Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1563-796/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-24
Bylos Nr.: e2S-1563-796/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08487-2026-6
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Kristina Domarkienė
Atsakovas: ATS1
Ieškovas: PRO BRO Group, UAB, IES1

Kategorijos

3.2.9.12Pareiškimo palikimas nenagrinėto CPK 951 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju

Civilinė byla Nr. e2S-1563-796/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08487-2026-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.12 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 24 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „PRO BRO Group“ ir IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl paskleistos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia garbę, orumą, dalykinę reputaciją, ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovų UAB „PRO BRO Group“ ir IES1 ieškinys atsakovui ATS1, kuriuo prašoma pripažinti atsakovo paskleistus duomenis, nurodytus ieškinio 3.2 skyriuje, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo IES1 garbę bei orumą ir ieškovės UAB „PRO BRO Group“ dalykinę reputaciją, priteisti iš atsakovo ATS1 neturtinės žalos atlyginimą: ieškovei UAB „PRO BRO Group“ – 68 000 Eur, ieškovui IES1– 16 000 Eur.

Ieškovai ginčą kelia dėl šių teiginių:

„Verslininkai viliojami investuoti į itin pelningą verslą, kuris labai greitai virsta milžiniškais nuostoliais. Panašu, kad tunelinės „ProBro“ plovyklos yra gigantiškas muilo burbulas, virstantis milijoniniais nuostoliais. Net po penkerių metų veiklos verslininkai neišlipa iš nuostolių, nors „Švaros brolių“ grupės įmonės į kišenes susižeria milžiniškas sumas“;

„Tačiau šiuo atveju nemokumo rizika yra tik paskutinė grandis ilgoje istorijoje, kurioje investuotojai teigia buvę suklaidinti, „užspausti“ sutartinių mechanizmų, o franšizės davėjas, jų vertinimu, per įvairias sutartis ir sankcijas pelnėsi iš investuotojų – jų pajamos artėja prie milijono eurų“;

„Anot vadovo, rastas būdas ir pakeista sistema, kaip pratęsti veiklą šiose vietose, nors sprendimo kelio nedetalizavo“;

„Prognozėse numatytas labai konkretus nuplautų automobilių per metus skaičius ir labai aiškus pelningas verslo modelis. Investuotojui tai reiškia vieną dalyką – pinigų srautas bus, investicija atsipirks, pelnas kone garantuotas“;

„Pradinė investicija į tunelinę plovyklą sudarė kiek daugiau nei pusę milijono eurų (667 000 Eur)“;

„Investuotojų skaičiavimu 2021–2024 m. iš jų buvo pareikalauta 729 420 Eur nuosavų investicijų įgyvendinant subfranšizės ir kitus susijusius susitarimus“;

„Kritinis lūžis įvyko tada, kai franšizės davėjo („ProBro“) grupė pradėjo „administruoti“ pinigų srautus savo naudai. 2024 m. liepos gale buvo sustabdytas abonementinių lėšų mokėjimas bendrovei, kas paralyžiavo plovyklos veiklą ir atsiskaitymus su kreditoriais, darbuotojais, VMI, „Sodra“ ir banku. „Švaros broliai“ paaiškino negalintys tęsti atsiskaitymų už abonementus dėl savo finansinių sunkumų ir pasiūlė akcininkams patiems ieškoti naujo investuotojo“;

„Praėjusių metų rudenį buvo išsiųstas prašymas nutraukti subfranšizės sutartį, taip bandant išgelbėti įmonę. Tuo pat metu „Švaros broliai“ platino savo obligacijas ir jau naujiems investuotojams piešė itin gražų paveikslą – koks tai pelningas verslas ir kaip jie plėsis. Tai reiškia, kad jie sąmoningai nuslėpė tokią informaciją nuo investuotojų“;

„Pro Bro“ prekės ženklo franšizę įsigiję verslininkai teigia, kad nuostolius generuoja ne tik maži automobilių srautai, bet ir drakoniškos franšizės sutarties sąlygos, kai visas būtinas chemines medžiagas, įrangą ir atsargines dalis jie yra priversti pirkti iš įmonių, susijusių su tinklo bendrove „Švaros broliai“, nepaisant to, kad šių tiekėjų kainos yra daug didesnės nei rinkoje“;

„Ir beveik visos plovyklos Lietuvoje turi tą pačią situaciją, kad niekas iš to, kas kalbama, neatitinka realybės. Paskui pamatai, kad beveik visą pelną pasiima viena tiekimo įmonė, kuriai vadovauja IES1. Iš tos vienos įmonės jie išlaiko visą grupę, kurią sudaro. plovyklos ir patalpų valymo verslai“;

„Šią plovyklą valdančios įmonės akcininkai dabar teigia buvę suklaidinti, „užspausti“ sutartinių mechanizmų, o franšizės davėjas, jų vertinimu, per įvairias sutartis ir sankcijas pelnėsi iš investuotojų <...>“;

„<...>„ramino“ „PRO BRO Group“ vienintelis akcininkas IES1, esą nuolat kartojęs, jog reikia palaukti, ir žadėjęs, kad po pirmų veiklos metų pasimatys „akiai malonūs“ skaičiai“;

