusios metalo apdirbimo procese, patenka į lauką ir į ieškovei priklausančias patalpas. Rekonstruojamose patalpose statytojas įrengė potencialiai pavojingus įrenginius – daugiatonius kėlimo kranus, kurie projektinėje dokumentacijoje nebuvo numatyti. Taip statytojas sukėlė potencialų pavojų tiek rekonstruojam statiniui, tiek ir su juo besiribojančiam ieškovei priklausančiam statiniui: nėra aišku, ar esamos laikančiosios konstrukcijos pajėgios atlaikyti tokio pobūdžio įrenginius.

3.13. Akivaizdu, kad ne tik visiškas bendros sienos uždengimas, tačiau ir ieškovei priklausančio statinio laikančiųjų konstrukcijų išardymas sąlygojo esminį ieškovės kaip savininkės teisių pažeidimą. Taigi teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai atsisakė laikyti įrodymais ekspertų pateiktas išvadas dėl ieškovės kaip savininkės teisių pažeidimo, todėl priėmė iš esmės neteisėtą teismo sprendimą.

3.14. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad konsultacines išvadas pateikę ekspertai R. U. ir S. M., pateikę atsakymus į specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus, turėjo atlikti teisinį situacijos vertinimą, nes ginčo teisinis kvalifikavimas yra teismo, o ne ekspertų prerogatyva. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo įrodymų visuma, o išvadas grindė selektyviu įrodymų vertinimu. Ieškovės pateiktos ekspertų išvados neginčijamai patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad statinio rekonstrukcija pažeidė ieškovės kaip savininkės teises, o parengiant projektinę dokumentaciją ieškovės parašas buvo būtinas dėl jau nurodytų aspektų.

3.15. Nors pardavėjas sutartyje ir davė sutikimą pirkėjui (statytojui) ginčo pastatą savo nuožiūra nugriauti ir (ar) rekonstruoti / perstatyti į gamybinės–sandėliavimo paskirties pastatą, tačiau iš sutarties nuostatų turinio akivaizdu, kad pasirašydamas sutartį pirkėjas (statytojas) neįgijo teisės statinio statybos darbus, aptartus sutartyje, atlikti be pardavėjo sutikimo. Be to, ieškovė įsipareigojo besąlygiškai pritarti tiems rekonstravimo darbams, kurie buvo numatyti projektiniame pasiūlyme, suderintame su ieškove. Taigi projektiniai sprendiniai turėjo būti derinami su ieškove, o ieškovė, remdamasi sutartimi, privalėjo projektiniams sprendiniams pritarti. Statytojas neįgijo teisės ginčo statinio rekonstravimo darbus atlikti vienašališkai, nederindamas projektinių sprendinių su ieškove. Kaip matyti iš pirkimo–pardavimo sutarties turinio, 7.2.15 punkte buvo konkrečiai įvardyti atvejai, potencialiai pažeidžiantys ieškovės kaip besiblokuojančio statinio savininkės teisės, dėl kurių ieškovė įsipareigojo nereikšti pretenzijų, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties 7.2.15 punkto 3 papunktyje šalys susitarė, kad ieškovė suteikia teisę pirkėjui užstatyti pardavėjui priklausančio pastato langus. Taigi pagal pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas statytojas neįgijo teisės vykdant ginčo statinio rekonstrukciją pažeisti besiblokuojančio statinio savininkės teisių ir atlikti besiblokuojančio statinio statybos darbus be besiblokuojančio statinio savininkės (ieškovės) sutikimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad statytojas įgijo teisę atlikti ieškovei priklausančio statinio statybos darbus be ieškovės sutikimo, yra ne tik nepagrįstas, bet ir nesąžiningas, neteisingas. Visų pirma pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo įtvirtinta statytojo teisė vienašališkai parengti projektinius sprendinius ir atlikti statybos darbus, susijusius su bendromis šalims priklausančių statinių konstrukcijomis. Antra, pirkimo–­pardavimo sutartis negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę statytojui ginčo statinio rekonstrukciją atlikti pažeidžiant besiblokuojančio statinio savininkės teises.

3.16. Nesutikdama su teismo nurodytomis aplinkybėmis dėl termino ieškiniui pateikti praleidimo, ieškovė pažymi, kad statybą leidžiančio dokumento nuginčijimo pagrindai atsirado ikiteisminio tyrimo metu nustačius ieškovės vadovo parašo suklastojimo faktą. Teismo nustatytos aplinkybės, kad faktiškai statyba buvo pradėta 2021 m. gruodžio 1 d., t. y. iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, suponuoja išvadą, kad statytojas statybą vykdė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Statytojui nuolat vykdant savavališkos statybos veiksmus vien tas faktas, kad apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą buvo paskelbta viešai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė apie statybą leidžiantį dokumentą sužinojo viešo paskelbimo momentu, nes statytojas į ieškovę nesikreipė, apie parengtą projektą ir ketinamus atlikti darbus neinformavo. Akivaizdu, kad statytojas statybą vykdė nuolat pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Be to, ieškovė net nebuvo supažindinta su pakeistais projektiniais pasiūlymais ir išsamia projektine dokumentacija. Ieškovė nebuvo informuota ir apie projekto viešinimą. Ieškovė negalėjo tikėtis, kad statytojui be ieškovės sutikimo bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl tai, kad apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą buvo paskelbta informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nereiškia, kad ieškovė apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą galėjo sužinoti būtent paskelbimo momentu. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad statytojas buvo ne tik nesąžiningas, bet taip pat siekė nuslėpti nuo ieškovės apie ketinamą vykdyti rekonstrukciją ir parengtą rekonstrukcijos projektą. Bylos nagrinėjimo eigoje tapo žinoma, kad šiuo momentu rekonstruojamose patalpose yra vykdoma ne sandėliavimo, o gamybinė veikla. Tokie atsakovo kaip statytojo veiksmai yra nesuderinami su viešąja tvarka ir gera morale. Pabrėžia ir tai, kad esminiai ieškovės kaip savininkės teisių pažeidimai tapo žinomi tik po to, kai ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo suteikta teisė susipažinti su projektine statinio rekonstrukcijos dokumentacija. Taigi didžioji dalis ieškovės kaip savininkės teisių pažeidimų buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, todėl teismo sprendimas neatnaujinti termino pateikti skundą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo yra nepateisinamas ir neteisingas.

4. Atsakovas K. S. pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria nepatenkintas atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės nuostolių atlyginimą Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pagrindu, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės UAB „Argo ekspresas“ atsakovui K. S. jo patirtų nuostolių už laikotarpį iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 15 380,56 Eur – atlyginimą, o už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – po 78,25 Eur už kiekvieną dieną; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Atsakovo teigimu, iš pareikšto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė nesiekė jokių konkrečių savo pažeistų teisių apgynimo, bet nurodydama mažareikšmius ir išgalvotus savo interesų pažeidimus reikalavo ne įpareigoti atsakovą pašalinti tokius pažeidimus, bet panaikinti statybas leidžiančio dokumento galiojimą, kai pastato rekonstrukcija jau buvo beveik baigta. Ieškovė nenurodė, kaip ir kokia apimtimi turėtų būti pataisytas pastato rekonstrukcijos projektas, kad jis tenkintų ieškovę. Ieškovė pareikštu ieškiniu akivaizdžiai siekė sudaryti nepatogumus atsakovui K. S. ir pastato rekonstrukcija suinteresuotam trečiajam asmeniui UAB „Ameko konstrukcijos“ ir priversti juos „išsipirkti“ ieškovės sutikimą pastato rekonstrukcijai.

