Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ARGO EKSPRESAS“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ARGO EKSPRESAS“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Departamentas gavo pareiškėjo 2021 m. lapkričio 29 d. pranešimą dėl galbūt savavališkai atliekamos įvažiavimo į sklypą kelio dangos rekonstrukcijos ir statomos tvoros, dėl žemės sklype pastatytos stoginės, kuri neišlaiko Projekte numatytų atstumų tarp gretimų pastatų, dėl laikinos stoginės ir dėl rekonstruojamo administracinio pastato statybos darbų metu pažeistos sienos, adresu (duomenys neskelbtini).

6.2. Departamentas 2021 m. gruodžio 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą ir įvertinus gautus paaiškinimus bei pateiktus dokumentus, surašyti 2022 m. vasario 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-223(16.2) ir 2022 m. vasario 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto papildymas Nr. FAK-250(16.2).

6.3. Sprendime nurodyta, kad, patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos IS „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) duomenis, nustatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2021 m. birželio 17 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteikia teisę statytojui rekonstruoti administracinį pastatą pagal Projektą.

7. Teismas apžvelgė Priežiūros įstatymo nuostatas (8 str. 1 d., 2 d., 11 str. 1 d.) ir nurodė, kad į Inspekcijos kompetenciją patenka statybos valstybinės priežiūros funkcija. Vienas iš pagrindų Inspekcijai vykdyti konkrečios statybos valstybinės priežiūros funkciją yra fizinio asmens pateiktas skundas arba pranešimas apie galimai pažeistas statybą reglamentuojančias teisės normas

8. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad statybos darbai pradėti jau 2021 m. vasario 1 d., apžvelgė Inspekcijos viršininko 2017 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-91 „Dėl Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo aktų (kontrolinių klausimynų) rekvizitų patvirtinimo“ nuostatas (1.7 p.), Akto nuostatas (2.2 p.) ir nurodė, kad Inspekcijos specialistas statybos darbų pradžios datą nustatė pagal statybos darbų žurnalą. Žurnale buvo nurodyta statybos darbų pradžia 2021 m. liepos 2 d., t. y. Inspekcijos specialistas, nustatydamas statybos darbų pradžią, vadovavosi Inspekcijos patvirtinta Statybos patikrinimo nagrinėjant skundą akto (kontrolinio klausimyno) pildymo tvarka ir statybos darbų pradžią nustatė pagal statybos vykdymo dokumentus.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti surašant Aktą, kuriuo pagrindu priimtas Sprendimas, teismas apžvelgė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (27 str. 1 d.) ir nurodė, kad Departamentas 2021 m. gruodžio 10 d. raštu pranešė pareiškėjui, jog 2021 m. gruodžio 23 d. 10.00 val. dėl skunde nurodytų aplinkybių organizuoja faktinių duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šis raštas pareiškėjo atstovui išsiųstas paštu registruotu laišku bei elektroniniu paštu, šiuo raštu pareiškėjo atstovas informuotas, kad jo dalyvavimas patikrinime yra nebūtinas, o pageidaudamas asmuo gali pateikti savo paaiškinimus (komentarus) iš anksto iki numatytos patikrinimo dienos ar vėliau po patikrinimo raštu ar elektroniniu paštu.