„Pasak ATS1, tunelinės plovyklos galėtų veikti pelningai, jeigu nebūtų „drakoniškų“ tiekimo antkainių iš įmonių, susijusių su „Švaros broliais“, – jie esą siekia iki 150 proc.“;

„Chemija“ yra pagrindinis plovyklos dalykas, kuris per mėnesį sudaro pagrindinę išlaidų dalį. Jų antkainis nuo to, ką mes galėtume rinkoje nusipirkti, yra vidutiniškai 150 proc.“;

„Švaros brolių“ pasiūlymas – diržo keitimas 78 tūkst. eurų. Sako: galite pirkti tik iš mūsų. Kai aš turiu alternatyvų pasiūlymą tiesiogiai iš tiekėjo tokį diržą įsigyti už 33 tūkst. eurų“;

„<...> smaugia ir kitos franšizės sąlygos – kad ir vienašalis piniginių srautų nusavinimas, nepaisant pirmumo teisę turinčių kreditorių eilės. Esą „Švaros broliai“ ir susijusios įmonės valdo didžiąją dalį surenkamo piniginio srauto ir vienašališkai jį pasiima sau, pirmiausia savo skoloms dengti, ignoruodami pirmumo teisę turinčius kreditorius, tokius kaip darbuotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“;

„Tarkime, plovykla generuoja per mėnesį 100 tūkst. eurų pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Tai jie 100 tūkst. pasiima sau, o kaip mes susimokėsime mokesčius ir atlyginimus, esą mūsų bėdos“;

„<...> bendra išlaidų suma, tenkanti „Švaros broliams“ ir susijusioms grupės įmonėms pagal sutartis turėtų būti apie 13–15 proc. nuo franšizės plovyklos pajamų, bet realybėje ji padidėja iki 30 proc.“;

„Nesvarbu, kaip sekasi franšizininkui, jie vis tiek generuoja pliusą, kol franšizininkas bankrutuoja. Tada jie pasiūlo arba plovyklą uždaryti, arba ją perimti ir parduoti kitai įmonei, kad susimažintų nuostolius“;

„Visa tai padaro franšizės davėjas. Ir jis garantuoja, kad tavo verslas bus sėkmingas, nes jie turi patikrintą modelį, kuris sėkmingai veikia“;

„Bet sudėjus visus mokesčius už reklamą, medžiagas, detales, kitas paslaugas jie per susijusias įmones pasiima apie 30 proc. tavo apyvartos. Investuodamas to nežinai, tai išaiškėja tik paskui“;

„Bet labiausiai pagal „PRO BRO“ franšizę dirbančias įmones, pasak jo, smaugia įpareigojimas visus įsigijimus darbams ir produktams pirkti tik iš patvirtintų tiekėjų, kurie „yra jie patys“;

„Mes dabar galvojame apie baudžiamąjį procesą už bandymą, sukūrus situaciją, perimti labai didelės vertės turtą“.

Atsiliepimas

Atsakovas ATS1 atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir, be kita ko, taikyti CPK 95¹ straipsnyje nustatytą procedūrą ir įvertinti ieškinio piktnaudžiaujamojo pobūdžio požymius.

Atsakovas nurodė, kad pareikštas ieškinys turi CPK 95¹ straipsnyje įtvirtinto piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinio požymių, remiantis konkrečių aplinkybių visuma: itin didele fiziniam asmeniui pareikšto reikalavimo suma, viešojo intereso elementą turinčia diskusija dėl franšizės modelio, ieškovų siekiu riboti tolesnius atsakovo pasisakymus ir tuo, kad ieškinys grindžiamas ne individualizuota kiekvieno teiginio analize, o bendra „reputacijos menkinimo kampanijos“ konstrukcija.