4.2. Ieškovė ieškinį pareiškė ne tik neegzistuojant jos materialinių interesų pažeidimui, tačiau ir keletą mėnesių praleidusi ABTĮ 29 straipsnio l dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Jokios svarbios termino praleidimo priežasties ieškovė nenurodė. Ši aplinkybė taip pat patvirtina ieškovės nesąžiningumą. Ieškovė sulaukė, kol pastato rekonstrukcija bus beveik baigta, kai bet kokie projekto pakeitimai būtų susiję su dideliais kaštais, ir tik tada kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu statybas leidžiantį dokumentą. Teismui patenkinus tokį ieškinį, atsakovo beveik pabaigtas rekonstruoti pastatas būtų tapęs nelegalia statyba.

4.3. Skundžiamoje sprendimo dalyje teismas iš esmės pasisakė tik dėl baudos neskyrimo ieškovui, bet ne dėl to, kad atsakovas K. S. faktiškai patyrė ir iki šiol patiria nuostolius dėl pareikšto ieškinio. Kadangi teismas nenustatė pagrindo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir aktyviai ginant teisme savo menamus interesų pažeidimus, teismas nusprendė, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovo patirtus nuostolius. Vien ieškinio pareiškimas, kuriuo ginčijamas statybas leidžiančio dokumento teisėtumas, savaime lemia, kad pastato rekonstrukcija negali būti užbaigta su visomis dėl to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis. Atsakovas K. S., kaip nurodė ir pagrindė 2022 m. gruodžio 8 d. prašyme, investavo savo asmenines lėšas į pastato dalies išpirkimą iš ieškovės, mokėjo už pastato projektavimo darbus ir pan., tačiau negali įteisinti faktiškai baigto rekonstruoti pastato tik dėl to, kad ieškovė vis dar palaiko savo nepagrįstą ir piktavališkai pareikštą ieškinį. Dėl to, kad pastatas teisiškai neužbaigtas rekonstruoti ir neįteisintas, atsakovas negauna nuomos mokesčio. Pastato nuomos sutartis buvo sudaryta ir įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre dar iki ieškinio pareiškimo teisme. Nors atsakovas yra vienas iš UAB „Ameko konstrukcijos“, su kuria yra sudaryta pastato nuomos sutartis, akcininkų, tačiau atsakovas nepainioja savo asmeninio ir bendrovės turto, todėl buvo sudaryta ir įregistruota pastato nuomos sutartis. Atsakovas CPK 95 straipsnio l dalies pagrindu prašė priteisti iš ieškovės patirtus nuostolius. Nuostoliai yra realūs, nes atsakovas pastato dalį iš ieškovės nupirko ir rekonstravo siekdamas gauti pajamas iš nuomos mokesčio.

4.4. Ieškovė, atstovaujama advokato R. S. ir direktoriaus J. C., ieškinio pareiškimu ir jo palaikymu teisme sąmoningai tyčia atliko neteisėtus veiksmus (deliktą), kurie priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su atsakovo patirtais ir vis dar patiriamais nuostoliais. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas tik gynė savo tariamai pažeistas teises ir nepiktnaudžiavo, yra nepagrįsta. Tai sudaro visas sąlygas taikyti ieškovui deliktinę atsakomybę CPK 95 straipsnio pagrindu be atskiro atsakovo ieškinio.

5. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti. Nurodo, jog skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis kaip ir byloje pateiktas ieškinys. Pažymi, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sutinka su teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendime išdėstytais argumentais, kurių pagrindu teismas atmetė ieškovės ieškinį.

6. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovo K. S. apeliacinį skundą, prašo dėl skundo nuspręsti savo nuožiūra.

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo K. S. apeliacinį skundą, prašo patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti atsakovui nuostolių atlyginimą, nurodė deklaratyvaus pobūdžio teiginius; atsakovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

7.2. Nesutikdama su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ieškovė pažymi, kad ieškinį pareiškė siekdama apginti savo pažeistas teises, ieškovė šiomis teisėmis naudojosi sąžiningai ir pagrįstai, o atsakovo teiginiai, kad ieškovė naudodamasi konstitucinėmis teisėmis padarė teisės pažeidimą, yra nelogiški ir nesuderinami su teisės į teisminę gynybą esme.

7.3. Ieškovė nesutinka su nepagrįstais atsakovo teiginiais, kad ieškinys buvo pareikštas ieškovei siekiant piniginės naudos. Pabrėžia, kad niekada nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalavo iš atsakovo jokių piniginių lėšų. Šiuo atveju atsakovo apeliaciniame skunde pateiktos prielaidos yra neetiškos ir iš esmės neteisingos.

7.4. Abejotini ir apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė neturėjo teisės ginčyti statybą leidžiančio dokumento. Ieškinys teisme buvo priimtas, jis atitiko bendruosius ieškinio reikalavimus. Tai, kad ieškovė turi teisę ginčyti statybą leidžiančio dokumento išdavimą, įtvirtinta tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje.

7.5. Nors atsakovas teigia, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė tuo, jog ieškinys pareikštas praleidus procesinį terminą, tačiau iš esmės bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pats pripažino, kad ieškovė nebuvo informuota apie projektinius pasiūlymus, parengtą projektinę dokumentaciją. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė negalėjo laiku pateikti ieškinio dėl to, jog atsakovas nuolat slėpė nuo ieškovės planuojamos atlikti besiblokuojančio statinio rekonstrukcijos sprendinius. Akivaizdu, kad ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu galėjo susipažinti su atsakovo atliekamos rekonstrukcijos projektine dokumentacija, taigi tik tada galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimus.

7.6. Ieškovė pažymi, kad atsakovas pripažino, jog pastate, kuriame vykdoma rekonstrukcija, UAB „Ameko kontrukcijos“ vykdo ūkinę komercinę veiklą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl vykusio teisminio ginčo nėra galimybės užbaigti statinio rekonstrukcijos, tačiau rekonstrukcija buvo atlikta nukrypstant nuo statinio rekonstrukcijos projekto. Be to, bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad statytojas, rekonstruodamas statinį į sandėliavimo paskirties statinį, statinyje įrengė daugiatonius kranus, kurie yra priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams. Taigi atsakovas statinio rekonstrukcijos negali užbaigti ne dėl teisminio ginčo, o dėl esminių nukrypimų nuo statinio rekonstrukcijos projekto.

7.7. Akcentuoja tai, kad, net teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ginčo statinyje buvo vykdomi statybos darbai, vėliau – gamybinė veikla. Taigi UAB ,,Ameko konstrukcijos“ neturėjo jokio pagrindo nemokėti atsakovui nuomos mokesčio. Be to, atsakovas dalyvauja UAB „Ameko konstrukcijos“ veikloje, yra bendrovės akcininkas, bendrovei vadovauja jo sūnus. Jei UAB „Ameko konstrukcijos“ nemoka atsakovui nuomos mokesčio už pastatą, kuriame faktiškai vykdo gamybinę veiklą, tai tik dėl atsakovo ir trečiojo asmens D. S. nesąžiningų susitarimų. Kita vertus, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis negauna nuomos mokesčio iš UAB „Ameko konstrukcijos“.

8. Atsakovas K. S., tretieji asmenys G. S., D. S., UAB „Ameko konstrukcijos“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; apsvarstyti klausimą dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paduodant aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą paskyrimo ir nustačius, kad yra pagrindas paskirti ieškovės vadovui baudą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Atsakovas ir tretieji asmenys laikosi pozicijos, jog statiniai turi dvi atskiras suglaustas sienas, o ne vieną besiribojančią sieną.

