Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirojo skundo nagrinėjimo ribos ir tvarka Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į apeliacinį (atskirąjį) skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė atskirajame skunde teigia, jog ji praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių; teismas netinkamai išnagrinėjo aplinkybes dėl pareiškėjos ir palikėjos tarpusavio bendravimo / nebendravimo; taip pat tvirtina, kad per įstatymo nustatytą laikotarpį ji savo veiksmais aiškiai išreiškė valią priimti palikimą.

Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Pareiškėja savo pareiškimą dėl termino atnaujinimo grindė tuo, kad įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl to, kad iki pat 2026 m. pradžios nežinojo apie tetos mirtį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, vadovaujantis įstatymu ir aktualia teismų praktika, pareiškėjos nurodytos priežastys, t. y. nežinojimas apie palikėjos mirtį, COVID-19 pandemija, karas, nelaikytinos svarbiomis priežastimis, lėmusiomis nurodyto termino praleidimą. Teismas nenustatė, kad pareiškėjos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tetos mirties būtų suvaržyta.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti.

Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, pirmiausia reikia nustatyti, ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Toks asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, 12 punktas). Nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Vėlesnėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įpėdinio nežinojimas apie palikėjo mirtį savaime nereiškia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, bet kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar egzistavo tam tikros objektyvios, nuo įpėdinio valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios apie tokį faktą sužinoti ir tinkamai įgyvendinti teises į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378-2023, 38 punktas).

Nors asmens gyvenimo kitoje valstybėje, nebendravimas su palikėju, nežinojimas apie palikėjo mirtį savaime netraktuojama kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjai laiku priimti palikimą, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju termino praleidimą lėmė individualiai susiklosčiusių reikšmingų aplinkybių visuma, kurios egzistavo nuo palikėjos mirties ir dėl kurių pareiškėja negalėjo įgyvendinti paveldėjimo teisės per įstatyme nustatytus terminus.

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, objektyviomis aplinkybėmis pripažįsta COVID-19 pandemiją ir su ja susijusius judėjimo, susisiekimo apribojimus, geopolitinę situaciją ((duomenys neskelbtini)prasidėjusi (duomenys neskelbtini) karinė agresija prieš (duomenys neskelbtini)), sąlygojusią ribojimų taikymą (duomenys neskelbtini) piliečiams, taip pat ir dėl vizų išdavimo, apsunkinto atvykimo į Lietuvą. Šios visuotinai žinomos aplinkybės, pareiškėjai gyvenant (duomenys neskelbtini), neabejotinai ir realiai galėjo sutrukdyti gauti informaciją iš oficialių institucijų bei bendrauti su artimaisiais, esančiais Lietuvoje. Šios nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės neabejotinai galėjo sutrukdyti laiku sužinoti apie tetos mirties faktą.

Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, vertintinos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitos teisinės reikšmės turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje egzistuoja ir individualios aplinkybės, dėl kurių apeliantei nebuvo žinoma apie atsiradusį palikimą, tai yra aplinkybės, susijusios su palikėjos garbingu amžiumi, uždaru gyvenimo būdu, artimų šeiminių santykių nepalaikymu, santykių nutolimu dėl pareiškėjos nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje bei kitų artimų giminaičių, kurie būtų galėję pareiškėjai pranešti apie jos tetos mirtį, nebuvimu.