Šalies argumentai

Ieškovai atsikirtimuose į atsakovo prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnio procedūrą su tokiu atsakovo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovų nuomone, ginčo pasisakymai nagrinėjamu atveju nebuvo atsakovo visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais veikla. Ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Byloje nėra CPK 95¹ straipsnio ir Įgyvendinimo įstatymo 31³⁵ straipsnio 3 dalyje nurodytų piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo proceso požymių. Ieškovai neginčija atsakovo teisės reikšti nuomonę, tačiau saviraiškos laisvė neapima teisės skleisti tikrovės neatitinkančius faktinio pobūdžio teiginius, kuriais konkretiems asmenims priskiriamas investuotojų klaidinimas, sąmoningas reikšmingos informacijos nuslėpimas nuo investuotojų, apgaulingo ar neskaidraus verslo modelio taikymas, pinigų srautų administravimas savo naudai, pelnymasis per susijusias įmones ir kiti veiksmai, kurie peržengia leistinos verslo kritikos ribas ir objektyviai formuoja ieškovų nesąžiningo, investuotojus klaidinančio bei teisei priešingo elgesio įspūdį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartimi nutarta atmesti atsakovo prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintą procedūrą.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad ieškovų ieškinio reikalavimai laikytini leistinais pažeistų teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), tiek kasacinio teismo praktikoje. Ieškovai ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė juos, jų vertinimu, patvirtinančius įrodymus, todėl preliminariai įvertinus ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą bei pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šioje stadijoje neatliekamas tokio detalumo įrodymų tyrimas, kaip nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovų pasirinkti teisių gynimo būdai nelaikyti akivaizdžiai neleistinais ar objektyviai neįmanomais, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškiniu siekiama ne realiai ginti galimai pažeistas teises, o pradėti piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesą. Nors bendra prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra didelė, ginčas kilo dėl 23 teiginių, kurie, ieškovų vertinimu, pažeidžia dviejų asmenų garbę, orumą ir dalykinę reputaciją. Žalos skaičiavimas pagal kiekvieną ginčijamą teiginį laikytas įprastu praktikoje ir nesudarančiu pagrindo konstatuoti pernelyg didelę ginčo dalyko vertę. Nenustatyta, kad ieškovai dėl panašių reikalavimų būtų inicijavę daugiau bylų, taip pat nenustatyta požymių, kad ieškovai baugintų atsakovą ar jam grasintų. Vien papildomų pretenzijų dėl vėlesnių atsakovo publikacijų ta pačia tema pateikimas, informuojant apie galimybę reikalauti papildomo žalos atlyginimo, nelaikytas pagrindu konstatuoti strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (angl. Strategic Lawsuits Against Public Participation) toliau – ir SLAPP) požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad SLAPP procedūra gali būti taikoma ne dėl bet kokios atsakovo veiklos, o tik tuo atveju, jeigu atsakovas užsiima visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais veikla. CPK 95¹ straipsnis skirtas konkrečių tokią veiklą vykdančių asmenų apsaugai ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę bet kuriam atsakovui reikšti tokio pobūdžio prašymus, neįvertinus jo vykdomos veiklos specifikos. Atsakovo veikla skleidžiant ginčijamus teiginius nelaikyta visuomenės dalyvavimu viešojo intereso klausimais, nes ginčas kilo tarp privačių verslo subjektų dėl subfranšizės sutarties vykdymo, o ginčijami teiginiai susiję su ieškovų vykdoma verslo praktika ir subfranšizės sutarčių sąlygomis. Aplinkybė, kad UAB „PRO BRO Group“ yra obligacijų emitentė, platinanti obligacijas „Nasdaq“ Baltijos rinkoje, ir aktyviai plėtoja „PRO BRO“ franšizės tinklą, nesuteikia šalių tarpusavio ginčui viešojo intereso pobūdžio. Subfranšizės pagrindu veikiančių automobilių plovyklų veiklos aspektų viešinimas nelaikytas veikla, kurios vykdymu ir dalyvavimu joje būtų suinteresuota visa plačioji visuomenė. Nenustačius sąlygų visumos, reikalingos ieškinį pripažinti strateginiu ieškiniu dėl visuomenės dalyvavimo, nėra pagrindo taikyti SLAPP procedūrą, todėl atsakovo prašymas taikyti CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintą procedūrą atmestas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintą procedūrą dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ankstyvo atmetimo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, nors formaliai nurodė aktualų teisinį reguliavimą, faktiškai jį aiškino vadovaudamasis ankstesne, siauresne CPK 95¹ straipsnio taikymo samprata. Nutartis grindžiama teismų praktika, suformuota aiškinant iki 2026 m. gegužės 7 d. galiojusią CPK 95¹ straipsnio redakciją, todėl negali būti taikoma be papildomo įvertinimo. Teismas per siaurai apibrėžė viešojo intereso klausimo sąvoką, kildindamas ginčo kilmę iš privataus santykio. Patys ieškovai savo ieškinį grindžia tuo, kad jų veikla, reputacija, prekės ženklas, franšizės modelis ir investiciniai projektai yra reikšmingi ne vien siauram sutarties šalių ratui. Viešai keltas klausimas pagal savo turinį ir poveikį galėjo būti laikomas viešojo intereso klausimu. Teismas netinkamai taikė akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio kriterijų, nes apsiribojo formalia išvada, kad ieškovai nurodė ieškinio pagrindą, ir neanalizavo ieškinio konstrukcijos kaip visumos. 84 000 Eur reikalavimas fiziniam asmeniui yra neproporcingas, apskaičiuotas aritmetiškai pagal teiginių ir sklaidos šaltinių skaičių. Ikiteisminė pretenzija, ieškinys ir vėlesnė 60 000 Eur pretenzija sudaro nuoseklią finansinio spaudimo grandinę, kurios teismas neįvertino. Ieškinio kampanijos konstrukcija, į kurią sujungtos atsakovo citatos, žiniasklaidos redakciniai tekstai, trečiųjų asmenų komunikacija ir viešų duomenų interpretacijos yra perteklinio ir neproporcingo pobūdžio ir atsakovui tenka gintis nuo viso viešo informacinio lauko.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad CPK 95¹ straipsnio reguliavimo esmė ir jo taikymo principai nepasikeitė. Lietuva SLAPP institutą įtvirtino dar iki 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1069, dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) priėmimo, vadovaudamasi tais pačiais Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šaltiniais. Materialinis SLAPP procedūros testas ir preliminaraus vertinimo standartas 2026 m. gegužės 7 d. pakeitimais nepasikeitė. Reguliavimo tęstinumas patvirtinamas skundžiamos nutarties struktūra ir aktualia teismų praktika. Teismas pagrįstai konstatavo, kad neegzistuoja SLAPP procedūros taikymo sąlygos. Ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Toks vertinimas visiškai atitinka CPK 95¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 31³⁵ straipsnio nustatytą preliminaraus tikrinimo standartą, pagal kurį tikrinama tik tai, ar ieškinio nepagrįstumas yra akivaizdus iš pirminio žvilgsnio, o ne atliekama išsami įrodymų analizė, kuri yra bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos dalykas. Atsakovo veikla nėra visuomenės dalyvavimas viešojo intereso klausimais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas kada nors būtų vykdęs bet kokią visuomenės dalyvavimo veiklą viešojo intereso klausimais. CPK 95¹ straipsnis yra skirtas tik konkrečių minėtą veiklą vykdančių asmenų apsaugai ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę bet kuriam atsakovui reikšti tokius prašymus neįvertinus jo vykdomos veiklos specifikos. Atsakovų ginčijami pasisakymai kilo iš privataus subfranšizės komercinio konflikto ir visų pasisakymų metu išliko aktualūs tik kaip šio konflikto tąsa. Atsakovas viešai kalbėjo ne siekdamas informuoti visuomenę ar prisidėti prie viešosios diskusijos, o siekdamas konkrečių komercinių tikslų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijami teiginiai savo turiniu liečia ieškovų vykdomą verslo praktiką, subfranšizės sutarčių sąlygas ir tiekimo modelį, t. y. klausimus, aktualius siauriam asmenų ratui, kaip franšizės davėjus, gavėjus ir su jais susijusius subjektus. Nenustatytas nė vienas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 84 000 Eur reikalavimas yra proporcingas ginčo mastui. Ieškovai nėra inicijavę daugiau bylų, ir ši byla yra vienintelis ieškovų inicijuotas teisminis ginčas prieš atsakovą. Byloje nėra nė menkiausių duomenų, kad ieškovai baugintų atsakovą ar jam grasintų, o esami faktai rodo priešingą vaizdą – aplinkybės patvirtina, kad teisinį spaudimą šiame ginče naudoja būtent atsakovas, o ne ieškovai. Ieškovai procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai. Ieškovai prieš kreipdamiesi į teismą laikėsi ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, 2026 m. vasario 10 d. pateikė atsakovui pretenziją ir ieškinį pareiškė tik gavę atsakovo atsakymą, kuriuo reikalavimai buvo atmesti. Ieškovai proceso nevilkina ir jokių kitų nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis aplinkybių byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „PRO BRO Group“ ir IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl paskleistos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia garbę, orumą, dalykinę reputaciją, ir nuostolių atlyginimo, kuria nutarta atmesti atsakovo prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintą procedūrą.

Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino CPK 95¹ straipsnio taikymo sąlygas, nepagrįstai susiaurino viešojo intereso klausimą iki privataus subfranšizės ginčo, nepagrįstai laikė ieškovės UAB „PRO BRO Group“ obligacijų emitento statusą nereikšmingu, netinkamai aiškino taikė akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio kriterijų, netinkamai vertino reikalavimo neproporcingumo požymį, nepagrįstai izoliuotai vertino papildomas pretenzijas ir neįvertino bendros teisinio spaudimo sekos, nepagrįstai nevertino ar ieškinys nesukuria perteklinės procesinės naštos atsakovui, netinkamai aiškino teisės į reputacijos gynimą ir CPK 95¹ straipsnio apsaugos santykį, neatsižvelgė į teismų praktiką vertinant CPK 95¹ straipsnio redakcijos pasikeitimą.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. m. rugsėjo 23 d. gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo ATS1 prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintą procedūrą dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ankstyvo atmetimo. Kaip nurodoma šiuose rašytiniuose paaiškinimuose – jais papildomai aptariamas byloje esančių dokumentų turinys ir detalizuojami atskirajame skunde jau išdėstyti argumentai.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022, 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-415-790/2025). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

Apeliantas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog nekeičia ir nepildo 2026 m. liepos 7 d. atskirojo skundo faktinio ar teisinio pagrindo, bei jame pareikštų reikalavimų, o tik papildomai aptaria byloje esančių dokumentų turinį ir detalizuoja atskirajame skunde jau išdėstytus argumentus, tačiau iš rašytinių paaiškinimų turinio matyti, jog jais taip pat yra atsikertama ir į atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovų nurodytus argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo rašytiniais paaiškinimais yra ne tik papildomai aptariamas byloje esančių dokumentų turinys, detalizuojami atskirajame skunde jau išdėstyti argumentai, bet ir atsikertama į ieškovų pateiktą atsiliepimą, vadovaujantis nurodyta teismų praktiką juos atsisakytina priimti. Be to, teismas pažymi, jog byla su atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta 2026 m. rugpjūčio 3 d., paskirta nagrinėti šios dienos teismo posėdyje 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, o rašytiniai paaiškinimai teisme buvo gauti vieną dieną prieš bylos nagrinėjimą, kas nėra suderinama su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2026 m. kovo 27 d. ieškovai UAB „PRO BRO Group“ ir IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ATS1, kuriuo prašoma pripažinti atsakovo paskleistus duomenis, nurodytus ieškinio 3.2 skyriuje, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo IES1 garbę bei orumą ir ieškovės UAB „PRO BRO Group“ dalykinę reputaciją, priteisti iš atsakovo ATS1 neturtinės žalos atlyginimą: ieškovei UAB „PRO BRO Group“ – 68 000 Eur, ieškovui IES1– 16 000 Eur.