8.2. Ieškovė teigia, kad pirkimo–pardavimo sutartimi ji neva nedavė sutikimo, o tik įsipareigojo jį duoti ateityje. Toks pirkimo–pardavimo sutarties aiškinimas sąlygoja tai, kad atsakovas privalėtų dar kartą gauti ieškovės sutikimą su statinio rekonstrukcija. Tokiu sutarties sąlygų aiškinimu ieškovė bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą.

8.3. Nepaisant to, kad prie pirkimo–­pardavimo sutarties pridėtas žemės sklypo planas buvo skirtas tik suderinti su ieškove įvažiavimo į pastatą schemą ir gauti ieškovės sutikimą remontuoti (ar) pakloti naują dangą ant kelio, einančio per pardavėjos (ieškovės) nuomojamą valstybinės žemės sklypo dalį, ieškovė pateikia šį planą kaip atsakovo K. S. įsipareigojimą statinio rekonstrukciją vykdyti griežtai pagal prie pirkimo– pardavimo sutarties pridėtą planą. Taip ieškovė siekia suklaidinti teismą suformuodama nuomonę, kad neva atsakovas K. S. pažeidė įsipareigojimus rekonstruoti statinį pagal schemoje nurodytus statinio parametrus.

8.4. Ieškovė iškelia niekuo nepagrįstą prielaidą, kad buvo rekonstruojamas ir ieškovei priklausantis statinys, o ne vien ginčo statinys, ir daro nepagrįstą išvadą apie įstatymo pažeidimą.

8.5. Byloje neturėjo būti remiamasi ieškovės pasamdytų privačių specialistų išvadomis, kuriose nurodyta, kad buvo demontuotos laikančiosios bendros sienos konstrukcijos, nors faktiškai bendros sienos nėra ir nebuvo. Taip pat nėra aišku, kas yra sienos laikančiosios konstrukcijos. Jeigu ir būtų buvęs pažeistas ieškovės pastato sienos vientisumas ar atsparumas, tai ieškovė galėtų pareikšti reikalavimą dėl tokio pažeidimo pašalinimo, sienos sutvirtinimo, padarytos žalos atlyginimo ir pan., bet ne dėl faktiškai užbaigto rekonstruoti statinio statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.

8.6. Teismas teisingai nurodė, kad demontuotas nuotekų tinklas buvo nenaudojamas, o ieškovė dar prieš jo panaikinimą įsirengė jai priklausantį nuotekų tinklą, kuriuo faktiškai naudojasi. Todėl jokie ieškovės interesai nebuvo pažeisti.

8.7. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas prailgino lietaus vandens nubėgimo lataką keliais metrais, kad lietaus vanduo visiškai nepatektų prie atsakovo statinio sienos. Tačiau pateikdama apeliacinį skundą ieškovė šią aplinkybę nutyli.

8.8. Ieškovė teigia, kad atsakovas vykdo ne sandėliavimo, o gamybos veiklą. Tokie ieškovės teiginiai ne tik neatitinka tikrovės, bet ir nėra niekaip susiję su byloje pareikštu reikalavimu.

8.9. Net jeigu parengtas rekonstrukcijos projektas būtų pareikalavęs minimalios intervencijos į ieškovės statinį, ieškovė nebūtų galėjusi nepritarti tokiam rekonstrukcijos projektui, nes yra davusi savo neatšaukiamą išankstinį sutikimą.

8.10. Klausimas, ar statinio rekonstrukcijai buvo būtinas ieškovės sutikimas ir ar toks sutikimas buvo faktiškai duotas, yra ne ieškovės pasamdytų privačių ekspertų, o teismo kompetencijos klausimas.

8.11. Pasisakydami dėl ieškovės argumentų, susijusių su teismo sprendimo turinio aiškumu, atsakovas ir tretieji asmenys pažymi, kad teismas sprendime aiškiai konstatavo, kad ieškovė davė savo sutikimą statinio rekonstrukcijai. Jeigu ieškovės sutikimas nebuvo būtinas, tai sutikimas buvo duotas nesant tokio būtinumo; jeigu buvo būtinas, tai ieškovė davė sutikimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinį pareiškė be svarbios priežasties praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio l dalyje nustatytą terminą, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, teismas galėjo iš viso nevertinti kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių.

8.12. Ieškovės teiginys, kad teismas negalėjo atsisakyti ginti ieškovės kaip savininkės teisių pažeidimo vien dėl to, kad pateikiant ieškinį formaliai buvo praleistas nustatytas procesinis terminas, yra visiškai nepagrįstas. Teismas ne tik galėjo ieškovės ieškinį, kaip pareikštą be svarbios priežasties praleidus procesinį terminą, palikti nenagrinėtą, bet ir privalėjo tai padaryti. Toks teismo sprendimas nebūtų užkirtęs kelio ieškovei ginti savo tariamai pažeistas teises pareiškiant kitokio pobūdžio reikalavimus, o ne ginčijant viešojo administracinio sprendinio galiojimą.

8.13. Atsakovo nuomone, ieškovė ne tik pateikė nepagrįstą ieškinį, bet ir pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą, todėl atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti, ar ieškovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir, nustačius piktnaudžiavimo faktą, paskirti ieškovės vadovui baudą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). K. S. ir G. S. nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypas yra nuomojamas nuomininkų UAB „Argo ekspresas“, UAB „Dorvina“, individualios įmonės (toliau – IĮ) „Gargždų dyzelių servisas“, K. S., G. S., D. S. ir R. S..

12. 2020 m. rugsėjo 9 d. atsakovas K. S. ir ieškovė UAB „Argo Ekspresas“ sudarė administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0001 (276,04 kv. m), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją atsakovas K. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko iš ieškovės UAB „Argo ekspresas“ administracinio pastato dalį. Pirkimo–pardavimo sutarties 7.2.15 straipsnyje nurodyta: „7.2.15. Pardavėjas duoda neatlygintiną, neterminuotą ir neatšaukiamą leidimą/sutikimą: 1) suteikia teisę Pirkėjui administracinį pastatą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savo nuožiūra nugriauti ir / ar rekonstruoti / perstatyti į gamybinės–sandėliavimo paskirties pastatą pagal parengtą projektą Pardavėjas įsipareigoja šiems sprendiniams besąlygiškai pritarti; 2) suteikia Pirkėjui teisę atlikti Pirkėjui nuosavybės teise priklausančio statinio–stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos „3S“, rekonstrukciją, stoginės aukštį sulyginant su pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 7Plp aukščiu, stogine; 3) suteikia teisę Pirkėjui užstatyti Pardavėjui priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 9Plb, langus; 4) pritaria pastato rekonstrukcijos projektiniam pasiūlymui su įvažiavimo į pastatą schema, kaip tai parodyta pridedamame žemės sklypo plane, ir duoda sutikimą Pirkėjui remontuoti ir / ar pakloti įvažiavimo į pastatą kelio, einančio per Pardavėjo nuomojamą valstybinės žemės sklypą, dalį su sąlyga, kad Pirkėjas nereikalaus iš Pardavėjo atlyginti išlaidas patirtas remontuojant ir / ar paklojant kelio dangą.“ Pirkimo–pardavimo sutarties priedai yra žemės sklypo planas, įvažiavimo į pastatą schema. Patalpos perduotos pirkėjui 2020 m. rugsėjo 10 d. priėmimo–perdavimo aktu.

13. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi UAB „Vakarų architektūra“ prašymą, 2020 m. gruodžio 2 d. parengė sutikimą Nr. 12ST-128-(14.12.5 E.), kad neprieštarauja dėl esamo administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos, neišlaikant norminių atstumų (0,54 metro) iki sklypo ribos tarp labiausiai išsikišusių statybinių pastato konstrukcijų ir valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

14. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2021 m. birželio 17 d. išdavė leidimą rekonstruoti statinį Nr. LRS-34-210617-00029 pagal UAB „Vakarų architektūra“ 2021 m. parengtą Esamo administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą projektą Nr. VA-2020-572-TP.

15. Į bylą pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 23 d. specialisto išvada, joje nurodyta, kad tirti pateiktame dokumente „Administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai Sklypo planas M 1:500“ esančioje lentelėje, pavadinimu „Besiblokuojančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų sutikimas“, grafoje UAB „Argo ekspresas“ ir tirti pateiktame dokumente „2021-03-03 sutikimas“ 6 punktu pažymėtoje grafoje UAB „Argo ekspresas“ įrašus ranka įrašė ne J. C.. Byloje pateikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovui pateikiant prašymą išduoti statybas leidžiantį dokumentą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikta eismo organizavimo schema (M 1:500), kuri nebuvo pasirašyta UAB „Argo ekspresas“ direktoriaus J. C..

16. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „Argo ekspresas“ 2021 m. liepos 20 d., 2021 m. liepos 21 d. pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos prašymus, jie buvo palikti nenagrinėti pareiškėjai paprašius sustabdyti prašymų nagrinėjimą. 2021 m. lapkričio 29 d. UAB „Argo ekspresas“ pateikė prašymą ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko patikrinimą dėl žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstruojamo administracinio pastato statybos darbų. Atlikus patikrinimą, įvertinus gautus paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, surašytas 2022 m. vasario 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-223(16.2) ir 2022 m. vasario 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto papildymas Nr. FAK-250(16.2). Galutinės išvados ieškovei buvo pateiktos 2022 m. kovo 14 d. raštu Nr. 2D-4561 „Dėl galimai savavališkai atliekamų statybos, rekonstrukcijos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“, ginčas dėl jų šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. 2022 m. vasario 23 d. atlikus patikrinimą, surašytas 2022 m. vasario 28 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. BIPA-30-220228-00013. Akte nurodyta, kad „pagal projekto sprendinius: prieš vykdant esamo pastato dalių demontavimo ir naujų pastato dalių statybos darbus būtina atlikti šalia esančio besiblokuojančio gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienos ties ašių „B“ ir „4“ susikirtimu detalų konstrukcijų vertinimą bei parengti sienos sutvirtinimo ir / ar atstatymo darbų konstrukcinę dalį. Techninės priežiūros vadovas pateikė sienos būklės vertinimo aktą ir fotofiksaciją. Patikrinimo metu nukrypimų nuo projekto sprendinių nenustatyta“. Akte nustatyta, kad statytojas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 14 punkto nuostatas (pradėjo darbus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bent prieš vieną darbo dieną nepranešęs apie statybos pradžią, rangovo ir statybos sričių specialistų pasamdymą ar paskyrimą).

17. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26831-21 nutrauktas nesant nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl termino kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo

18. Nagrinėjamu atveju kaip vieną iš reikalavimą ieškovė pareiškė prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, skundui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pateikti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog terminas praleistas, ir nenustatė pagrindo jam atnaujinti, todėl rėmėsi termino praleidimo faktu kaip savarankišku pagrindu atmesti ieškinį. Ieškovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė byloje pareiškė reikalavimą panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, toks reikalavimas pripažintinas administracinio teisinio pobūdžio reikalavimu, taigi jam taikytinas administracinių bylų teisenos terminas.

21. Kadangi statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

22. Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo, ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar jis buvo paskelbtas, ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį ir per įstatymo nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

24. Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kito ko), susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-206-556/2017 dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, nurodė, jog „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija buvo visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – nauja statyba greta pareiškėjo sklypo. Tokią išvadą teismas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad, sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-268/2008, 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-339/2008, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-169/2010). Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-699-09).

27. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju apie ginčijamo statybos leidimo išdavimą „Infostatyba“ duomenų bazėje viešai buvo paskelbta nedelsiant po jo išdavimo 2021 m. birželio 17 d., į teismą ieškovė kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 2 d., t. y., kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, praleidusi įstatymo numatytą terminą kreiptis į teismą dėl statybos leidimo nuginčijimo. Viešai paskelbus apie leidimo išdavimą, ieškovė turėjo visas galimybes susižinoti esminius akto elementus, taigi kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju ieškovė praleido terminą apskųsti statybos leidimą, tačiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

28. Kaip jau nurodyta, ieškovė buvo pareiškusi prašymą atnaujinti terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog apie tai, kad yra pagrindas ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, sužinojo tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kai jai neabejotinai tapo žinoma apie išduoto statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą, t. y. ieškovės parašo suklastojimą. Todėl, kaip teigia ieškovė, apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, jai tapo žinoma tik 2021 m. lapkričio 6 d. susipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Todėl, nors formaliai ieškinys yra pareikštas praleidus terminą skundui paduoti, ieškovė prašė praleistą procesinį terminą atnaujinti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

29. Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi teismas gali atnaujinti terminą kreiptis į teismą, jei pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

30. Kolegijos nuomone, nusprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, svarbu pažymėti tai, jog ieškovė pakankamai aktyviai domėjosi ginčo statybomis ir galimu savo teisių pažeidimu, kreipėsi į Inspekciją, siekdama išsiaiškinti, ar jos subjektinės teisės nėra pažeistos, policijos komisariatą dėl galbūt atliktos nusikalstamos veikos, dar iki statybos leidimo išdavimo komunikavo su UAB „Ameko konstrukcijos“ dėl statinio griovimo darbų. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2021 m. liepos mėnesį kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prašydama įvertinti statybų teisėtumą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos gavusi rekonstruojamo statinio projektinę dokumentaciją, kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26831-21). Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2021 m. spalio 5 d. apklaustas UAB „Ameko konstrukcijos“ direktorius D. S., jis pripažino suklastojęs sklypo plano schemoje (M 1:500) besiblokuojančio pastato savininko – ieškovės UAB „Argo Ekspresas“ direktoriaus J. C. – parašus. Ieškovė nurodo, kad šie duomenys jai tapo žinomi 2021 m. lapkričio 6 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi gindama savo teises, nes dėl ginčo pastato statybų teisėtumo abejonių jai kilo dar prieš išduodant byloje ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą. Liudytojui patvirtinus ieškovės vadovo parašo suklastojimo faktą, ieškovei tapo akivaizdžiai žinomas galimas jos teisių pažeidimo turinys. Veiksmai, kurių ėmėsi ieškovė nuo pat ginčo pastato griovimo darbų pradžios, liudija, jog ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad pažeistos jos subjektinės teisės bus apgintos kitais būdais. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nepateisinamomis ieškovės neveikimo priežastimis laikytina tai, kad ji apie rekonstrukcijos darbų atlikimą žinojo nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, o 2021 m. vasario 1 d. buvo faktiškai pradėti vykdyti griovimo darbai. Kaip jau nurodyta, ieškovė atitinkamomis priemonėmis reagavo į griovimo darbų faktą, statybos leidimas tuo metu dar nebuvo išduotas, o tai, jog sutartyje buvo aptartas ieškovės pritarimas galimai rekonstrukcijai, nėra tas atskaitos momentas, nuo kurio turėtų būti vertinamas ieškovės veiksmų pakankamumas, nes akivaizdu, jog tuo metu ieškovei dar negalėjo būti žinoma apie galimą būsimą jos teisių pažeidimą statybos leidimo išdavimo proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškinio nepateikimas laiku teismui yra pateisintinas ir nepažeidžia proporcingumo principo reikalavimų; nenustatyta ieškovės piktnaudžiavimo teise, nepateisinamo neveikimo, pasyvumo faktų, todėl praleistas vieno mėnesio terminas statybos leidimui nuginčyti atnaujintinas.