Šioje byloje nustatyta, kad terminas palikimui priimti praleistas apie ketverius su puse metų. Nėra ginčo, kad pareiškėja nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), nors anksčiau su palikėja jos bendraudavo intensyviau, lankė viena kitą, tačiau po 1991 m. susirašinėjo tik laiškais, bendravo telefonu, maždaug nuo 2020 m. pradžios pradėjo bendrauti su teta programėle „Whatsapp“, tačiau nuo 2021 m. pavasario jų ryšys nutrūko, nes pareiškėja pakeitė telefoną ir prarado turėtus tetos kontaktus. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino teisme apklaustas pareiškėjos sūnus I. R.. Kad palikėja, kuriai 2020 m. buvo (duomenys neskelbtini) metai, naudojosi kitomis ryšio priemonėmis (būdais), įrodymų nėra. Nors šiuolaikinės technologijos sudaro galimybę asmenims bendrauti visame pasaulyje, tačiau, atsižvelgiant į garbų palikėjos amžių, mažai tikėtina, kad ji būtų gebėjusi savarankiškai jomis naudotis be jokios kitų asmenų pagalbos. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip įrodymą, patvirtinantį, kad pareiškėja nesidomėjo savo teta ir kad ši aplinkybė neturėjo įtakos pareiškėjos galimybei laiku sužinoti apie tetos mirtį. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad COVID-19 pandemijos metu bandė susisiekti su teta, tačiau ji neatsiliepė. Pareiškėja paaiškino ir tai, kad palikėja buvo uždaro būdo žmogus, todėl su ja intensyvesnis bendravimas nevyko ir buvo apsunkintas, šios aplinkybės patvirtina, kad vien tik nuo pareiškėjos negalėjo priklausyti jų bendravimo intensyvumas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pati pareiškėja neturėjo poreikio intensyviai bendrauti su palikėja. Palikėja nebuvo ištekėjusi, vaikų neturėjo, kitų giminių Lietuvoje taip pat nenustatyta, todėl pranešti apie jos mirtį pareiškėjai, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nebuvo kam. Priešingų duomenų byloje nepateikta. Dėl šių priežasčių laikytina, kad pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių laiku sužinoti ir nebuvo informuota apie savo tetos mirtį. Jokių įrodymų, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl pareiškėjos nesąžiningo elgesio arba nerūpestingumo, byloje taip pat nepateikta. Todėl šiuo atveju tai, kad pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), kuri nėra ES narė, COVID-19 pandemijos ribojimai, karas ir tai, kad bendravimas su palikėja buvo apsunkintas, nebuvo nuolatinis, kiti asmenys ar institucijos anksčiau apie tetos mirtį pareiškėjai nepranešė, nulėmė termino palikimui priimti praleidimą. Šios priežastys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinos svarbiomis terminui palikimui priimti atnaujinti.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nebendravimas su palikėju nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą priimti palikimą, tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog įpėdinis, pretenduojantis į palikimą, iki palikimo atsiradimo neturi pareigų, susijusių su palikimo atsiradimu. Įpėdinio santykiai su palikėju vertintini tik moralės požiūriu, nes įstatymo leidėjas paveldėjimo teisės įgyvendinimą sieja tik su aktyviais įpėdinio veiksmais ir nenustato įpėdiniui jokių neigiamų pasekmių dėl jo neveikimo iki palikimo atsiradimo momento (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023 32 punktą). Dėl to pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pareiškėjos bendravimas, jeigu ji tikėjosi galimai pretenduoti į palikimą, turėjo būti dažnesnio ir intensyvesnio pobūdžio, nenurodė tokio kriterijaus teisinio pagrindo, todėl šie teismo argumentai, susiję su palikėjos ir įpėdinės bendravimo dažnumu, trukme, pareiškėjos pilnametyste, galimybe naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, pripažintini nepagrįstais.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. e3K-3-275-378/2023, pateiktus išaiškinimus, apelianto nurodyta Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1163-1041/2023 nelaikytina aktualia, kadangi joje pateiktas išaiškinimas, kad įpėdinio bendravimas, jeigu jis tikisi galimai pretenduoti pagal įstatymą į palikimą, turi būti dažnesnio ir intensyvesnio pobūdžio, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023.

Teismas byloje įrodinėjamas ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, o išvados apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą darytinos iš įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs pareiškėjos atskirojo skundo ir suinteresuoto asmens atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, įvertinęs nagrinėjant įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti reikšmingas aplinkybes, iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo tinkamai įvertintas byloje surinktų įrodymų visetas.

Nustatyta, kad pareiškėja tik 2026 m. sausio–vasario mėn. sužinojo apie tetos mirtį, tai yra po to, kai liudytojas D. J., kuris yra palikėjos kaimynės vardu M. Z. draugas, telefonu susisiekė su pareiškėjos sūnumi I. R. ir pranešė, kad palikėjos laiškuose, nuotraukose rado pareiškėjos kontaktus. Liudytojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2026 m. sausio 28 d. VĮ Turto bankas organizavo palikėjos daiktų išnešimą iš buto, būtent tada liudytojas laiptinės koridoriuje paliktoje spintelėje rado palikėjos asmeninius laiškus, pagal juos jis ir ieškojo palikėjos giminių (duomenys neskelbtini). Liudytojo paaiškinimai dėl palikėjos daiktų iškraustymo iš esmės sutampa su 2026 m. balandžio 16 d. VĮ Turto banko pateikta patirtų išlaidų adresu (duomenys neskelbtini), detalizavimo pažyma, kurioje nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas bute buvo atliekamas du kartus, tai yra 2023 m. spalio 31 d. ir 2026 m. sausio 30 d. Liudytojas taip pat paaiškino, kad surasti pareiškėją ir jos artimuosius jam užtruko apie 2–3 savaites, todėl, jo teigimu, faktiškai pareiškėja apie tetos mirtį galėjo sužinoti 2026 m. vasario 22–25 dienomis. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėja pavėluotai sužinojo apie tetos mirtį ir negalėjo laiku per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimo.

Nustatyta, kad pareiškėja savo valią priimti palikėjos palikimą išreiškė iš karto sužinojusi apie jos mirties faktą, ėmėsi veiksmų savo, kaip įpėdinės, teisėms įgyvendinti, pradėjo rinkti reikalingus dokumentus palikimui priimti, paruošė įgaliojimą Lietuvoje esančiam asmeniui jos vardu tvarkyti paveldėjimo reikalus, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. savo teises įgyvendino rūpestingai, aktyviais veiksmais. Kadangi pareiškėja tik 2026 m. pradžioje sužinojo apie tetos mirtį, todėl suinteresuotas asmuo nepagrįstai remiasi aplinkybe ir teigia, kad pareiškėja tiek COVID-19 pandemijos metu, tiek prasidėjus karui jau turėjo imtis aktyvių veiksmų, pvz., atvykti į Lietuvą, ambasadą, paskirti įgaliotus asmenis. Aplinkybės dėl atstovavimo dokumentų parengimo iš esmės svarbios tik vertinant pareiškėjos kreipimosi į teismą operatyvumą nuo to momento, kai ji sužinojo apie mirtį ir galimybę priimti palikimą, o ne sprendžiant dėl svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą.