Atsakovas 2026 m. birželio 8 d. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir, be kita ko, taikyti CPK 95¹ straipsnyje nustatytą procedūrą ir įvertinti ieškinio piktnaudžiaujamojo pobūdžio požymius.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „PRO BRO Group“ yra įmonių grupė, kuri valdo įmones, vykdančias automobilių plovyklų veiklą, įskaitant nuosavų plovyklų valdymą bei subfranšizės pagrindu veikiančių automobilių plovyklų tinklo PRO BRO plėtrą ir administravimą, be to, yra išleidusi obligacijas, kurios platinamos Nasdaq Baltijos rinkoje. Ieškovės steigėjas ir generalinis direktorius yra ieškovas IES1. Ieškovė UAB „PRO BRO Group“ tunelinių plovyklų veiklą, kuri ženklinama prekių ženklu PRO BRO, valdo per susijusias įmones. Jos dukterinė bendrovė UAB „Švaros broliai“ turi teisę suteikinėti subfranšizės sutartis subjektams, kurie pageidauja vystyti veiklą pagal ieškovės UAB „PRO BRO Group“ sukurtą tunelinių plovyklų franšizės modelį Lietuvoje. Tokią subfranšizę 2022 m. gegužės 17 d. UAB „Švaros broliai“ suteikė UAB „Express Pro K28“ dėl plovyklos veiklos (duomenys neskelbtini), kurios vadovu tapo atsakovas ATS1.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad nuo 2026 m. birželio 16 d. UAB „Express Pro K28“ yra bankrutuojanti. Atsakovas tokių UAB „Express Pro K28“ veiklos rezultatų priežastimi nurodo UAB „Švaros broliai“ franšizės modelio ir ieškovų veikimą. Taigi, tarp ieškovų ir atsakovo kyla komercinis konfliktas.

Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XIV-1748, priimtu 2022 m. gruodžio 22 d., CPK buvo papildytas 95¹ straipsniu, reglamentuojančiu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai, padarinius. Šio pakeitimo pagrindu, be kita ko, tapo Europos Komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. patvirtintas Europos demokratijos veiksmų planas (toliau – ir Planas), XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 84.4 papunktyje įtvirtintas siekis nacionaliniu mastu sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo už kritiką, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vykusios diskusijos dėl minėtame Plane įvardytų problemų bei galimų jų sprendimo būdų.

Naujo Lietuvos teisinėje sistemoje instituto atsiradimą ir įtvirtinimą lėmusiame Plane, kuriame yra nustatytos gairės dėl Europos demokratijos bendros raidos krypties ir priemonių, kurių numatoma imtis Europos Sąjungos valstybių narių demokratijai apsaugoti, 3.2 papunktyje apibrėžiama, kad strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) – tai tam tikra persekiojimo forma, kuri vis dažniau naudojama prieš žurnalistus ir kitus viešą interesą saugančius subjektus. Tai nepagrįsti arba pernelyg išpūsti ieškiniai, kuriuos reiškia valstybės institucijos, verslo įmonės ir galingi pavieniai asmenys prieš silpnesnius subjektus, kurie tokius pareiškėjus kritikuoja arba teikia jiems nepalankią informaciją su viešuoju interesu susijusiais klausimais. Jie siekia cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti kritikus, juos apkraunant teisinės gynybos išlaidomis, kol jie nustoja kritikuoti ar prieštarauti. Pilietinės visuomenės veikėjai yra pažeidžiami dėl tokių iniciatyvų, o itin dėl savo darbo pobūdžio pažeidžiami yra žurnalistai. SLAPP paprastai reiškiami prieš pavienius žurnalistus, aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus arba pilietinės visuomenės organizacijas, kurie atlieka sergėtojo funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7-464/2025).

Įgyvendinant Planą, 2024 m. balandžio 11 d. priimta ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) (toliau – ir Direktyvos (ES) 2024/1069). Direktyvos (ES) 2024/1069 nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę 2025 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XV-700, įsigaliosiančiu 2026 m. gegužės 7 d.

CPK 95¹ straipsnio (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2026 m. gegužės 7 d.) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį atsakovui dėl to, kad jis užsiima visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais (toliau – visuomenės dalyvavimas), kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymą, veikla, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį arba kitame dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą siekiant akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ankstyvo atmetimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą, jį įvertinęs ir preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos persiunčia jo kopiją ieškovui; kartu su prašymo kopija teismas ieškovui nusiunčia pranešimą, kuriuo įpareigoja jį ne vėliau kaip per keturiolika dienų raštu pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, taip pat informuoja, kad nepateikus atsikirtimų gali kilti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pasekmės.

CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškovas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikia atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateikia įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, arba teismas, įvertinęs ieškovo atsikirtimus, nustato, kad ieškovas, teismo preliminariu įsitikinimu, nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį atsakovui dėl to, kad jis užsiima visuomenės dalyvavimo veikla, teismas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo ieškovo atsikirtimų gavimo teisme dienos arba, kai ieškovas nepateikia atsikirtimų, nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino ieškovo atsikirtimams pateikti pabaigos dienos priima nutartį nagrinėti ieškinį per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą; šioje dalyje nurodytą nutartį teismas priima rašytinio proceso tvarka; ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, priėmęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą nutartį, papildomų pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų neatlieka ir nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos nutarties priėmimo dienos priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje; byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą; teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Taigi, pagal CPK 95¹ straipsnio nuostatas gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ankstyvo atmetimo, jį įvertinęs ir preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos persiunčia jo kopiją ieškovui ir, be kita ko, įpareigoja pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu. Ir tik jeigu ieškovas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikia atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateikia įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, arba teismas, įvertinęs ieškovo atsikirtimus, nustato, kad ieškovas, teismo preliminariu įsitikinimu, nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį atsakovui dėl to, kad jis užsiima visuomenės dalyvavimo veikla pradeda procedūrą dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ankstyvo atmetimo.