Dėl statybos leidimo panaikinimo

31. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos, ar pateiktų teismui prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Taigi privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus. Gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

33. Taigi privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys).

34. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai).

35. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

36. Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą.

37. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

38. Taigi privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.

39. Ieškovė, prašydama panaikinti statybos leidimą, savo teisių pažeidimą iš esmės motyvuoja tuo, jog projektinėje dokumentacijoje suklastojus ieškovės vadovo parašą buvo pažeisti imperatyvūs statybos techninių reglamentų reikalavimai, numatantys, kad, norint gauti leidimą statinio rekonstrukcijai, yra būtinas statinio bendraturčių sutikimas, taip pat nurodo ir kitus jos interesų pažeidimus. Teigia, jog vykdydamas administracinio pastato rekonstrukciją atsakovas įrenginėja aikštelę sunkiasvorėms mašinoms, į kurią atvykusios transporto priemonės užblokuos vienintelį ieškovės privažiavimą prie jai priklausančio pastato. Parengęs projektinę statinio rekonstravimo dokumentaciją, atsakovas joje nenumatė, nesuprojektavo ir neįrengė lietaus nuvedimo sistemų; teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas neteisėtai panaikino buitinių nuotekų tinklus. Siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovas Savivaldybės administracijai nurodė, kad administracinės paskirties ginčo pastatą siekia rekonstruoti į sandėliavimo paskirties pastatą, tačiau faktiškai rekonstruojamose patalpose yra vykdoma ne sandėliavimo, o gamybinė veikla. Vizualiai apžiūrint patalpas pastebėta, kad rekonstruojamose patalpose yra įrengti 7 daugiatoniai kėlimo kranai, kurie galbūt yra potencialiai pavojingi įrenginiai. Ginčo statinyje įrengti ypač taršūs įrenginiai – metalo apdirbimo staklės, į lauką tiesiai priešais ieškovės langą atsakovas išvedė priverstinės dūmų ištraukimo įrangos išmetamuosius vamzdžius. Statybą leidžiantis dokumentas rekonstruoti pastatą į sandėliavimo paskirties atsakovui buvo išduotas jam vengiant viešosios teisės reikalavimų, taikytinų pastatui rekonstruoti į gamybos paskirties pastatą.

40. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kokie dokumentai turi būti pateikti norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra reglamentuota Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Statybos leidimui gauti būtina paruošti tinkamą projektą – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentą, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Būtent projekte yra numatoma, kokie konkrečiai statybos darbai bus vykdomi gavus statybos leidimą. Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad statinio architektūra turi atitikti statinio paskirtį.

41. Ieškovė laikosi pozicijos, jog šiuo atveju tam, kad būtų išduotas statybos leidimas, reikėjo jos sutikimo, nes projekte yra numatyti besiblokuojančios sienos sustiprinimo darbai, t. y. statybos darbai, susiję su ieškovei priklausančiu statiniu; statytojas neturėjo teisės įgyvendinti rekonstravimo projekto, kurio sprendiniai susiję su jam nepriklausančio statinio konstrukcijomis.

42. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta, jog statybą leidžiančiam dokumentui gauti būtina pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinio sutikimo ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją. 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų. Statybos techninio reglamento (STR) 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte numatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

43. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl to, ar šiuo atveju, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, buvo būtina gauti ieškovės sutikimą, nurodė, jog ieškovė ir atsakovas su trečiuoju asmeniu nuosavybės teise valdo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių viena siena ribojasi. Pagal į bylą pateiktą pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė, parduodama administracinio pastato patalpas, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir rekonstruojamas pastatas), atsakovui K. S. ir G. S. suteikė teisę administracinį pastatą savo nuožiūra nugriauti ir (ar) rekonstruoti / perstatyti į gamybinės–sandėliavimo paskirties pastatą pagal parengtą projektą ir įsipareigojo šiems sprendiniams besąlygiškai pritarti. Teismo vertinimu, iš sutarties derinimo eigos matyti, kad sąlyga dėl sutikimo atlikti rekonstrukciją buvo individualiai suderinta, nors konkrečios projekto detalės iš esmės nebuvo aptartos; prie sutarties pridėta schema, įvardyta kaip įvažiavimo į pastatą schema. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovės ir atsakovo nesieja bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai ir nėra kitų teisės aktuose nustatytų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti normatyvinių atstumų nuo statinio iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos taisykles. Teismas, įvertinęs ikisutartinius šalių santykius, sutarties sąlygų derinimo aplinkybes, nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog projekto nesuderinimas su ieškove laikytinas teisės aktų pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti statybą leidžiantį dokumentą.

44. Pasisakydama dėl ankstesnėje nutarties dalyje aptartos teismo sprendimo dalies ir jos argumentų, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neatskleidė aplinkybės dėl šalis siejančių su ginčo siena susijusių santykių.

45. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos duomenys dėl ginčo sienos ir su tuo susijusios teisinės situacijos byloje yra prieštaringi. Pavyzdžiui, į bylą pateiktame ekspertės R. U. 2023 m. vasario 2 d. tyrimo akte, kuriuo pirmosios instancijos teismas nesivadovavo iš esmės dėl to, jog esamo administracinio pastato rekonstravimo į sandėliavimo paskirties pastatą projekto byloje nebuvo paskirta ekspertizė ir visa bylos medžiaga specialistei nebuvo pateikta (išvadą parengusiai specialistei nebuvo pateikta pirkimo–pardavimo sutartis ir nebuvo įvertintos sutartyje aptartos sąlygos), konstatuota, jog rekonstruojamas pastatas ir esamas pastatas (ieškovei priklausantis pastatas) turi bendrą sienos dalį „B“ ašyje; rekonstruojamam pastatui suprojektuota nauja siena šalia bendros sienos ašyse „B“ ir „4“; rekonstruojamo pastato nauja siena atitraukta nuo bendros sienos apie 30 cm; rekonstruojamo pastato stogo konstrukcija jungiasi su esamo pastato siena ašyse „B“ ir „4“; rekonstruojamo pastato laikančiosios konstrukcijos sujungtos metalo lakštais su esamo pastato siena ašyse „B“ ir „4“; rekonstruojamu pastatu užstatyta išorinė esamo pastato siena ašyje „4“, ji tapo bendra pastatų siena, atskiriančia rekonstruojamo pastato laikančiąsias konstrukcijas ir naują sieną nuo esamo pastato; rekonstruojamu pastatu statybos metu uždengtas esamo pastato langas ašyje „4“; rekonstruojant pastatą demontuotos bendros sienos laikančiosios konstrukcijos iš rekonstruojamo pastato pusės; rekonstruojamo pastato savininkas pastatė naują sieną šalia bendros sienos, taip eliminuodamas galimybę prieiti, apžiūrėti, tvarkyti bendrą sieną iš rekonstruojamo pastato pusės ir atlikti pastato techninę priežiūrą; dėl rekonstruojamo pastato statybos darbų atsirado būtinybė atlikti bendros sienos statybos darbus (bendros sienos sutvirtinimo darbus), kurie į rekonstravimo projektą nėra įtraukti. Ekspertė dėl nurodytų priežasčių padarė išvadą, kad, iki pateikiant prašymą statybos leidimui gauti, yra būtini esamo pastato savininko rašytiniai sutikimai.