Pripažintina, kad, gyvenant užsienyje, tampa sudėtingesnis reikšmingos bylai informacijos ir dokumentų surinkimas, tinkamo atstovo suradimas. Tai, kad pareiškėja dėl palikimo priėmimo aktyvių veiksmų ėmėsi tik po to, kai liudytojas D. J. ją informavo apie tetos mirtį, nelaikytina pakankamu spręsti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja, įgyvendindama savo teisę priimti mirusios tetos palikimą, elgėsi nepakankamai rūpestingai. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja būtų sąmoningai nesiėmusi palikimo klausimo spręsti protingu bei pateisinamu laikotarpiu. Todėl pareiškėjos teisė į mirusios tetos palikimą nagrinėjamu atveju negali būti ribojama, nes dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė dėl ne nuo jos priklausiusių objektyvių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, vien tik formalus galimybės pareiškėjai atlikti aktyvius veiksmus siekiant priimti palikimą (kreiptis pagalbos į konsulines įstaigas, advokatus, palikėjos adreso žinojimas ir pan.) įvertinimas, neįvertinant byloje nustatytų susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių, apribojančių galimybę laiku sužinoti apie tetos mirtį ir atlikti įstatyme nustatytus palikimo priėmimo veiksmus, visumos įtakos konkrečiai pareiškėjai neatitiktų visapusiško ir objektyvaus įrodymų įvertinimo konkrečioje byloje bei sprendžiamam klausimui, taip pat aktualių protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į prieštaringą suinteresuoto asmens VĮ Turto banko, byloje veikiančio kaip Lietuvos Respublikos atstovo, poziciją kitose bylose. Pavyzdžiui, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjos atstovas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą palikimui priimti (civilinės bylos Nr. e2YT-18148-905/2025). Nurodytoje byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo aplinkybės buvo labai panašios. Šios nutarties VĮ Turto bankas neskundė. Vėliau VĮ Turto bankas su pareiškėja, kuriai buvo atnaujintas terminas palikimui priimti, sudarė Taikos sutartį dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir kreipėsi į teismą dėl jos patvirtinimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eSP-4987-1168/2026). Nurodytu atveju, kaip ir šiuo, valstybė buvo patyrusi tam tikras išlaidas, susijusias su turto valdymu bei priežiūra, tačiau tai nesutrukdė Turto bankui sudaryti taikos sutartį dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Pažymėtina, kad esminė sąlyga paveldėti pagal įstatymą – atitinkamo laipsnio kraujo giminystės ryšio buvimas su palikėju. Paveldėjimo teisiniai santykiai grindžiami šeimos paveldėjimo principu, kuris reiškia, kad po asmens mirties jo turtą įgyja įstatymu nustatyto laipsnio giminaičiai, o palikimo perėjimas valstybei yra šio principo išimtis.

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomų termino praleidimo priežasčių nepagrįstai nepripažino svarbiomis ir nepagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir pareiškėjai atnaujinamas praleistas trijų mėnesių terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjos mirties, priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

Pareiškėja pirmosios instancijos teisme patyrė 114 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Nors pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesai byloje yra priešingi, tačiau įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas yra valstybės institucija, teisės aktų nustatyta tvarka vykdanti pareigą dėl valstybės paveldėto nekilnojamojo turto perėmimo ir apskaitos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 10⁵ punktas), nenustačius valstybės įgaliotos institucijos netinkamo procesinio elgesio, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taip pat svarbu įvertinti valstybės dalyvavimo paveldėjimo santykiuose, kai turtą valstybė paveldi pagal įstatymą, specifiškumą. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, jai išduodamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Todėl nors VĮ Turto bankas nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos susidarė todėl, kad pareiškėjos kreipimąsi į teismą nulėmė jos interesas įgyvendinti savo paveldėjimo teisę, o ne valstybės institucijų procesinis elgesys, veiksmai (neveikimas).

Apeliantė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, taip pat nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi, tenkinęs pareiškėjos prašymą, pareiškėjos reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl ginčo buto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti kitiems asmenims iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarčiai įsiteisėjus nutarė taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, jai atsiranda galimybė priimti tetos palikimą, todėl siekiant išsaugoti paveldimo turto esamą situaciją, ir toliau tikslinga uždrausti disponuoti ginčo turtu. Todėl 2026 m. kovo 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki bus išspręstas buto, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo klausimas (iki visiško teismo sprendimo įvykdymo). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir pareiškėjai S. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki bus išspręstas buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo klausimas (iki visiško teismo sprendimo įvykdymo).