Visų pirma apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais, kad atsakovo veikla neatitinka visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais sąvokos, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 95¹ straipsnis yra skirtas tik konkrečių minėtą veiklą vykdančių asmenų apsaugai ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę bet kuriam atsakovui reikšti tokius prašymus neįvertinus jo vykdomos veiklos specifikos. Klaidingai nustačius CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintos procedūros taikymo subjektus, kiltų grėsmė nepagrįstai pažeisti ieškovo teisę į teisminę gynybą. Prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nustatęs, kad atsakovas yra netinkamas, t. y. nevykdantis visuomenės informavimo ar kitokios su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusios veiklos, subjektas, teismas turi priimti nutartį atmesti atsakovo prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnyje nustatytą procedūrą kaip nepagrįstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-421/2025). Nors ši kasacinio teismo nutartis priimta galiojant ankstesnei CPK 95¹ straipsnio redakcijai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo atlikta jokių šio straipsnio redakcijos pakeitimų dėl kurių šis išaiškinimas taptų nebeaktualus.

Įgyvendinimo įstatymo 31³⁵ straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visuomenės dalyvavimas viešojo intereso klausimais (toliau – visuomenės dalyvavimas) – bet koks su viešojo intereso klausimais susijęs fizinio ar juridinio asmens pareiškimas ar veikla, padaromi ar vykdomi naudojantis teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, menų ir mokslo laisvę arba susirinkimų ir asociacijų laisvę, ir bet kokie su tuo tiesiogiai susiję parengiamieji, paramos ar pagalbos veiksmai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo intereso klausimas – bet koks klausimas, kuris daro poveikį visuomenei tokiu mastu, kad visuomenė galėtų teisėtai juo domėtis šiose srityse: 1) žmogaus pagrindinės teisės, visuomenės sveikata, sauga, aplinka ar klimatas; 2) fizinio ar juridinio asmens, kuris yra viešas asmuo, veikla viešajame ar privačiame sektoriuje; 3) klausimai, kuriuos svarsto įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė institucija, arba klausimai, svarstomi bet kokiame kitame oficialiame procese; 4) įtarimai korupcija, sukčiavimu ar bet kokia kita nusikalstama veika arba įtarimai dėl su tokiais klausimais susijusių administracinių pažeidimų; 5) veikla, kuria siekiama apsaugoti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, įskaitant demokratinių procesų apsaugą nuo nederamo kišimosi, visų pirma, kovojant su dezinformacija.

Viena vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad iki konflikto tarp šalių atsakovas būtų užsiėmęs kokia nors visuomenės informavimo veikla. Kita vertus, nagrinėjamu atveju, atsakovo galimai paskleisti ir ieškovų ginčijami teiginiai ir apskritai tarp šalių kilęs komercinis konfliktas niekaip nėra susiję su Įgyvendinimo įstatymo 31³⁵ straipsnio 2 dalyje nurodytomis sritimis, t. y. ginčas ir galimai paskleisti teiginiai nėra susiję su žmogaus pagrindinėmis teisėmis, visuomenės sveikata, sauga, aplinka ar klimatu, nėra susiję su viešo fizinio ar viešo juridinio asmens veikla, nėra susiję su klausimais, kurie svarstomi oficialiuose procesuose, nėra susiję su įtarimais korupcija ar sukčiavimu, nėra susiję su veikla, kuria siekiama apsaugoti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes.

Taigi, šalių konflikte sprendžiami klausimai bei priimami sprendimai turi įtakos tik pakankamai siauram ir tiksliniam verslo subjektų ratui, t. y. pačioms šalims ar analogiškoje situacijoje esantiems komercinių santykių su ieškovais dalyviams. Akivaizdu, kad siekiant taikyti CPK 95¹ straipsnyje numatytas procedūras, su viešuoju interesu susijusi veikla aiškintina gerokai platesniame kontekste, t. y. kaip reikšmingai visuomenės daliai ir jos pagrindinėms teisėms įtakos turinti veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7-464/2025).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu jau vien šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą atmesti atsakovo prašymą dėl CPK 95¹ straipsnyje nustatytos procedūros taikymo.

Antra, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir kad ieškinio reikalavimai neatitinka piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo proceso požymių.