46. Paties statinio rekonstrukcijos projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog dėl besiblokuojančio gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ties projektuojamo pastato ašimis „B“ ir „4“ būtina atlikti išsamius statybinius konstrukcinius tyrimus, parengti konstrukcinės dalies sprendinius ir griovimo darbų sprendinius; numatomo proceso aprašymas pateiktas bendrosios dalies aiškinamojo rašo 4 skyriuje; nurodyta, jog dėl esamo pastato projektavimo gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimai, taip pat gretimų pastatų savininkų sutikimai; sienos įvertinimą 2021 m. liepos 30 d. pagal nurodytą pastabą atliko specialistas, kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas; pateiktame sienos vertinimo priede Nr. 1 nurodyta, jog pastatai neturi bendros sienos – administracinis pastatas yra surenkamojo gelžbetonio karkasas, o priblokuotas pastatas turi mūrinę sieną, tačiau demontuojant administracinio pastato konstrukcijas rekomenduota atpjauti besiribojančią mūro sieną, metalo lakštais įrėminant pjūvio vietą, nedemontuoti laikančiųjų konstrukcijų, apšiltinti mūro sieną, įrengti metalinį nelaikantį karkasą ir uždengti skardos lakštais, atlikti stogo hidroizoliacijos įrengimo darbus, kad būtų užkirstas kelias vandeniui prasiskverbti pro galbūt nesandarius parapetus. 2021 m. spalio 30 d. atliktų darbų akte nurodyta, jog visi numatyti sienos sutvirtinimo darbai atlikti.

47. Taigi byloje surinkti duomenys dėl sienos statuso ir su tuo susijusių projektavimo ir statybos leidimo išdavimo procesui taikytinų reikalavimų prieštaringi, tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino: nenustatė ir netyrė, kokia buvo sienos padėtis iki rekonstrukcijos darbų pradžios, koks realus poveikis sienai buvo padarytas, kaip rekonstrukcijos darbai paveikė ginčo sieną; iš esmės netyrė ir nepasisakė dėl to, ar pastatai turi bendrą sieną, jos dalį, ar ne (tai sudarytų pagrindą įvertinti, ar nagrinėjamu atveju taikytinas reikalavimo rašytiniam sutikimui pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą); neįvertintas realaus demontavimo ir rekonstrukcijos darbų metu sienai padarytas poveikis. Pabrėžtina, jog ieškovė neigia, kad būtų pritarusi projekto sprendiniams rašytiniu sutikimu. Byloje esantys duomenys (liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, eksperto išvada) pagrindžia šią ieškovės poziciją. Atsakovui laikantis pozicijos, jog pastatai neturi bendros sienos (iš sprendimo turinio neaišku, ar pirmosios instancijos teismas pritaria šiai pozicijai, ar ne), nepateiktas atsakovo numatytų darbų, susijusių su mūro siena, nesant ieškovės pritarimo, teisinis įvertinimas. Pabrėžtina, jog, pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

48. Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, susijusių su pritarimu rekonstrukcijai, įvertinimu. Kolegija pažymi, jog tam, kad asmuo galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio statytojo būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jam turi atskleisti savo siekius. Pagal įstatymą reikalingas sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Kiek tai susiję su bendraturčių teisių įgyvendinimu, pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje tinkamu bendraturčio būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260/2009). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punktą, projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą ir gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog prie sutarties kaip priedas buvo pridėtas tik sklypo planas su įvažiavimo schema, laikytina, jog nagrinėjamu atveju sutartyje buvo iš esmės išreikštas abstraktus sutikimas su rekonstrukcija, o ne konkretus pritarimas konkretiems aiškaus turinio projektiniams pasiūlymams, todėl nėra pagrindo laikyti, jog, sutartyje įtvirtinant nuostatas, susijusias su pritarimu rekonstrukcijai, buvo gautas rašytinis ieškovės pritarimas konkretiems projektiniams sprendiniams. Pabrėžtina, jog priešingas vertinimas iš esmės suponuotų ieškovei prievolę iš anksto sutikti su galimu savo teisių pažeidimų ateityje rekonstruojant statinį pagal parengtus sprendinius.

49. Įvertinus statybos dokumentų atitiktį normatyvinių teisės aktų reikalavimams, taip pat reikia įvertinti viešosios teisės pažeidimo įtaką ieškovėms teisėms ir teisėtiems interesams.

50. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kaip alternatyvų pagrindą panaikinti statybos leidimą ieškovė nurodo tai, kad atsakovas K. S. pastatą rekonstravo į sandėliavimo paskirties pastatą siekdamas išvengti reikalavimų, keliamų gamybinėms patalpoms įrengti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo dalykas yra statybos leidimo išdavimas ir šiuo atveju ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovo vykdomos veiklos negali būti vertinami kaip pagrindas panaikinti ginčo statybos leidimą. Pasisakydama dėl šios pirmosios instancijos teismo pozicijos pagrįstumo, kolegija pažymi, jog Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad statinio architektūra turi atitikti statinio paskirtį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 27 punkte numatyta, kad, atsižvelgiant į statinio paskirtį, statybos rūšį, turi būti parengtos visos tam statiniui pastatyti ir naudoti būtinos projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinių, statinio architektūros, aplinkos, visuomenės sveikatos saugos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, energinio naudingumo ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7 punkte numatyta, kad prie negyvenamosios paskirties pastatų kaip atskiri potipiai priskiriami gamybos, pramonės paskirties pastatai (gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijai perduoti ar skirstyti naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos, pastatai, kuriuose įrengta technologija uždaru būdu veisti, auginti ir perdirbti vandens organizmus ir kita)); sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojami sandėliuoti: saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti. Pagal reglamento 13 straipsnį, ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ numatyti konkretūs reikalavimai projektuojant gamybos ir sandėliavimo paskirties statinius. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio ar jo dalių paskirtis, yra esminiai statinio projekto sprendiniai. Taigi statinys turi būti suprojektuotas taip, kad atitiktų nurodytą statinio paskirtį. Pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, ypatingojo statinio projektų ekspertizė privaloma. Ši nuostata taip pat įtvirtinta Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 72 punkte, numatančiame, jog statinio ekspertizė privalomai atliekama Statybos įstatymo 34 straipsnyje nurodytais atvejais; statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, Statybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal reglamento 87 punktą, bendrosios projekto ekspertizės aktas yra vienas iš dokumentų, pateikiamų statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

51. 2022 m. rugpjūčio 18 d. antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas rekonstruoto pastato vaizdas iš vidaus; ieškovė teigia, jog matyti, kad pastate yra metalo apdirbimo įranga, taip pat ji pastebėjo daugiatonius kėlimo kranus; tai, pasak ieškovės, patvirtina, jog pastate vykdoma gamybinė veikla, nors pastatas buvo suprojektuotas kaip sandėliavimo paskirties. Vyriausybės nutarime 2001 m. birželio 29 d. Nr. 817 „Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintame Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametrų sąrašo 2.6 punkte tam tikrų parametrų variklinės pavaros keltuvai žmonėms ir kroviniams kelti priskiriami prie potencialiai pavojingų įrenginių. Teismo eksperto prof. dr. S. M. parengtoje 2023 m. kovo 22 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog techniniame projekte kranų įrengimas nenumatytas.