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad apie planuojamus patikrinimus pareiškėjo atstovui buvo pranešta tinkamai, o pareiškėjo argumentai, kad 2021 m. gruodžio 23 d. jis buvo atvykęs, tačiau joks patikrinimas nurodytu laiku nevyko, o 2022 m. vasario 23 d. statinį stebėdamas per langą nematė, kad vyktų patikrinimas, yra nepagrįsti. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo atstovui siųstuose pranešimuose yra nurodyti kontaktai, t. y. telefono numeris, elektroninio pašto adresas, kuriais pareiškėjas, būdamas atidus bei rūpestingas, turėjo galimybę susisiekti su atsakovo atstovais, tačiau to nepadarė. Teismas konstatavo, kad Inspekcija nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatų.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Inspekcijos specialistas Akto surašymo metu neapžiūrėjo besiblokuojančių pastatų sienos būklės pareiškėjos patalpose, atliko besiblokuojančio statinio sienos įvertinimą tik iš statytojo pusės, teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovas į patikrinimą neatvyko, t. y. nepasinaudojo suteikta teise dalyvauti patikrinime. Dalyvaudamas patikrinime, pareiškėjo atstovas būtų turėjęs galimybę patikrinimą atliekantiems specialistams parodyti savo statinio sieną, kurioje, anot pareiškėjos, yra įtrūkimai. 2022 m. vasario 23 d. atliekamo patikrinimo metu Inspekcijos specialistas, vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą, negalėjo peržengti savo kompetencijos ribų, neturėjo teisės įeiti į kitą statinį bei jame fiksuoti aplinkybes. Pastatas, kuriame yra pareiškėjo nurodyta įtrūkusi siena, nepateko į atliekamo tyrimo apimtį.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendime nenurodyta, jog statytojas atliko besiblokuojančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sienų sustiprinimo darbus, teismas nurodė, kad Patikrinimo metu nustatyta ir Akte fiksuota, kad sublokuoto gamybinio pastato siena sutvarkyta, nėra matomų sienos pažeidimų. Techninės priežiūros vadovo M. D. atlikto sublokuoto gamybinio pastato sienos būklės vertinimo akte bei fotofiksacijose užfiksuota, kad pastatai neturi bendros sienos. Administracinis pastatas yra surenkamojo gelžbetonio karkasas, o priblokuotas pastatas turi mūrinę sieną, buvo padaryta išvada, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojanti siena su pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė yra patenkinama.

15. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Inspekcija, atlikdama tyrimą pagal skundą, negali peržengti savo kompetencijos ribų, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad į Inspekcijos atliekamų funkcijų sąrašą (Priežiūros įstatymo 8 str. 2 d.) neįeina padarytos žalos tretiesiems asmenims nagrinėjimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį tokio pobūdžio ginčus nagrinėja bendros kompetencijos teismas.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-43755-21 nustatyta, jog statytojo interesais veikiantys asmenys suklastojo pareiškėjo direktoriaus parašus projektiniuose dokumentuose, taigi statybą leidžiantis dokumentas statytojo buvo gautas atlikus neteisėtus veiksmus, teismas nurodė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu nepasisakė.

18. Teismas konstatavo, kad, netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Inspekciją atlikti papildomus veiksmus.

III.

20.3. Bylos medžiaga patvirtina, kad statytojas statybos darbus 2021 m. vasario 1 d. pradėjo vykdyti neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Statytojas tikslingai statybos darbų žurnale nurodė klaidingą, tikrovės neatitinkančią statybos darbų pradžią, taip siekdamas nuslėpti faktą, kad statybos darbai buvo pradėti neturint statybą leidžiančio dokumento.

20.5. Iš pridedamos atsakovo specialisto atliktos fotofiksacijos dalies matyti, kad dalis ginčo dalyku buvusios sienos liko lauke, tačiau, kaip pripažino atsakovo atstovė teismo posėdyje, dėl nesuprantamų priežasčių Inspekcija šios, lauke likusios sienos dalies taip ir nepatikrino, nors tai sudarė pareiškėjo skundo dalyką.

20.9. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į techninės priežiūros vadovo M. D. atlikto sublokuoto gamybinio pastato sienos būklės vertinimo aktą bei fotofiksacijas, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kada ši fotofiksacija buvo atlikta, ir kodėl atliekant fotofiksaciją joje nebuvo kviečiamas dalyvauti besiblokuojančio statinio savininkas, t. y. pareiškėjo atstovas. Dar daugiau, vertinant M. D. atlikto sublokuoto gamybinio pastato sienos būklės vertinimo aktą bei fotofiksacijas, pastebėtina, kad jie yra prieštaringi.

22. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad pirmenybė teikiama ne tikrajam statybos pradžios nustatymui, o formaliajam, kuris akivaizdžiai neatitiko tikrovės, nurodo, kad statybos pradžios data, jeigu nebuvo gautas pranešimas apie statybos pradžią, nustatoma pirmiausia pagal statybos vykdymo dokumentus, o jei iš dokumentų to padaryti neįmanoma – statytojo teigimu arba pagal liudytojų parodymus / kitus duomenis. Šiuo atveju, Inspekcijos specialistas statybos darbų pradžios datą nustatė pagal statybos darbų žurnalą, kuriame buvo nurodyta statybos darbų pradžia 2021 m. liepos 2 d. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos specialistas, nustatydamas statybos darbų pradžią vadovavosi Inspekcijos patvirtinta Statybos patikrinimo nagrinėjant skundą akto (kontrolinio klausimyno) pildymo tvarka ir statybos darbų pradžią nustatė pagal statybos vykdymo dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Bylos dalykas – Departamento Sprendimo, kuriuo konstatuota, kad statytojas pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir 14 punktą ir nuspręsta, kad statytojui bus taikoma administracinė atsakomybė už Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 14 punkto pažeidimus, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nustatė, kad Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, atsakovas visas faktines aplinkybes išsamiai išdėstė, Sprendime yra nurodyti taikytini teisės aktai, todėl konstatavo, kad Sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir pareiškėjo skundą atmetė, taip pat teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti papildomus veiksmus.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

32. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmenybė teikiama ne tikrajam statybos pradžios nustatymui, o formaliajam, nurodo, kad Inspekcijos specialistas statybos darbų pradžios datą nustatė pagal statybos darbų žurnalą, kuriame buvo nurodyta statybos darbų pradžia (2021 m. liepos 2 d.). Statybos pradžios data, jeigu nebuvo gautas pranešimas apie statybos pradžią, nustatoma pagal statybos vykdymo dokumentus, o jei iš dokumentų to padaryti neįmanoma – statytojo teigimu arba pagal liudytojų parodymus / kitus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad iš statybos dokumentų matyti, jog statybos darbų pradžia yra 2021 m. liepos 2 d., konstatuojama, kad ši statybų pradžios data nustatyta pagrįstai.

36. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti patikrinimuose, teisėjų kolegija nustatė, kad Inspekcija 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 2D-21448 „Dėl galimai savavališkai atliekamų statybos, rekonstrukcijos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“ išsiuntė registruotu paštu bei elektroniniu paštu kvietimą dalyvauti planuojamame patikrinime vietoje. 2021 m. gruodžio 23 d. 10.00 val. įvyko patikrinimas vietoje, tačiau pareiškėjo atstovas jame nedalyvavo. Inspekcija 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. 2D-2861 „Dėl galimai savavališkai atliekamų statybos, rekonstrukcijos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu išsiuntė kvietimą dalyvauti dar viename planuojamame patikrinime vietoje. 2022 m. vasario 23 d. 10.00 val. įvyko patikrinimas vietoje, tačiau pareiškėjo atstovas taip pat jame nedalyvavo. Pareiškėjas nenurodo, kad negavo nurodytų Inspekcijos pranešimų, tačiau teigia, kad atvykus į patikrinimą, nesulaukė Inspekcijos darbuotojų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija sudarė visas galimybes pareiškėjo atstovui dalyvauti planuojamuose patikrinimuose, apie juos pranešė, o pareiškėjo argumentai, kad patikrinimai nebuvo atlikti nurodytų laiku yra deklaratyvaus pobūdžio, nes patikrinimo aktai patvirtina, jog Inspekcijos pranešimuose nurodytomis dienomis patikrinimai įvyko.

37. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad Inspekcija nevisapusiškai išnagrinėjo skundą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka VAĮ redakcijos, įsigaliojusios 2020 m. lapkričio 1 d., 10 str. 5 d. 5–6 p.) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą pabrėžta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022).

38. Teisėjų kolegija nustatė, kad patikrinimo metu 2022 m. vasario 23 d. buvo patikrinta pareiškėjo 2021 m. lapkričio 29 d. skunde minima administracinio pastato adresu (duomenys neskelbtini) siena, nurodyta, kad 2022 m. vasario 23 d. nukrypimų nuo Projekto sprendinių nebuvo nustatyta, Akte užfiksuota, kad sublokuoto gamybinio pastato siena sutvarkyta, nėra matomų sienos pažeidimų. Inspekcijos specialistas, atlikdamas tyrimą, administracinį pastatą apžiūrėjo iš išorės bei iš vidaus, ginčo aplinkybes užfiksavo nuotraukose (iš pateiktų nuotraukų matyti, kad gretimo pastato (9P1b) siena sustiprinta metaliniai lakštais ir kampuočiais, kurių dalis matosi fotofiksacijoje). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Inspekcijos specialistas, atlikdamas tyrimą vizualiai apžiūrėjo administracinį statinį ir padarė išvadas savo kompetencijos ribose.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimą, konstatuoja, kad Inspekcija išsamiai atsakė į visus pareiškėjo 2021 m. lapkričio 29 d. skunde nurodytus klausimus, visapusiškai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo 2021 m. lapkričio 29 d. skundo argumento, t. y. Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ARGO EKSPRESAS“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.