CPK 95¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į teismo byloje turimą informaciją apie piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo proceso dėl visuomenės dalyvavimo tikslo požymius, nurodytus Įgyvendinimo įstatyme, ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Įgyvendinimo įstatymo 31³⁵ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesas dėl visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais – teismo procesas, kuris pradedamas ne siekiant iš tiesų pareikšti teisę ar ja pasinaudoti, bet turint tikslą užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui viešojo intereso klausimais, jį apriboti arba už jį bausti, dažnai išnaudojant šalių galios disbalansą, ir kuriame pareiškiami visiškai ar iš dalies nepagrįsti ieškiniai; tokio tikslo požymiai apima, pavyzdžiui: 1) ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį ar nepagrįstą pobūdį, įskaitant pernelyg didelę ginčo dalyko vertę; 2) tai, kad ieškovas ar su juo susiję asmenys dėl panašių reikalavimų yra inicijavę keletą bylų; 3) ieškovo ar ieškovo atstovų vykdomą bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus iki proceso ar jo metu, taip pat panašų ieškovo elgesį panašiose ar tuo pačiu metu nagrinėjamose bylose; 4) nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, pavyzdžiui, proceso vilkinimą, nesąžiningą ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimą arba nesąžiningą bylų nutraukimą vėlesniame proceso etape.

Direktyvoje (ES) 2024/1069 aktualiais nagrinėjamam ginčui aspektais konstatuota, kad teisė į saviraiškos laisvę yra viena pagrindinių teisių, kuria turi būti naudojamasi pareigingai ir atsakingai, atsižvelgiant į pagrindinę asmenų teisę gauti nešališką informaciją, taip pat gerbiant pagrindinę teisę į asmens reputacijos apsaugą, asmens duomenų bei privatumo apsaugą. Kilus tų teisių kolizijai, visos šalys turi turėti galimybę kreiptis į teismą, tinkamai paisant teisingo bylos nagrinėjimo principo. Tuo tikslu šioje direktyvoje bylą nagrinėjančiam teismui turėtų būti palikta diskrecija nuspręsti, ar konkrečioje byloje tikslinga taikyti atitinkamas apsaugos priemones. Naudodamasis tokia diskrecija teismas turėtų netaikyti atitinkamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, jei visuomenės dalyvavimo veiksmai vykdomi nesąžiningai, kaip antai visuomenės dalyvavimo veiksmais atsakovas skleidžia dezinformaciją ar išgalvotus teiginius, o jų tikslas – pakenkti ieškovo reputacijai (7 įžanginė pastraipa). Piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesai dėl visuomenės dalyvavimo paprastai pasižymi bylinėjimosi taktika, kurią nesąžiningai taiko ieškovas, pavyzdžiui, taktika, susijusia su jurisdikcijos pasirinkimu, rėmimusi vienu ar keliais visiškai ar iš dalies nepagrįstais teiginiais, pernelyg didelių reikalavimų reiškimu, proceso vilkinimo taktikų naudojimu arba bylos nutraukimu vėlesnėse proceso stadijose, kelių ieškinių dėl panašaus dalyko teikimu; dėl to atsakovas procese patiria neproporcingas išlaidas. Nustatant, ar teismo procesas yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio, taip pat reikėtų atsižvelgti į ankstesnį ieškovo elgesį ir, visų pirma, į bet kokias teisinio bauginimo apraiškas praeityje. Tokią bylinėjimosi taktiką, kuri dažnai derinama su įvairių formų bauginimu, priekabiavimu ar grasinimais prieš procesą ar jo metu, ieškovas taiko kitais tikslais nei įgyvendinti teisę kreiptis į teismą ar iš tiesų pasinaudoti kokia nors teise ir tokia taktika siekia padaryti atgrasomąjį poveikį visuomenės dalyvavimui, susijusiam su iškilusiu klausimu (28 įžanginė pastraipa). Ieškiniai, pateikiami piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų dėl visuomenės dalyvavimo atveju, gali būti visiškai ar iš dalies nepagrįsti. Tai reiškia, kad ieškinys nebūtinai turi būti visiškai nepagrįstas, kad būtų laikoma, jog procesas yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio. Pavyzdžiui, net ir smulkaus asmens teisių pažeidimo, dėl kurio pagal taikytiną teisę galėtų būti teikiamas nedidelis ieškinys dėl kompensacijos, atveju procesas gali būti piktnaudžiaujamojo pobūdžio, jeigu reikalaujama akivaizdžiai pernelyg didelės sumos ar žalos atlyginimo. Kita vertus, jeigu ieškovas teismo procese kelia reikalavimus, kurie yra pagrįsti, šios direktyvos tikslais neturėtų būti laikoma, kad toks procesas yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio (29 įžanginė pastraipa).