52. Toks ginčo statinio projektavimo būdas, kai prisidengiant pastato rekonstrukcija į sandėliavimo paskirties pastatą iš tikrųjų projektuojamas kitokios paskirties (pavyzdžiui, gamybos ar ypatingosios paskirties) pastatas, leidžia išvengti tam tikrų techninių ir projektavimo reikalavimų, kuriuos turi atitikti pastatas. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai įvertinti ieškovės argumentus dėl to, jog pastate vykdoma veikla neatitinka jo paskirties, ir įvertinti to pasekmes statybos procesą reglamentuojančių normatyvinių aktų kontekste, tačiau teismas tik abstrakčiai nurodė, jog šioje byloje iš esmės nagrinėjamas klausimas dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo ir nevertino ieškovės argumentų, susijusių su pastate vykdoma veikla, ir to įtaka statybos leidimo išdavimo proceso teisėtumui.

53. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus dėl lango užtamsinimo ar uždengimo iš esmės tik tuo pagrindu, kad pirkimo–pardavimo sutarties 7.2.15 punkte ieškovė ir atsakovas individualiai susitarė dėl ieškovei priklausančio pastato langų uždengimo. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į tai, jog prie sutarties kaip priedas buvo pridėtas tik sklypo planas su įvažiavimo schema, laikytina, jog nagrinėjamu atveju sutartyje buvo iš esmės išreikštas abstraktus sutikimas su rekonstrukcija, o ne konkretus pritarimas konkretiems aiškaus turinio projektiniams pasiūlymams, todėl nėra pagrindo manyti, jog, sutartyje įtvirtinant nuostatas, susijusias su pritarimu rekonstrukcijai, buvo gautas rašytinis ieškovės pritarimas konkretiems projektiniams sprendiniams. Nesusipažinusi su projektiniais pasiūlymais, ieškovė neturėjo galimybės įvertinti, ar lango uždengimas konkrečiu nurodytu būdu pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, ar ne. Ekspertė R. U. 2023 m. vasario 2 d. tyrimo akte nurodė, jog ir dėl to, jog rekonstruojamu pastatu statybos metu uždengtas esamo pastato langas ašyje „4“, yra būtinas rašytinis gretimo pastato savininko sutikimas. Kadangi be sutartyje nurodyto abstraktaus pobūdžio sutikimo dėl lango uždengimo ieškovė vėliau savo pritarimo konkretiems projektiniams sprendiniams, susijusiems su lango uždengimu, neišreiškė, nagrinėjant bylą privalu įvertinti tokio projektinio sprendinio ir jį įgyvendinant atliktų darbų poveikį ieškovės kaip nuosavybės teisės subjekto teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė jokio teisinio nurodytos situacijos vertinimo ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo aspektu.

54. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, susijusius su lietaus nuvedimo sistemų nesuprojektavimu. Nurodė, jog ieškovės pateikti įrodymai ir paaiškinimai dėl bylos nagrinėjimo metu buvusios lietaus nubėgimo sistemos veikimo neįrodo ieškovės interesų pažeidimo, esminio lietaus nubėgimo sistemos pablogėjimo, taip pat neįrodo, kad ieškovės pastato būklė dėl to gali pablogėti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2023 m. birželio 22 d. pateikta papildoma konsultacinė išvada patvirtina, kad ieškovei priklausančio pastato lietaus nuotekų sistema yra toliau nuo rekonstruojamo pastato, todėl rekonstrukcija negalėjo pažeisti ieškovės lietaus nuotekų sistemos. Kolegija pabrėžia, jog teismo eksperto prof. dr. S. M. parengtoje 2023 m. kovo 22 d. konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad techniniame projekte numatyta išorinė lietaus nuvedimo nuo stogo sistema: lietus surenkamas į lietlovius ir lietvamzdžiais nuleidžiamas ant žemės; vanduo iš lietvamzdžio nuleidžiamas ant nuogrindos, nuo kurios yra suprojektuotas nuolydis nuo pastato; dėl tokių lietaus nuvedimo sprendinių vanduo patenka į UAB „Argo ekspresas“ naudojamą sklypo dalį ir užlieja pamatus, dėl to yra apribojamas UAB „Argo ekspresas“ naudojamos sklypo dalies naudojimas, gadinami gretimo pastato pamatai; padaryta išvada, jog techniniame projekte nenumačius tinkamų lietaus nuotekų nuvedimo sprendinių, gadinamos gretimo pastato konstrukcijos (pamatai), taigi techninio projekto sprendiniai prieštarauja Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimams ir STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 33.5 punkto reikalavimui, numatančiam, kad vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Išvadoje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog vanduo iš lietvamzdžio teka ant žemės, lietvamzdis nenuvestas į vandens surinkimo šulinį. Panašios išvados dėl lietaus nuotekų sistemos padarytos ir R. U. 2023 m. vasario 2 d. tyrimo akte. Jame nurodyta, jog savininkų sutikimų demontuoti lietaus nuotekų tinklus nėra; lietaus nuotekų tinklai surinkdavo paviršinį vandenį nuo sklypo kietų dangų ir stogų, tinklas panaikintas rekonstruojant pastatą; panaikinus esamą lietaus nuotekų tinklą ir surinkimo šulinį Nr. 12A, paviršinis vanduo nesurenkamas; projekte nenumatyta įrengti lietaus nuotekų tinklų, nuo rekonstruoto pastato stogo lietus patenka ant kiemo aikštelės ir nuolydžiu teka į žemiausią vietą; nenuvedus lietaus nuotekų nuo rekonstruoto pastato stogo į lietaus nuotekų tinklus, vanduo kaupiasi ties esamo pastato pamatais; išardžius esamą lietaus nuotekų sistemą ir neįrengus naujos, neužtikrinamos Statybos įstatymo 6 straipsnyje nurodytos sąlygos. Pabrėžtina, kad papildoma konsultacinė išvada, kuria kaip paneigiančia ieškovės teisių pažeidimą pasirėmė pirmosios instancijos teismas, yra surašyta tos pačios ekspertės R. U., papildant 2023 m. vasario 2 d. aktą. Joje ekspertė atsakė į jai pavestus klausimus, susijusius su nuotekų trasa. Kolegijos vertinimu, tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, papildomoje konsultacinėje išdavoje pateiktame topografiniame plane lietaus nuotekų tinklas pažymėtas toliau nuo ieškovei priklausančio pastato, nepaneigia ir neprieštarauja aptartoms ekspertų išvadoms dėl lietaus nuotekų sistemų faktinės būklės, kuri pagrįsta išvadose pateiktomis faktinės situacijos nuotraukomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo išsamiai ištirti su šiuo ieškovės įrodinėjamu trūkumu susijusias faktines aplinkybes, aiškintis realų suprojektuotos ir įrengtos lietaus nuvedimo sistemos poveikį ieškovės nuosavybei, jos teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau apsiribojo tik abstrakčia išvada, jog ieškovės pateikti įrodymai ir paaiškinimai neįrodo ieškovės interesų pažeidimo, lietaus nubėgimo sistemos esminio pablogėjimo, taip pat neįrodo, kad ieškovės pastato būklė dėl to gali pablogėti.

55. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog savavališkas buitinių nuotekų tinklų demontavimas pažeidė ieškovės kaip šių tinklų bendraturtės teises. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad statytojo atliktas ieškovės kaip bendraturtės teisių pažeidimas sunaikinant bendrosios nuosavybės teisės objektą – buitinių nuotekų tinklus – nepažeidė ieškovės kaip bendraturtės teisių, yra formalus ir iš esmės nesuderinamas su nuosavybės teisės esme. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, susijusių su buitinių nuotekų tinklų demontavimo neteisėtumu, konstatavo, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl buitinių nuotekų tinklų panaikinimo nelaikytini pagrindu panaikinti išduotą statybos leidimą. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, rekonstrukcijos vykdymo metu ieškovė jau turėjo įrengtus kitus buitinių nuotekų tinklus, kuriuos naudojo. Į bylą pateiktas 2020 m. gegužės 25 d. prašymas Nacionalinei žemės tarnybai ir jos atsakymas patvirtina, kad ieškovė tinklo įrengimą ir prisijungimą prie AB „Klaipėdos vanduo“ administruojamo vandentiekio buvo pradėjusi prieš rekonstrukcijos darbų pradžią. Duomenų apie tai, kad projekte suplanuotas demontuoti buitinių nuotekų tinklas būtų realiai eksploatuojamas ir būtų sudaryta sutartis dėl nuotekų priėmimo, nepateikta. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, šalių paaiškinimus, teismas atsakovo ir projektuotojo paaiškinimus, jog buitinių nuotekų tinklas buvo nenaudojamas, įvertino kaip labiau tikėtinus, taigi nusprendė, kad aptariamas aspektas neturi esminės reikšmės ieškovės galimybei naudoti jai priklausantį pastatą. Ieškovė apeliaciniame skunde šią teismo sprendimo dalį ginčija tik tuo argumentu, jog nebuvo gautas jos kaip bendraturtės sutikimas dėl buitinių nuotekų tinklų demontavimo. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog demontuojant konkrečius buitinių nuotekų tinklus buvo apribotos jos kaip savininkės teisės naudotis jai priklausančia nuosavybe, ypač įvertinus tai, jog buitinių nuotekų tinklai nėra savitikslis įrenginys, o skirti užtikrinti tinkamą tam tikros nuosavybės eksploatavimą. Ieškovė nepaneigė teismo išvados, kad vykdant rekonstrukciją demontuotas nenaudojamas buitinių nuotekų tinklas, neįrodė, kad tinklo dalies demontavimas kaip nors apribojo jos teises tinkamai eksploatuoti pastatą ir naudotis savo nuosavybe (ieškovė neneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog realiai naudoja kitus buitinių nuotekų tinklus). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje nagrinėjamas statybos leidimo išdavimo klausimas, todėl statybos leidimo išdavimo procesas vertinamas ne tik per normatyvinių statybos proceso reikalavimų laikymosi prizmę, bet taip pat turi būti įvertinama ir tai, kiek konkretus projektinis sprendinys turi įtakos leidimą ginčijančio asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Manydama, jog be sutikimo demontuojant buitinių nuotekų tinklus buvo pažeista jos kaip bendraturtės nuosavybės teisė, ieškovas gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ar nuosavybės teisių gynimo.

56. Kolegija pažymi, jog patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė argumentų dėl to, jog žemės sklypui, kuriame vykdoma statyba, nėra galiojančio ar parengto detaliojo plano, ir dėl to, jog statytojas projektu padidino rekonstruojamo pastato tūrį, aukštį ir užstatymo plotą; pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 36 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį reglamentuojančių CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų normas, taip pat į šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi kolegija nurodytus argumentus laiko iš esmės naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, todėl dėl jų pagrįstumo apeliaciniame procese nepasisakys ir jų nevertins.

57. Apibendrindama nurodytus argumentus kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino faktinių aplinkybių dėl šalis siejančių teisinių santykių, sąlygotų šalims priklausančių pastatų faktinės ir teisinės padėties vienas kito atžvilgiu, nepašalino byloje šiuo klausimu surinktų įrodymų prieštaravimų, dėl to negalėjo tinkamai įvertinti statybos leidimo išdavimo proceso atitikties statybos procesą reglamentuojantiems normatyviniams teisės aktams, detaliai neištyrė ir neįvertino ieškovės įrodinėjamų jos teisės pažeidimų, dėl to nagrinėjamoje byloje neatskleista ginčo esmė. Ginčo esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

58. Atsakovas K. S. CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu prašė priteisti iš ieškovės 15 380,56 Eur nuostolių atlyginimą, o už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos plius septynios dienos – po 78,25 Eur už kiekvieną dieną, taip pat paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovui K. S.. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio atsakovo reikalavimo, nenustatęs ieškovės piktnaudžiavimo procesu fakto. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl šios teismo sprendimo dalies; nurodo, jog nekvestionuoja teismo sprendimo dalies dėl baudos neskyrimo, tačiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Kolegija iš esmės sutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.

59. CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti paskirta kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

60. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos yra šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-210-330/2018 ir kt.). Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

61. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą, nes mano, kad jos interesai buvo pažeisti. Tiek ieškinyje, tiek teisminio nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog į teismą kreipėsi siekdama apginti savo teises. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė ir iki ieškinio pareiškimo, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu aktyviai įgyvendino savo teises, teikdama įvairioms institucijoms prašymus, skundus dėl ginčo pastato statybos teisėtumo. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant į ieškovės elgesį iki ieškinio pareiškimo, į ieškinio pareiškimą teisme, į procesinį ieškovės elgesį, aktyvų dalyvavimą teismo posėdžiuose, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė siekė realaus savo teisių pažeidimo gynimo, o ne nepatogumų ir rūpesčių atsakovams sukėlimo. Tai, jog šalys turi skirtingas pozicijas byloje, nenustačius akivaizdžių sąmoningo veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą faktų, taip pat nenustačius, jog ieškovė sąmoningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, negali būti pripažinta ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog ieškovė ieškinį pateikė akivaizdžiai praleidusi terminą apskųsti statybos leidimą, nepaneigia nurodyto vertinimo, nes ieškovė, tikėdamasi įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, pareiškė reikalavimą praleistą terminą atnaujinti, o išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka šis jos reikalavimas patenkintas ir terminas statybos leidimui apskųsti atnaujintas.

62. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas už piktnaudžiavimą procesu, nes nenustatytas piktnaudžiavimo procesu faktas. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, asmuo turi teisę ginti savo įsitikinimus, teises ir teisėtus interesus pasinaudodamas teise pateikti ieškinį ir jį įrodinėti savo pasirinktomis priemonėmis, priešingu atveju, būtų nepagrįstai apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, tiek CPK 5 straipsnis.

63. Nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesu fakto, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pagrįstai netenkintas ir atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

64. Tais pačiais argumentais atmestinas iš atsakovo K. S., trečiųjų asmenų G. S., D. S. ir UAB „Ameko konstrukcijos“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pateiktas prašymas paskirti ieškovės vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, pareiškus aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šio prašymo nepagrįstumą pagrindžia ir tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš dalies patenkintas.

65. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

66. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

67. Patenkinus dalį ieškovės apeliacinio skundo ir grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl su šia apeliacinio proceso dalimi susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

68. Atsakovo K. S. apeliacinį skundą atmetus, paskirstytinos dėl šios apeliacinio proceso dalies šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, parengiant apeliacinį skundą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas; ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, tačiau duomenų, kad būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į K. S. apeliacinį skundą parengimą, nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas dėl šios apeliacinio proceso dalies jai nepriteistinas, o bylinėjimosi išlaidos, patirtos už teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą, kaip jau minėta, bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.