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2024 m. balandžio 5 d. paskelbė rekomendaciją CM/Rec(2024)2 valstybėms narėms dėl kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP). Šioje rekomendacijoje strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) suprantami kaip teisiniai veiksmai, kuriais grasinama, kurie inicijuojami ar vykdomi siekiant priekabiauti ar bauginti atsakovą ir kuriais siekiama užkirsti kelią, trukdyti, riboti ar bausti už laisvą saviraišką visuomenės interesų klausimais ir teisių, susijusių su visuomenės dalyvavimu, įgyvendinimą (Rekomendacijos priedo 1 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Rekomendacijoje CM/Rec(2024)2 nurodoma, kad SLAPP bylos pasireiškia įvairiais būdais ir jas galima atpažinti pagal įvairius požymius. Tokie požymiai apima šiuos elementus (bet jais neapsiriboja): a) ieškovas bando pasinaudoti galios disbalansu, pavyzdžiui, savo finansine persvara arba politine ar visuomenine įtaka, siekdamas daryti spaudimą atsakovui; b) ieškovo pateikti argumentai yra iš dalies arba visiškai nepagrįsti; c) ieškovo prašomos priemonės yra neproporcingos, pernelyg didelės arba nepagrįstos; d) ieškiniai yra piktnaudžiavimas įstatymais arba procedūromis; e) ieškovas taiko procedūrines ir bylinėjimosi taktikas, skirtas atsakovo išlaidoms padidinti, pavyzdžiui, vilkina bylos nagrinėjimą, pasirenka teismą, kuris yra nepalankus visuomenės dalyvavimui arba yra nemalonus atsakovui, sukelia didelę darbo naštą ir teikia apeliacinius skundus, kurių sėkmės tikimybė yra maža arba jos visai nėra; f) teisiniai veiksmai sąmoningai nukreipti prieš asmenis, o ne prieš organizacijas, atsakingas už ginčijamus veiksmus; g) teisminiai veiksmai yra lydimi viešųjų ryšių kampanijos, kuria siekiama bauginti, diskredituoti ar įbauginti viešose diskusijose dalyvaujančius asmenis arba nukreipti dėmesį nuo esminės problemos; h) ieškovas ar jo atstovai vykdo teisinį bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus arba yra tai darę anksčiau; i) ieškovas ar susijusios šalys vykdo daugkartinius ir koordinuotus arba tarpvalstybinius teisinius veiksmus remdamosi tomis pačiomis aplinkybėmis ar susijusiomis panašiomis aplinkybėmis; j) ieškovas sistemingai atsisako naudotis neteisminiais mechanizmais, kad išspręstų ginčą (Rekomendacijos priedo 8 straipsnis).

CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintas specialus kovos su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti visuomenės dalyvavimui viešojo intereso procesuose, institutas, atitinkantis Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės strateginio pobūdžio ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) institutą. Tai piktnaudžiaujamojo pobūdžio, visiškai ar iš dalies nepagrįsti ieškiniai, kurių tikslas – ne iš tiesų pareikšti teisę ar ją apginti, bet pakenkti atsakovo vykdomai viešojo intereso labui veiklai, atgrasyti, nubausti atsakovą. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose kovos su SLAPP priemones, pateikiamas SLAPP požymių sąrašas yra pavyzdinio (neprivalomojo) ir nebaigtinio pobūdžio. Bylą nagrinėjantis teismas, įgyvendindamas diskreciją taikyti CPK 95¹ straipsnyje nustatytas priemones prieš piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinius, turi vertinti visumą reikšmingų aplinkybių – tiek tiesiogiai įstatyme nustatytus požymius (ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį ar nepagrįstą pobūdį, įskaitant pernelyg didelę ginčo dalyko vertę; tai, kad ieškovas ar su juo susiję asmenys dėl panašių reikalavimų yra inicijavę keletą bylų; ieškovo ar ieškovo atstovų vykdomą bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus iki proceso ar jo metu, taip pat ieškovo elgesį panašiose ar tuo pačiu metu nagrinėjamose bylose; nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, kt.), tiek kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma patvirtina, kad ieškinys yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio. Tokiu ieškiniu iš tikrųjų siekiama ne apginti pažeistą teisę, o užkirsti kelią atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai, nuo jos atgrasyti ar už ją nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-469/2026).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinyje (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones) nurodytų teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovo argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad ne tik išsamių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai, ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-340-912/2025, 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-59-467/2026).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovai nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė juos, jų nuomone, patvirtinančius įrodymus, taip pat pasirinko leistinus pažeistų teisių gynimo būdus, įtvirtintus tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tiek kasacinio teismo praktikoje. Teismas pagrįstai nurodė, kad preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai įrodinės ieškinyje nurodytas aplinkybes, šioje stadijoje, neišnagrinėjus bylos iš esmės, neturi pagrindo spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tai, kad atsakovas reiškia savo poziciją dėl ieškinio pagrindo, žalos dydžio apskaičiavimo ir kitų ieškinyje išdėstytų aplinkybių savaime nereiškia akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, neproporcingumo, perteklinio ar nepagrįsto pobūdžio.

Byloje nenustatyta, kad ieškovai ar su jais susiję asmenys dėl panašių reikalavimų būtų inicijavę keletą bylų, nėra duomenų apie tai, kad ieškovai ar jų atstovų vykdytų bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus iki proceso ar jo metu, taip pat apie panašų ieškovų elgesį panašiose ar tuo pačiu metu nagrinėjamose bylose, nėra duomenų ir apie nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, pavyzdžiui, proceso vilkinimą, nesąžiningą ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimą arba nesąžiningą bylų nutraukimą vėlesniame proceso etape. Sutiktina, kad vien ieškovų pretenzijų teikimas atsakovui iki teismo ir vėliau dėl naujos atsakovo veiklos ar pačio ieškinio pateikimas savaime nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovui daromą spaudimą.

Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus ir argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nenustatytos CPK 95¹ straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovų pareikštą ieškinį aiškiai nepagrįstu ieškiniu atsakovui dėl jo užsiėmimo visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais veikla ir taikyti CPK 95¹ straipsnyje nustatytą procedūrą.

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovo ATS1 rašytinius paaiškinimus.

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Domarkienė